Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2020-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-519/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
1-40-519/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31944-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kaltinamasis
S. L.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Zigmantas Lipnevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-519/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31944-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.1.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,kaltinamajam S. L. ir jo gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,nukentėjusiajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta nežinoma, teistas: 1) 1996 m. vasario 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį ir 118 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 2004 m. birželio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 2006 m. vasario 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, galutine subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2010 m. gruodžio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. L. 2019 m. liepos 27 d. apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dūrė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam R. P. ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. P. sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminės pilvo sienos žaizdą su kepenų pažeidimu.

1.1. Be to, S. L. 2019 m. liepos 27 d., apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) r., iš karto po to, kai peiliu sužalojo R. P., laikydamas rankoje peilį bei grasindamas nužudyti A. S. puolė jį ir bandė įdurti A. S. ir dėl to, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti A. S..

I. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai ir ištirti rašytiniai įrodymai

2. Kaltinamasis S. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patikslindamas, jog nužudyti nukentėjusiojo A. S. jis nenorėjo, ir nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 19 val., į jo namus (duomenys neskelbtini) r., atėjo pažįstami A. S. ir R. P. ir atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Tuo metu namuose buvo ir jo sugyventinė R. S., su ja anksčiau jau buvo išgėręs alaus butelį. Jis A. S. ir R. P. pas save nebuvo kvietęs, jie atėjo netikėtai. Jis, A. S. ir R. P. pradėjo gerti tą jų atsineštą butelį, o R. S. negėrė su jais. Begeriant A. S. pradėjo kabinėtis, kodėl jis mušė savo sugyventinę. Po to juokaudami su R. P. laužė rankas. Pradėjo juokais lenkti rankas su R. P., nebuvo suduoti R. P. smūgiai. Pastebėjo, kad A. S. pradėjo merkti akį jo sugyventinei, prie jos kabinėtis. Įvyko konfliktas, tačiau konkrečiau nieko nepamena dėl girtumo, aptemo akys. Jam akys buvo sumuštos, tikriausiai jam buvo suduoti smūgiai, nepamena iš kur atsirado tie sužalojimai. Jam vėliau sugyventinė sakė, kad pradėjo stumdytis su R. P., o kai sugyventinė sudavė R. P., jis ir pats pajuto smūgį. A. S. juos su R. P. skyrė, sakė nebesistumdyti, ir sudavė jam į akis, trenkė į barzdą ir išvarė lauk pro duris. Su R. P. nėra susipykęs, tik jėgas bandė. Apie tris smūgius jam kažkas sudavė į veidą ranka porą smūgių, į krūtinę vieną smūgį koja. Taip jam jau vėliau pasakojo sugyventinė, kad su R. P. rankomis laužė. Pats pamena, tik iš dalies. Atsimena, kad jį išvarė iš namų ir tada jis nuėjo pas savo seserį. Sesuo sutvarkė veidą, dar pamena, kad išėjo be batų. Jam tuo metu kai buvo pas seserį, nebuvo pakaušis sužalotas. Sesuo vieną kartą sakė, kad buvo sužalotas pakaušis, kitą kartą, kad ne, tačiau jo sesuo yra „pijokė“, todėl nepamena ką kalba. Gal už pusės valandos, gal už valandos, parėjo atgal į namus. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Kiek vėliau pro langą pamatė grįžtančius visus tris: jo sugyventinę, R. P. ir A. S.. Tada jis pasislėpė kambaryje ir jie parėję jo nematė. Kai R. S., A. S. ir R. P. susėdo prie stalo, jis išgirdo kaip A. S. pasakė, jog „jei jis grįš, jis dar gaus“. Supratęs, kad čia kalbama apie jį ir jis vėl bus mušamas, pasiėmęs iš virtuvės virtuvinį peilį – kažkur 11-12 cm ilgio, įėjo į kambarį, kuriame jie buvo susėdę. Pamatęs asmenį, sėdintį į jį nugara, pagalvojo, kad tai yra A. S., nes būtent jis ir grasino jį sumušęs, dūrė tam asmeniui peiliu vieną kartą į dešinį šoną. Norėjo tik sužaloti A. S., neturėjo tikslo nužudyti jį, bet jau po dūrio suprato, kad įdūrė R. P.. Tada ėjo link stalo, pajuto smūgį ir vertimą ant lovos, jam dėl to buvo praskelta galva, antakis. Kai įdūrė R. P., norėjo atsisėti užėjęs prie stalo, suprato, kad ne tam įdūrė, tada iš karto pajuto smūgį. Neįžeidinėjo, nieko nesakė prieš gaunant smūgį. Po smūgio aptemo akys ir viskas. Sugyventinė sakė, kad nekėlė prieš A. S. rankos. Nepamena, kiek jam tada buvo suduota smūgių, tačiau sugyventinė sakė, kad su lentele kapojo galvą, dėl to lentelė buvo sulaužyta į kelias dalis. A. S. jį pervertė mane ant lovos, smaugė, dešinę ranką su peiliu laikė prispaudęs. Kadangi jis dėl to juto stiprų skausmą, tai sakė A. S., kad jį papjaus. Nepamena, kiek laiko išgulėjo taip prispaustas, tačiau gali nurodyti, kad taip buvo kol atvažiavo pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog norėjo nužudyti, nes tyrėja sakė, kad tai lengvinanti aplinkybė. Nenorėjo nužudyti A. S., tik norėjo jį pamokinti, nes ne pirmą kartą nukenčia nuo jo smurto. Jo sugyventinė graži, jaunai atrodo, todėl A. S. lįsdavo prie jos. Anksčiau A. S. jau yra kelis kartus jį sumušęs, todėl norėjo A. S. parodyti, sužaloti ir jį, kad suprastų, kad ir jam skaudėjo, R. P. nenorėjo sužaloti, nes šiam jokio piktumo nejaučia. A. S. jį pradėjo daužyti, smaugti, sakė, kad užmuš, tada ir jis sakė, kad užmuš A. S.. Labai gailisi, kad taip įvyko. Sutinku su Ligonių kasos ieškiniu, nes jis sužalojo R. P..

2.1. Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo neblogi santykiai su kaltinamuoju S. L.. Su A. S. irgi santykiai normalūs, nes jis yra jo sūnėnas, jaunesnis. 2019 m. liepos 27 d., šeštadienį, jis su A. S. nusipirko degtinės 0,7 litro talpos butelį, nutarė eiti pas S. L.. S. L. tuo metu buvo namuose su sugyventine R. S.. Visi trys su S. L. išgėrė tą butelį degtinės, o R. S. negėrė. Prisimena, kad kilo konfliktas dėl S. L. sugyventinės, nes A. S. klausinėjo dėl jos, kodėl ją muša. Nepastebėjo, ar A. S. merkė akį kaltinamojo sugyventinei. Dar išgėrė, tada jis su S. L. juokais rankas pradėjo laužti, dar nugriuvo nuo kėdės, tačiau nepiktuoju viskas buvo – juokaujant. Pamena, kad šių ristinių metu S. L. sugyventinė dar per veidą jam ranka kepštelėjo. Gali pasakyti, kad tuo metu S. L. puolė prie jo ir parvertė, bet ten nebuvo konfliktas, jis nugriuvo aukštielninkas, o S. L. nugriuvo ant viršaus. R. S. galėjo pasirodyti, kad jie mušasi, tačiau taip tikrai nebuvo. Tuo metu S. niekam negrasino. Baigus gerti, dar nuėjo parsinešti degtinės. Prieš tai niekas nesumušė, nebent A. S. S. L. sudavė, tačiau jis to nematė. Kai išėjo iš namų, kiek pamena S. L. liko namie, jo sugyventinė kartu su jais kartu nėjo, gal kai grįžo iš parduotuvės, ji juos pasitiko namuose, į parduotuvę ėjo dviese su A. S. ir pirko du litrinius butelius alaus. Su tuo alumi grįžo į S. L. namus, vėl gėrė alų. Begeriant jis pajuto smūgį į dešinį šoną. Jis dar pasakė „na S., pridūrei mane“. Taip pat girdėjo kaip S. L. ant A. S. rėkė „nužudysiu“, o A. S. užvertė S. L. ant lovos tramdyti. Girdėjo, kad tuo metu jie tarpusavyje vienas kitam grasino. A. S. policiją iškvietė, viena ranka laužė S. L., o kita ranka skambino, laukė kol atvyks policija. Daugiau nelabai ką matė, nes laikė ranką užsiėmęs žaizdą, kad nekraujuotų. Su S. L. nebuvo tą vakarą susipykęs, smūgių vienas kitam nebuvo sudavę.

2.1.1. Teisingai parašyta jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kad stumdėsi S. L., bet nepiktai. A. S. turbūt trenkė lentele S. L. į galvą, nematė to momento, bet A. S. sakė, kad jį gynė. Nepyksta ant kaltinamojo, nemano, kad S. L. norėjo jį sužaloti, prašo nebausti labai, tegu pasitaiso, padėjo S. L. jam ir jo šeimai, lankė jį, labai gailėjosi. Civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nereiškia.

2.2. Nukentėjęs A. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d., šeštadienį, jis su R. P. nusipirko degtinės 0,5 litro talpos butelį, nutarė eiti pas S. L.. S. L. tuo metu buvo namuose su sugyventine R. S.. Visi trys su S. L. išgėrė tą butelį degtinės, o R. S. negėrė. Pirmas konfliktas kilo dėl to, kad R. P. paklausė S. L., kodėl šis muša savo žmoną, nes R. S. buvo sumušta. S. L. pasipiktino, kodėl R. P. kišasi ne į savo reikalus ir puolė R. P., kuris sėdėjo ant kėdės. R. P. ir S. L. nugriuvo ant grindų, pradėjo grumtis, smūgiavo vienas kitam. Po to R. P. kojomis suspaudė S. L. kūną, o rankomis galvą, kad šis nusiramintų. Tuomet į konfliktą įsikišo R. S., kuri pribėgo prie R. P. ir trenkė jam mažiausiai tris kartus delnu į žandus. Tada jis taip pat įsikišo į konfliktą, kuris jam iš pradžių atrodė labai juokingas. Jis išskyrė juos visus, o S. L. paėmė ranka už drabužių ir numetė ant lovos. Matė, kad S. L. bėgo kraujas iš nosies. Antras konfliktas kilo po to, kai jis, R. P. ir R. S. vėliau grįžo vėl į S. L. bei R. S. namus. R. S. jaudinosi dėl to, kad turės problemų, kai grįš S. L.. Į tai jis pasakė, kad jei S. L. lįs, tai pats gaus. Tuomet jis pasilenkė atsukti butelio ir išgirdo R. P. žodžius „padūrė“. R. P. buvo susiėmęs už dešinio šono ir pavirtęs tarp sekcijos ir sienos, sėdėjo ant kėdės. Tai pamatę jis pašoko, S. L. ėjo link jo su peiliu rankoje. S. L. buvo nukreipęs peilį į jį, peilio geležtė buvo apie 10-15 cm. Artindamasis S. L. pasakė „dabar tavo eilė gaidį“. R. P. jam taip pat pasakojo, kad S. L. taip pat sakė jam, kad „papjaus“. Prisiartinęs S. L. bandė įdurti jam, dūrė jam tris kartus: pirmas jo smūgis buvo tiesus, mėgino įdurti jam į krūtinės kairę pusę per vidurį; antras smūgis taip pat buvo tiesus dūris, vėl mėgino įdurti jam į tą pačią vietą; trečias smūgis dūris šonu į ranką. Tuo metu jis gynėsi pjaustymo lentele: mosikavo šia lentele, sudavė lentelės briauna S. L. į galvos kairę pusę, lentelės plokštuma – į viršugalvį. Kai lentelė suskilo jis sugriebė viena ranka S. L. ranką, kurioje buvo peilis, kita ranka – sprandą, nutempė S. L. prie lovos, paguldė į lovą ir užgulė jį savo kūnu. Taip jis laikė S. L. prispaudęs apie pusvalandį kol atvyko policija. Visą tą laiką S. L. keikėsi ir pagrinde grasino jam: „užmušiu, papjausiu“ (1 t., b. l. 110–111, 130–133, 136–141,150–151, 197–198, 2 t., b. l. 17–18).

2.3. Liudytoja R. S. apklausiama nuotoliniu būdu teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo kaltinamojo S. L. sugyventinė, kai buvo sužalotas R. P.. Tą dieną su S. buvo namuose, kai pas juos atėjo R. P. ir A. S., bei atsinešė du butelius alaus. Begeriant pradėjo prie jos A. kabinėtis, o S. jam dėl to priekaištavo, tačiau A. S. pasakė, jog „ne tavo reikalas“. Tą dieną, kai įvykis buvo, A. S. irgi atėjęs prie jos lindo, t. y. priekabiavo ir žodžiais, ir veiksmais. Jis jai taip pasakė: “va, atvažiavai į šį kaimą, būsi ne Tu viena patvarkyta”. Tada A. S. pradėjo kabinėtis prie S. L., įvyko konfliktas. Ji bandė juos raminti, bet A. S. pirmasis S. L. kirto kumščiu. Ji gynė S. L., tačiau A. S. ir ją pastūmė. Po to pirmo susimušimo, A. S. ir R. P. išėjo, o S. L. sumuštas ir kruvinas pabėgo pas savo seserį M. S.. Tada ir ji iš namų išėjo, nuėjo iki kelio, vaikštinėjo ir tada vėl sutikau P. ir S. grįžtančius iš parduotuvės, kurie atsekė paskui ją iki namų. Ji to A. S. bijojo, nes visas kaimas jo bijojo. A. S. kai tik išgeria, visada ateina pas juos į namus, kyla barniai arba muštynės. Vis atėjęs A. S. lįsdavo prie jos, galvoja, kad gal jis išprievartauti norėjo ją. Kai po pirmojo konflikto išėjo iš namų ir vėl sutiko juos, jie visi – ji, A. S. ir R. P., grįžo į namus. A. S. ir R. P. atsinešė dar alaus ir atsisėdo už stalo. Ji ragino juos baigti ir eiti į namus, tačiau į jos žodžius nereagavo. Staiga, iš virtuvės, išlindo S. L. ir atsitiko ta nelaimė. Ji net nesureagavo, kaip viskas įvyko, tik išgirdo, kad R. P. pasakė: „kažkas bėga per nugarą“, tada pamatė, bėgantį kraują ir vos neapalpo. Kai atėjo S. iš virtuvės pusės, jo rankose peilio nematė, taip pat nematė ir paties įdūrimo momento. Girdėjo, kaip po įdūrimo S. L. pasakė: „Ne tam įdūriau, reikėjo A. įdurti“. S. apsiriko. Kai S. L. atėjo į tą kambarį, R. ir A. abu buvo nugara į S. – P. sėdėjo ant kėdės, o A. stovėjo prie lango. Po įdūrimo A. S. kirto lentele per galvą, nuo ko S. L., kaip jai pasirodė, apalpo, griuvo ant lovos ir A. jį užgriuvo bei mušė. Ji mėgino ginti S. L., bet ją nustūmė, matė, kad A. S. vėl S. L. kirto lentele per galvą, net lentelė perlūžo. Lovoje A. S. laikė prispaudęs ir kvietė policijos pareigūnus. Tuo metu irgi nematė S. rankose peilio bei negirdėjo, kad būtų grasines A. S., jog šį papjausiąs ar užmušęs. Kai A. laikė S. lovoje prispaudęs iki atvažiuojant policijai, ar jie ginčijosi ir ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Kai atvyko policija, policininkai jos nieko neklausė, nors norėjo jiems papasakoti, tačiau, ją vijo į kambarį ir nesiklausė. Ji tik pasakė, kad dėl visko yra kaltas A., jis norėjo ją įžaginti, išprievartauti, tačiau pareigūnas pasakė eiti į kambarį.

2.3.1. R. ir A. prieš ateinant pas juos į namus pirmą kartą, ji su S. buvo išgėrę, tačiau nepamena kiek. Su R. P. ir A. S. iki pirmojo konflikto irgi gėrė, nes jie buvo atsinešę tris butelius alaus po 1 litrą talpos, bet ne visą jį išgėrė. Kai antrą kartą R. su A. atėjo, taip pat atsinešė tris litrinius butelius alaus. Pirmojo konflikto metu, pirmasis S. sudavė A., bet kiek smūgių – nepamena, gal 2 ar 3 smūgius kumščiu į veido sritį. Po tų smūgių, S. bėgo kraujas ir jis tada išėjo pas seserį. Ar R. P. smūgiavo S. L., ji nematė, jai atrodo, kad tik A. smūgiavo S.. Pats S. niekam smūgių nesudavė. Be S. L. ant grindų niekas nebuvo nukritęs.

2.3.2. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, prie jų, S. L. tikrai negrasino A. S.. Jis tik klausė A., už ką jis jį sumušė. Jis paklausė: „kodėl, A., kai Tu ateini pas mus, arba mes susiginčijam, arba susimušam?“

2.3.3. S. L. galėtų apibūdinti, kaip labai tvarkingą, gerą, draugišką, meilų žmogų. Darbštus buvo. Jos jis nemušdavo, susiginčydavome, bet vėl susigerindavome. S. L. buvo teistas už jos sumušimą, tačiau tą kartą jis jos nemušė, o tik pastūmė ir vieną kartą smūgiavo į lūpą.

2.4. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, vyriausiuoju patruliu. Jis su kolega E. S. vyko į įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, nes gavo pranešimą, kad yra peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į vietą kambaryje rado sužalotą vyriškį, kuris sėdėjo, taip pat, ant sofos užgultą ir prispaustą kito vyriškio kaltinamąjį. Tiksliai nepamena, ar vienas vyriškis jį laikė prispaudęs, ar daugiau. Tarpusavyje kaltinamais ir tas vyriškis vis dar koliojosi. Kaltinamąjį sulaikė ir išsivedė iš namo. Lauke sulaikytasis su kitu asmeniu, bet ne su tuo asmeniu, kuris buvo sužalotas, tarpusavyje ir toliau žodžiu konfliktavo, ginčijosi. Kiek pamena, kaltinamasis sake, kad “ne tam dūriau”, dar sakė “vis tiek padursiu”. Dabar tiksliai nepamena ar kaltinamasis buvo sužalotas. Įvykio vietoje dar buvo moteris, tačiau ji buvo stipriai neblaivi. Dabar nepamena, ar ta moteris, ką nors pasakojo apie įvykį. Jeigu ji būtų jiems skundusis dėl kažkokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, tai tikrai būtų užfiksuota jų apklausose ir tarnybiniuose pranešimuose. Įvykio vietoje buvo filmuojama tarnybinio veiksmo kamera. Jis pats asmeniškai prie savęs kameros neturėjo, automobilyje tikrai turėjo būti kamera ir ar jo kolega turėjo prie savęs kamerą, dabar irgi nepamena. Peilis įvykio vietoje lyg buvo rastas, tačiau dabar ir to tiksliai nepamena. Prašo vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi ir duoti praėjus mažiau laiko nuo įvykio, kai jis viską geriau prisiminė.

2.5. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo S. L. asmeniškai nepažįsta, dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Kažkiek pamena, kad pagal iškvietimą vyko į įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo peiliu sužalotas žmogus. Kai atvyko, juos pasitiko moteris, ji pasakė, jog yra žmogus perdurtas. Įėjus į namo visų, pamatė, kad sėdi sužalotas vyriškis, o kitas vyriškis užgulęs laikė kaltinamąjį ir šaukė, jog jį laiko, nes kažką padūrė ir rankoje turi peilį. Paėmė tą peilį iš kaltinamojo rankos, sulaikė jį ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Kai nuvyko į įvykio vietą, įėjo į nuosavą namą. Ten buvo 4-5 asmenys - vienas asmuo buvo sužalotas peiliu, buvo kaltinamasis, dar vienas asmuo, kuris jį laikė užgulęs ir moteriškė. Jie visi tarpusavyje koliojosi, visų smulkmenų dabar negali prisiminti. Jie barėsi dėl to perdūrimo, kaip jis suprato, kad kažkoks konfliktas tarp jų įvyko dar prieš tai, jie vienas kitą kaltino ir dėl to padūrimo. Moteris, kuri juos pasitiko, kai atvyko į įvykio vietą, buvo neblaivi. Ji nesiskundė apie tai, kad jos atžvilgiu buvo kažkokie neteisėti veiksmai atlikti. Ji tuo nesiskundė nei kai jie atvyko į įvykio vietą, nei vėliau, kai jau aiškinosi aplinkybes. Į lauką ši moteris buvo ne kartą išėjusi. Tikrai nepamena tokių aplinkybių, kad ji būtų skundusi dėl to, kad jos atžvilgiu būtų kas nors kažkokius neteisėtus veiksmus atlikęs. Jeigu ji būtų reiškusi kokius nors nusiskundimus dėl smurto, ar kažkokių kitokių veiksmų jos atžvilgiu panaudojimo, tai būtų atsispindėję jo ir kartu buvusio kolegos tarnybiniuose parnešimuose, ar apklausoje. Įvykio vietoje jis turėjo nešiojamą kamerą, kuri filmavo.

2.5.1. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada viską smulkiau papasakojo, dabar gali kai ko ir neprisiminti.

2.6. Liudytoja M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako duoti parodymus teismui, kaip kaltinamojo sesuo, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir ji apklausiama liudytoja buvo nurodžiusi, kad 2019 m. liepos mėn. pabaigoje brolis S. L. buvo atėjęs pas ją į namus. S. L. veide po abiem akimis buvo mėlynės, nosis buvo kruvina, patinusi, veidas kruvinas. S. L. nusiėmus kepurę matėsi, kad jo galva yra kruvina, tačiau ji nematė kokios tai buvo žaizdos. Ji nuvalė peroksidu S. L. kirstines žaizdas viršugalvyje, antakyje. S. L. buvo neorientuotas, verkė, prašė gelbėti, bet nesakė nuo ko. S. L. nepasakė kas sumušė jį. Po 15 min. S. L. vienas pats išėjo iš jos namų. Kitą dieną S. L. paskambino jai, sakė, kad padūrė R. P., verkė ir gailėjosi dėl to (2 t., b. l. 38–40, 43–45).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo kaltės dalinio pripažinimo, kaltinimo pagrįstumas dalinai įrodomas ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. iš 2019-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyti grumtynių pėdsakai, išvartyti baldai, rastos pjaustymo lentelės dalys, kraujo pėdsakai, tuščias 0,5 l talpos degtinės butelis, kruvinas peilis (1 t., b. l. 28–45);

3.2. iš 2019-07-28 policijos pareigūno E. S. tarnybinio pranešimo, 2019-07-27 alkotesterio parodymų protokolų matyti, kad 2019-07-27 E. S. atvykęs į nusikaltimų vietą ten pamatė R. S., S. L. gulintį lovoje, A. S. buvo užgulęs S. L., laikė S. L. rankas, šaukė ir prašė atimti peilį. Priėjęs arčiau jis pamatė S. L. kairėje rankoje kruviną peilį, paėmė iš S. L. peilį. S. L. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas, R. S. – 2,21 promilių girtumas, A. S. – 1,3 promilių girtumas, R. P. – 1,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 27, 91, 127, 2 t., b. l. 1, 58);

3.3. iš 2019-08-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo vietoje rasto ir paimto kruvino peilio geležtės ilgis yra 11 cm (1 t., b. l. 57–61);

3.4. iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos su kepenų pažeidimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam nustatyti šie sužalojimai: pilvo sienos dešinės pusės durtinė kiauryminė žaizda su kepenų pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu nusikaltimo vietoje paimtu peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, aštriu duriančių savybių daiktu, vienu trauminiu poveikiu. R. P. padaryti sužalojimai buvo pavojingi gyvybei (1 t., b. l. 56);

3.5. iš 2019-09-10 - 2019-09-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš karto po nusikaltimo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų padaryti vaizdo įrašai. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti tokie kaltinamojo S. L. ir nukentėjusiojo A. S. pokalbiai:

A. S. sako: „pribėga iš kambario (.. ) ant manęs pult (…) jam su lentele per galvą (…) paguldžiau (…) puolė su peiliu, perspyriau (...) lentele per galvą du sykius, paskui užlaužiau ant lovos (...) iš to kambario išbėgo, tiesiai iš šono (parodė ranka sėdinčiam ant kėdės R. P. į jo dešinės pusės nugaros juosmens sritį (…) man norėjo durti, puole aš jam medine lentele per galvą (...)“

S. L. sako: „aš turėjau vietoj jo tave padurt (...) tai aš ne visą peilį sudūriau. Tik galiuką įdūriau (...) Aš pats mačiau, ne tam pataikiau (...) aš tau galvą nupjausiu (...)“ (1 t., b. l. 62–67);

3.6. iš 2019-09-13 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikto garso įrašo, 2019-09-18 apžiūros protokolo matyti, kad 2019-07-27 A. S. kviečiant pagalbą, S. L. sako jam: „Padursiu aš tave kurva. Pa-dur-siu, patikėk. (…) Padursiu aš tave (…) Padursiu aš tave“ (1 t., b. l. 70, 71–73).

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

4. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

5. Kaltinamasis S. L. savo parodymais dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltę pripažino, nurodydamas, kad virtuvėje pasiimtu peiliu vieną kartą dūrė iš nugaros dešinės pusės nukentėjusiajam R. P., nors iš tikrųjų norėjo įdurti nukentėjusiajam A. S., kuris buvo jį sumušęs tiek anksčiau, tiek ir įvykio dieną. Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis S. L. peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. P., patvirtino ir nukentėjęs A. S. bei liudytoja R. S. buvę įvykio vietoje. Vertindamas anksčiau minėtus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, kurie atitinka ir specialisto išvadoje, paminėtoje nuosprendžio 3.4. punkte, nurodytus kūno sužalojimus bei jų padarymo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad minėtais duomenimis visiškai pagrindžiamas faktas, jog nukentėjusiajam nustatytas sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo S. L. tyčinių smurtinių veiksmų – vieno smūgio peiliu..

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Kaltinamajam S. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, t. y. jo veiksmai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kitam asmeniui – nukentėjusiajam R. P.. Teismo nuomone, tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija dėl nukentėjusiojo R. P. sužalojimo yra teisinga, nes, kaip jau minėta aukščiau specialisto tyrimo metu (nuosprendžio 3.4. punktas) dėl dūrio peiliu R. P. atsirado kiauryminės pilvo sienos žaizdos su kepenų pažeidimu ir buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei jam nustatyti šie sužalojimai: pilvo sienos dešinės pusės durtinė kiauryminė žaizda su kepenų pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę.

5.2. Iš ištirtų įvykio aplinkybių matyti ir tai nekelia abejonių, kad kaltinamasis smūgį peiliu nukentėjusiajam į nugaros sritį sudavė tyčia, tikslingai. Smūgiuodamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvo sritį, jis, pagal savo gyvenimišką patirtį ir suvokimą, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jis to būtų norėjęs, tačiau buvo abejingas kilusioms pasekmėms, nes po smūgių sudavimo greitosios pagalbos nekvietė, toliau mėgino smurtauti ir grasinti kito nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, o tai aiškiai rodo, kad jis suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal inkriminuotą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį

6. Kaltinamajam S. L. taip pat buvo inkriminuota, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu iš karto po to, kai peiliu sužalojo R. P., laikydamas rankoje peilį bei grasindamas nužudyti A. S. puolė jį ir tris kartus bandė įdurti A. S. į krūtinę, ranką ir tokiu būdu nužudyti jį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. S. aktyviai pasipriešino, sugriebė S. L. ranką su peiliu, parvertė jį ant lovos bei iškvietė policiją. Dėl šių veiksmų nusikalstama kaltinamojo S. L. veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

6.1. Teismo nuomone, vertinant visumą byloje surinktų įrodymų negalima sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija, nes byloje surinktais įrodymais yra patvirtinama, kad kaltinamasis S. L. turėdamas rankoje peilį, ėjo link nukentėjusiojo A. S., grasino jam įdurti, sakydamas „dabar tavo eilė gaidy“. Taip pat nukentėjęs A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137) yra nurodęs, kad „S., stovėdamas prieš mane 1,5-2 metrų atstumu man pasakė „daba tavo eilė, gaidy“ ir ištiestoje priešais save rankoje turimą peilį, nukreipęs peilį į mane, mojuodamas peiliu į dešinį ir į kairį šonus, ėjo link manęs“. Kaltinamasis S. L. sutiko, kad turėdamas peilį rankoje ėjo link nukentėjusiojo A. S. bei išsakė jo atžvilgiu grasinimus dėl pastarojo sužalojimo, tačiau visose apklausose jis nurodė, kad nukentėjusiojo A. S. jis nužudyti nenorėjo, o jo veiksmai buvo iššaukti to, kad jis buvo anksčiau jau sumuštas bei vėl išgirdo, kaip jam pasirodė, grasinimus savo atžvilgiu vėl būti sumuštu. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad vėlesnius jo grasinimus nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, kai jis pastarojo buvo laikomas užgultas užlaužta ranka lovoje, iššaukė prieš tai suduoti smūgiai medine lentele į galvą bei skausmas dėl užlaužtos rankos ir pavartotas didelis alkoholio kiekis. Teismo nuomone, vertinant šiuos įrodymus darytina išvada, kad dėl šių veiksmų kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

6.2. Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, kadangi kaltinamasis S. L. nesiekė ir nesikėsino tyčia nužudyti A. S.. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. Apie sumanymą nužudyti liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę žmogui, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-2-699/2016). Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę (baudžiamoji byla Nr. 2K-248/2013). Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti, ir to siekia. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį turi būti atsižvelgiama į visas padarytos veikos aplinkybes (baudžiamoji byla Nr. 2K-64/2012).

6.2.1. Aukščiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais – peilio dūriu R. P., dėl kurio jis suklydo, nes realiai ketino įdurti A. S., bei agresyviu elgesiu ir grasinimais A. S. atžvilgiu, neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiojo A. S., o kaip pats nuosekliai tvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, siekė išvengti galimo A. S. smurto pavartojimo jo atžvilgiu, nes jau buvo sužalotas ir pokalbio tarp R. P., R. S. ir A. S. metu išgirdo, kad vėl bus sumuštas, jeigu pasirodys. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad šio konflikto metu nukentėjęs A. S. būtų patyręs kokius nors sužalojimus, taigi akivaizdu, jog jokio, pakankamai aktyvaus nukentėjusiojo A. S. puolimo, kurio pagrindu kaltinamojo S. L. veiksmus galima būtų kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti, nebuvo. Kaltinamasis S. L. turėjo rankoje peilį, judėjo link nukentėjusiojo A. S. išsakydamas ketinimą jį „padurti“, tačiau šie jo veiksmai nebuvo tokio intensyvumo ir pavojingumo, kad būtų kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš jau anksčiau aptartų byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo grasinimus iššaukė ilgalaikiai tarp jo ir nukentėjusiojo A. S. susiklostę blogi santykiai, jo atžvilgiu nukentėjusiojo naudojamas smurtas, o grasinimus nužudyti, kai kaltinamasis buvo laikomas pargriautas lovoje, iššaukė skausmas, patiriamas dėl užlaužtos jam rankos.

6.2.2. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Kaltinamasis S. L. atliko visus šio nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, tai yra, jis, turėdamas rankoje peilį, ėjo link nukentėjusiojo A. S., mosuodamas peiliu bei išsakydamas žodžiu grasinimus nukentėjusiajam „padurti“, todėl tai nukentėjusiajam kėlė realų pavojų, kad ketinimas gali būti įvykdytas.

6.2.3. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju, kaip jau teismas pažymėjo anksčiau, grasinimus sąlygojo jau anksčiau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. S. susiklostę blogi tarpusavio santykiai dėl kaltinamojo atžvilgiu vartoto smurto bei ketinimo, kaip suprato kaltinamasis, ir toliau vartoti smurtą jo atžvilgiu, todėl kaltinamasis A. L. būdamas neblaivus, ir išsakė nukentėjusiajam grasinimus. Nusikaltimo sudėtis formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

IV. Bausmės skyrimas

7. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, teismo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.1. Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką kaltinamasis S. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – alkoholiniai gėrimai buvo vartojami įvykio dieną, pagal nuosprendžio 3.2. p. nurodytą tarnybinį pranešimą matyti, kad S. L. po įvykio nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, todėl akivaizdu, jog būtent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo priežastimi nusikalstamai veikai padaryti.

7.1.1. Taip pat kaltinamojo S. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes pagal byloje esančius duomenis matyti, jog iki šios padarytos nusikalstamos veikos, jis buvo teistas penkis kartus (2 t., b. l. 190–195), teistumas neišnykęs, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis laikytinas recidyvistu.

8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, vienos atsakomybę lengvinančios ir dviejų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskutinės paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 7), į priklausomybės ligų ir psichiatrinių ligų įskaitą neįrašytas ir negydytas (2 t., b. l. 115–118, 3 t., b. l. 15, 16, 23, 24, 27). Įvertinus aukščiau nurodytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nėra atsitiktinės, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra sunkesnė nei veika už kurios padarymą jis buvo teistas paskutinį kartą, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnius nusikaltimus paskirtos tiek laisvės atėmimo, tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl jam už BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimas vidurkiui.

8.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

8.2. Nors kaltinamajam S. L. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti – jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

8.3. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kadangi kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo penkis kartus teistas už padarytas nusikalstamas veikas, visos jos yra smurtinio pobūdžio, teistumas neišnykęs, jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis, o laikytinomis dėsninga kaltinamojo ankstesnio netinkamo elgesio pasekme. Taip pat teismui nenustačius kokių nors išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima vidurkiui.

8.4. S. L. padarytos nusikalstamos veikos – sunkus nusikaltimas ir nesunkus – labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. Dėl civilinio ieškinio

9. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 1592,68 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo R. P. gydymą (1 t., b. l. 76–83, 84) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika.

9.1. Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1592,68 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo S. L..

9.2. Nukentėjusieji šioje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškę.

VI. Dėl proceso išlaidų

10. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog liudytojo S. R. vykimo į teismo posėdį išlaidos sudaro 3,17 eurų. Kadangi ši suma liudytojui yra išmokėta, tai ją pripažinus proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis) priteistina iš kaltinamojo S. L..

VII. Dėl daiktinių įrodymų

11. Ikiteisminio tyrimo metu, pateiktas Paketas Nr. 1 su kompaktiniais diskais, kuriuose įrašytas skambutis Bendrajam pagalbos centrui (2019-09-13 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas, kompaktinis diskas, 1 vnt.) ir vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje (vaizdo įrašas prie 2019-09-10 – 2019-09-11 kitų objektų apžiūros protokolo, kompaktinis diskas, 1 vnt.), yra įsiūtas byloje (3 t., b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje. Taip pat teismui pateikta dėžutė su peiliu (peilis apžiūrėtas 2019-08-19 daiktų apžiūros protokole, 1 vnt.) įvardinta paketu Nr. 3. Kadangi minėtas daiktas yra menkavertis, tai nuosprendžiui įsiteisėjus, šis peilis sunaikintinas.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pakeista to paties teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 28 d. (vieną parą) ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2019 m. spalio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo S. L. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1592,68 eurus (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 68 centus) R. P. gydymo išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo S. L. 3,17 eurus (tris eurus 17 centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

Peilį, perduotą Šiaulių apygardos teismui pakete Nr. 3, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o paketą Nr. 1 su proceso veiksmų įrašais, įsiūtą byloje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Gražvydas Poškus