- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- I-2341-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Jam nebuvo užtikrintas teisės nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus 3,6 m² plotas kamerose. Atsižvelgus į įrenginių ir baldų užimamą kameros plotą, dviem asmenims nelieka nei 4 m² laisvo ploto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, neveikė vėdinimo sistema, dėl įrengtų grotų sunku atidaryti langą, kad būtų išvėdinta patalpa. Langai maži, uždengti metaliniu tinklu, todėl nepatenka natūrali saulės šviesa. Nuo lubų byrėjo tinkas, skverbėsi vanduo lietui lyjant. Kamerose langai nesandarūs, netvarkingi, be stiklo, žiemos metu per langus patenka šaltis, pareiškėjas buvo priverstas miegoti apsirengęs. Pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerų tipo patalpose, tualetas atitvertas pertvara, nesiekiančia 1,5 metro. Tokiomis sąlygomis galima kameroje laikyti vieną asmenį, bet ne daugiau. Minėtos kalinimo sąlygos buvo žeminančios orumą, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą, depresiją, apatiją, sužalojo sveikatą. Dėl šių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 18–24) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Atsakovės atstovas nesutinka, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo turi būti atimamas baldais užstatytas plotas. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 m²), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali oro temperatūra. Papildomų, vidinių langų grotų įrengimas kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių reikalavimams, tuo siekiama, kad nebūtų sugadintas langų apsauginis metalinis tinklas ir nuteistieji (suimtieji) neperduotų daiktų kitiems asmenims. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-11-13 iki 2018-03-20 (t. y. skundo teismui surašymo dienos) jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią 3,6 m² asmeniui tenkančio ploto normą, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerose gyvenimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų.
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 25–29), nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-11-14 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 118 (plotas 7,38 m²) vienas; 2017-11-15–2017-12-12 buvo laikomas kameroje Nr. 359 (plotas 7,80 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-12-13 išvyko, atlikęs arešto bausmę. Pareiškėjas 2018-01-24 vėl atvyko į Lukiškių TI-K, uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas 7,45 m²), kurioje buvo 2 asmenys, 2018-01-25–2018-01-31 buvo perkeltas į kamerą Nr. 129 (plotas 7,94 m²), kurioje laikomi 2 asmenys; 2018-02-01–2018-02-28 buvo laikomas kameroje Nr. 258 (plotas 34,71 m²), kurioje buvo laikomi 6–9 asmenys; 2018-03-01–2018-03-20 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255 (plotas 34,38 m²), kurioje buvo 5–6 asmenys. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 85 dienas.
8.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².
8.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K visu ginčijamu laikotarpiu asmeniui tenkanti bendro gyvenamosios kameros ploto norma atitiko nacionalinės teisės aktų reikalavimus, visomis dienomis jam teko daugiau, nei 3,6 m² kameros ploto.
8.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Įvertinęs pareiškėjui tenkantį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, teismas pažymi, kad nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 m² ribos neatitiko pareiškėjui tenkantis plotas kameroje Nr. 111 (2018-01-24 pareiškėjui teko 3,44 m²). Net ir atėmus iš bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas atitiko iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusį 3 m² standartą. Pareiškėjas ploto trūkumą grindžia savo įsitikinimu, kad asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 4 m² ploto, tačiau šie teiginiai prieštarauja aktualiam ir teismo nurodytam teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamą plotą Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas, pilnai neatitvertas sanitarinis mazgas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
9.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
9.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
9.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
9.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K atsiliepime, be kita ko, nurodyta, kad kamerose Nr. 252–257; Nr. 386–395; Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 2018-03-01–2018-03-20, t. y. 20 dienų, buvo laikomas daugiavietėje kameroje Nr. 255, kuriose sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės ir įrengtas kaip atskira kabina. Darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nepažeidė. Tačiau pareiškėjas likusiais laikotarpiais, t. y. 65 paras, buvo laikomas kamerose, kur Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
10. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose neveikė vėdinimo sistema, byrėjo tinkas, langai buvo nesandarūs arba be stiklo, per juos į gyvenamąsias patalpas patekdavo šaltis ir lietus, nepakako natūralios šviesos. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
10.1. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 32–47, 50–51) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamu laikotarpiu, kamera Nr. 118 tikrinta iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K, tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, susijusių su oro temperatūra, švara, sienų būkle, galimybe išvėdinti patalpą per langą, nustatyta nebuvo. VSC 2018-01-11 patikrinimo akte (b. l. 53–54) konstatuota, kad kameroje Nr. 255 buvo vizualiai matomų pelėsių, tačiau VSC 2018-02-15 atlikto patikrinimo rezultatai (žr. b. l. 56–57) patvirtina (pareiškėjas į kamerą Nr. 255 buvo perkeltas nuo 2018-03-01), kad šis pažeidimas pašalintas, bendra dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas.
10.2. Pareiškėjas teigė, jog langas buvo be stiklo, nesandarus, dėl įrengtų vidinių grotų jį sunku atidaryti, apsauginis lango tinklas sumažina natūralios šviesos patekimą. Eksploatavimų taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas). Atsakovės atstovas nurodo, kad vidinių grotų įrengimas, siekiant papildomai apsaugoti lango apsauginį tinklą, minėta norma nėra draudžiamas.
10.3 Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 31), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl galimų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 9–11). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų ir įrenginių (langų) būkle, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų inventoriaus atmestini.
11. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 65 paras. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K dalį pažeidimo laikotarpio (28 paras) buvo laikomas daugiavietėje kameroje), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 650 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 650 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.