- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1749-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01078-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 78,76 Eur negrąžinto kredito, 10,42 Eur kredito mokesčio, 21,14 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Minigo LT“ sudarė vartojimo kredito sutartį, tačiau paskolos negrąžino. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė atsakovo skolą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškovui 5792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovą buvo informavęs, jog paskolos neėmė; jo duomenimis neteisėtai pasinaudojo D. K., kurios atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pradinis kreditorius šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista 289,62 Eur dydžio suma. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas elektroniniame laiške netiksliai nurodė nusikalstamą veiką padariusį asmenį, negalėjo pateikti jokios išsamesnės informacijos apie išnagrinėtą baudžiamąją bylą, ieškovas tai laikė vengimu atsiskaityti su kreditoriumi, todėl pareiškė ieškinį. Ieškovas atsisakė nuo ieškinio, prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; atsakovo prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė, priteisė iš ieškovės 484 Eur atsakovui bei grąžino ieškovei 11,25 Eur žyminio mokesčio. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo pranešimas apie tai, kad nėra skolingas pradiniam kreditoriui buvo labai neinformatyvus, todėl padarė išvadą, kad ieškovė, turėdama pradinio kreditoriaus garantiją, kad visi perleisti reikalavimai yra galiojantys, ginčų dėl jų nėra, pagrįstai pareiškė ieškinį teisme. Teismas neskyrė ieškovei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau vadovaudamasis CPK 94 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinio atsisakė po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, į tai, kad atsakovas už atsiliepimo parengimą patyrė 300 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteisė 484 Eur (pritaikius 21 proc. PVM). Sprendė, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir nėra pagrindo jų nepriteisti ar sumažinti.
Šalies argumentai
Ieškovė AB „BnP Finance“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį bei atmesti atsakovo prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, o nustačius, jog nėra pagrindo atmesti atsakovo prašymo, - sumažinti atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodė, kad nepaisant to, jog teismas pripažino, kad ieškovas turėjo teisėtą pagrindą pareikštį civilinį ieškinį bei tinkamai įgyvendino savo procesines teises, atsakovo prašymą priteisti patirtas bylinėjimos išlaidas iš ieškovo, tenkino. Apeliantės manymu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikant LR CPK 94 str. 1 d. Pažymėjo, kad ne kartą prašė atsakovo pateikti jam žinomą informaciją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos bei atliekamo ikiteisminio tyrimo eigos ar baigties, tačiau atsakovas tokios informacijos nepateikė. Daro išvadą, jog ieškovė tinkamai įgyvendino savo procesines teises, teismo procesas buvo inicijuotas dėl atsakovo neveikimo, todėl remiantis sąžiningumo bei šalių lygiateisiškumo principais, bei tuo, jog ieškovė nereikalavo priteisti iš atsakovo savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, mano, kad abiejų šalių patirtos išlaidos dėl bylinėjimosi civilinėje byloje Nr. e2-1510-239/2016 neturėtų būti atlyginamos.
Atsiliepimas
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas sugaišo 3 valandas atsiliepimo į ieškinį paruošimui bei pateikimui; į tai kad nagrinėta nesudėtinga byla, atsakovo atsiliepime vadovautasi vieninteliu argumentu (nuosprendžiu baudžiamojoje byloje), nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisės taikymo klausimai, mano, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Dėl šios priežasties, net ir nustačius, jog ieškovei tenka pareiga atsakovui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad jos turėtų būti mažinamos.
Atsakovas R. M. pateiktame atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas savo procesines teises įgyvendino taip, kaip to reikalauja proceso taisykles, t.y. nustytais terminais pateikė atsiliepimą, kartu su juo visus reikalingus įrodymus, dalyvavo teismo paskirtame parengiamajame teismo posėdyje ir pasinaudojo teise turėti atstovą. Teigia, kad ieškovei susisiekus su juo, atsakovas aiškiai ir suprantamai informavo ieškovę apie susiklosčiusią situaciją (apie vykusį baudžiamąjį procesą), todėl mano, jog prieš pareikšdamas ieškinį teisme, turėjo išsiaiškinti, ar savo reikalavimą gali nukreipti būtent į atsakovą. Pradinis kreditorius žinojo, kad reikalavimai iš sutarties yra patenkinti, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš pareikšdama ieškinį bei žinodama, kad vyko baudžiamasis procesas kreipėsi į pradinį kreditorių, siekdama išsiaiškinti, ar atsakovas yra tinkama šalis. Atsakovas taip pat nesutiko, kad jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtigumą, yra nepagrįstai didelės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokato teisinę pagalbą). Kitos dalies nutarties apeliantas nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik atskirojo skundo ribose.
Kaip minėta, pirmosios intsancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo atsakovui 484 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už atsiliepimo parengimą bei 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo nepriteisti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ar jas sumažinti.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Šioje byloje atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme) buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo. Sutiktina su atsakovo atsiliepime esančiu pastebėjimu, kad atsakovas savo procesines teises įgyvendino taip, kaip to reikalauja proceso taisyklės, t.y. nustytais terminais pateikė atsiliepimą, kartu su juo – atsiliepime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, dalyvavo teismo paskirtame parengiamajame teismo posėdyje. Apeliantė teigia, kad teismo procesas buvo inicijuotas dėl atsakovo neveikimo, nes iki ieškinio pateikimo atsakovas ieškovei nepateikė prašomos informacijos apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką bei atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą ar baigtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas pranešė faktą apie iškeltą baudžiamąją bylą, susijusią su atsakovui reiškiama pretenzija, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tinkamai, o pareiga išsiaiškinti visas ieškinio pateikimui būtinas aplinkybes teko ieškovui. Ieškovas, manydamas, kad atsakovo suteikta informacija yra neišsami, turėjo galimybę kreiptis į pradinį kreditorių, kuris sutartimi ieškovui perleido reikalavimo teisę, ir kuris kaip civilinis ieškovas dalyvavo baudžiamajame procese.
Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumui neturi įtakos apeliantės nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį. Pažymėtina, kad šią išvadą teismas padarė ieškovo elgesį vertindamas visiškai kitu aspektu, t.y. spręsdamas baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimą, kuomet reikšmingas šalies sąžiningumo vertinimas (CPK 95 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumetai dėl netinkamo CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartimi iš ieškovo atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis (atsiliepimo parengimo metu) buvo 1892,25 Eur. Taigi, nors ir sutiktina, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, byla nedidelės apimties, tačiau atsakovo sumokėtos atsakovui 484 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos nėra pagrindo laikyti aiškiai per didele, neprotinga ar nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ar jas sumažinti.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties dalis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 242 Eur dydžio išlaidas. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, minėtos atsakovo išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės AB „BnP Finance“ atskirąjį skundą atmesti.
Skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) AB „BnP Finance“ (į. k. 302447985) atsakovui R. M. (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.