Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto T. K. skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimo, kuriuo T. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d. bei 124¹ str. 7 d. ir nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 (trisdešimties) litų bauda. Nuobaudas subendrinus LR ATPK 33 str. 2 d. tvarka, T. K. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nubaustas už tai, kad 2014-06-29 3.35 val., Pakruojo mieste, Liepto gatvėje, vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą J. M. vardu, būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter 500“, prietaiso Nr. 18901, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1522556, paklaida ± 5 %, galioja iki 2015-08-18, jam nustatytas 3,19 promilės girtumas – sunkus girtumo laipsnis), be to, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais T. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negalėjo turėti nei motyvo, nei tikslo vairuoti automobilį neblaivus, kadangi visi automobiliu važiavę asmenys nurodė buvę labai neblaivūs, o T. K. teisme nurodė tą vakarą taip pat buvęs labai neblaivus ir todėl paprašęs pažįstamo pagalbos, siekiant pristatyti automobilį ir jame buvusius asmenis iki automobilio savininko namų, ką patvirtina ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, surinkti bylos medžiagoje.

Nubaustasis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teismai yra pažymėję, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas (toliau - Protokolas), atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio - policijos pareigūnų teiginių - išraiška.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors policijos pareigūnų parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir tarpusavyje pradinėse bylos tyrimo stadijose sutampa, tačiau bylos nagrinėjimo metu teisme jie sukėlė esminių abejonių. Pareigūnas A. D. apskritai nedalyvavo užfiksuojant administracinio teisės pažeidimo faktą, nedirbo policijos ekipaže, patruliavusiame Pakruojo mieste 2014-06-29 naktį. Minėtas pareigūnas protokolą surašė išimtinai pagal tą informaciją, kurią j am suteikė kolegos N. M. ir P. B.. Pastarieji pareigūnai pirmosios instancijos teisme iš esmės pakartojo tą patį, ką buvo surašę tarnybiniuose pranešimuose. Tačiau, peržiūrėjus teisme esančią video medžiagą, išklausius liudytojų N. M. bei P. B. bei kitų liudytojų ir paties T. K. parodymus paaiškėjo, kad viskas buvo ne visai taip, kaip surašyta N. M. tarnybiniame pranešime:

Pirma, apelianto teigimu, iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai, pirmą kartą pamatę minėtą automobilį stovint kelkraštyje su neblaiviais asmenimis viduje, siekė išprovokuoti automobilyje buvusius asmenis padaryti pažeidimą, užuot ėmęsi prevencijos priemonių bei nurodę asmenims nevairuoti transporto priemonės bei skirstytis namo pėsčiomis. Toks elgesys nesuderinamas su policijos vykdoma visuomenės apsaugos funkcija ir rodo pareigūnų šališkumą bei išankstines nuostatas nubaustojo atžvilgiu.

Antra, nuvažiavus patikrinti „Volvo XC90" pakartotinai ir automobilio neradus, pareigūnai akivaizdžiai susierzino ir pradėjo minėto konkretaus automobilio paiešką. Tai liudija filmuota medžiaga (medžiaga nuo 032048 iki 032540), kuomet pareigūnai tarnybiniu automobiliu važinėja po Pakruojo miestą, ieškodami bei nerasdami minėto automobilio. Tuomet policijos pareigūnai pastebi automobilį, įsukantį į pagrindinį kelią iš kitos gatvės ir dideliu greičiu pradeda prie jo artėti (medžiaga 032540), tačiau iš vaizdo medžiagos jokiu būdu negalima spręsti, kad ten yra būtent „Volvo XC90" automobilis, taip pat nesimato automobilio vairuotojo. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad pareigūnai minėto automobilio markės taip pat nenustato (medžiaga 032540, nuo 00:26 sek.). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra video medžiagos fragmento nuo 03:25:40 val. iki 03:27:04 val. ir todėl visiškai negalima daryti išvados, kad nufilmuotas tamsoje įsukantis į Puknionių g. automobilis, yra būtent „ Volvo XC90" automobilis, ir dar vairuojamas T. K.. Nėra video medžiagos vientisumo, kuris įrodytų policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime bei liudijime teisme pristatytą versiją, kad automobilį jie pamatė Puknionių g. ir jį esą persekiojo, nepaleisdami iš akių bei sustabdė Liepto g. 6. Apelianto nuomone, šis faktas vertintinas kaip institucijos siekis nepateikti jai galimai nepalankių įrodymų teismui, kad teismui pateiktų duomenų vientisumas sudarytų įspūdį apie neva įrodytą T. K. neabejotiną kaltę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti administracinio teisės pažeidimo faktą tenka būtent institucijai, o šioje byloje institucija minėto teisės pažeidimo fakto neįrodė, o skirti asmeniui administracinę nuobaudą remiantis prielaidomis, negalima, kadangi protokolas ir jį pagrindžiantys pareigūnų paaiškinimai negali būti byloje vertinami kaip neginčijami asmens kaltės įrodymai.

Trečia, skunde nurodoma, jog vaizdo medžiagoje (medžiaga 032704) matosi, kad policijos pareigūnai nepersekioja ir nestabdo automobilio „Volvo XC90", o iš paprastai iš galo privažiuoja prie stovinčio automobilio užgesintu varikliu bei išjungtomis šviesomis (kadangi video įraše aiškiai matyti, kad „ Volvo XC90" visiškai nejuda, taip pat nedega galiniai automobilio gabaritai, iš kurio tuo metu lipa asmenys. Į gynėjo klausimus teisme, kaip pagal reglamentą turi būti stabdomi patikrai automobiliai, abu pareigūnai nurodė, kad automobiliai stabdomi lazdele arba policijos automobilio signalinėmis šviesomis (įjungus mėlynos ir / arba raudonos spalvos švyturėlius). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26 punktą, iš tikrųjų tamsiuoju paros metu policijos patrulis privalo stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Į T. K. gynėjo klausimus, pareigūnai abu sutartinai nurodė neprisimenantys, ar stabdė automobilį „Volvo XC90" pagal teisės aktų reikalavimus su švyturėliais ir / arba lazdele. Iš policijos pateiktos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad policijos pareigūnai automobilio „Volvo XC90" nestabdė nei lazdele, nei švyturėliais, kadangi tai matytųsi vaizdo medžiagoje, švyturėliai atsispindėtų ant stabdomo automobilio kėbulo bei galinio stiklo. Apeliantas teigia, kad iš pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Volvo XC90" policijos pareigūnų nebuvo persekiojamas, nebuvo stabdomas, nebuvo sustabdytas. Be to, nei vienas iš policijos pareigūnų nenurodė, kad privažiavus prie stovinčio automobilio, jo variklis buvo įjungtas, toks faktas byloje neužfiksuotas apskritai.

Penkta, policijos pareigūnai T. K. nepaaiškino, kuo jį įtaria, kokį teisės pažeidimą jam inkriminuoja, nenurodė, kad jo atžvilgiu bus surašomas protokolas dėl vairavimo, esant neblaiviam - pareigūnai klausinėjo T. K., kodėl jis vairavo, bandė klausimais išprovokuoti jį pripažinti vairavimo faktą, tačiau T. K. visą laiką jiems tvirtino, kad nevairavo minėto automobilio, o tai patvirtina ir likusi atskirai neaptariama policijos į bylą pateikta vaizdo medžiaga bei liudytojų parodymai byloje, kas tik dar kartą paliudija, kad policijos pareigūnai T. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neįrodė pagal įstatymų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino T. K. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d. bei LR ATPK 124 (1) str. 7 d. ir paskyrė teisingą nuobaudą.

Apygardos teismas atmeta nubaustojo argumentus, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad T. K. kaltė yra pilnai įrodyta policijos pareigūnų N. M. bei P. B. parodymais, vaizdo ir garso įrašų duomenimis iš policijos automobilio vaizdo ir garso registratoriaus, neblaivumo nustatymo testo rezultatais.

Liudytoja N. M. ir P. B. apklausti teismo posėdyje parodė, kad birželio 29 dieną dirbant Pakruojo mieste apie 3 val., važiuojant Susivienijimo gatve, pastebėjo stovintį automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiavę prie automobilio paklausė, gal kas atsitiko ir šalia vairuotojo sėdintis keleivis pasakė, kad „atsigėrėme ir sėdime“. Jie nuvažiavo toliau. Važiuojant pamatė, jog automobilis įjungė šviesas, todėl jie apsisuko ir grįžo atgal. Privažiavus tą vietą, kurioje stovėjo automobilis, jis jau buvo nuvažiavęs. Važiuojant Puknionių gatve pastebėjo, kad iš Bagdoniškio gatvės išsuko tas pats automobilis ir važiavo link centro. Nusprendė pasivyti automobilį, kuris nusuko į Liepto gatvę ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, privažiavę pastebėjo, jog iš automobilio galo išlipo vyras su mergina, iš keleivio vietos išlipo vienas vaikinas, o iš vairuotojo pusės išlipo T. K., nes jis sėdėjo už vairo. Išsiaiškinus, kam priklauso automobilis, buvo nustatytas T. K. girtumas, po to su juo buvo nuvykta į jo namus dėl ten neva palikto vairuotojo pažymėjimo, po to T. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Abu liudytojai nurodė, kad, nors T. K. neprisipažino vairavęs, tačiau nenurodė, kas nuvarė automobilį iki sulaikymo vietos. Policijos pareigūnai nurodė, kad pastebėję nuošaliai stovintį automobilį, iš karto nepagalvojo, kad tenai gali sėdėti neblaivūs asmenys, privažiavę paklausė, gal kas nutiko. Vairuotojo vietoje sėdėjo T. K., o keleivio vietoje sėdintis asmuo, atsakė, kad „išgėrėme ir sėdime, kad nieko nėra nutikę“. Įtarimą sukėlė tai, kad tik jiems pavažiavus į priekį, netrukus tas automobilis įjungė šviesas, staiga sugalvojo važiuoti. Tą dieną vykdė priemonę „Transporto priemonių vairuotojų blaivumo kontrolė“ dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, stabdė visus automobilius ir tikrino visus vairuotojus. Pareigūnai padarė išvadą, kad būtent T. K. vairavo automobilį, nes kai jie sustojo prie automobilio Susivienijimo gatvėje, už vairo sėdėjo T. K., o po to, kai, jie prisivijo automobilį Liepto gatvėje, iš vairuotojo vietos išlipo T. K..

Iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašų matyti, kad 2014-06-29 03.18 val. kelkraštyje buvo pastebėtas automobilis VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiavus buvo pasidomėta, kas nutiko, išgirstas atsakymas, kad „atsigėrėme ir sėdime“. Policijos automobiliui nuvažiavus ir sugrįžus po 3-4 min., minėto automobilio nebebuvo, o tolumoje pastebėtas nuvažiuojantis automobilis. Nors iš vaizdo įrašo nėra matyti nuvažiuojančio automobilio markės ar numerio, tačiau po vienos minutės policijos pareigūnams jį pasekus ir pasivijus, buvo nustatyta, kad tai tas pats automobilis VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o už vairo sėdėjo tas pats asmuo - T. K..

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą dėl policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo neišsamumo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog vaizdo medžiagoje trūksta 2014-06-29 03.27 minutės vaizdo įrašo fragmento, nesuponuoja išvados, kad T. K. nevairavo minėto automobilio, kadangi šis faktas pakankamai užfiksuotas likusioje įrašo dalyje, be to patvirtintas liudytojų N. M. ir P. B. parodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti ir nesiremti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, byloje nėra duomenų, rodančių šių asmenų šališkumą bei asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Nors iš įraše nėra pilnai užfiksuotas visas procesas, kaip policijos automobilis priartėja prie pažeidėjo automobilio ir nėra pilnai užfiksuotas pažeidėjo automobilio sustojimo momentas, tačiau, įvertinus laiko faktorių (nuo automobilio pastebėjimo iki jo pasivijimo praėjo 1-2 minutės), informaciją, esančią likusioje vaizdo įrašo dalyje, nekyla abejonių, kad buvo pastebėtas, persekiotas ir pasivytas būtent T. K. vairuotas automobilis VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nors byloje nėra konkrečių duomenų, kad šis automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas, naudojant švyturėlius ar garsinius signalus, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tas pats automobilis ne stovėjo, kaip teigia apeliantas, o buvo jo vairuojamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. pateikta įvykio versija, apie tai, kad automobilį vairavo jo paprašytas G. M., tėra tik pažeidėjo pateikta gynybos pozicija, kadangi nei įvykio vietoje, nei vėliau policijos komisariate, nei pirmųjų teismo posėdžių metu T. K., nors ir neigė pats vairavęs automobilį, tačiau nenurodė ir net nepaminėjo, kad jį vairavo G. M.. Šio asmens tapatybė pažeidėjo buvo nurodyta tik po dviejų mėnesių po įvykio ir tik po to, kai jis pilnai susipažino su visa bylos medžiaga, tame tarpe ir su vaizdo įrašu.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta T. K. skundo argumentą dėl policijos pareigūnų neva netinkamo elgesio ir provokuojančių veiksmų. Tai, kad pareigūnai sąmoningai pasišalino, o netrukus sugrįžo patikrinti, ar neblaivūs asmenys nevairuoja automobilio, nėra pagrindo laikyti provokuojančiais veiksmais ar netinkamu pareigų atlikimu. Policijos pareigūnų aktyvų bandymą surasti nuvažiavusį automobilį su galimai neblaiviais asmenimis nėra pagrindo laikyti asmeniniu suinteresuotumu, nes tai yra jų tarnybinė pareiga.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad T. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Ši jo veika teisingai kvalifikuota LR ATPK 126 str. 4 d. bei LR ATPK 124 (1) str. 7 d.

Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir buvo teisingai paskirtos nuobaudos, atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus. Galutinė subendrinta nuobauda taip pat paskirta teisingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nuobauda nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. skundo netenkinti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.