- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- AN2-64-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01606-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, 300 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-12-10 R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, 2020-09-21 apie 13.00 val. neužtikrino, kad Ukrainos piliečiai V. H. (V. H.), I. H. (I. H.), V. D. (V. D.), M. K. (M. K.) adresu (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininkais apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Tokiu būdu R. P. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tokie R. P. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-13 nutarimu R. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, nubaustas 300 Eur bauda. Teismas pažymėjo, kad R. P. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), 2020-11-26 Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA0983-0676 (b. l. .4–5), 2020-10-02, 2020-11-10, 2020-11-26 nurodymais (b. l. 8, 13, 31), R. P. paaiškinimu, jame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 9), 2020-09-15 darbų atlikimo (subrangos) sutartimi atskiriems nekvalifikuotiems (fasado mūrijimo) pagalbiniams darbams atlikti (b. l. 10–11), 2020-09-25 integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais, iš kurių matyti, kad nuo 2020-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo vienas – A. P. (b. l. 12), V. D. paaiškinimu, kad fasado darbus atlieka jau 2 mėnesius, prieš mėnesį atlyginimą jam išmokėjo jo darbdavys A. (b. l. 18), M. K. paaiškinimu, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, atlieka fasado darbus, darbdavys A., 50 eurų atlyginimą sumokėjo A. (b. l. 21), V. H. paaiškinimu, kad atlieka fasado darbus 3 mėnesius, darbdavys A., atlyginimą mokėjo prieš mėnesį, 50 eurų avansą sumokėjo A. (b. l. 24), I. H. paaiškinimu, kad dirba 3 mėnesius, atlieka fasado darbus, darbdavys A., atlyginimą moka A., 50 eurų avansą sumokėjo A. (b. l. 27), VĮ „Registrų centras“ 2020-10-02 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (b. l. 28–30), kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą R. P. teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas nebuvo tyčinis, be to, nusižengimas buvo pašalintas, į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas nusprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti R. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, – 300 Eur. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas R. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-13 nutarimą ir paskirti R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. P. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
3.2. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-01-13 nutarimu R. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 300 Eurų baudą. Tokia nuobauda, Institucijos nuomone, yra aiškiai neproporcinga R. P. padarytam nusižengimui. R. P. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai dirbo net keturi asmenys, kurie yra trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos) piliečiai.
3.3. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą
3.4. Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota, neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų, ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, pažeidėjui paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudos skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su nusižengimu gauta nauda. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, jog pažeidėjas pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą.
3.5. Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-13 nutarimas yra nepagrįstas, pažeidėjui R. P. paskirta nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Institucijos nuomone, R. P. turėtų būti paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. R. P. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, 2020-09-21 apie 13.00 val. neužtikrino, kad Ukrainos piliečiai V. H., I. H., V. D., M. K. adresu (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininkais apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Ginčo dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nėra, taip pat neginčijamas pažeidėjui inkriminuotos veikos kvalifikavimo klausimas. Institucija apeliaciniame skunde kelia tik pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. nesutinka su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu ir mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimu R. P.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
8. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK)) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardytą, vertindamas nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius nusižengimus pagal jų pobūdį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jų skundžiamame nutarime nenurodė ir apylinkės teismas.
10. Klaipėdos apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti R. P. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgė į R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas nebuvo tyčinis, be to, nusižengimas buvo pašalintas, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Klaipėdos apylinkės teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti R. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, – 300 Eur.
11. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios pažeidėjo R. P. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Tai, jog su darbuotojais – Ukrainos piliečiais V. H., I. H., V. D., M. K. – darbo sutartys nebuvo sudarytos ir apie darbo pradžią nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, priešingai apylinkės teismo išvadai, neleidžia daryti išvados apie netyčinį nusižengimo pobūdį. Priešingai, sąmoningas minėtų asmenų neįdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininkais, kur pastarieji nelegaliai dirbo – atliko fasado darbus – pakankamai ilgą laiką (V. H. ir I. H. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad statybvietėje jie dirbo 3 mėnesius (b. l. 24, 27), V. D. – 2 mėnesius (b. l. 18)), rodo apie tyčinį nusižengimo pobūdį. Tai pripažino ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., savo 2020-10-09 rašytiniame paaiškinime, be kita ko, nurodydamas, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido minėtiems asmenims pradėti vykdyti nekvalifikuotus (fasado mūrijimo) statybos pagalbinius darbus poilsio paskirties pastatų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ objekte, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarką (b. l. 9). Pažymėtina, kad įmonės direktorius privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju R. P. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą, priešingai – sąmoningai leido dirbti minėtame statybos objekte Ukrainos piliečiams V. H., I. H., V. D., M. K., nesudarius su minėtais darbuotojais darbo sutarčių ir apie darbo pradžią nepraneštus VSDFV teritoriniam skyriui.
12. Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, tačiau pažymėtina, kad įmonėje nelegaliai buvo įdarbinti 4 darbuotojai, pats nelegalus darbas truko pakankamai ilgą laiką – 3 mėnesius (kol atlikus patikrinimą nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas), taigi jo apimtys nebuvo labai mažos, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ir / ar gauta darbdavio nauda buvo pakankamai dideli, tuo taip pat buvo pažeisti darbuotojų teisėti interesai (darbuotojams buvo atimta galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis). Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Tai, kad darbuotojams buvo užkirstas kelias pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, negali būti vertinam kaip nedidelė žala, rodanti ypatingai mažą veikos pavojingumą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, skiriant nuobaudą būtina vadovautis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais nuobaudos tikslais. Įvertinus šio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu daromą naudą darbdaviui, darytina išvada, kad mažesnio nei sankcijoje įtvirtintas minimumas dydžio bauda, kurią paskyrė Klaipėdos apylinkės teismas, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais ir darbuotojams daroma žala, todėl skiriant simbolinę baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus pažeidimus.
13. R. P. savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusižengimą. Duomenų, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą, byloje nėra, tokių duomenų nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Nors R. P. yra solidaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Byloje nėra duomenų, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o šeimos finansinė padėtis sunki. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. Todėl daroma išvada, kad administracinė nuobauda, laikantis sankcijos ribų, jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, minimali sankcijoje numatyta bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai ir skyrė pažeidėjui R. P. pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-13 nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama ir R. P. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda – 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, ir R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.