Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 50-ANR_N-6295-2022 J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį buvo nubaustas 100 Eur bauda, už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendį (įsiteisėjusį 2022 m. rugpjūčio 8 d.) baudžiamojoje byloje Nr. 1-724-1059/2022 atsisakė O. K. grąžinti iš konfiskuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. ginčija jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje J. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtis. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundą ir palikdamas galioti Institucijos jam priimtą nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių buvimą J. P. veikoje. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2022 m. spalio 13 d. nutarime ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

10. Pagal ANK 518 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

11. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

12. Nagrinėjamu atveju J. P. pagal ANK 518 straipsnį nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendį (įsiteisėjusį 2022 m. rugpjūčio 8 d.) baudžiamojoje byloje Nr. 1-724-1059/2022 atsisakė O. K. grąžinti iš konfiskuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų: J. P. 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, administracinio nusižengimo protokolo Nr. 45-ANR_P2300-2022, O. K. prašymo bei pareigūnės E. K. tarnybinio pranešimo, J. P. yra susipažinęs su minėtu 2022 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu bei jame nurodytu leidimu. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, jog J. P. ne tik susipažino su minėtu 2022 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu bei jame nurodytu leidimu, bet ir jį suprato.

14. A. J. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir O. K. tarpusavio santykiai reguliuotini CK 6.69 straipsnio (kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę) ir CK 4.229 straipsnio 1 dalies (kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas) numatyta tvarka, nurodant kaip pateisinamą priežastį dėl daiktų negrąžinimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį J. P. kilo ne dėl reikalavimo teisės atsiskaityti už suteiktą transporto priemonės nuvežimo paslaugą, o dėl teismo nuosprendžiu nurodyto leidimo nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog O. K. daiktai yra grąžinami įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi įstatymo galią ir yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atlyginimo už suteiktą paslaugą klausimas nėra susijęs su teismo nuosprendyje nurodytu leidimu, todėl turtinius reikalavimus dėl negauto atlygio už suteiktą paslaugą J. P. turi teisę reikšti pateikdamas ieškinį, savo veiksmais neprieštaraudamas ir netrukdydamas vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

15. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog J. P. tyčia šioje byloje nustatyta, t. y. jis yra susipažinęs su minėtu 2022 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu bei jame nurodytu leidimu, jį suprato ir tyčia trukdo jį vykdyti.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad J. P. veiksmuose nustatyti visi savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, todėl J. P. pagrįstai pripažintas kaltu padarius šį administracinį nusižengimą. Taigi, apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o J. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.