- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-836-264/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. M. A. S.
- Atsakovas
- S. H.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. A. S., atstovaujamo advokato P. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-258-570/2016 pagal ieškovo A. M. A. S. ieškinį atsakovui S. H. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. M. A. S. ieškinį atsakovui S. H. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo S. H. priešieškinį ieškovui A. M. A. S. dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir skolos grąžinimo.
Atsakovas pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 400 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis ieškovas A. M. A. S. nuo 2015-11-10 neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, informacijos apie tai, kad ieškovas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo, todėl pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu, atsakovas reikalauti galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, negalėjo. 2015-12-02 sutartimi dėl teisinių paslaugų Nr. 12/01 atsakovas įsipareigojo už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje sumokėti 400 Eur dydžio pinigų sumą, todėl ši pinigų suma yra laikytina galimomis atsakovo bylinėjimosi išlaidomis, kurios esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, būtų priteisiamos iš ieškovo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas su prašymu nesutiko, nurodė, kad ieškovas turi turto Lietuvoje, t.y. 500 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 14 481 Eur ir šio turto pakaktų atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti. Be to, atsakovas yra Libijos pilietis, šiuo metu yra išvykęs į minėtą šalį ir dėl ten vykstančių karinių veiksmų negalėtų atlikti tarptautinio mokėjimo pavedimo ir sumokėti netgi mažiausio dydžio užstato.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi atsakovo S. H. prašymą tenkino. Skyrė ieškovui A. M. A. S. 20 dienų terminą, nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, sumokėti 400 Eur užstatą į Marijampolės rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą atsakovo (o pagal priešieškinį ieškovo) S. H. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovui išaiškino, jog teismo nustatytu terminu nesumokėjus užstato, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
Teismas nurodė, kad turtinės teisės plačiąja prasme yra turtas, tačiau atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju tokių turtinių teisių (akcijų vertė pinigine išraiška) faktinis realizavimas yra priklausomas ne nuo ieškovo, o tiesiogiai nuo atsakovo turtinės padėties. Pripažinus, kad ieškovo turimos turtinės teisės (akcijų) realizavimas yra priklausomas nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, teismas darė išvadą, kad atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje byloje taptų sunkiai užtikrinamas. Duomenų apie kitą ieškovo turtą byloje nėra. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, jog ieškovas turi Lietuvos Respublikoje turto, kurio pakanka atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra kitos valstybės (Libijos) pilietis. Ši valstybė su Lietuva nėra sudariusi dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, nagrinėjamu klausimu nėra kitų Konvencijų dalyvė, priešingai šios valstybės atžvilgiu dėl jos veiksmų taikomos įvairios sankcijos, todėl nėra pagrindo uždrausti taikyti užstatą. Teismas atsižvelgdamas į esamą bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo pareigos sumokėti užstatą, vadovaujantis CPK 794 str. 2 d. 2 p., 3 p. nuostatomis.
Teismas konstatavo, kad atsakovo prašoma 400 Eur užstato suma galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui yra protinga. Pažymėjo, kad ginčą išnagrinėjus iš esmės, nepaskirstyta užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti suma bus grąžinta ieškovui (CPK 797-798 str.).
Sprendžiant klausimą, ar šis prašymas pareikštas nepavėluotai, teismas nustatė, jog atsakovas galimai galėjo žinoti, jos ieškovas yra Libijos pilietis, tačiau tuo metu jis dirbo Lietuvoje registruotoje įmonėje vadovu, buvo vienas iš šios įmonės akcininkų ir tik 2016 m. sausio pradžioje gavus informaciją iš Migracijos departamento prie LR VRM, atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas nuo 2015-11-10 neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje. O gavus ieškovo atstovo nuomonę tapo žinoma, jog ieškovas gyvena Libijoje. Todėl teismo nuomone 2016-01-08 teisme gautas prašymas pateiktas nepavėluotai ir yra tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. M. A. S. atstovaujamas advokato P. A. atskirajame skunde prašo panaikinti 2016-01-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 400 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
Atsiliepimas
1. Atsakovas byloje teikė du procesiniu dokumentus — atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, tačiau nepareiškė reikalavimo taikyti ieškovui CPK 794 str. 1 d. numatytą procesinę priemonę. Aplinkybė, jog ieškovas yra kitos valstybės (Libijos) pilietis atsakovui buvo žinoma nuo paskolos sutarties sudarymo dienos. Nutartyje nurodytas argumentas, jog tik 2016 m. sausio pradžioje gavus informaciją iš Migracijos departamento prie LR VRM, atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas nuo 2015-11-10 neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje, negali būti vertinamas pagrįstu, nes ieškovo artimas teisinis ryšys yra ir visada buvo su savo turimos pilietybės valstybe — Libija (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063/2013). Nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas, teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, nežinojo informacijos apie tai, kad ieškovas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu reikalauti galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo negalėjo. Net ir turėjimas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nebūtinai reikštų, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos fizinis asmuo. Atsakovo pirmasis procesinis veiksmas reiškia procesinį veiksmą, atliekamą bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, kurio pagalba atsakovas suformuluoja bylai išnagrinėti iš esmės būtinus materialinius bei procesinius reikalavimus. Atsakovas nebus laikomas pažeidusiu CPK 794 str. 3 d. nustatyto termino reikalavimui dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo pareikšti, jei jis šį prašymą bus pateikęs ne vėliau kaip kartu su atsiliepimu į ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m, lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-659/2006).
2. Nutartimi teismas visiškai nevertino ieškovo turimų akcijų nominalios vertės, kuri yra net 14 481 Eur. Ieškovui priklauso 500 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Nors akcijų tikslios rinkos vertės pasakyti nebūtų galima, tačiau tai, kad vien nominali akcijų vertė 36 kartus viršija atsakovo galimai patirtinas bylinėjimosi išlaidas, parodo, kad net ir kažkiek mažesnė akcijų rinkos vertė būtų pakankama užtikrinti atsakovo patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Akcijų turėjimas įmonėje, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad ieškovas neturi turto Lietuvos Respublikoje. Šiomis aplinkybėmis yra svarbu išsiaiškinti tikėtiną akcijų rinkos vertę ir vertinti tai, ar turima akcijų vertė bus didesnė nei atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo akcijų verte klausimo, yra pasakęs ir tai, kad įstatymo leidėjas nėra sureglamentavęs kaip ir kokiu būdu yra nustatoma akcijų rinkos vertė, iš kurios dydžio galima spręsti apie realią akcijų pardavimo kainą bei galimybę iš šiuo tarta užtikrinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau neabejotina, kad nustatant akcijų rinkos vertę yra atsižvelgiama į eilę ekonominių įmonės ir rinkos rodiklių, iš kurių vienas, bet ne vienintelis, yra ir akcijų nominali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1723/2013).
3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad prašomas užstatas yra susijęs su priešieškinio pareiškimu. Atsakovas yra pareiškęs išsamų priešieškinį, tačiau atsiliepimas yra itin trumpas ir formaliai atkartojantis priešieškinyje pateiktus argumentus. Lyginant šiuos dokumentus akivaizdu, kad iš esmės atsakovas pasirinko šioje byloje gintis priešieškiniu ir didžioji dalis galimai patirtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų yra susijusių būtent su priešieškiniu ir jo nagrinėjimu teisme. Įvertinus aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidos nėra detalizuotos darytina išvada, kad jos visos iš esmės yra patirtos dėl priešieškinio pareiškimo, todėl užstato teismas negalėjo pritaikyti.
4. Bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1723/2013), tačiau nutartimi teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Užstato paskyrimas, net ir mažiausio dydžio, šioje byloje realiai užkirstų ieškovui galimybes pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi net ir mažiausios sumos užstato ieškovas negalėtų sumokėti dėl Libijoje vykstančio karo.
Atsakovas S. H. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-18 nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė pažeidžiant CPK 794 str. 3 d. nustatytą terminą. Atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo teismui pateikė laiku, t.y. tik gavęs pagrįstą informaciją apie tai, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo. Atsakovas, teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, informacijos apie tai, kad ieškovas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo. Informacija apie tai, kad nuo 2015-11-10 ieškovas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje buvo gauta 2016-01-05.
2. Neteisingas ir nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas aplinkybę jog ieškovas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centru laiko Libiją turėjo numanyti dar atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio pateikimo teismui metu. Ieškovas ieškinyje savo gyvenamosios vietos adresą nurodė Lietuvoje. Iš ieškinyje nurodytų rekvizitų bei išdėstytų aplinkybių, buvo galima daryti išvadą, jog ieškovas gyveno Lietuvoje bei vis dar gyvena. Tai, kad ieškovas savo tėvyne laiko kitą šalį bei, kad jis pats laiko kitą šalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų centru, savaime nėra laikytina nuolatine asmens gyvenamąja vieta.
3. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis turi turto, t.y. (duomenys neskelbtini) akcijų. Aakcijų nominali vertė negali būti laikytina tikrąja akcijų verte, kitaip tariant akcijų nominali vertė nepatvirtina bendrovės turtinės padėties. Tikroji akcijų vertė priklauso nuo įmonės turimo turto, pinigų srautų, pelno, rizikingumo ir kitų parametrų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-395/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turimų akcijų vertę grindžia tik nominalia akcijų verte ir daugiau jokių įrodymų apie bendrovės, kurios akcijas ieškovas turi, veiklą, turtą, pelną ir pan., nepateikė. Dėl šių priežasčių, laikytina, kad ieškovas neįrodė akcijų vertės, ar bent jau tikėtinos akcijų vertės, todėl atskirojo skundo argumentas, jog ieškovo turimų akcijų vertė yra 14 481 Eur, yra visiškai nepagrįstas.
4. Bendrovė, kurios akcijas turi ieškovas galimai yra nemoki. Iš viešai prieinamos informacijos yra aišku, kad bendrovė, kurios akcijas turi ieškovas šiuo metu direktoriaus neturi. Nuo 2015-05-21 bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Viešajame registre nuo 2013 m., t.y. nuo bendrovės įsteigimo, nėra jokių duomenų apie bendrovės veiklą, nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nei už vienus bendrovės veiklos metus.
5. Ieškovo turimų akcijų realizavimas tiesiogiai nuo atsakovo turtinės padėties, todėl atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje byloje taptų sunkiai užtikrinamas.
6. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad prašomas užstatas yra susijęs su priešieškinio pareiškimu bei įpareigojimas sumokėti užstatą užkirstų kelią ieškovui pasinaudoti teismine gynyba. Teismas gali priteisti bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusiosios ne tik jos turėtas išlaidas advokatui (advokato padėjėjui) už ieškinio, kitų dokumentų teismui rengimą pačioje byloje, tačiau ir kitas CPK nurodytas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamas išlaidas. Atsakovo visos teisinės pagalbos išlaidos bei kitos galimos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios tik su ieškovo veiksmais, jo pareikštu ieškiniu. Atsakovo visos teisinės pagalbos išlaidos susijusios su tuo, kad jam buvo reikalinga teisinė pagalba ruošiant atsiliepimą, renkant įrodymus, vertinant ieškovo pateiktus dokumentus. Priešieškinyje buvo išdėstyti taip pat ir atsiliepimo į ieškinį argumentai. Be to, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pakaktų mažesnės sumos (CPK 178 str.).
7. Galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nagrinėjamoje byloje 400 Eur suma yra protinga bei neužkertanti ieškovui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Netenkinus ieškovo ieškinio ir priteisus jam bylinėjimosi išlaidas, šių ieškovas atlyginti negalėtų, dėl ko nukentėtų atsakovas bei jo turtiniai interesai. Ieškovas būdamas kitos valstybės fiziniu asmeniu, pateikdamas ieškinį, tuo pačiu turi užtikrinti ir galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu būdu būtų užtikrintos kitos šalies, šiuo atveju atsakovo teisės. Ir atvirkščiai, ieškovo teisės bei turtiniai interesai nebūtų pažeisti, kadangi ginčą išnagrinėjus iš esmės, nepaskirstyta užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti suma būtų grąžinta ieškovui (CPK 797-798 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skirtas ieškovui 20 dienų terminas sumokėti 400 Eur užstatą į Marijampolės rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą atsakovo (o pagal priešieškinį ieškovo) S. H. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 794 str. 1 d. numato, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Minėta pareiga netaikoma, jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublik?s teismuose; jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 str. 2 d. 1–4 p.). Įstatymas numato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu; reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo (CPK 794 str. 3 d.). Užstatas, mokamas CPK 794 str. 1 d. pagrindu, – užtikrinant galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagal CPK 795 str. 1 d. realiai atlieka procesinių veiksmų atlikimo užtikrinimo funkciją. Taip pat svarbu tai, jog įpareigojimo sumokėti užstatą nustatymas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai (CPK 101 str. 1 d., 102 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovas yra kitos valstybės (Libijos) pilietis atsakovui buvo žinoma nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, todėl atsakovas pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu galėjo reikalauti galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo. Pažymėtina, kad realizuojant teisę, numatytą CPK 794 str. 1 d., svarbi ta sąlyga, kad ieškovas turi būti kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Ši sąlyga siejama su procesą inicijavusio ieškovo artimu teisiniu ryšiu su kita valstybe. Jei ieškovas yra fizinis asmuo, jo artimas teisinis ryšys su kita valstybe grindžiamas ne tik pilietybe, bet ir jo faktiniais santykiais su ta valstybe. Pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo (CPK 794 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2015-11-20 priimtas ieškovo A. M. A. S. ieškinys atsakovui S. H. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 2015-12-14 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį bei priešieškinys. Atsiliepimas priimtas 2015-12-14, o priešieškinys pašalinus trūkumus priimtas 2015-12-28. 2016-01-08 teisme gautas atsakovo prašymas dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo (CPK 794 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų matyti, kad yra nurodomas ieškovo asmens duomenys (ieškinyje, sąskaitose faktūrose), bei informacija, kad ieškovas yra Libijos pilietis (atstovavimo sutartyje). Teismui nustačius terminą atsiliepimui pateikti, atsakovui buvo išsiųstas ieškinys su priedais, iš kurio atsakovui turėjo būti aišku, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo. Atsakovas prašymą užtikrinti būsimas bylinėjimosi išlaidas pateikė daug vėliau nei tokią teisę suteikia įstatymas; prašymo nereiškė 2015-12-14 teikdamas atsiliepimą į ieškinį; atsakovas žinojo, kad ieškovas yra užsienio fizinis asmuo, todėl kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo pasidomėti ar ieškovas turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, gauti kitus duomenis, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovo finansinėmis galimybėmis priėmus galbūt palankų teismo sprendimą atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo atsakovui buvo žinoma teikiant atsiliepimą į ieškinį. Iš teikto 2015-12-07 Migracijos tarnybai prašyme suformuluotų klausimų (ar ieškovas turi pabėgėlio statusą, ar turi leidimą gyventi Lietuvoje, ar šiuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos) galima konstatuoti, kad atsakovui nekilo abejonių, jog ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje nurodyta, jog 2015 m. balandžio mėnesį atsakovas pasirašė ir išdavė paskolos raštelį ieškovui. Iš raštelio turinio matyti, kad jame nurodytas atsakovo asmens duomenys. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad jau 2015 m. balandžio mėnesį pasirašant paskolos raštelį atsakovui iš ieškovo paso duomenų turėjo tapti žinoma, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo. Tai, kad 2016-01-05 atsakovo gautoje Migracijos tarnybos pažymoje nurodyta informacija, kad ieškovas nuo 2015-11-10 neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra reikšminga ieškovo finansinės padėties vertinimo aspektu. Vien aplinkybė, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo ir neturi teisės gyventi Lietuvoje, nesuponuoja išvados, jog ieškovas turi finansinių sunkumų ir priėmus galbūt palankų teismo sprendimą atsakovui, ieškovas neturės galimybių atlyginti bylinėjimosi išlaidų.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovo prašymo patenkinimui, nes nebuvo aplinkybių lėmusių tokio prašymo pateikimą daug vėliau nei pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant būtent CPK 794 straipsnio 3 dalyje pavartotos sąvokos „pirmasis procesinis veiksmas“ tikrąją esmę ir prasmę, yra konstatuota, kad šiuo atveju atsakovo pirmasis procesinis veiksmas reiškia procesinį veiksmą, atliekamą bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, kurio pagalba atsakovas suformuluoja bylai išnagrinėti iš esmės būtinus materialinius bei procesinius reikalavimus. Todėl tokiu atsakovo procesiniu veiksmu laikytinas atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimas (LR CPK 142 str.). Atsakovas nebus laikomas pažeidusiu CPK 794 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino reikalavimui dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo pareikšti, jei jis šį prašymą bus pateikęs ne vėliau kaip kartu su atsiliepimu į ieškinį (Pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2S-421-154/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-399/2014). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašymo dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti pateikimas ir jo patenkinimas po to, kai jau buvo pateiktas ne tik atsiliepimas į ieškinį, bet ir priešieškinys, kurie teismo priimti, nėra procesiškai pateisinamas, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proceso ekonomiškumo, koncentracijos principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis). Atsakovas prašymą dėl užstato pateikė praleidęs įstatymo nustatytą įvykiu apibrėžtą terminą. Dėl išdėstytų motyvų, atsakovo S. H. pareiškimas dėl užstato negalėjo būti tenkinamas (CPK 185 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisako dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pagrindo taikyti užstatą nebuvimu, nes neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovo pareigą užtikrinti galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Tenkinus apelianto A. M. A. S. atskirąjį skundą šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovo S. H. prašymą įpareigoti ieškovą A. M. A. S. sumokėti užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.