- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- A5.-3580-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03245-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. G.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. G. 2020 m. spalio 15 d. 11.00 val. atlikus operatyvų patikrinimą statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji, susitarusi su namų rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dėl sienų glaistymo bei dažymo darbų, jų atlikimo terminų ir kainos, šiems darbams atlikti nusamdė T. J. ir su 2020 m. spalio 15 d. statybos objekte faktiškai dirbusiu T. J. sutarė dėl atlygintino statybininko darbo, darbų kiekio bei kitų darbo sąlygų, tačiau darbo sutarties nesudarė, nepranešė apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) ir tuo leido dirbti nelegalų darbą, nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama O. G. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog supranta, dėl ko surašytas protokolas. To žmogaus nesamdė, jis buvo tik pirmą dieną. Jai reikėjo žmonių ir T. pasakė jai, kad jo negali priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nežino ar jis ką nors moka. Ji atvedė T. į darbą, kad jis parodytų, ką moka. Ji darbus vykdo (duomenys neskelbtini). T. davė pašlifuoti. Ten vykdo veiklą pagal žodinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie yra rangovai. Jie su šia įmone susitarė, kad ji darys vidaus apdailą. T. pasikvietė ten dirbti, nes norėjo, kad jis ten dirbtų, jai padėtų. Tą dieną jis šlifavo sieną. Ji jam nurodė tai daryti. Šlifavo su kubeliu, kurį ji jam davė. Darbo drabužiai buvo jo paties. Ji norėjo, kad jis parodytų, ką moka ir vėliau pradėtų vykdyti individualią veiklą. Ji individualią veiklą vykdo nuo šių metų rugsėjo. VMI jai sakė, kad gali įdarbinti dar 6 žmones prie savo pažymėjimo. Pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, kad atsives asmenį pabandymui. Nepranešė apie tai VMI ir Sodrai. Buvo karantinas, buvo sunku rasti informaciją. Pripažįsta savo pažeidimą. Blogai padarė. Mažai žino apie individualios veiklos reikalus. Labai seniai dirbo valytoja pagal individualią veiklą. Jos pajamos priklauso nuo darbo. Į mėnesį gauna apie 1300-2000 eurų. Paskutinį mėnesį uždirbo 2500 eurų. Vykdau apskaitą oficialiai. Viskas yra deklaruojama. Gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame bute. Bute gyvena su vaiku, yra paėmusi paskolą. 83-87 eurus moka už paskolą.
2020 m. spalio 15 d. O. G. paaiškinime nurodoma, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini) atlieka sienų glaistymo darbus. Su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo 10 d. žodžiu susitarė dėl vidaus apdailos darbų, sutarta kaina 6-7 Eur/m². Darbo drabužiai bei įrankiai jos, medžiagos – rangovo. T. J. yra jos draugas, kurį mokino dirbti. T. J. dirba objekte nuo 2020 m. spalio 15 d. ir dirbs iki 2020 m. spalio 15 d. 16.00 val. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad dėl darbo užmokesčio su T. J. nesitarė, darbo įrankiais aprūpino pati, rangovas su T. J. nesusijęs (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
O. G. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad O. G. kaltė visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Visų pirma pažymėtina, jog apklausiama teismo posėdžio metu O. G. savo kaltės dėl protokole nurodyto administracinio nusižengimo neneigė ir parodė, jog jai reikėjo žmonių ir T. pasakė jai, kad jo negali priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nežino ar jis ką nors moka. Ji atvedė T. į darbą, kad jis parodytų, ką moka. Ji darbus vykdo (duomenys neskelbtini). T. davė pašlifuoti. Ten vykdo veiklą pagal žodinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie yra rangovai. Jie su šia įmone susitarė, kad ji darys vidaus apdailą. T. pasikvietė ten dirbti, nes norėjo, kad jis ten dirbtų, jai padėtų. Tą dieną jis šlifavo sieną. Ji jam nurodė tai daryti. Šlifavo su kubeliu, kurį ji jam davė. Darbo drabužiai buvo jo paties. Ji norėjo, kad jis parodytų, ką moka ir vėliau pradėtų vykdyti individualią veiklą. Ji individualią veiklą vykdo nuo šių metų rugsėjo. VMI jai sakė, kad gali įdarbinti dar 6 žmones prie savo pažymėjimo. Pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, kad atsives asmenį pabandymui. Nepranešė apie tai VMI ir Sodrai. Iš esmės analogiškos pozicijos ji laikėsi ir nusižengimo tyrimo metu. Iš jos pateikto rašytinio paaiškinimo matyti, kad su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo 10 d. žodžiu susitarė dėl vidaus apdailos darbų, sutarta kaina 6-7 Eur/m². Darbo drabužiai bei įrankiai jos, medžiagos – rangovo. T. J. yra jos draugas, kurį mokino dirbti. Jis objekte dirba pirmą dieną, dirbti turėjo iki 16.00 val. Su pastaruoju dėl darbo užmokesčio nesitarė, darbo įrankiais aprūpino pati, o rangovas apie T. J. darbą nieko nežino (b. l. 7).
Teismų praktikoje konstatuota, jog vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2744/2011). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju T. J. įvykio metu buvo pradėjęs dirbti realiai, atliko apdailos darbus, t. y. patikrinimo metu jis atliko sienų glaistymo darbus viename objekte, o kitame O. G.. Maža to, bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad tarp jo ir O. G. buvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai, t. y. asmeniui leido dirbti būtent O. G., t. y. tarp O. G. ir T. J. buvo susiklostę santykiai kaip tarp darbdavio ir nelegalaus darbuotojo. Ką iš esmės nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime T. J., teigdamas, jog darbą pradėjo 9.00 val., o baigti turėjo 16.00 val., kai nurodys O. G..
Šiame kontekste pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-196-530/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, jog T. J. pakluso darbo organizavimo nurodymams (dėl darbo laiko, atliekamų darbų apimties, dėl kurios O. G. buvo sutarusi su rangovu – glaistymo ir dažymo darbų), ketino dirbti O. G. nurodytas darbo valandas ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas –sienų glaistymo darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir pats T. J. savo paaiškinime, kuriame detalizuodamas nurodė, jog statybos objekte jis glaisto ir trina sienas. Šiuo atveju matyti ir tai, kad būtent pati O. G. suteikė šiam darbui priemones, o rangovas – medžiagas. Nesant suteiktų darbo priemonių ir rangovo suteiktų medžiagų, T. J. tokio darbo atlikti apskritai nebūtų buvę galimybių neturint priemonių ir medžiagų. Taigi, pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad T. J. įvykio metu išties buvo pradėjęs dirbti realiai, o tarp jo ir O. G. buvo susiklostę teisiniai santykiai kaip tarp darbdavio ir nelegalaus darbuotojo. T. J. darbus dirbo būtent O. G. naudai, jam buvo žinoma apie O. G. ir rangovo sudarytą susitarimą, kadangi rašytiniame paaiškinime tiek T. J., tiek O. G. nurodė, jog darbo priemones T. J. suteikė ji, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines medžiagas. Kita vertus, patikrinimo metu nenustatyta, jog T. J. turėtų registruotą individualią veiklą, su juo darbo sutartis nesudaryta, apie jo įdarbinimą ar praktiką VSDFV nepranešta (b. l. 6). Taigi, pirmiau minėtos aplinkybės, susiejus į vieningą visumą, ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme tik sustipriną pagrindą manyti, jog T. J. dirbo nelegaliai.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, jei asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Taigi vien ta aplinkybė, kad šiuo atveju nenustatyta, jog T. J. gavo atlygį už atliktą darbą iš O. G., nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamos O. G. kaltės, padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nepaisant to, kaip ir kokiu būdu T. J. tarėsi su O. G. dėl atlikto darbo užmokėjimo ar jo dydžio, nešalina nei susitarimo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto. Pažymėtina, jog susitarimas dėl nelegalaus darbo gali būti sudaromas įvairiomis formomis. Svarbu tai, jog O. G. apie jai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartame objekte darbų atlikimą, dirbantį T. J. buvo žinoma, T. J. teigimu, jį į objektą įleido pati O. G., kuri jam ir suteikė darbo priemones, asmuo atliko tam tikrą darbo funkciją. Be pirmiau aptartų įrodymų, O. G. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos administracinėn atsakomybėn traukiamos O. G. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4), 2020 m. spalio 15 d. VMI prie LR FM faktų fiksavimo pažyma Nr. (21.222)FR1050-959, kurioje užfiksuotos aptariamo įvykio aplinkybės (b. l. 5). Kartu pažymėtina, jog analogiškos aplinkybės konstatuotos ir 2020 m. lapkričio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222)FR1042-3768 (b. l. 6).
Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad O. G. 2020 m. spalio 15 d. 11.00 val. statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susitarusi su namų rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sienų glaistymo bei dažymo darbų, jų atlikimo terminų ir kainos, šiems darbams atlikti nusamdė T. J. ir su 2020 m. spalio 15 d. statybos objekte faktiškai dirbusiu T. J. sutarė dėl atlygintino statybininko darbo, darbų kiekio bei kitų darbo sąlygų, tačiau darbo sutarties nesudarė, nepranešė apie asmens įdarbinimą VSDFV ir taip leido dirbti nelegalų darbą, nesilaikant DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku O. G. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytam asmeniui, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl O. G. skirtinos nuobaudos
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), įvertinama ir O. G. asmenybė – jauno amžiaus, vykdanti individualią veiklą, praeityje bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 8-9), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteista, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog O. G. nėra neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jos antivisuomenines nuostatas byloje nėra, o nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, nepakankamai įsigilinus į teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatydamas baudos dydį atsižvelgia ir į O. G. turtinę ir socialinę padėtį, t. y. jos darbo užmokestis svyruojantis, pačios teigimu yra gavusi ir 1300 ir 2000 ir 2500 Eur, gyvena savo būste, už kurį moka apie 80 Eur dydžio mėnesines įmokas, viena augina vaiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. G. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį lygų sankcijos minimumui.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti O. G. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju O. G., nepripažinusi savo kaltės, nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis ją ar jos padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad O. G. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jai nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti O. G. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
O. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio eurų (1 000 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125230035.