Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. M. 506,22 EUR dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 76,71 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-25 sprendimu už akių ieškinį patenkino ir nutarė priteisti iš atsakovo K. M. ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ naudai 506,22 EUR skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (506,22 EUR), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 76,71 EUR bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-09-27 buvo gautas atsakovo K. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-29 nutartimi nustatė atsakovui K. M. terminą iki 2017-10-13 pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti mokėjimo nurodymą, jog už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sumokėtas žyminis mokestis.Teismas nurodė, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, teismas nustatė terminą ištaisyti nurodytus pareiškimo trūkumus, t. y. sumokėti už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo žyminį mokestį ir pateikti teismui apmokėjimo kvitą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, nes pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje vyksta ginčas dėl namo priežiūros paslaugų pagal Savivaldybės patvirtintas namų administravimo taisykles, kurių nuostatos yra laikytinos nesąžiningomis sutarties sąlygomis. Kadangi Savivaldybės patvirtintos namų administravimo taisyklės, kurias taiko ieškovas, teisinė padėtis yra analogiška Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatoms, reglamentuojančioms sutartinius šilumos tiekimo ir vartojimo klausimus, laikytina, kad byloje vyksta ginčas dėl nesąžiningų vartojimo sutarties dėl namo priežiūros sąlygų taikymo, nes atsakovas nesutinka mokėti ieškovui pagal šias nesąžiningas sąlygas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimo, nors atsakovas nurodė, jei teismas manytų, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas, atsakovas prašo atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios materialinės padėties – atsakovas yra senatvės pensininkas, gaunantis nedidelę pensiją, kuri yra vienintelės atsakovo pajamos, ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. M. 506,22 EUR dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 76,71 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-25 sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo K. M. ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ naudai 506,22 EUR skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (506,22 EUR), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 76,71 EUR bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-09-27 buvo gautas atsakovo K. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, 2017-09-29 nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2017-10-13 pateikti mokėjimo nurodymą, jog už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas, nesutikdamas su teismo 2017-09-29 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).CPK 80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog šioje byloje kilo ginčas dėl nesąžiningų vartojimo sutarties dėl namo priežiūros sąlygų taikymo, nes atsakovas nesutinka mokėti ieškovui pagal šias nesąžiningas sąlygas, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad apeliantą ir ieškovą sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas, o apeliantas (atsakovas) nereiškia savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi, šiuo atveju atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl turi mokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė atsakovui terminą pateikti mokėjimo nurodymą, jog už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sumokėtas žyminis mokestis. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios atsakovo materialinės padėties, nors atsakovas to prašė. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl atsakovo K. M. atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio detaliau nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, atsakovui nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti iki 2018-02-02.Atsakovui išaiškintina, jog per naujai nustatytą terminą trūkumams pašalinti atsakovas turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokėjimo, kartu su prašymu pateikiant teismui įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017-09-29 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui K. M. terminą iki 2018 m. vasario 2 d. pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartyje.