- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2779-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-52-3-03072-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. R., N. R.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Vaikų
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų N. R. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. R. (A. R.), N. R., trečiajam asmeniui VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniam centrui, išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą V. R., gim. 2006-03-25, kurią atsisako auginti. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimu atsakovai mergaitę įvaikino, todėl laikomi tėvais. Be šios mergaitės atsakovai turi dar aštuonis biologinius savo vaikus. 2013-05-08 Įvaikinimo tarnybai atsakovai pateikė pareiškimą, kad nesutinka, jog Virginija gyventų jų šeimoje, nes yra agresyvi, neklauso, nereaguoja į pastabas ir pan. Atsakovai dėl psichologų ir kitų specialistų pagalbos nesikreipė. 2013-05-30 ir 2013-07-25 buvo organizuoti pokalbiai su atsakovais, visai šeimai siūlyta psichologinė pagalba, atsakovams išaiškintos jų teisės ir pareigos, tačiau situacija šeimoje nepagerėjo. Atsakovai atsisakė rūpintis vaiku, 2013-08-23 atvežė mergaitę į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir paliko. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-09-03 įsakymu mergaitei V. R. nuo 2013-08-30 nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras. Atsakovai atsisako auginti dukrą V. R., duomenų, kad jų požiūris į vaiką pasikeis, nėra, fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti mergaitę negauta, todėl, vadovaujantis CK 3.159 str., 3.180 str., 3.195 str., 3.257 str. ir CPK 407 str. prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko V. R. atžvilgiu; 2) priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnametei V. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti nepilnametei V. R. nuolatinę globą, jos globėju bei gaunamų lėšų tvarkytoju paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą; 4) nustatyti nepilnametės V. R. gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre; 5) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-09-03 įsakymą Nr. A30-2397 dėl laikinosios globos V. R. nustatymo; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieškinį tenkino ir neterminuotai apribojo atsakovės N. R. motinos valdžią ir atsakovo A. R. tėvo valdžią jų vaiko V. R., gim. 2006-03-25, atžvilgiu. Teismas nustatė V. R. nuolatinę institucinę globą ir jos globėju paskyrė VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą bei nustatė šioje įstaigoje vaiko gyvenamąją vietą. Taip pat teismo sprendimu buvo priteista iš N. R. nepilnamečiam vaikui V. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį, pradedant nuo 2013-10-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iš A. R. priteisė nepilnamečiam vaikui V. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį, pradedant nuo 2013-10-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė V. R. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovai įvaikinta nepilnamete dukra V. R. nesirūpina, ją paliko ir nerodo jokio noro bei pastangų susigrąžinti, neketina jos auginti, ryšių nepalaiko, duomenų, kad padėtis gali pasikeisti į gerąją pusę nėra, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros ir rūpinimosi, dėl to ieškinį tenkino, atsakovams neterminuotai apribojo tėvų valdžią vaiko V. R. atžvilgiu (CK 3.165, 3.180 str.). Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, vaikams skiriama nuolatinė globa (rūpyba) ir nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.183 str. 4 d.). Vaiko globėju teismas paskyrė VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, kuris sutinka globoti vaiką ir atitinka globėjui keliamus reikalavimus. V. R. nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta nustatyta vaikų globos institucijoje (CK 3.238, 3.242, 3.248-3.249, 3.251 str. 1 d., 3.252, 3.256-3.257, 3.261 str., 3.263 str., 3.265 str.).
Teismo sprendimu iš kiekvieno atsakovo V. R. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėją - VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus byloje surinktus įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgus į vaiko amžių bei poreikius, atsakovų argumentai dėl išlaikymo priteisimo po 50 Lt atmestini, o ieškovo reikalaujamas priteisti išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį nėra didelis, nesudaro nei pusės pagal teismų praktiką iš kiekvieno tėvo priteisiamo 500 Lt išlaikymo vertės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai įsivaikindami mergaitę turėjo numatyti ir įvertinti įvaikinimo pasekmes bei patys prisiėmė atsakomybę už vaiką, o palikdami jį ir nesirūpindami elgėsi neatsakingai. Tai, kad atsakovai turi kitų biologinių nepilnamečių vaikų neatleidžia jų nuo pareigos teikti Virginijai būtinus poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, abu atsakovai yra sveiki, darbingi ir gali uždirbti daugiau lėšų pragyvenimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai N. R. ir A. R. apeliaciniais skundais (b.l. 104-108) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš kiekvieno po 50 Lt išlaikymą V. R. mokant iki pilnametystės. Apeliantai nurodo, jog negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nes turi 10 vaikų, iš kurių tik 3 yra pilnamečiai. Apeliantė N. R. nurodo, jog jos pajamos per mėnesį sudaro 455 Lt, augina neįgalų sūnų. Tai, jog turi butą, faktiškai neprideda, o atima pajamų. Apeliantas A. R. nurodo, jog jo pajamas sudaro 2604,77 Lt per mėnesį. Turimas turtas ir pajamos tikrai neleidžia mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Apeliantai nurodo, jog registruoti automobiliai yra seni. Nurodo, jog teismas įrodymus vertino formaliai, galimybių dirbti neturi, nes augina vaikus. Nurodo, jog turėjo būti atsižvelgta ir į kitų nepilnamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 125-127) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei teisingai nustatytas pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką. Nurodo, jog įvertinus atsakovų turtinę padėtį buvo nukrypta nuo orientacinio priteistino išlaikymo dydžio ir priteistas mažesnio dydžio išlaikymas. Pats atsakovas nurodo, jog jo pajamos yra 2604,77 Lt, kas sudaro galimybes mokėti priteistą išlaikymą. Be to, pažymi, jog šiuo metu atsakovas yra vaiko priežiūros atostogose, tuo tarpu atsakovė gali dirbti ir integruotis į darbo rinką. Atsakovų prašomas priteisti išlaikymo dydis po 50 Lt neužtikrintų net minimaliausių vaiko poreikių. Prie atsiliepimo ieškovas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės miesto seniūnijos globojamo vaiko aplankymo aktą (b.l. 129-131), kuriame duota išvada apie nepilnamečio vaiko Virginijos globą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kolegija prijungė prie atsiliepimo į apeliacinius skundus pridėtus naujus įrodymus (b.l. 129-131).
Apeliantai ginčija teismo sprendimą tik dalyje dėl iš jų nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovų turtinę padėtį ir vaiko interesus, priteisė iš kiekvieno atsakovo po 200 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis. Apeliantai nesutinka su tokiu sprendimu ir nurodo, jog teismas įrodymus vertino formaliai, neįvertino, jog pažeidžiami kitų nepilnamečių vaikų interesai.
Lietuvos Respublikos CK 3.195 str. nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą iš atsakovų nepilnametei V. R..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai turi nekilnojamo turto, gauna pajamų. Atsakovų argumentai, jog teismas tik formaliai vertino minėtus įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių atsakovų turtinę padėtį, ir šiuos įrodymus vertino tinkamai. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Be to, pagal atsakovų gaunamas pajamas matyti, jog priteisto dydžio išlaikymo teikimas nepažeistų kitų nepilnamečių vaikų interesų, nes visiems vaikams išlaikymo dydis būtų vienodo dydžio. Tuo tarpu apeliantų prašomas priteisti išlaikymas po 50 Lt neužtikrintų net minimalių gyvybiškai būtinų nepilnamečio vaiko poreikių, o išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, augti, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Kaip matyti iš pateikto vaiko aplankymo akto, nepilnametė Virginija lanko mokyklą, šokių būrelį, muzikos mokyklą. Sunkumų ir nusiskundimų dėl mergaitės globos nėra nustatyta (b.l. 129-131). Kolegija nurodo, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį yra svarbu ir tėvų elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki ir gali uždirbti daugiau lėšų pragyvenimui.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovai įsivaikindami mergaitę turėjo numatyti ir įvertinti įvaikinimo pasekmes bei patys prisiėmė atsakomybę už vaiką, o palikdami jį ir nesirūpindami elgėsi neatsakingai. Todėl atsakovai būdami darbingo amžiaus, negali teisintis aplinkybėmis, kad turi išlaikyti dar septynis nepilnamečius vaikus, kad jų pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnamečiam vaikui (įvaikiui) reikalingo išlaikymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.