Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00015-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.9.6; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.3.1; 2.4.7.

2015 m. sausio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Arešto bausmę skirta atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo dienos.

E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo konfiskuota 100 (vienas šimtas) litų, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos.

N. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 4,81 m³ medienos vagystės) areštu 45 paroms;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 4,65 m³ medienos vagystės) areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė N. K. paskirta areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Arešto bausmę skirta atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo N. K. sulaikymo dienos.

N. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo konfiskuota 500 (penki šimtai) litų, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos.

Procesas dėl nukentėjusiojo G. V. civilinio ieškinio dėl 946 litų turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. ir E. S. nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje iš G. V. priklausančio miško (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) pagrobė 4,81 m³ medienos, 481 litų vertės, tuo G. V. padarydami 481 litų turtinę žalą.

N. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš G. V. priklausančio miško (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) pagrobė 4,65 m³ medienos, 465 litų vertės, tuo G. V. padarydamas 465 litų turtinę žalą.

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį ir jam skirtą bausmę pakeisti į baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – iš nusikalstamos veikos gautų 100 Lt konfiskaciją.

Skunde nurodo, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailėjosi ir bylą išnagrinėjęs teismas pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nesutinka su teismo paskirta jam skirta bausme – 45 parų areštu. Apelianto manymu, teismas skirdamas jam bausmę už padarytą nusikaltimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, susijusias su bausmės rūšies skyrimu.

Pasak apelianto BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos net kelios alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Jam teismas paskyrė 45 parų areštą. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas ir ši paskirta bausmė atliekama areštinėje. Arešto bausmės esmė - trumpalaikis laisvės atėmimas griežto izoliavimo sąlygomis ir pagrindinis arešto bausmės nubaudimo elementas yra laisvės atėmimas taikant griežtus apribojimus atliekant bausmę. BK 61 straipsnio 1 dalyje yra nuoroda į tai, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardina kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą bausmės sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo vidurkio.

Apelianto teigimu, teismas trumpai nurodė, jog jis yra teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, padarytą žalą atlygino ir padarė vieną nusikaltimą, todėl jam skiriama arešto bausmė (BK 49 straipsnis). Tačiau teismas nemotyvavo bausmės rūšies parinkimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK specialiosios dalies sankcijos formuluojamos taip, kad už daugumą nusikalstamų veikų įstatyme kaip alternatyvios numatomos kelių rūšių bausmės. Teismas skirdamas bausmę turi išsiaiškinti nusikaltimo ir kaltinamojo savybes ir atsižvelgdamas į jas pasirinkti toliau svarstyti skirtinas bausmės rūšis. Pažymi, kad teismas negali vadovautis tik „keršto“ metodais ir spręsti situaciją tik iš vienos pusės. Teismas turi savo nuosprendžiu padaryti viską, kad nuteistasis ne tik suprastų savo kaltę, būtų pasiekti bausmės tikslai, tačiau ir tai, jog nuteistojo gerosios savybės neišnyktų ar nedingtų, dėl teismo paskirtos bausmės rūšies. Apelianto nuomone, teismas pasirinkdamas skirti jam areštą neatsižvelgė į tai, jog jis dirba. Prideda UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, iš kurios pasak apelianto matyti, jog jis dirba bendrovėje pagalbiniu darbininku, yra atsakingas darbuotojas, laiku ir kokybiškai atlieka jam pavestas užduotis. Taip pat matyti, kad jis yra motyvuotas ir imlus naujovėms, draugiškas, paslaugus ir nekonfliktiškas. Svarbiausia yra tai, jog jis dėl paskirtos arešto bausmės, praras šį darbą. Pasak apelianto, bendrovės direktorius nurodė, jog arešto atlikimas atims jam galimybę toliau dirbti bendrovėje. Visiems yra žinomas faktas, jog šiuo metu Lietuvoje yra sunku rasti darbą, todėl šio darbo netekimas sužlugdytų jo gyvenimą ir dėl teismo paskirtos bausmės rūšies jam būtų atimtos (dingtų) jo gerosios savybės - teisė dirbti, nebūti valstybės išlaikomu asmeniu ir būti naudingu visuomenei. Prideda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, iš kurios matyti, jog kas mėnesį iš jo yra išskaitomas išlaikymas vaikui. Apeliantas be to nurodo, kad jis yra neįgalus ir gauna neįgaliojo pensiją, kuri jam paskirta neterminuotai. Jo sveikatos būklė neleis susirasti kito darbo, jei jam teks atlikti arešto bausmę ir jis bus atleistas. Gaunama neįgalumo pensiją yra labai maža, iš kurios dar yra išskaičiuojamas išlaikymas vaikui. Be darbo negalės pragyventi ir padėti papildomai savo mažamečiui vaikui. Apeliantas įsitikinęs, kad jau net šiuo metu yra beveik pasiekti bausmės tikslai, nes jis nebedaro nusikalstamų veikų, sąžiningai dirba ir siekia pakeisti savo blogą praeitį. Mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus bausmę - baudą, kurią gali sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistajam E. S. skirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai E. S. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskyrė teisingą bausmę, tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481), numatanti, jog nedidelės vertės turtas laikomas, kai jo vertė viršija 3 MGL (anksčiau buvo 1 MGL), bet neviršija 5 MGL (anksčiau buvo 3 MGL) dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (minimalaus gyvenimo lygio MGL dydis) – 38 (trisdešimt aštuoni) eurai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, nuo 2015 m. sausio 1 d. nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 114 Eur (393,62 Lt), tačiau neviršija 190 Eur (656,03 Lt). Šioje byloje N. K. ir E. S. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 481 Lt, N. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 465 Lt. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją svetimo turto pagrobimas, kurio vertė nuo 390 Lt iki 32500 Lt, buvo kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistųjų N. K. ir E. S. padarytas nusikalstamas veikas buvo teisėtai ir pagrįstai kvalifikavęs pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, nuteistųjų N. K. ir E. S. padarytos veikos perkvalifikuotinos iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, nes nuteistųjų E. S. ir N. K., bei N. K. pasisavinto turto vertė neviršijo 5 MGL dydžio sumos.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

Nuteistasis E. S. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad perkvalifikavus nuteistųjų N. K. ir E. S. padarytas veikas iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, t. y. iš nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, būtina iš naujo nuteistiesiems skirti bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.

BK 178 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę nuteistajam E. S. atsižvelgia į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kad jis yra neįgalus, dirba, nusikaltimu buvo padaryta nedidelė žala. Kolegija taip pat įvertina tai, kad nuteistasis E. S. praeityje teistas 6 kartus, iš jų 2 kartus 2013 metais, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ir daro išvadą, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, jam taikytos bausmės nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus arešto bausmę, mažesnę už arešto bausmės vidurkį skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Nors nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl paskirtos arešto bausmės praras darbą, dėl to sumažės jo galimybės teikti išlaikymą vaikui, dėl to patirs kitokių neigiamų pasekmių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie nuteistojo argumentai, nepaneigia pirmiau išdėstytų argumentų dėl kurių jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmė. Teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl proceso dalyvių prašymas skirti vienokią ar kitokią bausmę neturi įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bausme siekiama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Kolegijos vertinimu, tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę nuteistajam N. K. atsižvelgia į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kad dėl 4,81 m³ medienos vagystės yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra nevedęs. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis N. K. teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, padarė du baudžiamuosius nusižengimus, baustas administracine tvarka ir daro išvadą, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, jam taikytos bausmės ir administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus arešto bausmę, mažesnę už arešto bausmės vidurkį skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, numatytas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn.

Nagrinėjamu atveju nuteistieji N. K. ir E. S. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už G. V. priklausančio turto pasisavinimą – N. K. pasisavinus 465 Lt vertės turto, E. S. ir N. K. pasisavinus 481 Lt vertės turto. Už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistiesiems skirtos arešto bausmės. Kartu su bausme pirmosios instancijos teismas paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš E. S. konfiskavo 100 Lt vertės turto, iš N. K. 500 Lt vertės turto. Teismas vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis) priėmė sprendimą iš N. K. ir E. S. konfiskuoti 600 Lt vertės turto, kuris buvo gautas iš nusikalstamos veikos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstami pinigai gauti E. Sk. pardavus G. V. priklausantį turtą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. V. parodė, kad jam padaryta turtinė žala buvo atlyginta, todėl jis atsisakė civilinio ieškinio, o pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog nuteistieji N. K. ir E. S. atlygino nusikaltimu padarytą žalą pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltininkui atlyginus nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiems asmenims arba pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su tokio turto praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas taikomas tada, kai asmuo nusikalstamu būdu užvaldytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys Nr. 2K-270/2004, 2K-70/2005, 2K-486/2006, 2K-208/2008, Nr. 2K-87/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji padarytą žalą atlygino. Esant tokiai aplinkybei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų N. K. ir E. S. atžvilgiu BK 72 straipsnis taikytas netinkamai, nes to paties dydžio turto konfiskavimas paimant valstybės nuosavybėn šiuo atveju faktiškai prilygsta bausmei – baudai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasikeitus baudžiamajam įstatymui būtina perkvalifikuoti nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas ir dėl to skirti jiems naujas bausmes, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo E. S. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir jį nuteisti areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms. Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo E. S. sulaikymo dienos;

nuteistojo N. K. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies (dėl 4,81 m³ medienos vagystės) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir jį nuteisti areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

nuteistojo N. K. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies (dėl 4,65 m³ medienos vagystės) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir jį nuteisti areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę N. K. paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo N. K. sulaikymo dienos.

Panaikinti nuteistajam E. S. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 Lt (vieno šimto litų) konfiskavimą.

Panaikinti nuteistajam N. K. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 500 Lt (penkių šimtų litų) konfiskavimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.