- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1-22-559/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57829-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- B. P.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Redvita Mocevičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. P., gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), studijuojant (duomenys neskelbtini) fakultete antrame kurse, nedirbanti, netekėjusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2015 m. spalio 18 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini) neveikiančio karinio poligono teritorijoje B. P., vairuodama išregistruotą, neturintį techninės apžiūros bei neapdraustą privalomuoju draudimu automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama buvusiu lėktuvų pakilimo taku, kur vyko automobilių greituminio slalomo varžybos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128, 226 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo transporto priemonę neturėdama šios teisės, atsiradus kliūčiai, tai yra į važiuojamąją dalį išėjus varžybų organizatoriui V. K., kurį galėjo iš anksto pastebėti, automobilio nestabdė, neapvažiavo, V. K. parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji B. P. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau vairavo automobilį BMW 730, kuriuo kartu su E. T. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į(duomenys neskelbtini) karinio poligono teritoriją. Šioje vietoje ji ne kartą vairavo automobilį su savo motina ir ketino išbandyti automobilį BMW 730, kurį ketino pirkti. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritoriją, ji pamatė stovinčius automobilius ir daug žmonių, todėl ji sustojo aikštelėje prie automobilio BMW 3 serijos, nes norėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Šioje vietoje ji stovėjo apie 10 minučių, o tada nusprendė išvažiuoti dešiniau ir važiuoti pakilimo taku. Ji išvažiavo į pakilimo taką ir važiavo tolimesne juosta, žiūrint nuo tos vietos, kur ji stovėjo. Važiuojant šia juosta ji matė išdėstytus kūgelius, kurie buvo jai iš dešinės pusės jos važiavimo kryptimi. Ji nuvažiavo šia juosta iki jos gale esančios aikštelės, kurioje ji apžiūrėjo automobilio kėbulo būklę, ratus, saloną. E. T. jai aikštelėje parodė automobilio dokumentus, kurių ji neskaitė. Tada grįžo jau važiuodama artimesne juosta, prie kurios stovėjo žmonės ir automobiliai. Ji važiavo 60-70 km/h greičiu, jos kelyje automobilių nebuvo ir ji atvažiavo į tą pačią parkavimo vietą, kurioje stovėjo prieš išvažiuodama, ir vėl sustojo. Pastovėjusi apie 10-15 minučių ir pakalbėjusi su E. T., ji nusprendė vėl važiuoti pakilimo taku. Tuomet ji važiavo tolimesne juosta, tačiau nuvažiavusi į aikštelę, kurioje anksčiau apžiūrėjo automobilį, nestovėjo, o važiavo iš kart toliau ta pačia juosta kaip ir pirmąjį kartą, t. y. ta juosta, prie kurios buvo žmonės ir automobiliai. Ji važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Šioje juostoje buvo išdėstyti kūgeliai, kurie buvo jai iš dešinės pusės jos važiavimo kryptimi. Šių kūgelių ji neapvažinėjo, nes važiavo laisva kelio dalimi arčiau dešinės pusės jos važiavimo kryptimi. Važiuodama atgal, ji toje vietoje, kur būtų sukusi į dešinę, pamatė būrį žmonių, kurie stovėjo. Tada ji truputį automobilį pristabdė gal iki 55 km/h, tačiau neužkirto stabdžių, ir tuo metu ji pamatė per kėbulo dalį, kuri yra tarp priekinio stiklo ir keleivio stiklo, kad 90 laipsnių kampu į ją greitai bėga V. K., kuris ją stabdė jai iš dešinės pusės jos važiavimo kryptimi. Ji V. K. pamatė, kai iki jos vairuojamo automobilio buvo 2-3 metrai. Ji V. K. nespėjo gerai pamatyti, nes jis iš būrio išbėgo vienas, buvo tamsiai apsirengęs, o ji nesitikėjo, kad iš būrio išbėgs žmogus. Tada ji stabdė, tačiau toje vietoje nesustojo ir įvyko susidūrimas, jos vairuojamas automobilis dešiniu kampu, ji mano, kliudė V. K. koją, V. K. krito atgal už jos vairuojamo automobilio, ji matė, kaip dužo priekinis stiklas, o ji su automobiliu pavažiavo apie 8 metrus į priekį ir apie 1-2 metrus į kairę pusę ir tada sustojo. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė, kad V. K. guli apie vidurį važiuojamosios dalies. Tą dieną buvo apsiniaukę, drėgna, asfaltas buvo šlapias. V. K. šviesą atspindinčios liemenės nebuvo apsirengęs. Ji mano, kad jei V. K. nebūtų jos stabdęs, ji būtų važiavusi ir nuvažiavusi. Tai, kad ji neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ji nemano, kad tai galėjo turėti įtakos šitam įvykiui, nes ji niekam netrukdė, būtų nuvažiavusi ir grėsmės niekam nekėlė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes negali prisipažinti kalta ir prisiimti atsakomybės, nes įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų.
Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. vyko varžybos, kurias organizuoja autoklubas „Extreme drivers“, kuriam jis vadovauja. Paskelbus varžybų pradžią, viskas buvo gerai. Varžybų trasoje, kuri buvo (duomenys neskelbtini) poligono pakilimo take, buvo šeši teisėjų postai, o kiekviename poste po du teisėjus, kurie jį ir informavo tą dieną apie trasoje pasirodžiusį BMW automobilį. Varžybų metu jis buvo savo automobilyje KIA CARNIVAL, kuris stovėjo ant asfalto nuo laiko įrangos daviklių apie 20 metrų atstumu. Pirmą kartą B. P. vairuojamą automobilį jis pastebėjo jam iš dešinės ir tada jie varžybas sustabdė. BMW automobilis pasišalino iš trasos, nuvažiavo pro viršutinę trasos dalį į kairę pusė, tolyn į poligoną ir netrukdė jų renginiui. Tada nusprendė tęsti varžybas. Po kurio laiko jis antrą kartą pastebėjo B. P. vairuojamą automobilį iš savo stebėjimo vietos, t. y. automobilio, jau prie finišo, ties 10 - ta valanda, žiūrint įstrižai į viršų. Sunerimęs dėl dalyvių saugumo ir renginio kokybės, jis teisėjų prašė aktyviai stebėti pašalinį žmogų, jį išprašyti, paaiškinti, kad pažeidinėja renginio taisykles ir saugumą. Jam teisėjai atsakė, kad automobilio BMW nepavyko sustabdyti, o automobilis BMW nuvažiavo į poligono galą. Įsitikinę, kad automobilis negrįžta, jie trečią kartą pradėjo varžybas. Po kažkurio laikotarpio, jis trečią kartą gavo pranešimą, kad automobilis BMW vėl atvažiuoja į trasą, šį kartą jam iš kairės pusės, pagal žemėlapį žiūrint, žemutinės trasos dalyje kairėje. Atstumas buvo didelis, nes teisėjas būna kažkur už 500 metrų nuo jo. Tada jis išlipo iš savo mašinos pasitikti automobilio BMW, nes jam teisėjas pranešė, kad automobilis BMW važiuoja jo kryptimi link finišo. Pasičiupęs šalia mašinos stovintį kelio ženklą – oranžinį kūgelį, jis greitu ėjimu nuėjo prie finišo. Jis, išlipęs iš savo automobilio, gal šiek tiek keliais laipsniais ėjo įstrižai į kairę pusę, bet tai gaunasi vos ne tiesiai. Ėjo beveik tiesiai, tai būtų ties 11- ta valanda. Iš paskos jo ėjo teisėjas D. Š., kuris buvo jo šone. Bendras atstumas, kai jau jis sustojo prie savo laukimo vietos ir automobilio, jo matomumo zonoje pagal išmatavimus turėjo būti apie 400 metrų. Tuos metrus jis tiksliai žino, nes trasą dėliojo pėstute, pastoviai matuoja metrus, kad žinoti, kokia yra trasa. Jis apytiksliai 410 metrų atstumu matė automobilį BMW artėjantį link jo. Automobilio BMW greitis buvo didelis, bet, sumažėjus atstumui iki jo, buvo sumažintas ir automobilio greitis. Jis pastebėjo, kad B. P. ir šone sėdintis jos keleivis aiškiai jį mato, niekas jiems netrukdo jį pastebėti. Likus dar mažesniam atstumui iki jo, automobilis BMW pasuko į jo pusę. Jis manė, kad B. P. grynai šalia jo nori sustoti, tarsi paklausti, ko jis čia jai mojuoja. Prieš susidūrimą jis stovėjo tiesiai veidu į automobilį. Kai jis pamatė į jį važiuojantį automobilį, jo veiksmai buvo pozuoti, aiškiai parodyti, kad reikalauja sustoti, laikydamas rankose kelio ženklą ir juo mojuodamas, nes rankose turėjo oranžinį kelininkų kūgelį, kuris yra didelis, ryškus ir su šviesą atspindinčiomis juostomis. Jo veiksmai buvo atkreipti B. P. dėmesį mojuojant ir ją sustabdyti. Jis buvo susikoncentravęs tik į automobilį BMW, į šonus labai nesidairė, bet žino, kad šalimais buvo D. Š. ir O. Š.. Kai jis stabdė automobilį BMW, D. Š. nuo jo buvo 4-5 metrų atstumu į kairę pusę. Kai liko visiškai minimalus atstumas tarp jo ir automobilio BMW, jis išgirdo automobilio BMW akseleratoriaus paspaudimą ir automobilis BMW dešine puse jį partrenkė. Jis spėjo pasisukti truputėlį šonu ir jam pirmiausia kliudė kairę koją, tada jis trenkėsi su galva į automobilio priekinio stiklo dešinę pusę. Jis, nukritęs ant žemės, greičiausiai pajuto keletą sekundžių svaigulį, nes su galva atsitrenkė į asfaltą. Po to jis pakėlė galvą ir pastebėjo, kad už keliasdešimties metrų automobilis BMW sustojo ir jį apsupo žiūrovai bei teisėjai. Jis nuleido galvą žemyn, pastebėjo bėgantį kraują, apžiūrėjo savo rankas, kurios buvo stipriai nubrozdintos ir jam labai skaudėjo. Vėliau pastebėjo savo atvėpusią lūpą, dėl kurios labai pergyveno. Įvykio dieną jis buvo apsirengęs tamsiomis sportinėmis kelnėmis „Audimas“, tamsia striuke, ant jos renginio metu buvo apsirengęs šviesiai geltoną šviesą atspindinčią liemenę. Renginio metu pavėlavęs vienas teisėjas atvyko, todėl jis davė savo liemenę, bet automobilyje turėjo kitą, kurią prieš varžybas apsirengė. Jis mano, kad gal smūgio metu, kai jis skrido ore, liemenė plyšo ar buvo sudraskyta, ar liemenę nuėmė prie jo priėjusieji. Įvykio dieną buvo vidutiniškos oro sąlygos, kuriomis jis asmeniškai pamatytų asmenį, stovintį trasoje 600 – 700 metrų atstumu. Nukentėjęs V. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 32-38).
Liudytojas O. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) poligone vyko kasmetinės varžybos, kurias organizuoja autoklubas „Extreme drivers“, kurio prezidentas yra V. K.. Iš anksčiausio ryto suvažiuoja teisėjai, organizatoriai, paruošiama trasa, 10 val. vyksta visų vairuotojų „brifingas“ ir apie 10.30 val. pradedamas startas. Tą dieną jis teisėjavo ir stovėjo ant starto linijos, išleidinėjo automobilius. BMW 7-os klasės automobilį jis pamatė tuo momentu, kai vyko lenktynės, kai jau buvo išleistas automobilis į įskaitinį ratą. Teisėjas jam per raciją pasakė, kad įvažiavo svetimas automobilis į trasą, kurios ilgis buvo apie 800 metrų. Tada jis atsisuko ir pamatė tą 7-os klasės BMW automobilį, kuris buvo jam dešinėje pusėje. Jis pats iškėlė raudoną šachmatinę vėliavą ir per raciją pranešė visiems teisėjams, kad stabdomos varžybos. Varžybos nebuvo nutrauktos. Automobilis BMW nuvažiavo ir praėjus 3 - 4 minutėms jie tęsė varžybas. Po to jis iš O. S. ir D. Z. gavo signalą per raciją, kad vėl atvažiavo į trasą iš tolimojo trasos kampo tas pats automobilis BMW, kurį jie bandė stabdyti, bet jiems nepavyko. Tada iš jų jis išgirdo, kad automobilį BMW vairuoja mergina. Visi teisėjai iki vieno stabdė tą automobilį BMW. Jis stovėjo prie starto finišo linijos. V. K., išgirdęs pranešimą, kad artėja automobilis BMW, išlipo iš savo autobusiuko, kuriame stebėjo lenktynininkų rezultatus, atėjo prie jo, nes jis tuo metu stovėjo prie pat starto – finišo linijos. Jis su V. K. stovėjo ir laukė, kol atvažiuos minėtas automobilis BMW. Jie buvo apsirengę su šviesą atspindinčiomis liemenėmis. Pas V. K. rankoje, kiek jis žino, buvo guminis kūgis, kurį jis galvojo mesti po mašina, jei nesustos. Mesti nereikėjo kūgelio, nes B. P. ne tai, kad spaustų stabdį, bet dar padidino greitį ir partrenkė V. K.. B. P. važiavo dešine eismo puse, jei būtų dvi eismo juostos ir važiavo tikrai ne 50 km/h greičiu. Jam atrodo, kad važiavo tarp 80 km/h ir 100 km/h greičiu. Automobilis atvažiavo tiesiai į jį ir V. K., nes jie abu stovėjo ant asfalto, tik V. K. buvo keliais žingsniais nuo jo į priekį, skersai kelio, arčiau trasos, į trasos gilumą. V. K. buvo paėjęs apie porą žingsnių nuo jo ir mojavo su tuo kūgiu, kad matytų mergina, kad tikrai reikia sustoti, trauktis iš trasos. Kai B. P. paspaudė akseleratoriaus pedalą, buvo likę kokie 5 metrai iki V. K.. Jis visą laiką matė automobilį BMW, kaip šis judėjo, nes kai D. Z. jam pranešė per raciją, kad link jų artėja automobilis BMW, jis tą automobilį pamatė toliausiai už gerų 400 metrų. B. P. padidino greitį, nes variklis „suriaumojo“, ir dešiniu kampu kliudė V. K., o jis pats spėjo atšokti nuo automobilio BMW. Kai automobilis kliudė V. K., šis pakilo į orą ir „nuskrido“ dar 10 metrų, ore versdamasis nukrito veidu į asfaltą. Kūgis, kurį V. K. laikė rankoje, liko toje vietoje, kur jį partrenkė. Kai policija pamatavo, paaiškėjo, kad nuo V. K. patrenkimo vietos iki tos vietos, kur buvo kraujo dėmė, buvo 10 metrų, o nuo patrenkimo vietos iki vietos, kur sustojo automobilis BMW, buvo 26 metrai. Jis pats buvo apsirengęs ryškiai raudonos spalvos liemenę, o V. K., jei dabar neklysta – salotinę liemenę. Liemenė V. K. buvo nuimta tada, kai jį patraukė į šoną ir jam teikė pirmąją medicininę pagalbą. Jis negali pasakyti, kas nuvilko V. K. liemenę, jis tikrai nematė. Lenktynes ir po įvykio filmavo iš „Subaru“ klubo A. T.. Jis buvo pristatęs daug vaizdo medžiagos į policiją. Tą dieną automobilis BMW pro jį pravažiavo du kartus, o trečias kartas buvo lemtingas.
Liudytojas E. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis tvirtina parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. spalio 18 d. B. P. vairavo automobilį, kuriuo jie iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) poligoną. B. P. pasiūlė automobilį išbandyti (duomenys neskelbtini) poligone, girdėjo, kad ten vyksta automobilių varžybos. B. P. vairavo normaliai, nekilo abejonių, kad ji neturi teisių. Atvažiavus prie lėktuvų pakilimo tako, matėsi, kad ten kažkas vyksta, nes buvo žmonių ir automobilių. Kelioms minutėms jie stabtelėjo ir jis pasiūlė važiuoti į pakilimo tako galą, kur nėra žmonių. Tako ilgis 3 kilometrai. Jie nuvažiavo, o tuo metu jokios lenktynės dar nevyko. Pakilimo tako gale jie prabuvo 20 - 30 minučių. Ten B. P. apžiūrėjo automobilį, o po to jie susiruošė važiuoti namo. Kito išvažiavimo iš tos vietos nebuvo, todėl reikėjo grįžti tuo pačiu keliu. Automobilį BMW vairavo B. P.. Privažiavus tą vietą, kur kažkas vyko, jie palaukė, kol pravažiavo automobilis ir įsitikinę, kad niekam netrukdo, važiavo link išvažiavimo. Automobilio greitis buvo apie 50-60 km/h. Tuo metu jis pamatė iš dešinės pusės link jų automobilio bėgantį vyrą, kuris kažką turėjo rankose, mosikavo. Kai tą vyrą jis pamatė, iki vyro buvo likę 50-60 metrų ir jis pasakė B. P., kad ji sumažintų greitį, nes dar ims ir užšoks. B. P. greitį sumažino gal iki 40 km/h, suko kairiau, tačiau vyras išbėgo prieš automobilį ir priekiniu dešiniu jo kampu buvo partrenktas. Vyras griuvo ant priekinio stiklo, o po to nukrito ant asfalto. B. P. pasimetė, dar intensyviai nestabdydama kažkiek pavažiavo į priekį ir po to sustojo. Teisiamajame posėdyje E. T. parodė, kad su B. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) poligoną, kuriame tą dieną kažkas vyko, buvo krūva mašinų, kurios stovėjo ant takelio, ant kelio. Automobilį vairavo B. P., o į poligoną įvažiavo per įvažiavimą, kur nesimatė kelių ženklų, buvo atidaryti visi užtvara. B. P. važiavo kelio viduriu, nuo dešinio kelkraščio iki mašinos galėjo būti gal 15 metrų, gal 18 metrų atstumas. V. K. išbėgo, B. P. iš karto sulėtino, kai jis jai pasakė. Kai B. P. pamatė bėgantį V. K. ir pradėjo stabdyti automobilį, iki V. K. buvo gal 50 metrų, gal 100 metrų. V. K. bėgo link mašinos kampu, į kelią, jo bėgimo trajektorijos nurodyti negali, V. K. turėjo nubėgti 12-15 metrų, V. K. kažką turėjo rankose, mosikavosi. BMW automobilio greitis buvo 50-60 km/h, tada automobilį B. P. pasuko kairiau, tačiau automobilio nebuvo galima sustabdyti, kai pamatė išbėgantį V. K., kuris išbėgo į kelią ir užšoko ant mašinos. V. K. bėgo link mašinos ir šoko pats. V. K. užšoko kampu ant automobilio ir nukrito, „nuskrido“, vis tiek buvo smūgis. V. K. nukrito, „nuskrido“ į dešinį automobilio kampą. Automobilis po įvykio sustojo kairėj pusėj, t. y. kitoj pusėj nei V. K. bėgo.
Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. jis dalyvavo organizuotame renginyje (duomenys neskelbtini) poligone. Jam teko atlikti du važiavimus, laukiant trečiojo, įvyko įvykis. Tuo metu jis buvo netoli teisėjų automobilių, kur žmonės gali ateiti ir pasižiūrėti rezultatus. Trasoje kelis kartus buvo išvažiavęs automobilis, vairuojamas žmonių, kurie nedalyvavo renginyje kaip dalyviai, važiavo nereglamentuotai. Kai automobilis BMW 730, kuris trasoje važiavo neapvažiuodamas kūgių, vėl kelintą kartą pasirodė trasoje, V. K. išlipo iš teisėjų automobilio, pasiėmė signalinį kūgį ir atėjęs į trasą su kūgiu mojavo priešais atvažiuojančio automobilio BMW 730 vairuotojai. Tuo metu pasigirdo garsiau sudirbantis automobilio variklis ir tuomet buvo smūgis, po kurio V. K. apsivertė ore ir nukrito už 10 metrų ant asfalto, o automobilis BMW 730 sustojo už 26 metrų. Jis žino tuos atstumus, nes policijos darbuotojams rulete matuojant tuos atstumus, jis buvo šalia policijos pareigūnų. Automobilis BMW 730 trasoje nevažiavo tolygiai, nes prieš susidūrimą greitis buvo dar padidintas. Jis teigia, kad automobilio BMW 730 greitis prieš susidūrimą buvo padidintas, nes akivaizdžiai garsiau pradėjo dirbti motoras, kilo apsukos ir, kadangi automobilis yra su automatine pavarų dėže, tai važiavimo metu neįmanoma įjungti „laisvo“ bėgio ir šiaip sau sukelti automobilio apsukas. V. K. ėjo į važiuojamąją dalį, nes žmonės, važiavę 7-os serijos automobiliu BMW, nebuvo renginio dalyviai ir pažeidinėjo varžybose galiojančią tvarką, kėlė pavojų visų dalyvių, teisėjų ir tuo pačiu savo pačių saugumui. V. K., kaip varžybas vedantis asmuo, norėjo sudrausminti neatsakingai besielgiančius žmonės, kad varžybos toliau saugiau vyktų. Jis įsivaizduoja, kad V. K. tikėjosi, kad mergina, vairavusi automobilį BMW, pradės stabdyti, nes V. K. turėjo rankoje pasiėmęs vieną iš trasą žyminčių signalinių kūgių, juo mojavo, aiškiai duodamas suprasti, kad vairuotoja turi sustoti. Automobilio BMW vairuotoja to nepadarė, o padidino greitį ir dešiniu automobilio kampu atsitrenkė į V. K., kuris kojomis kliudė automobilio priekinę dalį: sparną, žibintą, po to su kakta trenkėsi į automobilio stiklą, po smūgio apsivertė ore ir veidu trenkėsi į žemę. Po nutrenkimo V. K. kūnas judėjo priešinga važiavimo kryptimi, pakilo į orą, padarė salto ir veidu trenkėsi į žemę. Jis negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis BMW 730, taip pat negali pasakyti, kokiu spartumu ėjo V. K., bet V. K. neiššoko netikėtai prieš tą automobilį, nes jis ėjo užtikrintu normaliu žmogaus žingsniu. Kai V. K. davė ženklą sustoti, jis tuo metu neįeidinėjo į trasą, jis tuo metu jau stovėjo, signalizuodamas tuo kūgiu. Atstumas, kuriuo V. K. buvo nutolęs nuo artėjančio automobilio, kai V. K. stovėjo važiuojamojoje dalyje, tikrai buvo pakankamas, kad adekvatus žmogus, pamatęs V. K. gestus, būtų spėjęs stabdyti ir sustoti. Tai buvo tikrai daugiau nei 10 metrų.
Liudytojas L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. vyko renginys, kurio metu automobilis BMW partrenkė V. K.. Tuo metu jis stovėjo netoli starto finišo linijos prie automobilio, iš kurio buvo kontroliuojamos lenktynės, ir matė, kaip V. K. lėtu, aiškiu žingsniu eina link starto finišo tiesiosios, visą tą laiką mosuodamas aukštai iškeltu ištiestoje rankoje oranžiniu kūgeliu. Tą laiką jis žiūrėjo į V. K. ir išgirdo, kaip labai staigiai ir tikrai labai aukštai „sukyla“ BMW automobilio apsukos, automobilio galas „susėdęs“, susispaudė galinės spyruoklės ir po poros akimirkų pamatė automobilį BMW apie 10-15 metrų iki V. K. vis dar su nuspaustu akceleratoriumi. Automobilis BMW važiavo tiesiai į V. K., kuris pašoko stačiai į viršų, stengdamas jo išvengti, tačiau nesuspėjo. Automobilis BMW pataikė V. K. į koją, jis vertėsi ore, pataikė galva į stiklą, pabaigė kūlverstį ore, nukrito ant žemės. Automobilis BMW automobilis atleido akceleratorių ir pradėjo stabdyti tik tada, kai partrenkė V. K.. Automobilis BMW sustojo maždaug už 30 metrų nuo tos vietos, kur partrenkė V. K.. Automobilį BMW pirmą kartą jis pamatė trasoje tada, kai automobilis BMW buvo nuo jo apie 40 metrų atstumu. Jis mano, kad kai pamatė automobilį BMW, šis važiavo 50 km/h greičiu, automobiliui sustoti reikėjo didelio atstumo, nors stabdė agresyviai.
Liudytojas G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. jis buvo žiūrovas lenktynių, kurios vyko (duomenys neskelbtini) poligone. Į lenktynių trasą kelis kartus buvo įvažiavęs ir išvažiavęs iš trasos automobilis BMW, kuris negalėjo važiuoti trasoje. Jis dirba paramediku Lietuvos Kariuomenėje. Jis pamena, kad atvažinėjo automobilis BMW, o V. K. iš toli pamatė tą automobilį. V. K., išlipęs iš savo mašinos, pasiėmęs kūgį, ėjo pasitikti automobilio BMW, kad jį sustabdyti, nes šis automobilis kėlė pavojų žiūrovams ir dalyviams. V. K. sustojo, mojavo su tuo kūgiu, norėdamas atkreipti dėmesį, kad automobilis BMW sustotų, ir tas automobilis numušė V. K., t. y. V. K. mojavo su kūgiu, o matydamas, kad nestoja, bandė atsitraukti ir gavo pirmą smūgį per kojas, po to trenkėsi su galva į priekinį stiklą, jis „skrido“ ir po smūgio nusileido pilvu ant asfalto. Automobilis BMW nuvažiavo toliau. Jis, kaip medikas, ėjo prie V. K. ir suteikė jam pirmąją pagalbą. V. K. buvo praskelta lūpa, buvo pažeista koja ir jis įtarinėjo stuburo lūžį, nes buvo salto. V. K. buvo apsirengęs juodomis treninginėmis kelnėmis ir pūkine juoda striuke. Jis nepastebėjo, kad V. K. dėvėtų liemenę.
Liudytojas O. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. jis teisėjavo su D. Z. varžybose, o jų postas buvo už 400 metrų nuo automobilio, stovinčio prie finišo linijos. Beteisėjaudamas jis pamatė automobilį BMW, atvažiuojantį iš kito galo, ne nuo finišo, bet važiuojantį nuo miško link finišo. Tada jis su D. Z. bandė sustabdyti automobilį BMW rankomis ir kojomis, bet automobilis nepaisė. Sunku nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis BMW link jų, bet apie 60 km/h greitis tikrai buvo. D. Z. stabdė daugiau, jos vos nepartrenkė automobilis BMW, kurį vairavo mergina, o keleivio vietoje sėdėjo vaikinas. D. Z. pranešė per raciją, kad automobilis BMW nesustojo ir išvažiavo į trasą, todėl buvo sustabdytos varžybos. Jiems per raciją pranešė, kad partrenktas V. K., kurie jį pamatę atbėgę į vietą.
Liudytoja D. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. poligone vyko sezono uždarymo renginys, kuriame ji teisėjavo kartu su O. S., o jų postas žiūrint į trasą, buvo kairiame kampe paskutinis. Jau renginiui įpusėjus, automobilis BMW be leidimo buvo įvažiavęs į trasą, kai tuo metu trasoje buvo kiti lenktyniniai automobiliai. Per raciją kažkas buvo pradėjęs kalbėti, kad yra pašalinis automobilis trasoje. Jai apsižvalgius, kai ji stovėjo atsisukusi į finišą, kairėje pusėje maždaug viduryje trasos pastebėjo automobilį BMW, kuris važiavo link poligono galo, link miško. Toliau vyko varžybos, kurį laiką automobilio BMW nesimatė, bet paskui jos pusėje automobilis BMW grįžo, važiavo link finišo. Kai ji pamatė automobilį BMW ir iki jo grįžimo, buvo praėję 15-20 minučių. Kai ji pamatė, kad automobilis BMW atvažiuoja nuo miško, ji pasitraukė nuo savo automobilio, prie kurios stovėjo poste, ir ėjo link automobilio BMW, rodydama raudoną vėliavėlę, kad vairuotojas suprastų, jog važiuoti į trasą negalima. Ji ėjo į priekį ne link finišo, o į priešingą pusę, link atvažiuojančio automobilio BMW, bet mergina, vairavusi automobilį, nereagavo, kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Automobilyje BMW buvo dar vaikinukas, kuris sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Per raciją ji pranešė, kad automobilis BMW nestoja. V. K. pasakė, kad automobilis BMW pravažiavo pro finišą. Po kiek laiko, dabar negali pasakyti, automobilis BMW vėl grįžo į trasą ir važiavo link jos. Kadangi į trasą įvažiuoti buvo galima tik pro finišą, automobilis BMW važiavo pro finišą ir važiavo link jos vėl ta pačia kryptimi. Būdama savo poste, ji matė, kad visi teisėjai šį automobilį stabdė, mojavo vieni vėliavėlėmis, kiti turėjo „fiškes“, bet automobilis BMW važiavo taip, kaip nematydamas stabdančiųjų. Tada ji pasiėmė tą pačią vėliavėlę ir dabar ėjo dar toliau nuo savo automobilio link automobilio BMW, kurios vairuotojai ji mojavo. Vairuotoja į ją pasižiūrėjo ir akivaizdžiai matėsi, kad pasižiūrėjo, nes žiūrėjo tiesiai į akis. Vaikinukas tuo momentu merginai kažką sakė, juokėsi. Mergina važiavo grynai į ją taip pat, kaip ir į V. K., tik tiek, kad ji spėjo atšokti, automobilis BMW vos jai ne pro kojas pravažiavo. Mergina, vairavusi automobilį BMW, dar pasukus galvą, nusišypsojo. Kai ji atsitraukė, per raciją pranešė, kad automobilis BMW vis tiek nestoja. Su O. S. ji trumpai pasikalbėjo, o atsisukusi į finišą, pamatė žmonių srautą, bėgantį link automobilio. Paties eismo įvykio ji nematė.
Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2015 m. spalio 18 d. dalyvavo varžybose, kurios vyko (duomenys neskelbtini) poligone. Jis stovėjo veidu prie starto - finišo tiesiosios, kai automobilis BMW į starto - finišo tiesiąją išvažiavo pirmą kartą ir važiavo iš kairės į dešinę, po to tiesiai. Antrą kartą jis pamatė automobilį BMW po kelių minučių. Trečiąjį kartą jis automobilį BMW pamatė važiuojantį ratu po keleto minučių po antrojo karto. Automobiliui BMW važiuojant trečią kartą, V. K. atbėgo stabdyti automobilio BMW. V. K. pasiėmė ryškų kelio kūgelį, kuriuo mojavo ir tuo metu jį partrenkė automobilis BMW. Jis matė patį susidūrimo momentą, kurio metu V. K. trenkė galvą į stiklą, pakilo į orą ir nukrito ant žemės pilvu. Jis iš karto bėgo prie V. K., žiūrėti, kas nutiko. V. K. tuo metu persivertė ir gulėjo ant nugaros. Jis spėja, kad automobilis BMW, kuris patrenkė V. K., važiavo greičiu nuo 60 km/h iki 90 km/h.
Liudytoja J. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. apie 8 val. ji su savo automobiliu Subaru Impreza atvažiavo į treniruotes, kurias organizavo V. K.. Pravažiavusi trasą, ji nuėjo prie V. K. automobilio, kuriame buvo kompiuteris, nes norėjo pasižiūrėti savo važiavimo laiką. Kai ji stovėjo ir žiūrėjo važiavimo laiką, jai pro šoną pravažiavo automobilis BMW ir įvažiavo į trasą. Tada ji pasakė V. K., kad į trasą įvažiavo svetima mašina. V. K. atsakė, kad žino, nes teisėjas, paleidžiantis automobilius, jam jau buvo pranešęs. Automobilis BMW, pravažiavęs draudžiamuosius ženklus, apvažiavęs V. K. automobilį, įvažiavo į lenktynių trasą ir nuvažiavo į kairę pagal laikrodžio rodyklę. Gale trasos buvo teisėjas, o ji matė, kad automobilis BMW nuvažiavo į patį trasos galą ir matė, kaip teisėja mergaitei mojavo. Jai bestovint dar prie V. K. automobilio, ji pamatė, kad automobilis BMW grįžta iš to galo, kur buvo nuvažiavęs, ta pačia trajektorija važiuoja atgal ir vėl išvažiavo iš trasos ir aikštelės, tuo pačiu keliu, kaip ir atvažiavo. Po 10 minučių vėl automobilis BMW įvažiavo į trasą ir vėl tuo pačiu keliu važiavo antrą kartą ir grįžo. Tada ji pamatė, kad mergina vairuoja automobilį, o šalia sėdi berniukas. Teisėjai mosikavo automobilio BMW vairuotojai vėliavėlėmis, kaip tik įmanydami, bet B. P. nekreipė dėmesio, vis tiek važiavo. Dar būdama prie V. K. automobilio, ji pamatė, kad automobilis BMW lenktyninis pajudėjo iš starto vietos ir pradėjo savo važiavimą. Kai lenktyninis BMW buvo ties lanku, ji pastebėjo, kad toje vietoje, kur ne lenktyninis automobilis BMW išvažiavo pirmą kartą, trasoje atsirado BMW markės ne lenktyninis automobilis, kuris trasoje važiuoja 60 - 80 km/h greičiu. V. K., būdamas prie savo automobilio, užsidėjo liemenę, pasiėmė kūgelį ir išėjo ties ta vieta, kur stovėjo laiko matavimo įranga, atsistojo ir pradėjo mosikuoti kūgeliu. Atstumas tarp jo ir automobilio BMW buvo tikrai labai didelis. B. P. su automobiliu BMW važiavo per vidurį trasos, jai atrodo, kad dar net vieną kūgelį apvažiavo ir tiesiai važiavo į V. K.. Vienu momentu B. P. buvo vos vos pristabdžiusi automobilį, bet vėl pagreitino mašiną ir tiesiai važiavo į V. K.. Ji mano, kad B. P. vairuojamo automobilio greitis buvo kažkur 50-55-60 km/h, kai ji važiavo į V. K.. Iš galo važiavo sportinis automobilis, todėl jie pradėjo baimintis, kad B. P. nepakenktų tam sportiniam automobiliui, kad nebūtų kažkokios avarijos, bet B. P. nuo to sportinio automobilio kaip ir norėjo atitrūkti. V. K. stovėjo ir visokiais įmanomais būdais rodė, kad B. P. sustotų ir jau artėjant automobiliui BMW, V. K. turbūt pamanė, kad B. P. tikrai nesustos, bandė, gal išvengdamas įmanomo smūgio, kaip ir žengė pusę žingsnio į šoną, bet to neužteko. V. K. pakilo į viršų, trenkėsi galva į stiklą ir salto padarė per mašiną ir trenkėsi į asfaltą. Automobilis BMW trasa važiavo tiesiai, per vidurį. Stabdydamas automobilį BMW, vairuojamą B. P., V. K. buvo prie laiko matavimo įrangos, gal ir per vidurį trasos, bet truputį arčiau savo mašinos. Žmogus, kuris prisistatė esąs medikas, atėjo pagelbėti V. K., nuvilko nuo jo liemenę.
Liudytojas A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio 18 d. jis atvažiavo automobiliu į renginį (duomenys neskelbtini) poligone su draugais iš Vilniaus. Jis, pravažiavęs pirmą savo startinį važiavimą, išėjo fotografuoti vidinėje trasos dalyje, kur žiūrovai net neįleidžiami. Vieną kartą važiavimas buvo sustabdytas, nes pašalinis automobilis išvažiavo į trasą. V. K. didžiąją laiko dalį sėdėjo automobilyje ir per mikrofoną skelbdavo važiuojančių automobilių rezultatus. Vieną kartą buvo sustabdytos varžybos dėl to, kad išvažiavo pašalinis automobilis BMW, kurį jis matė. Antrąjį kartą BMW 7-os klasės juodos spalvos automobilis pajudėjo pro dalyvių aikštelę ir važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir dalyviai, ir važiavo pro jį, neapvažinėjo jokių figūrėlių, tai buvo paprasčiausias važiavimas, automobilį vairavo B. P.. Jis tuo metu buvo ant žolės, maždaug 15 - 20 metrų nuo važiuojamosios dalies krašto ir fotografavo. Pamatęs, kad tas automobilis BMW išvažiuoja iš trasos, jis liko toje pačioje vietoje ir stebėjo toliau varžybas, buvo paleidžiamas sekantis automobilis, jis įveikė trasą, po to dar kartą įveikė trasą. Tiksliai neprisimina, kiek dar automobilių pravažiavo, bet jo važiavimo laikas dar net neatėjo, o automobilis BMW automobilis dar kartą išvažiavo į trasą. Kadangi buvo didelis atstumas, jis realiai išvažiavimo nematė, bet automobilį pamatęs, jį nufotografavo. Kai jis automobilį BMW pamatė trečią kartą, automobilis BMW stovėjo ir jis pagalvojo, kad automobilis BMW įvažiavo į laiko matavimo įrangą, nes buvo didelis sujudimas. Tarp jo ir automobilio BMW buvo gana didelis atstumas, apie 100 metrų, gal ir daugiau, jis nieko negirdėjo, pakėlė fotoaparatą, padarė kelias nuotraukas ir tada priėjo arčiau. Tik priėjęs prie pat automobilio BMW, gal kokie 5 metrai buvo iki automobilio BMW, jis pamatė, kad automobilio BMW priekinio stiklo dešinė pusė - keleivio pusė - sudaužyta, priekinis žibintas sudaužytas ir pamatė, kad laiko matavimo įranga tvarkinga. Jis paklausė, kas atsitiko, ir jam pasakė, kad nutrenkė V. K., kuris buvo nuo trasos patrauktas. Jis nuėjo pažiūrėti V. K., kuriam buvo sužalota koja, lūpa suplėšyta.
Liudytojas D. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad vyko slalomo varžybos (duomenys neskelbtini) poligone. Jis tose varžybose padėjo draugui V. K. ir visą laiką buvo prie starto. Jei koks nors automobilis numušdavo kūgį, tai jis jį padėdavo atgal į vietą. Jis buvo prie starto, kai automobilis BMW įvažiavo į trasą iš neleistinos vietos, iš dešinės pusės. Šis automobilis BMW įvažiavo į trasą ir nuvažiavo į patį poligono galą, o kai grįžo, pamatė, kad automobilį BMW vairavo mergina, o šalia sėdėjo vaikinas. Po kurio laiko vėl įvažiavo į trasą automobilis BMW, kuris vėl pro tą pačią pusę įvažiavo į trasą iš dešinės ir vėl kažkur ratu nuvažiavo į galą. Po kurio laiko automobilis BMW vėl grįžo jam iš kairės tuo pačiu keliu. Po to jam per raciją teisėjai nuo kampo pranešė, kad tas pats automobilis BMW vėl įvažiavo į trasą ir V. K. sugalvojo sustabdyti automobilį, pranešti, kad pasišalintų iš poligono, kad netrukdytų varžybų. Jis ir V. K. pasiėmė kiekvienas po vieną kūgelį ir nuėjo į kairę beveik prie starto linijos ir mojavo kūgeliais, kad automobilis BMW sustotų. Jis su V. K. ėjo nuo startos linijos viena linija gal ir 45 laipsnių kampu važiuojamosios dalies atžvilgiu įstrižai į trasą ir ėjo link važiuojančio automobilio BMW, V. K. buvo iš jam dešinės pusės, o tarp jų buvo dviejų metrų atstumas į dešinę pusę. Jis matė iš tolo, kaip važiavo automobilis BMW, atrodė, kad vairuotoja lyg ir pamatė, kad jie automobilį stabdo. Kai jis pamatė, kad automobilis BMW atvažiuoja link jų, automobilis važiavo 80 km/h greičiu, po to pristabdė ir atrodė, kad važiuoja 40 – 50 km/h greičiu. Liko nedaug metrų, negali pasakyti, kiek liko, B. P. „ant gazo davė“ ir pasuko automobilį link jų pusės, kliudė V. K. ir taip partrenkė. Jis matė patį susidūrimo momentą. Viskas įvyko labai greitai, patrenkė ir V. K. pakilo į orą, trenkė į žemę, automobilis dar truputį pavažiavo ir sustojo. Važiavę asmenys automobiliu BMW pamatė jį ir V. K., nes jų žvilgsniai susitiko. Automobilis, prieš pakeisdamas važiavimo trajektoriją, važiavo link jų, labiau kaire puse, o jie buvo labiau dešinėje pusėje, stabdė ir atrodė, kad B. P. galėjo pro juos pravažiuoti. Užvažiavimas ant pėsčiojo B. P. kelio atžvilgiu įvyko dešinėje pusėje, o jų - kairėj. B. P. suko link dešinės pusės. Jam atrodo, kad susidūrimas įsivaizduojamos ašinės linijos atžvilgiu įvyko labiau į dešinę pusę, kirtus menamą ašinę liniją.
Liudytojas E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad į (duomenys neskelbtini) poligoną atvyko su kolega G. S.. Jie pravažiavo po vieną ratą, tada pasistatė automobilius, nuėjo prie starto linijos, kur kartu su G. S. stovėjo ir kalbėjo, kai atsisukę pamatė juodą automobilį BMW 7-os serijos ir V. K. bėgantį nuo starto linijos, mojuojantį su kūgeliu. Automobilis BMW pradėjo pradžioje stabdyti, o po to staiga padidino greitį ir V. K. pakilo į orą, krito veidu į asfaltą. Jis pats pirmas pribėgo prie V. K., kai kažkas iš galo pradėjo rėkti: „Neliesk jo, neliesk“.
Liudytojas G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad B. P. jam pasakė, kad dėl eismo įvykio ji nekalta ir paaiškino, kad ji matė grupę žmonių, sumažino greitį, pristabdė automobilį, o iš šono išbėgo V. K., kuris kaip beprotis pats šoko ant automobilio. B. P. sakė, kad ji nesumaišė stabdžio ir akceleratoriaus pedalo. Jis kartu su B. P. buvo nuvykęs pas V. K., kur V. K. pasakė, kad jie pamatė B. P. trasoje važiuojant, jau prieš tai vienas teisėjas ją stabdė, kitas teisėjas stabdė ir tada jis išbėgo, surizikavo jau tikrai drastiškai ją stabdyti. V. K. parodė bute, kaip jis su rankomis stabdė. V. K. jam pasakė, kad B. P., vairuodama automobilį, iš pradžių sumažino greitį, o po to padidino greitį ir jį partrenkė, kad gal ji sumaišė greičio ir stabdžio pedalus. Jis dar buvo nuvažiavęs ir pas E. T., kurio klausė, ar tikrai B. P. stabdė. E. T. pasakė, kad tikrai stabdė. Sekančią dieną ar po kelių dienų V. K. davė interviu AVVA televizijos žinioms ir papasakojo, kad jam teisėjas pasakė apie pašalinį automobilį trasoje, jam teko išeiti į vidurį kelio, jis surizikavo, jau tikrai drastiškai ją stabdyti. Jis pats galvoja, kad pačios būtinybės V. K. stabdyti B. P. vairuojamą automobilį nebuvo. Jei tai buvo nelegalios varžybos, leidimų neturėjo, tada toje teritorijoje B. P. ir V. K. yra visiškai lygiaverčiai.
Specialistas G. A. Chaker teisiamajame posėdyje parodė, kad jis tvirtina abi byloje esančias jo duotas specialisto išvadas. Pagal esamus sužalojimus, jis gali nustatyti, kad V. K. trauma buvo į dešinio kelio sritį, iš vidaus jėga buvo į išorę dešinio kelio sąnariui, tačiau apie padėtį, ar V. K. stovėjo, ar gulėjo, ar sėdėjo, šie sužalojimai nerodo. Kai jėga buvo iš vidaus į išorę, tai tarpas tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio iš išorės padidėja, nes blauzdikaulio viršutinė dalis juda iš vidaus į išorę, taip pat šlaunikaulio apatinė dalis juda iš vidaus į išorę, todėl abu kaulai atitolsta vienas nuo kito ir raiščiai, kurie išoriškai jungia šituos kaulus, plyšta, nes nebeatlaiko įtempimo, taip pat plyšta vidinis meniskas, nes kai juda blauzdikaulio viršutinė dalis į išorę ir šlaunikaulio apatinė dalis juda į išorę, tada jų vidinės dalys atsitrenkia viena į kitą ir sutraiško meniską, kuris yra tarp tų kaulų. Sužalojimai yra kairėje kojoje, todėl galėjo būti kontaktas ir su kaire koja, o pati kairė koja su dešine koja padarė kelio sužalojimus. Vienas nubrozdinimas V. K. kairėje nugaros pusėje turi taisyklingą formą ir šis sužalojimas gali atspindėti sužalojusių daiktų savybes pagal sužalojimo formą. Iš kitų sužalojimų nustatyti, į kokias vietas ir į kokius daiktus V. K. atsitrenkė, ar tie daiktai į jį atsitrenkė ir jį sužalojo, jis negali. Nors ir jei būtų duomenų, kad reikalingos V. K. kojai operacijos, sužalojimo mastas nesikeis. Tam, kad pasikeistų sužalojimo mastas į sunkų, turi būti ribotas kojos ištiesimo ir lenkimo kampas. Šiuo metu jis teisme mato, kad V. K. kito kelio - dešinio kelio sąnarys puikiai, pilnai atlieka savo funkcijas.
Ekspertas Vytautas Šakėnas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis 2017-10-03 ekspertizės akte Nr. 11-934 (17) ir 2017-10-04 ekspertizės akte Nr. 11-148 (17) esančias išvadas tvirtina. Vienareikšmiškai pagal pateiktą ekspertizei medžiagą nebuvo galimybės nustatyti eismo įvykio kilimo pagrindinės sąlygos. Nebuvo nustatyta ir nurodyta, kokiu konkrečiai greičiu judėjo pėsčiasis prieš nutrenkimą, kokį atstumą jis įveikė iki patrenkimo vietos. Atstumas 8 metrai buvo paimtas pagal kraujo dėmes, užfiksuotas eismo įvykio vietoje, ir buvo nagrinėjami įvairūs pėsčiojo judėjimo greičiai ir vairuotojos įvairūs važiavimo greičiai prieš eismo įvykį. Vienareikšmiškai negali pasakyti, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą, kadangi neatmetama galimybė, kad pėsčiasis prieš eismo įvykį jau stovėjo, nejudėjo nutrenkimo vietoje, neatmetama galimybė, kad pėsčiasis bandė atsitraukti nuo automobilio judėjimo juosta. Ekspertizę atliekant buvo paimti pradiniai duomenys automobilio padėtis po įvykio ir kraujo dėmės. Vairuotojo galimybė išvengti eismo įvykio priklauso nuo automobilio greičio, kuriuo važiuoja vairuotoja, priklauso nuo atstumo, kokį atstumą įveikė iki nutrenkimo vietos kliūtis, sukeldama grėsmę eismo saugumui, ir nuo kliūties judėjimo tempo, greičio. Kuo kliūtis didesniu greičiu įveikė mažesnį atstumą, tuo vairuotojai mažesnė galimybė išvengti eismo įvykio. Vairuotojos pareiga pradėti stabdyti kyla tada, kai iškyla grėsmė eismo saugumui. Grėsmė eismo saugumui kyla tada, kai pėsčiasis įžengia į tą juostą su danga, kuria važiavo automobilio vairuotoja. Vairuotoja, matydama einantį pėsčiąjį, negali nustatyti, kokie bus pėsčiojo tolimesni veiksmai: ar jis sustos praleisti automobilį, ar jis pagreitins judėjimą, kad spėti pereiti automobilio juostą, ar jis sulėtins greitį, kad praleisti automobilį, tokiu atveju vairuotoja, negalėdama nustatyti, turi lėtinti greitį. Šiuo atveju tai, kad pateiktoje medžiagoje vyravo toks nurodomas greitis, būtent tose reikšmėse, yra tikėtina, kadangi tai neprieštarauja automobilio sugadinimų lokalizacijai, kurie padaromi pėsčiojo patrenkimo metu. Jei būtų nuauti batai, būtų trauminė galūnių amputacija, tada kalbėtume apie 90 km/h, 100 km/h ir didesnį automobilio greitį. Šiuo atveju būtent tokie sužalojimai, sugadinimai, duoda pagrindo teigti, kad tas greitis, kuris yra nurodytas, yra techniniu požiūriu tikėtinas. Nemanau, kad tas stiklas buvo sudaužytas ne šio įvykio metu ir nukentėjusysis, pėsčiasis tą galvą susižalojo taip pat ne eismo įvykio metu. Smūgis buvo ne priekine dalimi, o priekinės dalies dešiniu kraštu, tai yra dešinio žibinto srityje, tikėtina, jog partrenkimo metu nukentėjusysis stovėjo ar judėjo nedideliu greičiu, nebėgo ir šią išvadą daro remiantis tuo, kad kontakto metu pėsčiasis buvo užblokštas priekinės dalies dešiniu kraštu ir kontaktavo su stiklo dešine puse. Nebuvo tų požymių, kad pėsčiasis greitai judėjo partrenkimo metu. Nukentėjusysis eismo įvykio metu perėjo tris nutrenkimo partrenkimo fazes: pirminis kontaktas, užbloškimas, kontaktas su atitinkama automobilio dalimi po pirminio smūgio ir atitinkamas kritimas ant važiuojamosios dalies vienu ar kitu būdu, pasidarant atskirus sužalojimus. Jis nemano, kad šiomis konkrečiomis eismo įvykio aplinkybėmis kažkokią įtaką turėjo automobilio statramstis, kuris galėjo kažkaip apriboti pėsčiojo matomumą. Byloje buvo net liudytojo, kuris važiavo automobiliu, parodymai, kad pėsčiąjį pamatė žymiai didesniam atstume. Jis nemano, kad vairuotojai, sėdint kairiau to liudytojo, buvo daugiau apribotas matomumas. Čia tokie dideli vyrauja atstumai sąlyginai, kad tas statramstis, jo manymu, jokios įtakos matomumui neturėjo. Jis mano, kad tyrimo metu priimtų sąlygų 8 metrai yra pakankamai didelis atstumas prie tokių greičių, kurie nustatyti, kad vairuotoja, savalaikiai lėtinant greitį, išvengtų pėsčiojo nutrenkimo, sustabdytų automobilį, nepriklausomai, ką pėsčiasis darys: ar jis sustos, ar tęs judėjimą, bet sustabdyti automobilį, esant tokiems nurodytiems greičiams, yra pakankamai didelis atstumas. Jis mano, kad šiuo atveju, sprendžiant pagal bylos medžiagą, nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų riboję pėsčiojo matomumo atstumą iki kelių metrų. Tai subjektyvus dalykas. Jis mano, kad po nutrenkimo vairuotoja pavažiavo, persirikiavo kairiau ir ten sustabdė automobilį. Yra nepriimtinas kliūties, kuri juda skersai važiuojamosios dalies, apvažiavimas vietoj efektyvaus transporto priemonės stabdymo. Yra tam tikras laikas nuo automobilio vairuotojos sureagavimo momento ir efektyvaus stabdymo. Šiuo atveju buvo priimtos 95 sekundės iki automobilio stabdymo, įvertinus tai, kad sprendžiant pagal tą situaciją, kuri susidarė pagal bylos esančius duomenis, nes ten buvo daug žmonių, kažkas vyko. Priimtas minimalus reakcijos laikas - 0,6 s, o kiti parametrai: stabdžių pavaros suveikimo laikas, lėtėjimo didėjimo laikas, priklauso nuo transporto priemonės duomenų. Eismo saugumo grėsmė yra tada, kai automobilio eismo juostoje yra kliūtis.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 4-10) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) poligono teritorijoje nenaudojamame aerodrome. Įvažiuojant į teritoriją kairėje pusėje yra nupieštas ženklas draudžiantis įvažiuoti. Įvažiavus į teritoriją tiesiai rastas stovintis automobilis BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apgadinti dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis žibintas, sudaužyta dešinės pusės priekinio stiklo dalis. Kelio danga - šlapias asfaltas, važiuojamosios dalies plotis 19,70 m, nuo automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kairės pusės asfaltuotos dalies krašto yra 1,70 m atstumas, nuo dešiniojo asfalto dalies krašto 8 m iki dėmės, panašios į kraują link važiuojamosios dalies vidurio.
Protokolu apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą (1 t., b. l. 11-12) nustatoma, kad automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, šoninis dešinės pusės veidrodėlis, vizualiai visų keturių padangų protektorius ženkliai nudėvėtas.
VĮ „Regitra“ informacija (1 t., b. l. 13) nustatoma, kad automobilis BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 1 d. išregistruotas, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, automobilio savininku nurodytas V. T..
Alkotesterio lion alcometer 500 duomenimis (1 t., b. l. 16) nustatoma, kad 2015 m. spalio 18 d. 13:58:07 nustatyta 0,00 promilės.
Specialisto išvada (1 t., b. l. 64) nustatoma, kad B. P. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 18 d. 16,15 val., etilo alkoholio nerasta.
Specialisto išvada (1 t., b. l. 69) nustatoma, kad B. P. šlapime, paimtame 2015 m. spalio 22 d. 9,15 val., rasta pėdsakų alfa-hidroksimidazolamo, 0,30% (promilės) acetono, šlapime opijatų, amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino bei jo metabolitų nerasta.
Specialisto išvada (1 t., b. l. 71) nustatoma, kad V. K. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 22 d. 12,10 val., opijatų, amfetaminų, kokaino bei jo metabolitų, etilo alkoholio nerasta. V. K. šlapime, paimtame 2015 m. spalio 22 d. 12,10 val., amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino bei jo metabolitų nerasta.
Specialisto išvada (1 t., b. l. 77) nustatoma, kad V. K. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 18 d. 14,25 val., etilo alkoholio nerasta.
Specialisto išvada (1 t., b. l. 81-82) nustatoma, kad V. K. nustatyta nubrozdinimas galvos kairėje, žaizda viršugalvio kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas tarp nosies ir viršutinės lūpos raudonio, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimas smakro kairėje, nubrozdinimas kairės plaštakos išoriniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, kraujosruva , nubrozdinimas dešinės plaštakos priekiniame bei išoriniame paviršiuose I delnakaulio projekcijoje, kraujosruva, nubrozdinimas dešinio klubo srityje, nubrozdinimas, turintis taisyklingą formą nugaros kairėje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje, nubrozdinimas kairio kelio išorinėje, nubrozdinimas kairės pėdos I piršto priekiniame paviršiuje, dešinio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas, dešinės šlaunies dvigalvio, dešinio pakinklinio raumenų sausgyslių patempimas, dešinio kelio vidinio menisko nugarinio rago liežuvėlio plyšimas. Sužalojimų vaizdas, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vaizdas, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. eismo įvykyje, todėl klaidinga nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą kiekvienam sužalojimui atskirai.
Lietuvos automobilių sporto federacijos 2016-03-22 pranešimu (1 t., b. l. 94-95) nustatoma, kad autoklubas „Extreme drivers“ nėra Lietuvos automobilių federacijos narys. V. K. ar jo atstovaujam klubui nebuvo išduota Varžybų organizatoriaus licencija. Remiantis Lietuvos automobilių federacijos reglamentuojančiais dokumentais, šios varžybos neatitiko varžyboms keliamų reikalavimų. Varžybos surengtos be Lietuvos automobilių federacijos išduotos licencijos ar kitokio raštiško sutikimo yra draudžiamos (nelegalios).
Specialisto išvada (2 t., b. l.45) nustatoma, kad V. K. nustatyta nubrozdinimas galvos kairėje, žaizda viršugalvio kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas tarp nosies ir viršutinės lūpos raudonio, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimas smakro kairėje, nubrozdinimas kairės plaštakos išoriniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, kraujosruva, nubrozdinimas dešinės plaštakos priekiniame bei išoriniame paviršiuose I delnakaulio projekcijoje, kraujosruva, nubrozdinimas dešinio klubo srityje, nubrozdinimas, turintis taisyklingą formą nugaros kairėje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje, nubrozdinimas kairio kelio išorinėje, nubrozdinimas kairės pėdos I piršto priekiniame paviršiuje, dešinio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas, dešinės šlaunies dvigalvio, dešinio pakinklinio raumenų sausgyslių patempimas, dešinio kelio vidinio menisko nugarinio rago liežuvėlio plyšimas. Sužalojimų padarymo laikas: sužalojimų vaizdas, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų padarymo mechanizmas: sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Ekspertizės aktu (4 t., b. l. 68-72) nustatoma, kad jeigu pėsčiasis automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrenktas pakilimo taku nuėjęs apie 8 m atstumą, tai vairuotoja prieš nutrenkimą važiuodama 50÷60km/h greičiu, savalaikiai stabdydama automobilį turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo nutrenkimo ir tokiu atveju techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad pėsčiajam sukėlus eismo saugumo grėsmę, automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti pėsčiojo nutrenkimo. Pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, apskaičiuoti automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos važiavimo greitį prieš pėsčiojo partrenkimą negalima. Automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama 55 km/h greičiu ir reaguodama stabdyti kada iki kliūties liko 2÷3 metrai, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama 70 km/h greičiu ir reaguodama stabdyti kada iki kliūties liko 2÷3 metrai, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama 60÷70 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai važiuojamojoje dalyje 60÷70 metrų atstumu nuo automobilio, savalaikiai stabdydama turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo nutrenkimo. Automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, atsiradus kliūčiai jos važiavimo krypties trajektorijoje – į važiuojamąją dalį išėjus, išbėgus ar stovint pėsčiajam – privalėjo savalaikiai lėtinti greitį, arba apvažiuoti pėsčiąjį, nesukeliant grėsmės kitiems asmenims.
Ekspertizės aktu (4 t., b. l. 73-76) nustatoma, kad automobilis BMW 730 pirmoje susidūrimo su pėsčiuoju V. K. fazėje priekinio bamperio dešiniuoju kraštu kliudė (sudavė smūgį) per kairės kojos kelio sąnario išorinį ir dešinės blauzdos vidurinio trečdalio vidinį paviršius, galimai žingsnyje, dešinei kojai esant pakeltai nuo važiuojamosios kelio dalies, padarant aukščiau nurodytų kelio ir blauzdos sričių odos nubrozdinimus bei sužalojant dešinio kelio sąnario raiščius ir sausgysles. Po to antroje fazėje nuo smūgio virsdamas į kairę nukentėjusysis kūno kaire puse atsimušė į automobilio priekinę viršutinę dalį, aptirdamas nugaros kairės pusės apatinės dalies nubrozdinimą ir galvos kaire puse trenkėsi į priekinį stiklą, jį sudaužydamas ir dėl to buvo sužalota galvos veido kairė pusė (nubrozdinimai, kraujosruvos ir viršugalvio žaizda). Trečioje fazėje nukentėjusysis V. K. buvo nublokštas nuo automobilio ant važiuojamosios dalies dangos, patirdamas visus kitus kūno sužalojimus. Betarpiškai prieš nutrenkimą, nukentėjusysis V. K. buvo vertikalioje padėtyje, kairiuoju šonu pasisukęs link automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sužalojimus nustatyti, ar nukentėjusysis prieš pat nutrenkimą žengė į priekį ar bandė atsitraukti nuo automobilio atbulas (žengė žingsnį atgal) negalima.
Kaltinamoji B. P. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino, ji nurodo, kad lenktynės (duomenys neskelbtini) poligone buvo neteisėtos, vyko nelegaliai ir jei V. K. nebūtų išėjęs jos vairuojamo automobilio stabdyti, tai nebūtų V. K. sužalotas. Autoklubo „Extreme drivers“ 2015 m. spalio 18 d. organizuotų varžybų(duomenys neskelbtini) poligone teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 12 punkte numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Eismo įvykis 2015 m. spalio 18 d. įvyko(duomenys neskelbtini) poligone. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-264 patvirtintų „Lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo, taip pat pavojingose teritorijose taisyklių“ 5 punktas numato, kad asmenys turi teisę nevaržomai lankytis poligonų teritorijose, išskyrus pavojingas teritorijas, o 10,8 punktas numato, kad asmenims, besilankantiems pavojingose teritorijose draudžiama važinėti ne keliais ar takais. Tuo metu (duomenys neskelbtini) poligone vyko autoklubo „Extreme drivers“, vadovaujamo V. K., organizuotos varžybos, kuriose B. P. nedalyvavo. Kaltinamoji B. P. į (duomenys neskelbtini) poligoną atvyko vairuodama automobilį BMW, kurį ji ketino išbandyti, be to ji pati teigė, kad šiame poligone ji ne kartą buvo vairavusi ir kitą automobilį. (duomenys neskelbtini) poligono negalima laikyti uždara teritorija, nes į šį poligoną gali nevaržomai patekti asmenys, kurie privalo laikytis Lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo, taip pat pavojingose teritorijose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-264, ir aplinkos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu kaltinamoji B. P., vairuodama automobilį iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) poligoną ir pačiame (duomenys neskelbtini) poligone turėjo ir privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, kurios nustato eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes ji nebuvo varžybų dalyvė, o eismas poligono teritorijoje gali vykti tik keliais.
Kaltinamoji B. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjęs V. K. buvo apsirengęs tamsiai, o nukentėjęs V. K. nurodė, kad jis vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, kurią jam nuvilko teikiant pagalbą, liemenė galėjo nukristi jam verčiantis ore. Aplinkybė, ar eismo įvykio metu nukentėjusysis V. K. vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, ar jos nevilkėjo, neturi esminės reikšmės nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nes eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, o Kelių eismo taisyklės nenumato, kad šviesiu paros metu pėstieji turi vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.
Kaltinamoji B. P. neigia pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nurodo, kad jos neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonę nelėmė eismo įvykio, o jei nukentėjęs nebūtų išėjęs jos stabdyti, tai nebūtų ir eismo įvykio, ji būtų nuvažiavusi toliau. Baudžiamojoje byloje kaltinamosios B. P. parodymais ir rašytiniais įrodymais įrodyta, kad B. P. 2015 m. spalio 18 d., vairuodama automobilį BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, todėl kaltinamoji B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kaltinamoji B. P. taip pat teisiamajame posėdyje nurodė, kad eismo įvykio dieną ji nebuvo išlaikiusi vairavimo terorijos egzamino VĮ“Regitra“, todėl šis kaltinamosios B. P. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra akivaizdus.
Baudžiamojoje byloje VĮ „Regitra“ duomenimis yra nustatyta, kad automobilis BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 1 d. buvo išregistruotas dėl to, kad automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra ir nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu. Kaltinamoji B. P. 2015 m. spalio 18 d. vairuodama šį automobilį BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimą, kuris numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, nes neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, neįsitikino, kad automobiliui, kurį ji vairavo, atlikta techninė apžiūra ir galioja draudimas, todėl šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra akivaizdus.
Kaltinamoji B. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji važiuodama pamatė stovinčius žmones, automobilį pristabdė gal iki 55 km/h ir tuo metu per kėbulo dalį, kuri yra tarp priekinio stiklo ir keleivio stiklo, pamatė, kad 90 laipsnių kampu į ją greitai bėga V. K., kuris ją stabdė jai iš dešinės pusės jos važiavimo kryptimi. Ji V. K. pamatė, kai iki jos vairuojamo automobilio buvo 2-3 metrai. Ji V. K. nespėjo gerai pamatyti, nes jis iš būrio išbėgo vienas, buvo tamsiai apsirengęs, o ji nesitikėjo, kad iš būrio išbėgs žmogus. Tada ji stabdė, tačiau toje vietoje nesustojo ir įvyko susidūrimas. Šis kaltinamosios B. P. paaiškinimas, kad ji ją stabdantį V. K. pamatė, kai iki V. K. buvo likę 2 – 3 metrai, paneigiamas liudytojo E. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad V. K. jis pamatė, kai nuo automobilio iki V. K. buvo likę 50-60 metrų ir apie tai jis įspėjo B. P.. Teisiamajame posėdyje E. T. nurodė, kad kai B. P. pamatė, ji pradėjo stabdyti, iki V. K. buvo gal 100 metrų, gal 50 metrų. Liudytojai O. S., D. Z., J. T. parodė, kad B. P., vairuodama automobilį, buvo stabdoma kitų asmenų, jai buvo mojuojama, tačiau B. P. į tai nekreipė dėmesio. Šios nurodytos aplinkybės įrodo, kad kaltinamoji B. P. įėjusį į važiuojamą dalį V. K., kuris ėjo stabdyti jos vairuojamo automobilio, pamatė ne mažesniu 50 - 60 metrų atstumu. Teismas kaltinamosios B. P. aiškinimą, kad ji pamatė V. K., kai iki jo buvo 2 – 3 metrai, vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad dėmės, panašios į kraują rastos 8 metrai nuo dešiniojo asfalto dalies krašto. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjęs V. K. buvo įėjęs į važiuojamąją dalį apie 8 metrus. Byloje apklaustų liudytojų S. M., L. D., G. Š., D. Š., E. S., J. T., O. Š. parodymai įrodyta, kad kaltinamoji B. P. betarpiškai prieš susidūrimą su V. K. vairuojamo automobilio nestabdė. Specialisto išvada nustatoma, kad eismo įvykio metu V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės aktu (4 t., b. l. 68-72) nustatoma, kad jeigu pėsčiasis automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrenktas pakilimo taku nuėjęs apie 8 m atstumą, tai vairuotoja prieš nutrenkimą važiuodama 50÷60km/h greičiu, savalaikiai stabdydama automobilį turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo nutrenkimo ir tokiu atveju techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad pėsčiajam sukėlus eismo saugumo grėsmę, automobilio BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti pėsčiojo nutrenkimo. Visos išvardinto aplinkybės įrodo, kad kaltinamoji B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, kurie numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui ir aplinkai; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamoji B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128, 226 punktų reikalavimus, nes vairavo neturėdama teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vairavo išregistruotą, neturintį techninės apžiūros, neapdraustą privalomuoju draudimu automobilį BMW savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti pėsčiojo nutrenkimo, kai pėsčiasis V. K. sukėlė eismo saugumo grėsmę, dėl to nukentėjęs V. K. buvo nutrenktas B. P. vairuojamo automobilio ir V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios B. P. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamosios B. P. priteisti PSDF biudžetui padarytą 431,68 Eur žalą už nukentėjusiojo V. K. gydymą. Nukentėjusiajam V. K. 2015 m. spalio 18 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, radiologo, chirurgo konsultacijos, suteikta skubiosios pagalbos paslauga, stebėjimo paslauga dėl skruosto žaizdos bei blauzdos kitų sričių žaizdos, atlikta kompiuterinė tomografija, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 113,91 Eur. 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. lapkričio 18 d. V. K. VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės ortopedo traumatologo, radiologo bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos kelio sumušimo, čiurnos sumušimo, riešo, plaštakos paviršinio sužalojimo, nepatikslinto, dauginės vietos, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 91,47 Eur. 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. gruodžio 17 d. V. K. UAB „Affidea Lietuva“ buvo atlikto galūnės magnetiniai rezonansai dėl menisko plyšimo, dabartinio bei nepatikslinto kryžminio raiščio patempimo, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 125,58 Eur. 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2015 m. gruodžio 7 d., 2015 m. gruodžio 15 d. V. K. VšĮ Jonavos ligoninėje suteiktos ambulatorinės fizinės medicinos ir reabitacijos gydytojo, ortopedo traumatologo bei echoskopuotojo konsultacijos dėl kelio sumušimo, čiurnos sumušimo, riešo ir plaštakos paviršinio sužalojimo, nepatikslinto, užpakalinio kryžminio raiščio patempimo bei vidinio kelio sąnario pažeidimo, , už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 100,72 Eur. Kadangi V. K. sužalojimas ir gydymas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamosios B. P. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš kaltinamosios B. P. PSDF biudžetui 431,68 Eur už nukentėjusiojo gydymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. K. pareiškė 13038 Eur civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 6038 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjęs V. K. turtinę žalą grindžia UAB „Grožio pasaulis“ 2016 m. liepos 27 d. rašte Nr. 2016-06 (2 t., b. l. 132) nurodytais rekomenduojamo gydymo įkainiais, pagal kuriuos randų šlifavimo chirurginio šalinimo procedūrų maksimalios išlaidos yra iš viso 4058 Eur. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad papildomai patyrė turtinės žalos: 820 Eur negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-10-18 iki 2015-12-01, kas sudaro individualios veiklos pajamos ir galimybė užsidirbti pagal sutartį, 170 Eur išlaidos vaistams, 798 Eur už sudaužytą mobilųjį telefoną „Samsung g928f Galaxy S6 Edge Plius“ ir 200 Eur už sugadintus drabužius, iš viso – 1980 Eur.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žalą padaręs asmuo nebūtinai turi apmokėti faktiškai jau patirtas su sveikatos gražinimu susijusias išlaidas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Šioje byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG2395/2016(02) bei medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. autoįvykio metu buvo padaryti daugybiniai nubrozdinimai viršugalvio, veido srityse, abiejų plaštakų, nugaros, dešinio klubo, kelio bei blauzdos srityse, kairio kelio ir pėdos srityse, taip pat dešinio kelio priekinio kryžminio raiščio, išorinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas, dešinės šlaunies dvigalvio, dešinio pakinklio raumenų sausgyslių patempimas, dešinio kelio vidinio menisko nugarinio rago liežuvėlio plyšimas. Sužalojimų pobūdis atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Po įvykio praėjus devyniems mėnesiams nukentėjusysis V. K. kreipėsi konsultacijos į UAB „Grožio pasaulis“ dėl išlikusių potrauminių randų mažinimo-korekcijos, kur buvo užfiksuoti likę potrauminiai randai ir rekomenduotas tolesnis gydymas: 1) viršutinėje lūpoje yra 1 x 2 cm rausvas iškilęs randas. Reikalingas šlifavimas frakcijiniu lazeriu. Vienos procedūros kaina - 80 Eur. Rezultatui pasiekti daromos vidutiniškai 3-8 procedūros. Kartojama kas 6 - 8 savaitės; 2) dešinio klubo srityje yra 3 x 2 cm rausvas iškilęs randas. Reikalingas šlifavimas frakcijiniu lazeriu. Vienos procedūros kaina - 240 Eur. Rezultatui pasiekti daromos vidutiniškai 3 - 8 procedūros. Kartojama kas 6-8 savaitės; 3) dešinės blauzdos srityje yra 3 x 1 cm tamsus randas. Reikalingas šlifavimas frakcijiniu lazeriu. Vienos procedūros kaina - 120 Eur. Rezultatui pasiekti daromos vidutiniškai 3 - 8 procedūros. Kartojama kas 6-8 savaitės; 4) kairėje blauzdoje yra didelis tamsus hipertrofinis randas 7x4 cm. Reikalingas chirurginis rando šalinimas su plastika UAB „Bendrosios medicinos praktika“ stacionaro skyriuje. Procedūros kaina - 538 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Grožio pasaulis“ 2016 m. liepos 27 d. rašte Nr. 2016-06 nurodytų procedūrų būtinumu ir jų įkainių realumu, todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam visi keturi randai yra likę po patirto sužalojimo įvykio metu ir šiems liekamiesiems reiškiniams pašalinti yra reikalingos aukščiau nurodytos procedūros, kurioms kaip nurodė nukentėjusysis V. K. lėšų neturi ir todėl nė viena procedūra nėra atlikta, aukščiau nurodytos išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakingo žalą padariusio asmens. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjęs V. K. ieškovas turtinės žalos dydį dėl UAB „Grožio pasaulis“ atliekamų procedūrų (4058 Eur) paskaičiavo remdamasis maksimaliai galimų procedūrų skaičiumi (8). Šiuo atveju nėra žinoma, ar pagal likusių sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam V. K. prireiks maksimalaus procedūrų skaičiaus, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu iš B. P. priteistina V. K. naudai būsimos gydymo išlaidos atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytų procedūrų skaičiaus vidurkį (t. y. po 5 procedūras), iš viso – 2738 Eur (80 x 5 + 240 x 5 + 120 x 5 + 538 = 2738 Eur), tuo pačiu išaiškinant nukentėjusiajam V. K. teisę civilinio proceso nustatyta tvarka ateityje kreiptis į teismą dėl būtinų papildomų gydymo išlaidų atlyginimo.
Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju nukentėjusysis) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nukentėjusysis V. K. ieškinyje nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. jo negautos pajamos iš vykdytos individualios veiklos buvo 820 Eur, tačiau teismui dokumentų, patvirtinančių, jog jis gavo atitinkamas pajamas iš vykdomos veiklos ir pagrindžiančių šių pajamų dydžio, jis nepateikė. Teismui taip pat nėra pateikti įrodymai, kad V. K. nurodytu laikotarpiu tarėsi dėl darbo sutarties su Jonavos mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, o dėl įvykio ir patirtos traumos ši sutartis buvo sudaryta vėliau, dėl ko galimai jis neteko pajamų, todėl šioje dalyje dėl 820 Eur negautų pajamų priteisimo jo reikalavimas atmetamas. Atitinkamai atmetamas V. K. reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimui 798 Eur už sudaužytą mobilųjį telefoną „Samsung g928f Galaxy S6 Edge Plius“, nes byloje nėra įrodymų, kad šis telefonas buvo eismo įvykio metu sudaužytas. Nukentėjęs V. K. taip pat prašo priteisti 200 eurų už eismo įvykio metu sugadintus jo rūbus. Nukentėjusysis V. K. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kiek jo rūbai, kuriais jis vilkėjo eismo įvykio metu, kainavo, o taip pat nepateikė įrodymų, kiek kainavo tokių naujų rūbų įsigijimas. Atsižvelgiant į tai, kad iš tiesų eismo įvykio metu nukentėjęs V. K. buvo sužalotas, o sužalojimus patyrė tiek kontakto su automobiliu BMW ir važiuojamąja dalimi metu, todėl neabejotina, kad eismo įvykio metu rūbai buvo sugadinti. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad eismo įvykio metu jis vilkėjo sportines kelnes ir tamsią striukę, buvo sukarpytas jo megztinis, treningai, todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl sugadintų drabužių vertės įrodymų nukentėjusysis V. K. nepateikė ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus nukentėjusiajam V. K. priteistina 100 Eur už sugadintus drabužius.
V. K. pateikė teismui vaistinės kasos kvitus, patvirtinančius vaistų ir kitų medicininių priemonių įsigijimą už 170,51 Eur sumą. Šioje dalyje jo reikalavimas priteisti atitinkamai 170 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes viename iš kasos kvitų (2015-11-06) už 27,09 Eur nurodyti įsigyti vaistai (Kaptopril, Essentiale forte, Nebilet, Hjertemagnyl) nėra susiję su patirtų fizinių sužalojimų gydymu. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš B. P. nukentėjusiojo naudai priteisti 143,42 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš B. P. nukentėjusiojo V. K. naudai yra priteisiama 2981,42 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino7000 Eur suma, nurodydamas, kad eismo įvykio metu jis patyrė psichikos bei fiziologinius pakitimus, kurie turi ir turės nepageidaujamų pasekmių jo dvasinei savijautai. Be to, kol jis gydėsi, negalėjo kelis mėnesius prižiūrėti savo tėvo V. K. (turinčio neįgalumą), rūpintis šeima ir namų ūkiu, negalėjo sudaryti naujos darbo sutarties, nutrūko jo individuali veikla ir kelis mėnesius jis negavo pajamų.
Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.250 straipsnio 1 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog eismo įvykio kilimo priežastimi yra B. P. veiksmai, kurie ir sąlygojo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. V. K. sužalojimu. Kaltinamoji veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, jog pažeisdama KET reikalavimus sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Byloje nustatyta, kad dėl B. P. neteisėtų veiksmų eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti aukščiau minėti sužalojimai galvos, nugaros ir galūnių srityse, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po kurio liko liekamieji reiškiniai – randai veido ir galūnių srityse.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios B. P. nusikalstamos veikos ir jos netyčinių veiksmų nukentėjusiajam V. K. buvo padaryti aukščiau išvardinti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad be patirto fizinio skausmo nukentėjusysis V. K. dėl kaltinamosios veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus - negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, negalėjo tinkamai pasirūpinti neįgaliu tėvu. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo pajamos, taip pat duomenų, patvirtinančių kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, ar, kad jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Iš esmės jis buvo gydomas medikamentais, rimto operacinio gydymo neprireikė. Pažymėtina, kad po patirtų sužalojimų rimtų liekamųjų reiškinių (išskyrus aukščiau aprašytus randus), trukdančių gyventi pilnavertį gyvenimą, neliko.
Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusysis V. K. įvykio metu ir pats buvo itin neatsargus, išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir nesiėmė jokių priemonių savo saugumui užtikrinti, nors KET nustato, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (KET 44 p). Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. spalio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-1482(17) išvada, iš kurios matyti, jog pats nukentėjusysis (pėsčiasis) sukėlė eismo saugumo grėsmę, t. y. padarytos žalos atsiradimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo veiksmai, jam išėjus į važiuojamąją dalį.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji B. P. šiuo metu yra studentė ir neturi turto, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir V. K. iš B. P. priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Baudžiamojoje byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai (3 t., b. l. 159, 4 t., b. l. 26, 4 t., b. l. 101, 5 t., b. l. 24), kuriais nustatoma, kad nukentėjusysis V. K. už advokato pagalbą, atstovaujant jį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, sumokėjo 1000 Eur. Šios nukentėjusiojo V. K. turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti priteistinos iš kaltinamosios B. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis).
Kaltinamosios B. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai B. P., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamoji B. P. teisiama pirmą kartą, ji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, ji yra jauno amžiaus, studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete antrame kurse, VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašyta, administracine tvarka nebausta, taip pat atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ir didelis nukentėjusiojo V. K. neatsargumas, todėl B. P. skirtina bausmė – bauda.
Skiriant baudą, atsižvelgtina į tai, kad B. P. yra teisiama už nusikaltimą, padarytą 2015 m. spalio 18 d., todėl jos atžvilgiu taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnis, kuris galiojo nusikaltimo padarymo dieną ir kuris numatė, kad už neatsargius nusikaltimus bauda nustatoma iki 75 MGL (Lietuvos Respublikos 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011 m. balandžio 28 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr.1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuris galiojo nusikaltimo padarymo dieną ir numatė bazinį bausmių ir nuobaudų dydį 37,66 euro (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, kaltinamajai B. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nes kaltinamoji B. P. vairuodama kelių transporto priemonę padarė nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais
nusprendžia:
B. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų (20 MGL) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, B. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesiams.
Nustatyti, kad B. P. septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų (20 MGL) baudą turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke; įmokos kodas 6801.
Priteisti iš B. P. V. K. du tūkstančius eurų (2000 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą keturiasdešimt du euro centus (2981,42 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir vieną tūkstantį eurų (1000 Eur) išlaidų advokato darbui apmokėti, kitoje dalyje V. K. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš B. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos keturis šimtus trisdešimt vieną eurą šešiasdešimt aštuonis euro centus (431,68 Eur) žalos atlyginimą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.
Kardomąją priemonę B. P. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.