Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-9317-433/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Viršuliškių būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. M. 506,22 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino.

3. Atsakovas K. M. dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Nurodė, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą 15 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad apeliantą ir ieškovą sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas, o apeliantas (atsakovas) nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi, šiuo atveju atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl turi mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nusprendė, kad atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ne dėl to, kad ginčas nėra kilęs dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo, o tik todėl, kad atsakovas byloje nėra pareiškęs priešieškinio dėl nesąžiningų sąlygų nuginčijimo, nors šias sąlygas teismas privalėjo įvertinti ex officio (pagal pareigas), tačiau to nepadarė, pamiršdamas savo paties pareigas, taip pat neįvertindamas, kad atsiliepime atsakovas įrodinėjimo jam taikomų sutarčių sąlygų, pagal kurias yra verčiamas mokėti už faktiškai neteikiamas paslaugas, nesąžiningumą, todėl laikytina, kad šias sąlygas ginčijo.

6.2. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio faktinį pagrindą ir todėl netinkamai kvalifikavo šalių teisiniu santykius, neatskleisdamas bylos esmės. Teismas ginčo ribas nustatė tik pagal ieškinio reikalavimus, neįvertindamas atsakovo pozicijos, išdėstytos atsiliepime, kuriame jis ginčijo jam taikomas nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas. Atsakovas neprivalėjo dar ir priešieškiniu ginčyti nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo – nes teismas tai privalėjo ir taip įvertinti ex officio –, kad įgytų teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį.

9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą klausimas byloje jau buvo sprendžiamas, apeliantui nesumokėjus žyminio mokesčio už paduotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-635-340/2018 išaiškino, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad apeliantą ir ieškovą sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas, o apeliantas (atsakovas) nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi, šiuo atveju atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl turi mokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-635-340/2018).

10. Po minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo procesinė situacija byloje nebuvo pasikeitusi, t. y. apeliantas jokių savarankiškų reikalavimų, kurie pagal įstatymą nebūtų apmokestinami žyminiu mokesčiu, byloje nepareiškė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai vadovavosi jau anksčiau byloje pateiktais apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimu ir taikė CPK 80 straipsnio 4 dalį, pagal kurią už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

11. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka ir teismų formuojamą praktiką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-92-803/2018; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1311-614/2017; 2017 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-945-803/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-204-803/2017).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

14. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi, atsakovui nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui K. M. terminą iki 2018 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.