Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis S. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patikslindamas, jog nužudyti nukentėjusiojo A. S. jis nenorėjo, ir nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 19 val., į jo namus (duomenys neskelbtini) r., atėjo pažįstami A. S. ir R. P. ir atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Tuo metu namuose buvo ir jo sugyventinė R. S., su ja anksčiau jau buvo išgėręs alaus butelį. Jis A. S. ir R. P. pas save nebuvo kvietęs, jie atėjo netikėtai. Jis, A. S. ir R. P. pradėjo gerti tą jų atsineštą butelį, o R. S. negėrė su jais. Begeriant A. S. pradėjo kabinėtis, kodėl jis mušė savo sugyventinę. Po to juokaudami su R. P. laužė rankas. Pradėjo juokais lenkti rankas su R. P., nebuvo suduoti R. P. smūgiai. Pastebėjo, kad A. S. pradėjo merkti akį jo sugyventinei, prie jos kabinėtis. Įvyko konfliktas, tačiau konkrečiau nieko nepamena dėl girtumo, aptemo akys. Jam akys buvo sumuštos, tikriausiai jam buvo suduoti smūgiai, nepamena iš kur atsirado tie sužalojimai. Jam vėliau sugyventinė sakė, kad pradėjo stumdytis su R. P., o kai sugyventinė sudavė R. P., jis ir pats pajuto smūgį. A. S. juos su R. P. skyrė, sakė nebesistumdyti, ir sudavė jam į akis, trenkė į barzdą ir išvarė lauk pro duris. Su R. P. nėra susipykęs, tik jėgas bandė. Apie tris smūgius jam kažkas sudavė į veidą ranka porą smūgių, į krūtinę vieną smūgį koja. Taip jam jau vėliau pasakojo sugyventinė, kad su R. P. rankomis laužė. Pats pamena, tik iš dalies. Atsimena, kad jį išvarė iš namų ir tada jis nuėjo pas savo seserį. Sesuo sutvarkė veidą, dar pamena, kad išėjo be batų. Jam tuo metu kai buvo pas seserį, nebuvo pakaušis sužalotas. Sesuo vieną kartą sakė, kad buvo sužalotas pakaušis, kitą kartą, kad ne, tačiau jo sesuo yra „pijokė“, todėl nepamena ką kalba. Gal už pusės valandos, gal už valandos, parėjo atgal į namus. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Kiek vėliau pro langą pamatė grįžtančius visus tris: jo sugyventinę, R. P. ir A. S.. Tada jis pasislėpė kambaryje ir jie parėję jo nematė. Kai R. S., A. S. ir R. P. susėdo prie stalo, jis išgirdo kaip A. S. pasakė, jog „jei jis grįš, jis dar gaus“. Supratęs, kad čia kalbama apie jį ir jis vėl bus mušamas, pasiėmęs iš virtuvės virtuvinį peilį – kažkur 11-12 cm ilgio, įėjo į kambarį, kuriame jie buvo susėdę. Pamatęs asmenį, sėdintį į jį nugara, pagalvojo, kad tai yra A. S., nes būtent jis ir grasino jį sumušęs, dūrė tam asmeniui peiliu vieną kartą į dešinį šoną. Norėjo tik sužaloti A. S., neturėjo tikslo nužudyti jį, bet jau po dūrio suprato, kad įdūrė R. P.. Tada ėjo link stalo, pajuto smūgį ir vertimą ant lovos, jam dėl to buvo praskelta galva, antakis. Kai įdūrė R. P., norėjo atsisėti užėjęs prie stalo, suprato, kad ne tam įdūrė, tada iš karto pajuto smūgį. Neįžeidinėjo, nieko nesakė prieš gaunant smūgį. Po smūgio aptemo akys ir viskas. Sugyventinė sakė, kad nekėlė prieš A. S. rankos. Nepamena, kiek jam tada buvo suduota smūgių, tačiau sugyventinė sakė, kad su lentele kapojo galvą, dėl to lentelė buvo sulaužyta į kelias dalis. A. S. jį pervertė mane ant lovos, smaugė, dešinę ranką su peiliu laikė prispaudęs. Kadangi jis dėl to juto stiprų skausmą, tai sakė A. S., kad jį papjaus. Nepamena, kiek laiko išgulėjo taip prispaustas, tačiau gali nurodyti, kad taip buvo kol atvažiavo pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog norėjo nužudyti, nes tyrėja sakė, kad tai lengvinanti aplinkybė. Nenorėjo nužudyti A. S., tik norėjo jį pamokinti, nes ne pirmą kartą nukenčia nuo jo smurto. Jo sugyventinė graži, jaunai atrodo, todėl A. S. lįsdavo prie jos. Anksčiau A. S. jau yra kelis kartus jį sumušęs, todėl norėjo A. S. parodyti, sužaloti ir jį, kad suprastų, kad ir jam skaudėjo, R. P. nenorėjo sužaloti, nes šiam jokio piktumo nejaučia. A. S. jį pradėjo daužyti, smaugti, sakė, kad užmuš, tada ir jis sakė, kad užmuš A. S.. Labai gailisi, kad taip įvyko. Sutinku su Ligonių kasos ieškiniu, nes jis sužalojo R. P..

2.1. Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo neblogi santykiai su kaltinamuoju S. L.. Su A. S. irgi santykiai normalūs, nes jis yra jo sūnėnas, jaunesnis. 2019 m. liepos 27 d., šeštadienį, jis su A. S. nusipirko degtinės 0,7 litro talpos butelį, nutarė eiti pas S. L.. S. L. tuo metu buvo namuose su sugyventine R. S.. Visi trys su S. L. išgėrė tą butelį degtinės, o R. S. negėrė. Prisimena, kad kilo konfliktas dėl S. L. sugyventinės, nes A. S. klausinėjo dėl jos, kodėl ją muša. Nepastebėjo, ar A. S. merkė akį kaltinamojo sugyventinei. Dar išgėrė, tada jis su S. L. juokais rankas pradėjo laužti, dar nugriuvo nuo kėdės, tačiau nepiktuoju viskas buvo – juokaujant. Pamena, kad šių ristinių metu S. L. sugyventinė dar per veidą jam ranka kepštelėjo. Gali pasakyti, kad tuo metu S. L. puolė prie jo ir parvertė, bet ten nebuvo konfliktas, jis nugriuvo aukštielninkas, o S. L. nugriuvo ant viršaus. R. S. galėjo pasirodyti, kad jie mušasi, tačiau taip tikrai nebuvo. Tuo metu S. niekam negrasino. Baigus gerti, dar nuėjo parsinešti degtinės. Prieš tai niekas nesumušė, nebent A. S. S. L. sudavė, tačiau jis to nematė. Kai išėjo iš namų, kiek pamena S. L. liko namie, jo sugyventinė kartu su jais kartu nėjo, gal kai grįžo iš parduotuvės, ji juos pasitiko namuose, į parduotuvę ėjo dviese su A. S. ir pirko du litrinius butelius alaus. Su tuo alumi grįžo į S. L. namus, vėl gėrė alų. Begeriant jis pajuto smūgį į dešinį šoną. Jis dar pasakė „na S., pridūrei mane“. Taip pat girdėjo kaip S. L. ant A. S. rėkė „nužudysiu“, o A. S. užvertė S. L. ant lovos tramdyti. Girdėjo, kad tuo metu jie tarpusavyje vienas kitam grasino. A. S. policiją iškvietė, viena ranka laužė S. L., o kita ranka skambino, laukė kol atvyks policija. Daugiau nelabai ką matė, nes laikė ranką užsiėmęs žaizdą, kad nekraujuotų. Su S. L. nebuvo tą vakarą susipykęs, smūgių vienas kitam nebuvo sudavę.

2.1.1. Teisingai parašyta jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kad stumdėsi S. L., bet nepiktai. A. S. turbūt trenkė lentele S. L. į galvą, nematė to momento, bet A. S. sakė, kad jį gynė. Nepyksta ant kaltinamojo, nemano, kad S. L. norėjo jį sužaloti, prašo nebausti labai, tegu pasitaiso, padėjo S. L. jam ir jo šeimai, lankė jį, labai gailėjosi. Civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nereiškia.

2.2. Nukentėjęs A. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d., šeštadienį, jis su R. P. nusipirko degtinės 0,5 litro talpos butelį, nutarė eiti pas S. L.. S. L. tuo metu buvo namuose su sugyventine R. S.. Visi trys su S. L. išgėrė tą butelį degtinės, o R. S. negėrė. Pirmas konfliktas kilo dėl to, kad R. P. paklausė S. L., kodėl šis muša savo žmoną, nes R. S. buvo sumušta. S. L. pasipiktino, kodėl R. P. kišasi ne į savo reikalus ir puolė R. P., kuris sėdėjo ant kėdės. R. P. ir S. L. nugriuvo ant grindų, pradėjo grumtis, smūgiavo vienas kitam. Po to R. P. kojomis suspaudė S. L. kūną, o rankomis galvą, kad šis nusiramintų. Tuomet į konfliktą įsikišo R. S., kuri pribėgo prie R. P. ir trenkė jam mažiausiai tris kartus delnu į žandus. Tada jis taip pat įsikišo į konfliktą, kuris jam iš pradžių atrodė labai juokingas. Jis išskyrė juos visus, o S. L. paėmė ranka už drabužių ir numetė ant lovos. Matė, kad S. L. bėgo kraujas iš nosies. Antras konfliktas kilo po to, kai jis, R. P. ir R. S. vėliau grįžo vėl į S. L. bei R. S. namus. R. S. jaudinosi dėl to, kad turės problemų, kai grįš S. L.. Į tai jis pasakė, kad jei S. L. lįs, tai pats gaus. Tuomet jis pasilenkė atsukti butelio ir išgirdo R. P. žodžius „padūrė“. R. P. buvo susiėmęs už dešinio šono ir pavirtęs tarp sekcijos ir sienos, sėdėjo ant kėdės. Tai pamatę jis pašoko, S. L. ėjo link jo su peiliu rankoje. S. L. buvo nukreipęs peilį į jį, peilio geležtė buvo apie 10-15 cm. Artindamasis S. L. pasakė „dabar tavo eilė gaidį“. R. P. jam taip pat pasakojo, kad S. L. taip pat sakė jam, kad „papjaus“. Prisiartinęs S. L. bandė įdurti jam, dūrė jam tris kartus: pirmas jo smūgis buvo tiesus, mėgino įdurti jam į krūtinės kairę pusę per vidurį; antras smūgis taip pat buvo tiesus dūris, vėl mėgino įdurti jam į tą pačią vietą; trečias smūgis dūris šonu į ranką. Tuo metu jis gynėsi pjaustymo lentele: mosikavo šia lentele, sudavė lentelės briauna S. L. į galvos kairę pusę, lentelės plokštuma – į viršugalvį. Kai lentelė suskilo jis sugriebė viena ranka S. L. ranką, kurioje buvo peilis, kita ranka – sprandą, nutempė S. L. prie lovos, paguldė į lovą ir užgulė jį savo kūnu. Taip jis laikė S. L. prispaudęs apie pusvalandį kol atvyko policija. Visą tą laiką S. L. keikėsi ir pagrinde grasino jam: „užmušiu, papjausiu“ (1 t., b. l. 110–111, 130–133, 136–141,150–151, 197–198, 2 t., b. l. 17–18).

2.3. Liudytoja R. S. apklausiama nuotoliniu būdu teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo kaltinamojo S. L. sugyventinė, kai buvo sužalotas R. P.. Tą dieną su S. buvo namuose, kai pas juos atėjo R. P. ir A. S., bei atsinešė du butelius alaus. Begeriant pradėjo prie jos A. kabinėtis, o S. jam dėl to priekaištavo, tačiau A. S. pasakė, jog „ne tavo reikalas“. Tą dieną, kai įvykis buvo, A. S. irgi atėjęs prie jos lindo, t. y. priekabiavo ir žodžiais, ir veiksmais. Jis jai taip pasakė: “va, atvažiavai į šį kaimą, būsi ne Tu viena patvarkyta”. Tada A. S. pradėjo kabinėtis prie S. L., įvyko konfliktas. Ji bandė juos raminti, bet A. S. pirmasis S. L. kirto kumščiu. Ji gynė S. L., tačiau A. S. ir ją pastūmė. Po to pirmo susimušimo, A. S. ir R. P. išėjo, o S. L. sumuštas ir kruvinas pabėgo pas savo seserį M. S.. Tada ir ji iš namų išėjo, nuėjo iki kelio, vaikštinėjo ir tada vėl sutikau P. ir S. grįžtančius iš parduotuvės, kurie atsekė paskui ją iki namų. Ji to A. S. bijojo, nes visas kaimas jo bijojo. A. S. kai tik išgeria, visada ateina pas juos į namus, kyla barniai arba muštynės. Vis atėjęs A. S. lįsdavo prie jos, galvoja, kad gal jis išprievartauti norėjo ją. Kai po pirmojo konflikto išėjo iš namų ir vėl sutiko juos, jie visi – ji, A. S. ir R. P., grįžo į namus. A. S. ir R. P. atsinešė dar alaus ir atsisėdo už stalo. Ji ragino juos baigti ir eiti į namus, tačiau į jos žodžius nereagavo. Staiga, iš virtuvės, išlindo S. L. ir atsitiko ta nelaimė. Ji net nesureagavo, kaip viskas įvyko, tik išgirdo, kad R. P. pasakė: „kažkas bėga per nugarą“, tada pamatė, bėgantį kraują ir vos neapalpo. Kai atėjo S. iš virtuvės pusės, jo rankose peilio nematė, taip pat nematė ir paties įdūrimo momento. Girdėjo, kaip po įdūrimo S. L. pasakė: „Ne tam įdūriau, reikėjo A. įdurti“. S. apsiriko. Kai S. L. atėjo į tą kambarį, R. ir A. abu buvo nugara į S. – P. sėdėjo ant kėdės, o A. stovėjo prie lango. Po įdūrimo A. S. kirto lentele per galvą, nuo ko S. L., kaip jai pasirodė, apalpo, griuvo ant lovos ir A. jį užgriuvo bei mušė. Ji mėgino ginti S. L., bet ją nustūmė, matė, kad A. S. vėl S. L. kirto lentele per galvą, net lentelė perlūžo. Lovoje A. S. laikė prispaudęs ir kvietė policijos pareigūnus. Tuo metu irgi nematė S. rankose peilio bei negirdėjo, kad būtų grasines A. S., jog šį papjausiąs ar užmušęs. Kai A. laikė S. lovoje prispaudęs iki atvažiuojant policijai, ar jie ginčijosi ir ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Kai atvyko policija, policininkai jos nieko neklausė, nors norėjo jiems papasakoti, tačiau, ją vijo į kambarį ir nesiklausė. Ji tik pasakė, kad dėl visko yra kaltas A., jis norėjo ją įžaginti, išprievartauti, tačiau pareigūnas pasakė eiti į kambarį.

2.3.1. R. ir A. prieš ateinant pas juos į namus pirmą kartą, ji su S. buvo išgėrę, tačiau nepamena kiek. Su R. P. ir A. S. iki pirmojo konflikto irgi gėrė, nes jie buvo atsinešę tris butelius alaus po 1 litrą talpos, bet ne visą jį išgėrė. Kai antrą kartą R. su A. atėjo, taip pat atsinešė tris litrinius butelius alaus. Pirmojo konflikto metu, pirmasis S. sudavė A., bet kiek smūgių – nepamena, gal 2 ar 3 smūgius kumščiu į veido sritį. Po tų smūgių, S. bėgo kraujas ir jis tada išėjo pas seserį. Ar R. P. smūgiavo S. L., ji nematė, jai atrodo, kad tik A. smūgiavo S.. Pats S. niekam smūgių nesudavė. Be S. L. ant grindų niekas nebuvo nukritęs.

2.3.2. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, prie jų, S. L. tikrai negrasino A. S.. Jis tik klausė A., už ką jis jį sumušė. Jis paklausė: „kodėl, A., kai Tu ateini pas mus, arba mes susiginčijam, arba susimušam?“

2.3.3. S. L. galėtų apibūdinti, kaip labai tvarkingą, gerą, draugišką, meilų žmogų. Darbštus buvo. Jos jis nemušdavo, susiginčydavome, bet vėl susigerindavome. S. L. buvo teistas už jos sumušimą, tačiau tą kartą jis jos nemušė, o tik pastūmė ir vieną kartą smūgiavo į lūpą.

2.4. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, vyriausiuoju patruliu. Jis su kolega E. S. vyko į įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, nes gavo pranešimą, kad yra peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į vietą kambaryje rado sužalotą vyriškį, kuris sėdėjo, taip pat, ant sofos užgultą ir prispaustą kito vyriškio kaltinamąjį. Tiksliai nepamena, ar vienas vyriškis jį laikė prispaudęs, ar daugiau. Tarpusavyje kaltinamais ir tas vyriškis vis dar koliojosi. Kaltinamąjį sulaikė ir išsivedė iš namo. Lauke sulaikytasis su kitu asmeniu, bet ne su tuo asmeniu, kuris buvo sužalotas, tarpusavyje ir toliau žodžiu konfliktavo, ginčijosi. Kiek pamena, kaltinamasis sake, kad “ne tam dūriau”, dar sakė “vis tiek padursiu”. Dabar tiksliai nepamena ar kaltinamasis buvo sužalotas. Įvykio vietoje dar buvo moteris, tačiau ji buvo stipriai neblaivi. Dabar nepamena, ar ta moteris, ką nors pasakojo apie įvykį. Jeigu ji būtų jiems skundusis dėl kažkokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, tai tikrai būtų užfiksuota jų apklausose ir tarnybiniuose pranešimuose. Įvykio vietoje buvo filmuojama tarnybinio veiksmo kamera. Jis pats asmeniškai prie savęs kameros neturėjo, automobilyje tikrai turėjo būti kamera ir ar jo kolega turėjo prie savęs kamerą, dabar irgi nepamena. Peilis įvykio vietoje lyg buvo rastas, tačiau dabar ir to tiksliai nepamena. Prašo vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi ir duoti praėjus mažiau laiko nuo įvykio, kai jis viską geriau prisiminė.

2.5. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo S. L. asmeniškai nepažįsta, dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Kažkiek pamena, kad pagal iškvietimą vyko į įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo peiliu sužalotas žmogus. Kai atvyko, juos pasitiko moteris, ji pasakė, jog yra žmogus perdurtas. Įėjus į namo visų, pamatė, kad sėdi sužalotas vyriškis, o kitas vyriškis užgulęs laikė kaltinamąjį ir šaukė, jog jį laiko, nes kažką padūrė ir rankoje turi peilį. Paėmė tą peilį iš kaltinamojo rankos, sulaikė jį ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Kai nuvyko į įvykio vietą, įėjo į nuosavą namą. Ten buvo 4-5 asmenys - vienas asmuo buvo sužalotas peiliu, buvo kaltinamasis, dar vienas asmuo, kuris jį laikė užgulęs ir moteriškė. Jie visi tarpusavyje koliojosi, visų smulkmenų dabar negali prisiminti. Jie barėsi dėl to perdūrimo, kaip jis suprato, kad kažkoks konfliktas tarp jų įvyko dar prieš tai, jie vienas kitą kaltino ir dėl to padūrimo. Moteris, kuri juos pasitiko, kai atvyko į įvykio vietą, buvo neblaivi. Ji nesiskundė apie tai, kad jos atžvilgiu buvo kažkokie neteisėti veiksmai atlikti. Ji tuo nesiskundė nei kai jie atvyko į įvykio vietą, nei vėliau, kai jau aiškinosi aplinkybes. Į lauką ši moteris buvo ne kartą išėjusi. Tikrai nepamena tokių aplinkybių, kad ji būtų skundusi dėl to, kad jos atžvilgiu būtų kas nors kažkokius neteisėtus veiksmus atlikęs. Jeigu ji būtų reiškusi kokius nors nusiskundimus dėl smurto, ar kažkokių kitokių veiksmų jos atžvilgiu panaudojimo, tai būtų atsispindėję jo ir kartu buvusio kolegos tarnybiniuose parnešimuose, ar apklausoje. Įvykio vietoje jis turėjo nešiojamą kamerą, kuri filmavo.

2.5.1. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada viską smulkiau papasakojo, dabar gali kai ko ir neprisiminti.

2.6. Liudytoja M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako duoti parodymus teismui, kaip kaltinamojo sesuo, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir ji apklausiama liudytoja buvo nurodžiusi, kad 2019 m. liepos mėn. pabaigoje brolis S. L. buvo atėjęs pas ją į namus. S. L. veide po abiem akimis buvo mėlynės, nosis buvo kruvina, patinusi, veidas kruvinas. S. L. nusiėmus kepurę matėsi, kad jo galva yra kruvina, tačiau ji nematė kokios tai buvo žaizdos. Ji nuvalė peroksidu S. L. kirstines žaizdas viršugalvyje, antakyje. S. L. buvo neorientuotas, verkė, prašė gelbėti, bet nesakė nuo ko. S. L. nepasakė kas sumušė jį. Po 15 min. S. L. vienas pats išėjo iš jos namų. Kitą dieną S. L. paskambino jai, sakė, kad padūrė R. P., verkė ir gailėjosi dėl to (2 t., b. l. 38–40, 43–45).

3. Be kaltinamojo kaltės dalinio pripažinimo, kaltinimo pagrįstumas dalinai įrodomas ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. iš 2019-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyti grumtynių pėdsakai, išvartyti baldai, rastos pjaustymo lentelės dalys, kraujo pėdsakai, tuščias 0,5 l talpos degtinės butelis, kruvinas peilis (1 t., b. l. 28–45);

3.2. iš 2019-07-28 policijos pareigūno E. S. tarnybinio pranešimo, 2019-07-27 alkotesterio parodymų protokolų matyti, kad 2019-07-27 E. S. atvykęs į nusikaltimų vietą ten pamatė R. S., S. L. gulintį lovoje, A. S. buvo užgulęs S. L., laikė S. L. rankas, šaukė ir prašė atimti peilį. Priėjęs arčiau jis pamatė S. L. kairėje rankoje kruviną peilį, paėmė iš S. L. peilį. S. L. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas, R. S. – 2,21 promilių girtumas, A. S. – 1,3 promilių girtumas, R. P. – 1,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 27, 91, 127, 2 t., b. l. 1, 58);

3.3. iš 2019-08-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo vietoje rasto ir paimto kruvino peilio geležtės ilgis yra 11 cm (1 t., b. l. 57–61);

3.4. iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos su kepenų pažeidimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam nustatyti šie sužalojimai: pilvo sienos dešinės pusės durtinė kiauryminė žaizda su kepenų pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu nusikaltimo vietoje paimtu peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, aštriu duriančių savybių daiktu, vienu trauminiu poveikiu. R. P. padaryti sužalojimai buvo pavojingi gyvybei (1 t., b. l. 56);

3.5. iš 2019-09-10 - 2019-09-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš karto po nusikaltimo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų padaryti vaizdo įrašai. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti tokie kaltinamojo S. L. ir nukentėjusiojo A. S. pokalbiai:

S. L. sako: „aš turėjau vietoj jo tave padurt (...) tai aš ne visą peilį sudūriau. Tik galiuką įdūriau (...) Aš pats mačiau, ne tam pataikiau (...) aš tau galvą nupjausiu (...)“ (1 t., b. l. 62–67);

3.6. iš 2019-09-13 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikto garso įrašo, 2019-09-18 apžiūros protokolo matyti, kad 2019-07-27 A. S. kviečiant pagalbą, S. L. sako jam: „Padursiu aš tave kurva. Pa-dur-siu, patikėk. (…) Padursiu aš tave (…) Padursiu aš tave“ (1 t., b. l. 70, 71–73).

4. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

5. Kaltinamasis S. L. savo parodymais dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltę pripažino, nurodydamas, kad virtuvėje pasiimtu peiliu vieną kartą dūrė iš nugaros dešinės pusės nukentėjusiajam R. P., nors iš tikrųjų norėjo įdurti nukentėjusiajam A. S., kuris buvo jį sumušęs tiek anksčiau, tiek ir įvykio dieną. Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis S. L. peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. P., patvirtino ir nukentėjęs A. S. bei liudytoja R. S. buvę įvykio vietoje. Vertindamas anksčiau minėtus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, kurie atitinka ir specialisto išvadoje, paminėtoje nuosprendžio 3.4. punkte, nurodytus kūno sužalojimus bei jų padarymo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad minėtais duomenimis visiškai pagrindžiamas faktas, jog nukentėjusiajam nustatytas sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo S. L. tyčinių smurtinių veiksmų – vieno smūgio peiliu..

6. Kaltinamajam S. L. taip pat buvo inkriminuota, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu iš karto po to, kai peiliu sužalojo R. P., laikydamas rankoje peilį bei grasindamas nužudyti A. S. puolė jį ir tris kartus bandė įdurti A. S. į krūtinę, ranką ir tokiu būdu nužudyti jį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. S. aktyviai pasipriešino, sugriebė S. L. ranką su peiliu, parvertė jį ant lovos bei iškvietė policiją. Dėl šių veiksmų nusikalstama kaltinamojo S. L. veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.