Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, Saldus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-03-10 Šiaulių apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 121 str., 118 str. 4 d., 42 str., laisvės atėmimu 8 m., 2003-06-24 paleistas iš pataisos namų lygtinai nuo likusios bausmės 1 m. 11 mėn. 19 d., 2004-04-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 150 str. 4 d., 153 str., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn.; 2) 2006-02-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 3 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 3) 2012-04-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 2 mėnesius išdirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. tyčia nužudė savo šeimos narį, t. y. 2013 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), S. G. priklausančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su savo sugyventine O. J. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė O. J. į pilvo sritį, taip padarydamas jai durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su skrandžio ir kasos sužalojimu, sukėlusią kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo patirto sužalojimo nukentėjusioji O. J. įvykio vietoje mirė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad O. J. buvo jo sugyventinė, kartu jie gyveno beveik dvejus metus, buvo šeimos nariai. Iš pažįstamo S. G. jie nuomojosi butą Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Jis su O. J. labai gerai sutarė, bet paskutiniu metu tarp jų dažnai kildavo konfliktai dėl to, kad sugyventinė pradėjo stipriai išgėrinėti, o išgėrusi ant jo puldinėdavo, pavydėdavo, prikaišiodavo jam kitas moteris, nes jis buvo daug jaunesnis už ją.

2013 m. liepos 20 d. jis miške uogavo, po to pardavė uogas ir grįždamas namo nusipirko alaus. Namo parėjo apie 15.30 val., pas juos buvo atėjusi jo mama J. B.. Jis gėrė parsineštą alų. O. J. paprašė nupirkti degtinės. Po 17 val. jis parnešė butelį degtinės, visi trys išgėrė, ir, kaip visada, prasidėjo konfliktai – O. J. pradėjo priekaištauti jam dėl kitų moterų. Tuo metu jis sėdėjo prie stalo, O. J. stovėjo tiesiai prieš jį, ir, kai pastaroji pradėjo jį stumdyti, jis paėmė nuo stalo šalia jo rankos buvusį virtuvinį peilį ir dūrė O. J. į pilvo sritį. Kur tiksliai pataikė, nežino. Po dūrio peilis liko jo rankoje. Peilis buvo šiek tiek kruvinas, todėl jis nuėjo į virtuvę ir nuplovė peilį. Jo mama galėjo nepastebėti, kada jis įdūrė O. J., nes ten viskas labai greitai įvyko. Po jo dūrio peiliu O. J. atsisėdo, po to nugriuvo. Tai pamatė jo motina ir padėjo jam O. J. apsukti paklode, nes truputį bėgo kraujas, ir paguldyti į lovą. Jis norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet O. J. atsigavo ir pati prašė medikų nekviesti. O. J. sirgo epilepsija ir jai būdavo dažni epilepsijos priepuoliai, ji sakė, kad čia nieko baisaus, prašė parnešti buteliuką, sakė, išgers ir viskas bus gerai. Todėl jis išėjo parnešti degtinės, o kai parėjo, pamatė prie namų greitosios, policijos automobilius, todėl į namus nebėjo – nuėjo pas draugą ir ten tą butelį degtinės išgėrė. Vėliau pareinantį namo jį sulaikė pareigūnai.

Durdamas peiliu jis nieko nesiekė, nieko nenorėjo, taip nutiko dėl konflikto metu jam kilusio pykčio. Apie pasekmes tada jis negalvojo, nenorėjo O. J. nei nužudyti, nei sužaloti. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus būtų apsisukęs ir išėjęs, nes, paprastai, kai jie išgėrę susipykdavo, jis geriau išeidavo, pasivaikščiodavo po miestą, kad abu apsiramintų. Durdamas O. J. virtuviniu peiliu į pilvą jis nesuprato, kad šitaip sunkiai gali sužaloti žmogų, dabar supranta, ką padarė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, sutinka atlyginti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutinka su S. P. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apylinkės inspektorius charakterizuoja jį neigiamai, nes O. J. visą laiką kvietė pareigūnus, nors ir be reikalo. Jis parvažiuodavo namo iš darbo, o O. J., pati būdama išgėrusi, iškvietė policiją vieną kartą, kitą, o atvažiavę pareigūnai matė, kad jis yra blaivus. Jis nesutinka su tuo, kad yra neigiamai vertinamas. O. J. dukters S. P. nėra matęs. O. J. jam pasakojo, kad prieš penkerius metus susipyko su dukra ir daugiau nebebendravo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. B. bute, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), parodė, kur ir kokiu būdu jis peiliu sužalojo savo sugyventinę O. J., kur padėjo nuplautą peilį, kur kartu su savo motina J. B. paguldė O. J. (109–116 b. l.).

Liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamasis S. B. yra jos sūnus, o O. J. buvo jos sūnaus sugyventinė, su pastarąja ji labai gerai sutarė.

2013 m. liepos 20 d. O. J. pasikvietė ją į svečius. Apie 16 val. ji nuėjo pas sūnų ir O. J.. Kai ji nuėjo, S. B. jau buvo grįžęs ir parsinešęs alaus, jie visi trys tą alų gėrė. Po to O. J. paprašė, kad S. B. nueitų ir nupirktų maisto. S. B. išėjo į turgų, pripirko maisto ir sugrįžo. Tada jie pabaigė gerti alų, ir O. J. paprašė, kad S. B. nueitų parnešti degtinės, bet pastarasis nesutiko, dėl to jie pradėjo bartis. Iš pradžių ji sėdėjo prie lango ir žiūrėjo į gatvę, o kai sūnus su O. J. pradėjo bartis, ji nuėjo ir atsisėdo ant lovos, įsijungė televizorių. Į besibarančius ji nekreipė dėmesio, tačiau vienu momentu besibarantieji kažko labai stipriai susiriejo, ir ji, sėdėdama ant lovos, pamatė, kad jos sūnus ateina su peiliu rankose. Ji labai išsigando ir pradėjo šaukti nesavu balsu, o sūnus su tuo peiliu rankoje nubėgo į virtuvę. Ji nematė, ar peilis buvo kruvinas, mano, kad tada S. B. jau buvo įdūręs nukentėjusiajai, bet to ji nematė. Kai sūnus nubėgo su peiliu į virtuvę, O. J. jau gulėjo ant grindų. Priėjusi prie O. J., sužalojimo ji nematė, nebuvo daug kraujo. Ji pasiūlė sūnui įkelti O. J. į lovą. S. B. pasakė, kad eina iškviesti greitąją, ir išėjo, o ji liko su O. J.. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad sūnus jai pasakė, jog įdūrė peiliu O. J., vadinasi, taip ir buvo.

Ji pati neiškvietė greitosios pagalbos, nes blogai mato ir nemoka paskambinti telefonu. Kai sūnus išėjo kviesti greitosios, O. J. iš pradžių dar kalbėjo, sakė, kad jai trūksta oro. Sūnui išėjus, ji pagalvojo, kad reikia eiti pas kaimynus ir prašyti, kad šie iškviestų pagalbą. Priėjusi prie durų, sutiko kažkokį kaimyną, pastarajam pasakė, kad O. J. blogai, tada šis iškvietė greitąją.

Pas sūnų ir O. J. ji tik retkarčiais užeidavo, bet O. J. blaivios niekada nebuvo mačiusi – būdavo arba labai pagiringa, arba išgėrusi. O. J. tada jau ir taip sirgo, girtavo daug mėnesių, rankos labai drebėjo, pastaroji jai buvo sakiusi, kad, jeigu jai (O. J.) pasidarytų blogai, nekviesti greitosios, nes tada jai atimtų invalidumo pašalpą.

Jos sūnus su O. J. gyveno apie dvejus metus. Ji nežino, ar pastarieji anksčiau mušdavosi, kiek ji matė, sutarė gražiai, sūnus pildė visus O. J. norus, būdavo, kad kartais apsipykdavo, bet po kiek laiko vėl susitaikydavo. Konfliktai tarp jos sūnaus ir O. J. kildavo dėl to, kad pastaroji S. B. prikaišiodavo moteris. O. J. dukters ji nepažinojo ir nėra mačiusi. O. J. jai pasakojo, kad su dukra nesutarė ir nebendravo.

Jos sūnus nėra agresyvus. Jai O. J. viską pasipasakodavo ir nėra sakiusi, kad S. B. ją muštų, sakė, kad ji pati jam suduodavo, kad su ja gyvendamas S. B. turi jos klausyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B., be kita ko, parodė, kad ji pamatė tik tą momentą, kai O. J. nugriuvo nuo kėdės, o jos sūnus greitai nubėgo kažko tai į virtuvę ir už kelių minučių grįžo atgal į kambarį. Tada ji pamatė, kad O. J. bėga kraujas iš pilvo srities. Sūnus jai pasakė, kad įdūrė peiliu O. J.. Pastaroji tyliai pasakė, kad jai trūksta oro ir kad nekviestų medikų, nes jai gali atimti pašalpą. Ji (J. B.) sūnui sakė, kad šis skambintų GMP, bet sūnus išėjo iš buto. Po to atėjusiam kaimynui pasakė, kad jos sūnus O. J. įdūrė peiliu (78 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 4 peiliai; dvi paklodės, du pagalvės užvalkalai ir geltonos spalvos lietpaltis su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; geltonos spalvos polietileninis maišelis; šviesios spalvos medžiaga su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; plastikinis kibiras su medžiagos gabalu (14–32 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. G. (34 b. l.).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamasis S. B. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, paimtą 2013 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir paaiškino, kad šiuo peiliu jis dūrė O. J. (84–85 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus O. J. lavoną, nustatyta, jog ant smakro kairės pusės matosi sumušimas, lavono pilvas ties juosmeniu aptvarstytas, o nuėmus tvarstį matosi 2,5 cm durtinė žaizda (36–42 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 400/13(04) nurodyta, kad O. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su skrandžio ir kasos sužalojimu, sukėlusios kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. O. J. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3,5-4 paras iki jos kūno tyrimo pradžios 2013 m. liepos 24 d. 11 val. Durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienelės žaizda O. J. padaryta duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, smakre, kairiame žaste, kairėje krūtyje ir krūtinės dešinėje pusėje padarytos bukais kietais daiktais apytikriai trijų parų laikotarpiu iki mirties. Mirusiosios O. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. O. J. kūne kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Tikėtina, kad nukentėjusioji po jai padarytos durtinės-pjautinės pilvo sienelės žaizdos galėjo atlikti kokius nors aktyvius savarankiškus veiksmus, galėjo išbūti gyva keletą valandų. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. O. J. durtinei-pjautinei kiauryminei pilvo sienelės žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o kraujosruvoms kairės akies viršutiniame voke, smakre, kairiame žaste, kairėje krūtyje ir krūtinės dešinėje pusėje padaryti reikėjo aštuonių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. O. J. kūne rastuose sužalojimuose išliko tik žalojančių daiktų ar įrankių grupinės priklausomybės požymiai. Kartu su O. J. kūnu pateiktuose drabužiuose pažeidimų nenustatyta (45–46 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 19/13-400/13(04) nurodyta, kad O. J. durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienelės žaizda galėjo būti padaryta tokiu peiliu, kaip apžiūrėjimui pateikti peiliai paketuose Nr. 1 ir Nr. 4, į tai nurodo kūne rastos durtinės-pjautinės žaizdos matmenys ir apžiūrėjimui pateiktų peilių geležčių matmenų panašumas. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės identifikuoti konkretų apžiūrėjimui pateiktą peilį, kuriuo galėjo būti padarytas durtinis-pjautinis pilvo srities sužalojimas, nes pilvo žaizdoje užsifiksavo tik žalojančio įrankio grupinės priklausomybės požymiai (51–52 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nužudė savo šeimos narį, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Spręsdama kaltinamojo S. B. kaltės klausimą, kolegija remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu nužudžius O. J., liudytojos J. B. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo S. B. teigimu, kaltinime nurodytu laiku bei vietoje jis vieną kartą dūrė virtuviniu peiliu O. J. į pilvo sritį. Toks kaltinamojo nurodytas O. J. sužalojimo būdas sutampa su O. J. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadose, kuriose teigiama, kad O. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su skrandžio ir kasos sužalojimu, padarytos vienu smūgiu duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galbūt peiliu.

Be minėtų specialisto išvadų apie O. J. sužalojimo mechanizmą bei įrankį, kaltinamojo S. B. nurodytas esmines įvykio aplinkybes, o kartu ir kaltinamojo kaltę mirtinai sužalojus O. J., patvirtina kaltinamojo motinos liudytojos J. B. parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji matė peilį kaltinamojo rankoje ir nugriuvusią sužalotą O. J., taip pat įvykio vietos apžiūros metu protokole užfiksuoti duomenys apie rastas rusvos spalvos, panašias į kraują dėmes ant paklodžių bei pagalvės užvalkalų ir rastą nusikaltimo įrankį – peilį. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. B. parodė, kur ir kokiu būdu sužalojo O. J..

Įvertinus šių bylos duomenų visetą, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis S. B. padarė O. J. kaltinime nurodytą mirtį sukėlusį sužalojimą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo S. B. padarytos veikos ir O. J. mirties.

Neneigdamas savo kaltės dėl O. J. nužudymo, kaltinamasis S. B. nurodė, jog jis nenorėjo nužudyti O. J. ir konflikto metu pastarajai durdamas peiliu apie galimas pasekmes negalvojo. Kitų duomenų, paneigiančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir rodančių kaltinamojo siekimą nužudyti nukentėjusiąją, byloje nėra. Priešingai, kaltinamojo elgesys netrukus po padaryto sužalojimo, kai jis bandė paklode užspausti kraujuojančią žaizdą O. J. kūne, pastarąją kartu su liudytoja J. B. paguldė į lovą, rodo, kad kaltinamasis nenorėjo O. J. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbius organus rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį (44 metų) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis S. B. nužudė O. J. veikdamas netiesiogine tyčia.

Išanalizavusi bylos duomenų visumą, kolegija sprendžia, kad kaltinamojo S. B. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su O. J. kilęs jo pyktis.

Kaip matyti iš bylos duomenų – kaltinamojo S. B., liudytojos J. B. parodymų, kaltinamasis su O. J., nors ir nebuvo įregistravę santuokos, apie dvejus metus gyveno kartu kaip vyras ir žmona ir bendrai tvarkė namų ūkį, tai leidžia daryti išvadą, jog jie buvo vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamojo S. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip savo šeimos nario nužudymas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis S. B. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojęs O. J., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą kolegija daro remdamasi asmens blaivumo testo rezultatais, kad 2013 m. liepos 20 d. 23:38:29 val. S. B. nustatytas 2,28 promilių girtumas (90 b. l.), bei paties kaltinamojo aiškinimu, jog įvykio metu jis buvo išgėręs, o blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam S. B. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę.

Kaltinamasis S. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Parinkdama bausmės dydį kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (161 b. l.), baustas administracine tvarka (150–152 b. l.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis S. B. anksčiau jau tris kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus (140–149 b. l.) ir, neišnykus teistumui, vėl nusikalto – padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, dėl to jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o tai neigiamai apibūdina S. B. asmenį, byloja apie jo pavojingumą visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atkreipdama dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad kaltinamasis nužudė O. J. veikdamas netiesiogine tyčia, atliko tik vieną iš anksto neplanuotą smurtinį veiksmą, kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo S. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis – 14 m.).

Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis S. B. anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, dėl to jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Taip pat jis yra teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo (BK 150 str. 4 d.) padarymą ir vėl, neišnykus teistumui, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų ir naujai padaryto nusikaltimo derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Todėl kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo naujai padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę, daro išvadą, kad S. B. kelia padidintą pavojingumą visuomenei, ir pripažįsta jį pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. pareiškė civilinį ieškinį ir pripažinta civiline ieškove dėl 7300 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (60, 63 b. l.). Kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo S. B. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, daro išvadą, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.).

Byloje esantis nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (61–62 b. l.) pagrindžia tik dalį – 1450 Lt – prašomos priteisti turtinės žalos sumos, kurią sudaro O. J. laidojimo išlaidos. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo tenkinamas tik iš dalies.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis S. B. registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (164–165 b. l.), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pastaruoju metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. nebendravo su savo motina nužudytąja O. J., tačiau, kolegijos nuomone, neabejotina ir natūralu, kad S. P. dėl motinos mirties patyrė psichinį stresą bei dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios S. P. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai pagrįstai jos įvertinti 20000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi O. J., nukentėjusios nuo kaltinamojo S. B. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 74,94 Lt (68–70 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, dvi paklodės, du pagalvės užvalkalai, lietpaltis, polietileninis maišelis, šviesios spalvos medžiaga ir plastikinis kibiras su medžiaga, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, pagal 2013 m. spalio 11 d. kvitą Nr. 051106 ir 2013 m. spalio 18 d. kvitą Nr. 051114 perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (83, 88 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką S. B. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. gruodžio 30 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. palikti tą pačią – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. S. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. 1450 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

Šiaulių teritorinei ligonių kasai 74,94 Lt O. J. gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, dvi paklodes, du pagalvės užvalkalus, lietpaltį, polietileninį maišelį, šviesios spalvos medžiagą, plastikinį kibirą su medžiaga, saugomus Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam S. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.