Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, nevedusio, aukštojo išsilavinimo, teisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2014 m. birželio 29 d., 3.35 val., Pakruojo mieste, L. gatvėje, vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą J. M. vardu, būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu „L. A. 500“, prietaiso Nr. 18901, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1522556, paklaida ± 5 %, galioja iki 2015-08-18, jam nustatytas 3,19 promilės girtumas – sunkus girtumo laipsnis), be to, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais T. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdyje palaikė T. K. surašytą protokolą ir nurodė, kad protokolas yra surašytas teisingai, nes T. K. kaltė yra įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, nušalinimu nuo transporto priemonės vairavimo, tarnybiniu pranešimu, o taip pat teismo posėdžio metu peržiūrėtos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo ir garso įrašu bei liudytojų parodymais. Mano, kad versija dėl atsiradusio naujo vairuotojo tik būtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens noras išvengti administracinės atsakomybės. Tokia pateikta gynybos versija akivaizdžiai neatitinka duomenų iš vaizdo registratoriaus vaizdo ir garso įrašo. Prašo patraukti administracinėn atsakomybėn T. K. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, t.y. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus.

T. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų neprisipažino ir nurodė, kad yra sąjungos „Taip“ narys ir tą vakarą su draugu atėjo į šventę dvare, o be to tą dieną dar buvo ir draugo gimtadienis. Neatsimena, apie kelintą valandą sutiko L., gėrė alų, o šventei pasibaigus nuėjo į L. automobilį, buvo gerokai išgėrę, sėdėjo automobilyje. Buvo privažiavę policininkai, paklausė ką jie daro, pasakė, kad geria, policininkai pasakė, kad reikia įsijungti gabaritines šviesas ir nuvažiavo. Šventei pasibaigus, daug žmonių ėjo namo ir jų tarpe pamatė einančius D. ir M., jie paprašė parvežti namo, pasakė, kad yra išgėrę ir patys niekur nevažiuoja, tada M. ir D. atsisėdo į jų automobilį, visi išgėrinėjo toliau. Jis pamatė iš šventės einantį pažįstamą G. (su juo pažįstamas buvo gal mėnuo) ir paprašė, kad pavairuotų iki namų automobilį, šis sutiko. G. parvežė iki L. namų, išlipo, atsisveikino ir išėjo į namus. Po kurio laiko privažiavo policija. Kai pirmą kartą prie jų privažiavo policija, jis sėdėjo vairuotojo sėdynėje, prie vairo, draugas L. sėdėjo šalia jo, o D., M., P. G. (pravarde „M.“) automobilio gale. Jis buvo išlipęs iš automobilio gal parūkyti, pamatė draugą G., gal už kokių 3 minučių po policijos nuvažiavimo, kuris ėjo iš šventės namo ir jis paklausė, ar jis galėtų pavairuoti mašiną, sutiko. Paklausė jo, ar nėra išgėręs, nes jie buvo prigėrę, o be to prieš tai buvo sustojusi policija, tai jie turėjo supratimą, kad patys nevažiuos, kad kas galėtų vairuoti mašiną. G. sutikus juos parvežti, jis atsisėdo į automobilio galą, iš kairės automobilio pusės, kur sėdėjo M., D., M., o priekyje, šalia vairuotojo sėdėjo L. G. parvežė iki L. namų, sustojo prie kiemo, užgesino automobilį, išlipo, atsisveikino ir išėjo, policijos dar nebuvo. Jis iš automobilio galo persėdo į vairuotojo sėdynę, nes gale keturiese buvo nepatogu sėdėti, nesiruošė dar skirstytis, turėjo alaus, gurkšnojo ir pamatę iš automobilio galo šviesas, tada išlipo, jis išlipo iš vairuotojo vietos. Filmuotą medžiagą matė. Policija jų nestabdė, net nežinojo, kad tai yra policijos automobilis, tiesiog pamatę šviesas išlipo iš automobilio. Priėję policijos pareigūnai apkaltino, kad jis vairavo automobilį išgėręs ir nusivedė į tarnybinį automobilį, nustatė girtumą, jį vežė į namus, kad pasiimtų vairuotojo pažymėjimą (jis jo neturėjo su savimi). Namuose vairuotojo pažymėjimo nerado, todėl toliau policija jį nuvežė į policijos komisariatą. Policijoje jam buvo surašytas protokolas už vairavimą išgėrus. Negali pasakyti, kodėl jam buvo surašytas protokolas, jeigu jis nevairavo automobilio. Policijoje (protokolą rašė kiti pareigūnai) jo niekas neklausė, kas vairavo automobilį, todėl nenurodė, kas jį vairavo, buvo pasakyta, kad „vairavai, rašom protokolą“, net liudytojai nebuvo vietoje apklausti. Po įvykio sužinojo, kad G. neturi teisės vairuoti. Paaiškinime nurodė, kad automobilio nevairavo. Iš policijos (po protokolo surašymo) jį nuvežė į polikliniką, nes buvo įtartas dėl narkotikų vartojimo, atliko kažkokį tyrimą, bet jis su tyrimo rezultatais nebuvo supažindintas, jokios išvados negavo. Iš poliklinikos grįžo į policiją ir jį paleido, išėjo į namus.

Liudytoja N. M. teismo posėdyje parodė, kad birželio 29 dieną dirbo Pakruojo mieste ekipaže kartu su Bialagloviu ir apie 3 val., važiuojant Susivienijimo gatve, pastebėjo stovintį automobilį, privažiavę prie automobilio paklausė, gal kas atsitiko ir šalia vairuotojo sėdintis keleivis pasakė, kad „atsigėrėme ir sėdime“. Jie nuvažiavo toliau. Važiuojant pamatė, jog automobilis įjungė šviesas, todėl jie apsisuko ir grįžo atgal. Privažiavus tą vietą, kurioje stovėjo automobilis, jis jau buvo nuvažiavęs. Važiuojant P. gatve pastebėjo, kad iš B. gatvės išsuko tas pats automobilis ir važiavo link centro. Nusprendė pasivyti automobilį, kuris nusuko į L. gatvę ir sustojo prie namo Nr. 6, privažiavę pastebėjo, jog iš automobilio galo išlipo vyras su mergina, iš keleivio vietos išlipo vienas vaikinas, o iš vairuotojo pusės išlipo šis asmuo (parodo į salėje sėdintį T. K.), nes jis sėdėjo už vairo. Išsiaiškino, kam priklauso automobilis, kuris buvo perduotas D. Po to pilietis buvo pristatytas į policijos komisariatą ir surašytas protokolas. Surašius protokolą, pilietis buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių dėl nustatymo ar yra vartojęs narkotinių medžiagų. Protokolas piliečiui buvo rašomas dėl to, kadangi jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir dėl to jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, protokolas surašytas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Piliečiui girtumas buvo nustatytas įvykio vietoje. Protokolas buvo surašytas policijos komisariate, kurį surašė pareigūnas A. D. Dar prieš važiuojant į policijos komisariatą, važiavo į piliečio namus R. gatvėje, nes jis teigė, kad namuose yra jo vairuotojo pažymėjimas, nes jis jo neturėjo su savimi. Pilietis, nuėjęs į namus, vairuotojo pažymėjimo nerado, todėl vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas. Patikrinus (vietoje) duomenų bazėje matė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Aiškinantis aplinkybes, kas vairavo automobilį matė, kad, automobiliui sustojus, iš automobilio galo išlipo vyras ir moteris, jie nuėjo. Kalbėjosi tik su piliečiu (parodo į T. K.) ir jo draugu L., kuris pasakė, jog „sakiau, kad nevažiuok“. K. neaiškino nieko, sakė, kad nevairavo, paklausus, kas vairavo atsakė, kad nežino, su pažeidimu nesutiko. Vietoje K. paaiškino, kad bus rašomas protokolas, kad reikia nustatyti girtumą, sutiko nusistatyti, neprieštaravo. Automobilyje sėdėjo 4 asmenys, tai yra, du ant galinės sėdynės ir du priekyje: vairuotojas ir keleivis. Pastebėję gan nuošaliai stovintį automobilį, jie privažiavo prie jo ir automobilyje sėdinčių piliečių paklausė, gal kas atsitiko, vienas iš piliečių, sėdintis šalia vairuotojo atsakė, kad „išgėrėme ir sėdime“. Nuvažiavus į priekį, kiek pavažiavus, apsisuko ir pamatė, kad automobilis įjungė šviesas, tai galėjo būti kokių 2 minučių laikotarpis. Nuo to laiko, kai pamatė, jog automobilis įjungė šviesas ir nuvažiavo, iki jį susistabdė, galėjo praeiti gal kokių 5 minučių laikotarpis (P. gatvėje). Automobilio stabdymo taisyklės numato, kad jeigu automobilis stovi - stabdomas krivule, jeigu važiuoja - stabdomas įsijungus švyturėlius. Automobilį stabdė važiuojant, nepamena, ar jų automobilis buvo su įjungtais švyturėliais. Kai pastebėjo nuošaliai stovintį vienišą automobilį, iš karto nepagalvojo, kad tenai gali sėdėti neblaivūs asmenys, privažiavę paklausė, gal kas nutiko, o vienas iš piliečių, sėdintis šalia vairuotojo, atsakė, kad „išgėrėme ir sėdime, kad nieko nėra nutikę“, nesimatė, kad jie yra išgėrę, nesuprato, nes buvo nakties metas. Įtarimą sukėlė tai, kad tik jiems pavažiavus į priekį, netrukus tas automobilis įjungė šviesas, staiga sugalvojo važiuoti. Tą dieną vykdė priemonę „Transporto priemonių vairuotojų blaivumo kontrolė“ dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, stabdė visus automobilius ir tikrino visus vairuotojus. Mano, kad K. vairavo automobilį, nes kai jie sustojo prie automobilio Susivienijimo gatvėje, už vairo sėdėjo K., o po to, kai automobilis sustojo L. gatvėje ir iš automobilio galo išlipo vaikinas su mergina ir kažkur išėjo, iš priekio (vėliau sužinojome) išlipo pilietis L. ir po to iš vairuotojo vietos išlipo K. Važiuojant su pareigūnu, nevartojo necenzūrinės leksikos, žodžių. Dėl K. nėra nusistačiusi priešiškai, jo atžvilgiu jokių žodžių nevartojo, jokio nusistatymo prieš jį neturi.

Liudytojas Petras Bialaglovis teismo posėdyje parodė, kad tai buvo birželio mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, dirbo ekipaže kartu su N. M., patruliavo Pakruojo kaime. Važiuojant pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“ markės, privažiavę paklausė, kas nutiko ir šalia vairuotojo sėdintis pasakė, kad „atsigėrėme ir sėdime“, jie nieko nepažeidinėjo, sėdėjo mašinoje, todėl nuvažiavo tolyn į priekį. Kažkiek pavažiavus į priekį tolyn pamatė, jog automobilis įjungė šviesas ir nuvažiavo. Kol jie apsisuko ir grįžo į tą vietą, kur stovėjo automobilis, jo jau nebebuvo. Pavažiavo link M., automobilio nesimatė, grįžo atgal į P. kaimo centrinę gatvę ir pamatė, kad tas automobilis išvažiuoja iš B. gatvės ir važiuoja link miesto, nusprendė, kad reikia automobilį stabdyti. Jie pradėjo jį vytis, jis, pavažiavęs už stadiono, įsuko į S. gatvę, po to automobilis įsuko į kitą gatvę ir jie privažiavę automobiliui iš paskos, sustojo, pamatė, jog iš automobilio lipo asmenys, o iš už vairo išlipo pilietis (parodo į K.) ir praėjęs pro automobilio priekį atsistojo. Priėję prie jo pradėjo aiškintis, kodėl važiavo, nes prieš tai jį matė sėdint prie automobilio vairo (kai buvo sustoję ir klausė, gal kas nutiko). Vairuotojas neigė važiavęs, buvo nustatytas girtumas, pasisodino į tarnybinį automobilį ir atsivežė į skyrių aiškintis aplinkybių. Į policijos skyrių jį vežėsi dėl to, nes reikėjo surašyti protokolą už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Girtumas vairuotojui buvo nustatytas tarnybiniame automobilyje, o kiek nustatyta promilių nepamena. Nuvežus į skyrių, buvo surašytas protokolas ir dar iš policijos jis buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių dėl narkotinių medžiagų. Nustačius jam girtumą, nepamena, ar sakė, kad bus rašomas protokolas. Jis neigė vairavęs automobilį. Matė, kaip jis išlipo iš automobilio ir užėjo automobiliui iš priekio. Matė, kaip iš automobilio galo išlipo vyriškis, moteris ir pasišalino, todėl su jais neteko bendrauti. Jis paklausė vyriškio, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, dėl ko važiavo ir jis atsakė, kad „jam sakiau, kad nevažiuotų“. Automobilis buvo, kaip suprato, to vyriškio, kuris buvo šalia vairuotojo (K.). Automobilis buvo atiduotas kažkokiai moteriai, kuri atėjo iš namo, ten, kur stovėjo, kur buvo sustoję. Tarnybinį automobilį vairavo jis. Tuos kitus asmenis žino iš matymo, tačiau nei vardų, nei pavardžių nežino. Nepamena, kaip stabdė automobilį, ar buvo įsijungę švyturėlius, nes viskas vyko labai greitai Nuo to momento, kai pamatė stovintį automobilį ir iki to laiko, kol privažiavo prie jo, galėjo praeiti nuo 5 iki 10 minučių. Kai pamatė stovintį automobilį ir privažiavę paklausė, gal kas nutiko, už vairo sėdėjo K. ir po to, kai jį prisivijo irgi iš vairuotojo vietos išlipo K. Pagal tarnybines nuostatas automobiliai yra stabdomi patikrai, jeigu vyksta (jeigu automobilis važiuoja) priemonė - įjungiami švyturėliai. Ar stabdant šį automobilį buvo panaudoti švyturėliai, neprisimena. Kai jie atvažiavo prie paskutinės gatvelės ir įsukę pamatė tą patį „Volvo“, kiek pamena, automobilis buvo ką tik sustojęs. Jie automobiliui iš paskos ir sustojo, pamatė, kad tam automobiliui atsidaro galinės durelės ir išlipa vyriškis (nuo vairuotojo pusės) ir moteris, o iš priekio išlipa vairuotojas. Jam gerai matėsi, nes vairavo tarnybinį automobilį. Vairuotojas išlipęs praėjo pro automobilio priekį ir atsistojo priekyje. Kai automobilį pamatė tą pirmą kartą stovintį, privažiavus ir paklausus, ar kas atsitiko, nesimatė, kad būtų girti, vienas iš vyriškių, sėdintis šalia vairuotojo pasakė, kad „atsigėrėm ir sėdim“, nesimatė, kad jie būtų girti. Jiems užkliuvo jų pasakymas, kad „atsigėrėme ir sėdim. Jie nuvažiavo į priekį ir pastebėjo, kad automobilis įjungė šviesas ir nuvažiavo. Kiek pamena, automobilyje (pirmą kartą privažiavę prie automobilio) sėdėjo šis pilietis (parodo į K.) ir dar vienas šalia vairuotojo, o ar buvo daugiau, - nepastebėjo.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad radijo ryšiu susisiekė su juo kolega Bialaglovis ir pranešė, kad yra sulaikytas pažeidėjas, kad pristatys į komisariatą protokolo surašymui. Pagal pateiktus duomenis jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. K., surašė už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kiek pamena, jis atsisakė pasirašyti po protokolu.

Liudytojas P. G. teismo posėdyje parodė, kad su T. K. yra tik šiaip draugai. Tą vakarą su T. dvare šventė savo gimtadienį, gėrė, sutiko L. D. ir toliau kartu gėrė. Apie 3 val. pradėjo skirstytis, L. pasakė, kad prie kelio yra jo mašina, kad galime atsisėsti ir dar pagerti. Nuėjo prie mašinos, susėdo į vidų ir toliau gėrė. Po kelių minučių prie mašinos atėjo B. su mergina ir paprašė pavežti, tačiau jie atsisakė, nes buvo išgėrę. B. įlipo į mašiną, atsisėdo, visi šnekėjosi ir gėrė. Po kelių minučių prie mašinos privažiavo policininkai, pasakė įsijungti gabaritines šviesas ir nuvažiavo. Kurį laiką dar pabuvo mašinoje, T. pamatė einantį savo pažįstamą draugą G., kurį jis mažai pažįsta, ir paprašė, kad jis juos parvežtų iki L. namų, jis sutiko, sėdo į mašiną ir juos nuvežė iki L. namų, sustojo, jis, išlipęs iš automobilio, nuėjo į namus. Važiuojant L. sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo. Jis ir kiti sėdėjo ant galinės sėdynės. Po kelių minučių pravažiavo pareigūnai, tačiau jų nestabdė. Tą vakarą buvo sąjungos „Taip“ suvažiavimas, tačiau jis tai partijai nepriklauso. Tą dieną šventė savo gimtadienį dvare, aikštėje, palapinėje, šventė su T., tai buvo penktadienis ar šeštadienis, tiksliai nebeprisimena. Švenčiant, po kokios valandos, pamatė L. ir jis šventė su jais. Daug ko nebeprisimena, nes buvo išgėręs. Į dvarą atėjo apie 22 valandą. Apie 3 valandą pradėjo skirstytis. Jis, L. ir T. nuėjo ir susėdo į L. automobilį, kur toliau gėrė alų, kuris buvo L. mašinoje. Netrukus iš šventės prie automobilio atėjo B. su mergina šviesiais plaukais, kurios nepažįsta, jie jo nekvietė, jis pats priėjo prie mašinos, paprašė pavežti, tačiau jie atsisakė. B. su mergina atsisėdo į mašiną, gėrė, kalbėjosi. Geriant, mašinos gale dešinėje pusėje sėdėjo jis, kairėje pusėje sėdėjo M., o kaip sėdėjo kiti,- nepamena, nes buvo išgėręs. Mergina tikriausiai sėdėjo mašinos gale. Kas sėdėjo už vairo, neatsimena, buvo išgėręs. Kai privažiavo policijos pareigūnai ir liepė įsijungti gabaritus, jie sėdėjo, atrodo, kad T. sėdėjo priekyje prie vairo ir šalia jo (priekyje) L.. Automobilyje visi gėrė. Su T. tą vakarą gėrė tik alų, nes stipresnių gėrimų šventėje nebuvo. Tą vakarą buvo apsirengęs, kaip jam atrodo, - baltos spalvos (šviesios) džinsais ir apsivilkęs rudą švarką, o kaip buvo apsirengę kiti, nežiūrėjo. Nepamena, kaip buvo apsirengęs T. Po kelių minučių iš šventės ėjo G. ir T. G. paprašė, kad parvežtų iki L. namų, jis sutiko. G. jis nepažinojo, tą kartą jį matė pirmą kartą, yra matęs prie dviračių. G. buvo apsirengęs gal su džinsais, neprisimena, o akinius jis visada nešioja. Pravažiavus policijai, neprisimena, ar tarėsi važiuoti, neprisimena, kuris iš jų sugalvojo važiuoti. Jis neklausė, ar turi vairuotojo pažymėjimą, ar yra blaivus, ar klausė kiti, nepamena. Atrodo, kad T. iš vairuotojo kėdės persėdo į galą ir atsisėdo šalia B., gerai nepamena, o G. sėdo už vairo. Privažiavus prie L. namų sustojo, privažiavo policija, jis pirmas atsidarė automobilio galines dureles ir išlipo, o kas po jo išlipo, neprisimena. Jo policija neprašė palaukti, kad išsiaiškinti. Jis nematė, kuris bendravo su policija, nes nuėjo link namų. Išlipęs iš automobilio ėjo pro automobilio galą ir ėjo link „Ž.“. L. gyvena ten, kur buvo sustojęs automobilis, netoli miesto stadiono, gatvės pavadinimo nežino. Po to įvykio praėjus gal dienai ar dviem sužinojo, jog T. buvo surašytas protokolas už vairavimą, T. aiškino, kad jie buvo suklydę. Prieš teismo posėdį jam T. neaiškino, ką turės sakyti teisme, pasakoja tiek, kiek prisimena.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta T. K., yra draugai, pažįstami, susipažino vasaros pradžioje, kartais susitinka, tačiau nėra dideli draugai. Iš dvaro, šventės ėjo į namus ir sutiko prie sankryžos, prie mašinos stovintį T., kuris paprašė parvežti. Mašina stovėjo prie tilto, važiuojant žvyrkeliu link dvaro, atrodo, kad mašina buvo L., kurio pavardės nežino. Ėjo iš šventės dvare, T. paprašė parvežti, nes jie buvo išgėrę, atrodo, kad mašinoje sėdintys visi buvo išgėrę, jų nepažino, pažino tik T., matytas dar buvo P., mašinoje buvo kokie penki be jo, buvo ir viena mergina. T. paprašė parvežti iki L. namų, nes norėjo tenai pastatyti ir palikti mašiną. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, jo parvežti paprašė todėl, kad buvo neišgėręs. Mašina buvo lengva, automatiniu valdymu, todėl ją vairuoti buvo nesudėtinga. Žino, kad neturint teisės vairuoti negalima važiuoti, žino, kad už tai yra atsakomybė. T. paklausė, ar yra neišgėręs, pasakė, kad ne, ir paprašė pavežti. T. nebuvo išlipęs iš mašinos, paprašė parvežti prasidaręs automobilio langą. Sėdintys automobilyje turėjo girdėti tai, ką jie kalbėjosi su T. Jis nešioja akinius, jie reikalingi nešioti pastovai. Tą kartą irgi buvo su akiniais. Jis remontuoja dviračius, todėl tenka susitikti su T. Jis važiavo nuo sankryžos iki už stadiono, T. sėdėjo mašinos gale ir rodė, kur važiuoti, gale sėdėjo kokie 4 žmonės, o kas sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, neatsimena. Atvažiavus į vietą, išjungė variklį, užgesino šviesas, atsisveikino ir pro dirbtinę stadiono aikštelę išėjo namo. Policijos pareigūnų nematė. Tą vakarą buvo apsirengęs tamsiu džemperiu ir šviesiais džinsais, ar su šortais, neatsimena, gal su šviesios spalvos, trinto džinso spalvos šortais, praktiškai juodos spalvos džemperiu su kapišonu. Kapišoną buvo užsidėjęs ant galvos, vairuojant automobilį ir išlipant iš jo. Kitą dieną, po įvykio sužinojo, kad T. surašytas protokolas, kad vairavo automobilį neblaivus, nes buvo sutikęs T. ir jis pats pasakė, kad jį sustabdė. Jis nežino, kodėl jam buvo surašytas protokolas, jeigu nevairavo automobilio. Jis nežino tos situacijos, kaip ten buvo. Teismui sako tiesą. Jis žino, kad buvo peržiūrėta įvykio filmuota medžiaga, domėjosi, pasiklausė, medžiagos nematė, tik domėjosi. Mano, kad jo parodymai sutampa su ta filmuota medžiaga, nes jis nematė nei policijos, nei jų automobilio, nes buvo labai trumpas laikas, pora minučių,- nuvažiavo, išlipo, atsisveikino, prisidegė cigaretę ir nuėjo. Kitą dieną sužinojęs, kad T. surašytas protokolas, kad vairavo automobilį išgėręs, jis nenuėjo į policiją ir nepasisakė, jog vairavo jis, nes labai ilgą laiką buvo išvykęs į kaimą ir neturėjo galimybės susisiekti su T. Kitą dieną po įvykio buvo sutikęs T., tačiau į policiją nenuėjo pasakyti, kad vairavo jis, nes jam pačiam buvo visokių problemų, nebeturėjo paso. Atsimena, kad automobilis buvo džipas „Volvo“ markės, lyg bronzinės spalvos, automatine pavarų dėže. Buvo šventėje dvare, tačiau nieko negėrė, nes tuo metu vartojo antibiotikus. Žino, kad yra atsakomybė už tai, kad vairuoja automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti. Žada teises laikytis. Tą naktį, toje vietoje policijos tikrai nematė, gal prasilenkė. Kai T. paprašė pavairuoti automobilį, sakė iki kur reikės važiuoti, jis sutiko. Nuvažiavus į vietą, sustojo, automobilį pastatė prie pievutės, nes paprašė pastatyti prie pievutės. Pastatęs automobilį, išjungė šviesas, prisidegė cigaretę ir išėjo namo į stadiono pusę, policijos nematė. Išlipęs iš automobilio, pro mašinos galo pusę nuėjo link stadiono.

Liudytojas L. D. teismo posėdyje parodė, kad su T. K. yra pažįstami. Tą vakarą dvare vyko sąskrydis. Paskambino draugams, sutarė su jais susitikti, atsigerti alaus, atvažiavo su savo mašina, kurią pasistatęs nuėjo į šventę. Šventėje prekiavo alumi, su draugais gėrė alų. Daug ko nebeprisimena, nes buvo išgėręs. Vėliau su draugais atėjo prie jo automobilio, susėdo į vidų, jis atsisėdo priekyje, šalia vairuotojo, prie vairo atsisėdo T., o automobilio gale atsisėdo D., B. ir atrodo, kad M. (pravardė), jo pavardės nežino. Policiją matė du kartus, o kokiu laiku nepamena, nes sėdėjo mašinoje, atsimena, kad policija privažiavo ir pasakė, kad negali stovėti be gabaritų, policininko nepažino. Pakruojo policininkų nepažįsta, kadangi Pakruojyje būna retai, nes gyvena Vilniuje. Antrą kartą policiją matė jau būnant prie jo namų, privažiavo kažko patikrinti, atsimena, kad kažkiek kalbėjosi su policija, atsimena, kad ėjo pakviesti mamos, kad padėtų nuvaryti mašiną ir pastatyti kieme. Kas iki jo namų vairavo mašiną, nepamena, nes automobilyje kaip ir miegojo. Mažai ką prisimena, kadangi šventėje pasigėrė. Blogiausia, kad į šventę nenuėjo pėsčiomis, nebūtų buvę jokių problemų. Jis automobilio nevairavo, o kas jį vairavo iki jo namų, nežino. Iš sėdinčių mašinoje niekas negalėjo vairuoti automobilio, nes visi buvo išgėrę gana stipriai. Reikia klausti Tomo, kaip mašina atvažiavo iki jo namų. Neprisimena, apie ką kalbėjosi su policijos pareigūnais prie savo namų, atsimena, jog paklausė, ar ištemps mašiną, ar leis pastatyti kieme, jam pačiam neleido pastatyti, todėl ėjo pasikviesti mamos. Į šventę atvažiavo apie 23 ar 24 valandą, „baliavojo“, šoko, kiek laiko buvo šventėje, pasakyti negali. O kada išvažiavo, nepamena, nežino, kada baigėsi šventė. Išgėrė gal 8 ar 10 bokalų alaus, gėrė tik alų. Kai buvo sustojusi policija, jis kažkurioje vietoje „nulūžo“, o kas vairavo automobilį, nežino. Kai ėjo pas mamą prašyti, jog pastatytų mašiną, buvo apie pusė keturių. Kai pirmą kartą prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kalbėjo jis, pareigūnas paklausė, ką daro, jis atsakė, kad geria, pasakė, kad reikia įsijungti gabaritus, nes buvo tamsu. Po to įvykio su K. nebendravo, susitiko tik šiandiena, nes buvo apsipykę. Žino, kad T. buvo surašytas protokolas, o dėl ko, nežino. Privažiavus policijai, T. išlipo iš mašinos, išlipo iš kairės pusės, iš priekinės vairuotojo, o jis, tikriausiai, išlipo iš priekinės keleivio pusės, buvo primigęs, jeigu nebuvo persėdęs į galą.

Liudytoja D. M. teismo posėdyje parodė, kad T. K. pažįsta nuo vaikystės, jokie santykiai nesieja, buvo kaimynai, gyveno viename name. Šių metų birželio 29 dieną su pusbroliu atvažiavo į šventę dvare, o prieš tai buvo kaime, kur šventė Petrines. Šventėje dvare sutiko savo seną jaunystės draugą M. B. ir nuėjo į kavinę išgerti vyno, o daugiau nieko nepamena, atsibudo ryte namuose. Kaime švenčiant Petrines, išgėrė alaus, o šventėje vyno, tiesiog padaugino, bet tai yra absoliuti tiesa. Kai į šventę atvažiavo, jau buvo naktis, gal apie antrą valandą, o kada išvažiavo ir su kuo, nežino, dėl girtumo nieko neatsimena. Petrines šventė M. kaime (tėvų tėviškėje), pas gimines, švęsti pradėjo nuo dienos 12 valandos. Į dvarą atvažiavo abu su pusbroliu. Nežino ir nepamena, kaip grįžo į namus. T. K. tą naktį nematė. Atsimena tiek, kad su M. pradėjo gerti vyną ir po to atsibudo namuose. Vyną su M. gėrė lauko kavinėje, šalia vyko šokiai, stovėjo staliukai.

Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad su T. K. yra pažįstami. Birželio 29 dienos įvykių neatsimena. Atsimena, kai atėjo į dvaro šventę, o kada išėjo,- neatsimena. Į šventę dvare buvo atvykęs dienos metu, o po to atėjo vakare, gėrė ir dėl girtumo nieko nepamena. Šventėje gėrė daug: degtinę, vyną, alų, nes šventėje buvo prekiaujama. Neatsimena, kaip iš šventės grįžo namo, atsimena, kad buvo naktis, nepamena, su kuo grįžo ir kaip grįžo. Nepamena, ar tą naktį buvo sutikęs T. K. Tą naktį su policija neteko jam susitikti, jeigu būtų susitikęs, būtų atsiminęs.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė numatyta vairuotojams už transporto priemonių vairavimą, esant jiems neblaiviems, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis. ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą: administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (1-2 b. l.), tarnybinius pranešimus (3-5 b. l.), neblaivumo nustatymo testo rezultatus (6 b. l.), patikros sertifikatą (7 b. l.), siuntimą atlikti medicininę apžiūrą (8 b. l.), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (9 b. l.), informacijas apie transporto priemonę (10-11 b. l.), pažymą apie baustumą (12-14 b. l.), o taip pat vaizdo ir garso medžiagą iš vaizdo registratoriaus (27 b. l.) bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. padarytos veikos yra tinkamai kvalifikuotos ir kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, yra visiškai įrodyta.

Nors T. K., kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (1-2 b. l.) nuo pat pradžių neigęs, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau policijos pareigūnams nieko nenurodė apie tai, kas automobilį iš tikrųjų vairavo, o, kaip matyti iš vėlesnės jo pozicijos, - versiją, kad automobilį vairavo G. M., pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Tokia T. K. pozicija, teismo nuomone, vertintina kritiškai ir ji atmestina ne tik kaip prieštaraujanti visai bylos medžiagai, ji yra visiškai deklaratyvi, neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis, nes šių duomenų iš esmės nepatvirtino nė vienas teisme apklaustas įvykio liudytojas, t.y. nei L. D., nei M. B., nei D. M., nei policijos pareigūnai. Tokios aplinkybės prieštarauja ir vaizdo medžiagai iš vaizdo registratoriaus. Be to, nors teisme apklaustas liudytojas P. G. ir nurodė, kad T. K. sutiktojo draugo G. M. paprašė parvairuoti mašiną namo bei iki jiems sustojant Pakruojo miesto, L. gatvėje, vairavo G., tačiau šie liudytojo parodymai nelaikytini objektyviais, nes liudytoją P. G. ir T. K. sieja draugiški santykiai, šis liudytojas parodymus davė būtent to paties teismo posėdžio metu (2014-09-10 teismo posėdis, 53-56 b. l.), kai T. K. šią versiją iškėlė netikėtai, į teismo posėdį atsivedęs neva tikrąjį vairuotoją - G. M.. Todėl ši T. K. versija šiuo atveju vertintina tik kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą transporto priemonės neblaiviam. Tuo tarpu liudytojo P. G. parodymų objektyvumas abejotinas dėl aukščiau nurodytų priežasčių, be to, jie vertintini tik kaip suinteresuoto asmens pagalba draugui liudyti jo naudai, tuo pačiu padėti išvengti atsakomybės, bei kaip siekis suklaidinti teismą, nurodant neteisingas įvykio aplinkybes. Kita vertus, tokiu būdu T. K. siekį išvengti atsakomybės iš esmės liudija ir visas jo elgesys šioje situacijoje: nei iš karto, nei vėliau, policijos pareigūnams jokio asmens, kuris neva vairavo automobilį, nenurodė, jis nesiėmė jokių priemonių, kad jo nurodytas asmuo – G. M. - liktų automobilyje ar netrukus būtų surastas ir patikrintas policijos pareigūnų, o netikėtai ir staiga sugalvota versija apie kitą asmenį, vairavusį automobilį, - G. M. visiškai neįtikinanti, nes ji iškelta tik antrame teismo posėdyje (2014-09-10 teismo posėdis, 53-56 b. l.), G. M. atsivestas į teismo posėdį visiškai netikėtai ir neplanuotai, nes tokio asmens, galinčio suteikti bylai reikšmingų duomenų, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, T. K. ir jo atstovas net nesiekė pakviesti į teismo posėdį (46 b. l.). Teismo vertinimu, kiekvienas sąžiningas ir apdairus asmuo, būdamas nekaltas dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, stengtųsi sulaikyti tikrąjį automobilio vairuotoją, nurodyti policijos pareigūnams kuo anksčiau šį asmenį, kuris, beje, vairavo blaivus, kad įrodytų, jog nėra padarytas apskritai joks teisės pažeidimas ir pan. Tačiau šiuo atveju T. K. nieko nepadarė: nuo pat pradžių neigęs automobilio vairavimą, visiškai jokio asmens neįvardijo pakankamai ilgą laiką (nuo įvykio 2014-06-29 iki 2014-09-10 teismo posėdžio), o taip pat, kaip minėta, nesiėmė jokių priemonių, kad jau įvykio vietoje ar surašant protokolą būtų nustatytas neva tikrasis automobilį vairavusį asmuo - jo nurodomas draugas G. M.. Šiuo atveju iš esmės sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. atstovo pozicija, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl T. K. kaltės, padarius administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. 2014 m. birželio 29 d. vairavo automobilį neblaivus – sunkaus girtumo laipsnio (3,19 promilių girtumo) ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, tokiu būdu padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai dėl to, kad vaizdo ir garso medžiaga nepatvirtina aplinkybės, jog automobilį Volvo XC90 vairavo būtent T. K.. Ta aplinkybė, kad dalies (fragmento) garso ir vaizdo medžiagos nėra, šiuo atveju nesuponuoja išvados, kad T. K. šio automobilio nevairavo, dar daugiau,- kad policijos pareigūnai persekiojo visiškai neaiškų automobilį su jame važiavusiais nenustatytais asmenimis, o taip pat nenustatytu vairuotoju. Priešingai,- teismo vertinimu, būtent vaizdo ir garso įrašas iš vaizdo registratoriaus (27 b. l.) bei liudytojų policijos pareigūnų N. M. ir Petro Bialaglovio bei liudytojo L. D. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad iš policijos pareigūnų persekioto ir sustojusio automobilio Volvo XC90 išlipo šie asmenys: T. K. - iš priekinės - vairuotojo - vietos, L. D. – iš priekinės keleivio pusės, o P. G., M. B. su D. M. – iš automobilio galo. Netikėti išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų N. M. ir Petro Bialaglovio parodymais, kurie visiškai atitinka byloje esančią vaizdo ir garso medžiagą bei sutampa su patrulės N. M. tarnybiniame pranešime (3 b. l.) užfiksuotomis pirminėmis įvykio aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai nurodė išlipančius keturis asmenis, o ne penkis, kaip tai matyti iš garso ir vaizdo įrašo iš vaizdo registratoriaus (27 b. l.), t.y. nenurodydami liudytojos D. M., kuri išlipo (padedant M. B.) iš automobilio vėliausiai, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad ši byloje esanti garso ir vaizdo medžiaga prieštarauja nuosekliems policijos pareigūnų parodymams apie visą įvykio situaciją. Dar daugiau, paminėti policijos pareigūnai pažeidimą matė tiesiogiai, vykdė automobilio Volvo XC90 paiešką ir persekiojimą po to, kai automobilio VOLVO XC90 neberado jo stovėjimo vietoje, užfiksavo pažeidimą, kai jis sustojo Pakruojo mieste, L. g. ties namu, pažymėtu Nr. 6. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo samprotavimai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra kai kurių vaizdo ir garso fragmentų, kad privažiavus policijos pareigūnams, automobilis Volvo XC90 jau kuris laikas stovėjo išjungtu varikliu bei užgesintomis šviesomis, o jame buvusiems asmenims susiruošus išlipti iš automobilio, tik tuomet iš galo privažiavo policijos pareigūnai ir t.t., nešalina T. K. atsakomybės už vairavimą transporto priemonės neblaiviam ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimą policijos pareigūnams. Kita vertus, vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus dėl policijos pareigūnų veiksmų stabdant šią transporto priemonę, pripažintina, jog iš tiesų liudytojais teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai N. M. ir Petras Bialaglovis nepatvirtino, kokiu būdu stabdė automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. ar buvo įsijungę tarnybinės transporto priemonės švyturėlius. Tačiau pažymėtina, kad tiek iš byloje esančio patrulės N. M. tarnybinio pranešimo (3 b. l.), tiek iš jo turiniui visiškai analogiškų abiejų paminėtų policijos pareigūnų parodymų teismo posėdžio metu, o taip pat iš garso ir vaizdo įrašo (27 b. l.) matyti, kad policijos pareigūnai neneigė aplinkybės, kad jie privažiavo P. mieste, L. g., ties namu Nr. 6, prie automobilio VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtent jam sustojant, nes garso ir vaizdo įrašas liudija, kad, iš galo privažiuojant policijos automobiliui, užsidega automobilio VOLVO XC90 stabdžių žibintai, t.y. automobilis sustoja. Tuo tarpu T. K. atstovo argumentai dėl išlipant iš automobilio koja užkliudyto stabdžio pedalo, dėl ko užsidegė stabdžių žibintai, vertintini tik kaip T. K. palanki šios situacijos interpretacija, kuri nepagrįsta visiškai jokiais įrodymais. Todėl įvertinus bylos duomenis ir visą faktinę šio įvykio situaciją (kontekstą), akivaizdu, kad šis automobilis buvo policijos pareigūnų ieškomas (persekiojamas) tikslu patikrinti, ar jį vairuojantis asmuo yra blaivus, nes policijos pareigūnams kilo įtarimas dėl vairuotojo vietoje sėdėjusio asmens blaivumo būtent po to, kai jie, privažiavę prie stovėjusio automobilio ir perspėję dėl transporto priemonės stovėjimo tamsiui paros metu taisyklių pažeidimo (KET 97.4 p., 104 p.), netrukus pamatė judantį šį automobilį iš P. kaimo link Pakruojo miesto centro. Ta aplinkybė, kad, kaip šiuo atveju, policijos pareigūnams nusprendus važiuojantį automobilį sustabdyti tikslu patikrinti, tačiau važiuojantis automobilis sustojo pats (pvz. dėl galimai pastebėto policijos tarnybinio automobilio, pasiekus paskirties vietą ar pan.), net nepradėjus policijos pareigūnams važiuojančios transporto priemonės stabdyti, nešalina transporto priemonės vairuotojo atsakomybės dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų vertinti policijos pareigūnų atliktus veiksmus kaip priešišką nusistatymą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. atžvilgiu ar būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti T. K. teisės pažeidimų padarymu.

Teisme apklausti liudytojai M. B. ir D. M. iš esmės jokių bylai reikšmingų duomenų nenurodė, teigdami, jog dėl girtumo nelabai ką ir pamena. Todėl šių liudytojų parodymais, sprendžiant T. K. kaltės dėl padarytų pažeidimų klausimus, teismas nesiremia.

T. K. surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, nes jis vienu metu padarė du administracinius teisės pažeidimus, todėl abu pažeidimai nagrinėtini teisme bei jam skirtina nuobauda ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (nenumatytą ATPK 224 str.), sudarantį idealiąją sutaptį su jo padarytu pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (ATPK 33 str. 2 d., 224 str.).

T. K. kaltu dėl padarytų teisės pažeidimų neprisipažino, yra anksčiau padaręs nusikaltimą (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nors metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (12-14 b. l.), tačiau kaip matyti iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (14-14 b. l.), jis už kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas nuolat, t.y. nuo 2005 metų nubaustas jau 8 kartus, iš jų kartą – už vairavimą transporto priemonės neblaiviam, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad griežtos tokio pažeidimo pasekmės jam yra žinomos, be to, kad jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nors paskirtąsias pinigines baudas sumoka, tačiau tinkamų išvadų dėl paskirtų administracinių nuobaudų nedaro. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, jo asmenybę, išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, T. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirtina 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirtina 30 (trisdešimties) litų bauda. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir T. K. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 126 str. 4 d.) ribose, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimo vykdymas pavestinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 309, 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 324-326 str., teisėja

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 (trisdešimties) litų bauda.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalies tvarka, T. K. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.