Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M., jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Rasminai Martinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, registruotai Užimtumo tarnyboje, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2022 m. gruodžio 22 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. gruodžio 20 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą (toliau – Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 19 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 32 947,06 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Su Bendrove 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-35632, kuri 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukta, kadangi mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2022 m. rugsėjo 30 d., baigtas 2022 m. spalio 18 d., surašant 2022 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymą (21.222 Mr)FR1042-4219. Tikrintas laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė turi sąskaitą „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (3 priedas). Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė J. M. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių J. M. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovė J. M., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nustatyta, kad J. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta J. M. nusižengimą pripažino. Paaiškino, kad buvo vykdomi atsiskaitymai užsakovams, nes pas juos tokia specifika, klientai pervesdavo pinigus tam, kad kažką jiems nupirktų ir ji negalėjo išleisti pinigų kažkam kitam. Galėjo disponuoti tik skirtumu (savo uždarbiu). Daugiausiai lėšų nueina prekės pirkimui, paslaugos pirkimui kliento vardu, todėl atrodo didelė suma, bet iš tikrųjų iš tos sumos buvo perkamos prekės klientui. Jų įmonė prekiavo jūriniais konteineriais, mažiausia, pigiausia prekė buvo virš 2 000 Eur. Kalbant apie 2021 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo operaciją (UAB (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad prekės buvo laikomos terminale, jos atvažiuodavo ir išvažiuodavo iš ten, dėl to jie privalėjo mokėti terminalui už prekių sandėliavimą (635,25 Eur). 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. spalio 11 d. mokėjimo operacija (UAB (duomenys neskelbtini)) du kartus po 1 000 Eur suma sumokėta, tai yra kreditorius, pagal vykdomuosius dokumentus buvo priteista suma. Kiti vykdyti mokėjimai yra jų tiekėjai iš kurių jie perka prekes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai ta pati kompanija, tik persivadino. Sumokėjo jiems už prekes, kur klientai jiems pervedė lėšas nupirkti konteinerius. Atlikta mokėjimo operacija (duomenys neskelbtini) UAB yra atlikta už transportavimą. Į sąskaitą jie visą laiką rašo ir už prekę ir už pristatymą. Tai čia yra būtent paslauga, kur yra nupirktas ir konteineris ir transportas. Dėl MB (duomenys neskelbtini) atliktos mokėjimo operacijos 2021 m. rugsėjo 28 d. paaiškino, kad tai pirkti jūriniai konteineriai, prekės klientams. Nurodė, kad mokėjimai atlikti UAB (duomenys neskelbtini) yra už prekių transportavimą. Tik dvi mokėjimo operacijos iš viso sąrašo buvo pervedimai kreditoriams, o kiti atsiskaitymai buvo atlikti, vykdant įmonės veiklą. Įmonė gavo įplaukas, užsakymus, privalėjo nupirkti konteinerius ir atsiskaityti su tiekėjais. Šiuo metu skolos nėra padengtos. UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla, 2023 m. vasario 6 d. yra įsiteisėjęs, įmonė yra bankrutuojanti. Ji palaikė pareiškimą, kadangi matė, kad nebeišgelbės įmonės. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, gauna invalidumą, turi neįgalumą, gauna 184 Eur ir dar kaip vienišas asmuo gauna 35 Eur, iš Užimtumo tarnybos gauna apie 270 Eur, bet išmoka yra mažėjanti. Dėl savo sunkios finansinės padėties, prašo teismo paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, išskirstyti ją dalimis, nes neturėtų galimybės sumokėti visos sumos iš karto.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. įgaliota atstovė advokato padėjėja Rasmina Martinaitienė prašo atsižvelgti į J. M. šiuo metu esančią finansinę padėtį, į lengvinančias aplinkybes. Prašo taikyti minimalią administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). Nustatyta, kad J. M. nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadove, todėl J. M., kaip įmonės vadovė, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 50,14 Eur, 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokestinė nepriemoka buvo 30 847,87 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė į biudžetą sumokėjo 15 499,90 Eur, 841,99 Eur sudengta iš deklaruotos permokos. Su Bendrove 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-35632, kuri 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukta, kadangi mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 29 881,58 eurų. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai 2022 m. rugpjūčio 29 d. Bendrovės skola biudžetui buvo 29 881,58 Eur, iš jos: 27 730,11 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) už 2020 m. gegužės - gruodžio mėn., 2021 m. sausio, kovo, gruodžio mėn., 2022 m. gegužės, rugpjūčio mėn., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 26 d. ir 497,05 Eur PVM delspinigiai, 1 817,92 Eur pelno mokestis (toliau – PLN) už 2021 m., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d. ir 61,60 Eur PLN delspinigiai, 5,05 Eur mokestis už aplinkos teršimą (toliau – ATM) už 2020 m., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 16 d. Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą matyti, kad J. M., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams – (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) ir kt.). Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad J. M. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y., kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. M., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau J. M. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitu kreditoriumi (UAB (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu J. M. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. J. M. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr)FR1042-4219 (b. l. 30-34), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašais (b. l. 7-29), AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu (b. l. 35-40), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jai skirtina administracinė nuobauda.

J. M. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina jos prisipažinimas ir gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę už administracinį nusižengimą sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios. Advokato padėjėjos Rasminos Martinaitienės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog J. M. 2022 m. liepos 2 d. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. ( 23.24-08 ) 327-35632 dėl 33 0080,46 Eur, kuri 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. ( 23.24 -08) 327-21192 buvo nutraukta, nes mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Kadangi Kreditorių naudai vykdomi išieškojimai, tame tarpe ir VMI išieškojimai, bei COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje paralyžiavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Bendrovė iki 2019 metų finansinių sunkumų neturėjo. J. M. paaiškino, kad Mokesčių administratoriaus buvo prašoma, mokestinės paskolos sutartį sudaryti 24 mėnesiams, tačiau mokestinė paskolos sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių ir įmoka kas mėnesį sudarė po 2 756,71 Eur. VMI savo pareiškime, nurodo, jog 13-a kartų J. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriaus. Su šiuo argumentu J. M. nesutinka, nes Bendrovės kreditorius buvo tik UAB (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, kiti Bendrovės atsiskaitymai buvo su bendrovės užsakovais, nes įmonė vykdė veiklą, buvo sudaromi pirkimo pardavimo sandoriai, nors ir buvo įsiskolinimas VMI, tačiau įmonė veiklą vykdė, vykdomi įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartį VMI, o būtent atlikti mokėjimai VMI (2021 m. rugpjūčio 4 d. įmoka 2 756,71 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. įmoka 2 756,71 Eur; 2021 m. rugsėjo 6 d. įmoka 62,84 Eur; 2021 m. spalio 11 d. įmoka 120,47 Eur; 2021 m. lapkričio 3 d. įmoka 95,58 Eur). Trečiąja eile atsiskaitymai pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Vadovė pažymi, kad laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. Bendrovė vykdė VMI įsipareigojimus, pagal MA sutartį ir vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir užsakovais, nes norėjo jog įmonė vykdytų veiklą ir gautų pajamų, neketino skelbti bendrovės bankrotą ar įmonė restruktūrizuoti. Bendrovės mokėjimai buvo atliekami ne pagal vykdomuosius dokumentus. Bendrovei nebuvo, areštuotos banko sąskaitos ar kitokiu būdu apribota atlikti bankinius pavedimus, atsiskaitymus. 2023 m. sausio 23 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. J. M. paaiškino, jog vykdydama atsiskaitymus, tiek VMI, tiek Bendrovės Kreditoriais ir užsakovams, veikė sąžiningai, ir bent iš dalies padengė VMI skolą, manydama jog Bendrovė galės toliau vykdyti veiklą, gaus užsakymų ir gaus pajamų ir pelno iš sandorių. Dėl šalyje susidariusios situacijos, bendrovės vadovei ženkliai pablogėjus sveikatai, vadovė nedirbo nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. birželio 14 d., nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 17 d., dėl ligos ir sveikatos būklės negalėjo dirbti, bendrovė negavo užsakymų, sandorių sudaryta nebuvo. 2021 m. rugpjūčio 17 d. J. M. iš Bendrovės direktorės pareigų atleista. J. M. paaiškino, jog šiuo atveju, mokėjimo eiliškumo pažeidimu teikiant prioritetą kitiems kreditoriams, nebuvo siekiama padaryti žalos konkrečiai VMI. J. M., žinodama apie įmonės skolą VMI, taip pat manė kad įmonės lėšų pakaks visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turės galimybę sumažinti įmonės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tai darė , atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, bei užsakovais, vadovė neatliko nesąžiningų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Nurodė, kad J. M. gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 300 Eur., kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, registruota Užimtumo tarnyboje. Prašo paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, taikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatas. Teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, kad buvo vykdomi atsiskaitymai užsakovams, nes pas juos tokia specifika, klientai pervesdavo pinigus tam, kad kažką jiems nupirktų ir ji negalėjo išleisti pinigų kažkam kitam. Galėjo disponuoti tik skirtumu (savo uždarbiu). Tik dvi mokėjimo operacijos iš viso sąrašo buvo pervedimai kreditoriams, o kiti atsiskaitymai buvo atlikti, vykdant įmonės veiklą. Įmonė gavo įplaukas, užsakymus, privalėjo nupirkti konteinerius ir atsiskaityti su tiekėjais. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, gauna invalidumą, turi neįgalumą, gauna 184 Eur ir dar kaip vienišas asmuo gauna 35 Eur, iš Užimtumo tarnybos gauna apie 270 Eur, bet išmoka yra mažėjanti. Šiuo metu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta Bendrovės bankroto byla.

Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos J. M. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad ji būtų bausta už administracinių nusižengimų padarymą, nustatytas neįgalumas, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Jos pajamos yra nedidelės, t. y., gauna neįgalumo pašalpą 184 Eur ir dar kaip vienišas asmuo gauna 35 Eur, iš Užimtumo tarnybos gauna apie 270 Eur, bet jau mažėjanti išmoka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į J. M. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. M. skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas J. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti J. M. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.