Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-326-932/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-11
Bylos Nr.: 1A-326-932/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06324-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: M. J.
Advokatai: Linas Žalnieriūnas

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.1.3.6Kai asmeniui yra įsiteisėjęs nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 6 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-932/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06324-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.3.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

nuteistojo M. J. ir asmens, kuriam byla nutraukta, L. B. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės ir nuteistojo M. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu,

M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 30 parų;

M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta arešto bausmė 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, po ko ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 1 mėnesiui.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumento paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. J. lėšoms ir grąžinti jam arba jo įgaliotam asmeniui 420 kronų, 5 svarus ir 1 895 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. baudžiamoji byla BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu nutraukta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad ji neteisėtai laikė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji, žinodama, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. jos su sužadėtiniu M. J. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stikliniuose indeliuose yra laikoma jai ir M. J. bendrai priklausanti narkotinė medžiaga – kanapės, tą narkotinę medžiagą laikė ir vartojo iki 2022 m. birželio 10 d., 09.55 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato pareigūnai, įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė stiklainį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 53,170 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 8,7 % ir stiklainį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 8,783 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 21,4 %, taigi tyčia aiškiai suprasdama, neturėdama tikslo parduoti ar platinti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių bendra masė 61,953 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 30.1 %.

2. M. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą dalį jų parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tokio tikslo (savo reikmėms), o, būtent: jis, 2021 m. gruodžio mėn., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip realizuoti, taip pat neturėdamas tokio tikslo, vazonuose užauginęs narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) – 2008,733 g., neteisėtai jas laikė gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kartu su 10,152 g. narkotine medžiaga – kanapių derva, 5,243 g. psichotropine medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis ir 90,83 g. narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) laikė kavinės „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2022 m. birželio 10 d. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, M. J. nuteistas dėl to, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus, o būtent: jis, 2019 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, močiutės A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rado bei, neturėdamas leidimo, neteisėtai pasiliko (įgijo) ir laikė kavinės „A.“ patalpose pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinį pistoletą „VOLTRAN Firat Compact“ Mod 92, skirtą šaudyti 9 mm dujiniais ir signaliniais šoviniais ir pramoninės gamybos 4 mm kalibro graižtvinį revolverį „KORA BRNO“4 mm Randz 2,5 Nr. 521197, skirtą šaudyti 4 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais iki tol, kol 2022 m. birželio 10 d., 11.05 val., kai kavinės „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kratos metu šaunamieji ginklai buvo rasti ir paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnų, t. y. šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir gynėjo atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Valentas Gritė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria L. B. baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o M. J. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taip pat M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: 1) L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 90 MGL dydžio baudą; 2) M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. M. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. J. laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams; 3) konfiskuoti pinigus (420 kronų, 5 svarus ir 1 895 eurus), kurie gauti iš nusikalstamos veikos.

4.1. Pirmoje skundo dalyje prokuroras dėsto argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl konstatuoto non bis in idem principo pažeidimo, kas nulėmė nepagrįstą bylos nutraukimą dėl L. B.. Pažymi, kad pirminis įtarimas L. B. buvo pareikštas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl neteisėto disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, toliau skunde nurodant konkrečias inkriminuotas aplinkybes. Įvertinus tyrimo metu duotus jos ir tuo metu įtariamojo M. J. parodymus, buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą dėl L. B. nutraukti, kadangi pastaroji aiškiai nurodė neprisidėjusi prie bute vykusio pasiruošimo auginti kanapes, teigė, kad M. J., su kuriuo ji kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, susukdavo suktinę, be to, ji girdėjo, kad pastarasis telefonu daug bendraudavo dėl galimo narkotinių medžiagų pardavimo. Įvertinus tai, buvo priimtas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą L. B. ir ją apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytoją. Būtent tos apklausos metu L. B. atskleidė aplinkybę, kuri iki tol nebuvo tirta ir vertinta, t. y. narkotinių medžiagų laikymą bute. Pagal BPK 166 straipsnio nuostatas prokuroras, ir/ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, sužinojęs apie nusikalstamos veikos požymius, kuriems nebūtinas skundas ar pareiškimas, taip pat prokuroro reikalavimas, esant jau atliekamam tyrimui pagal aiškiai žinomas aplinkybes suderinus įtarimus su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu, pareiškė L. B. įtarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų laikymas savo reikmėms). Apeliantas akcentuoja, kad pirminiame įtarime nebuvo inkriminuota aplinkybė, jog L. B. žinojo, kad bute esančiuose stikliniuose indeliuose yra laikomos narkotinės medžiagos, dėl ko non bis in idem principo pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

4.2. Kitoje skundo dalyje nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. J. veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Pabrėžia, kad skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog buvo rastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios priklausė M. J., pripažinta, kad jis ne tik sau vartojimui darėsi narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau ir platinimui, dėl ko lieka neaišku, kodėl nuteistojo veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad svarbiausia yra įrodyti, jog asmuo bent bendrais bruožais suvokė disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais kaltininko suvokimą apie didelį kiekį, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė ir kita. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl nebuvo pagrindo jo veiksmus perkvalifikuoti į dvi atskiras veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad M. J. nebuvo inkriminuotas alternatyvus platinimo požymis, t. y. pardavimas ar kitaip platinimas didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, būtent tokiu atveju kiltų pareiga didelį kiekį aiškiai pagrįsti surinktais duomenimis.

4.3. Prokuroras nesutinka ir su M. J. paskirta bausme. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes, taip pat skirdamas bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skunde yra dėstomos nuostatos dėl BK 64¹ straipsnio taikymo. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama bendra tvarka (netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo, nenagrinėta pagreitinto proceso tvarka), baudžiamasis procesas baigtas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu, kas reiškia, jog nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bausmės, paskirtos už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, negali būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą (kaip idealioji nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis), kadangi BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos negali būti padaromos esant idealiajai sutapčiai. Tokios veikos yra tęstinio pobūdžio, asmuo atskirai laiko narkotines medžiagas savo reikmėms ir, jas suradus, pagal rastą kiekį asmeniui yra inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 arba 2 dalyse. Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį asmens veiksmuose yra požymis, kad gaminamos, įgyjamos, laikomos narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos, skirtos platinimui. Taigi nors veikos padarytos to paties asmens ir galimai nustatytos tuo pačiu metu atlikus kratą bei tolesnius tyrimo veiksmus, tačiau jų tikslas, motyvas, kiekiai yra visiškai skirtingi ir negali būti tapatinami kaip idealioji sutaptis.

4.4. Paskutinėje skundo dalyje nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai netaikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir nekonfiskuoti bute atliktos kratos metu rasti pinigai – 420 kronų, 5 svarai ir 1 895 eurai. Ikiteisminio tyrimo metu, kai tik buvo paimti pinigai, nebuvo nurodyta, kad jie skirti ir gauti iš kavinės „A.“. Pinigai yra skirtingų valiutų, be to, M. J. savo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai bei įsigijimui veikė įvairiose Skandinavijos valstybėse bei Jungtinėje Karalystėje, dėl ko pinigai pagrįstai buvo laikomi paslėpti namuose. Versija apie tai, kad šie pinigai yra gauti iš kavinės „A.“, pateikta ne iš karto, o jau vykstant tyrimui, todėl įrodžius asmens kaltę dėl narkotinių medžiagų gamybos proceso vystymo ir jų platinimo, nėra pagrindo tikėti kaltininkų parodymais, juo labiau, nurodant minėtą pinigų kilmės versiją buvo tik siekta juos atgauti, tačiau nepateiktas aiškus ir išsamus pagrindimas, kad pinigai uždirbti kavinėje.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo panaikinti 2024 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžio dalį, kuria M. J. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl nurodytos veikos išteisinti, nenustačius visų nusikalstamos veikos sudėties požymių; taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

5.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistasis M. J. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Tvirtinama esant daug abejonių, kurių nagrinėjant bylą teisme nepavyko pašalinti ir paneigti, todėl M. J. turėtų būti išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo įrodyti ir pagrįsti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o, būtent, subjektyvusis – kaltės – požymis, t. y. tiesioginė tyčia, kad M. J. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti. Išvadą, ar asmuo siekė parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas, galima daryti tik išanalizavus ir įvertinus visumą įrodymų, kurie leistų teismui spręsti apie tikrąjį kaltininko suvokimą nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau nagrinėjamoje byloje būtent tokių duomenų ir nėra, nustatytas tik kaltinime nurodytų medžiagų suradimo faktas.

5.2. Gynėjas skunde aptaria nuteistojo parodymus, akcentuoja, kad apklausiamas M. J. nuosekliai neigė turėjęs tikslą platinti; dėl bute atliktos kratos metu rastų ir paimtų kanapių paaiškino, kad šešerius metus turėjo priklausomybę kanapėms, jas vartojo kiekvieną dieną; nenorėdamas kasdien jas pirkti, tokiu būdu kaskart rizikuojant baudžiamąja atsakomybe, nusprendė pats auginti kanapes. Kanapių derva – šalutinis tų pačių auginamų kanapių produktas, kurį irgi vartodavo; glotniagalvių genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis rado išmestus prie naktinio klubo, pasiėmė, norėdamas juos išmėginti; toks grybų kiekis (5,243 g) tik nežymiai viršijo nedidelį jų kiekį – 5 g. Akivaizdu, kad glotniagalvių genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys dėl itin mažo kiekio nebuvo skirti pardavimui ar kitokiam platinimui, juo labiau, byloje nėra jokių tokį tikslą pagrindžiančių duomenų. Svarstykles ir smulkintuvus naudojo kanapėms dozuoti (sau buvo nusistatęs suvartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną), taip pat trąšoms, skirtoms kanapėms tręšti, dozuoti. Šis įrankis neturi jokio ryšio su platinimo tikslu. Kavinėje atliktos kratos metu rastas ir paimtas kanapes laikė pluoštinėmis, taip pat nuteistasis pažymėjo, kad jam patiko tiek kanapių auginimo procesas, tiek galimybė žymiai pigiau ir ilgam jomis apsirūpinti.

5.3. Gynėjas pažymi, kad šios kategorijos bylose dėl asmens kaltės paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir faktines bylos aplinkybes – atliktus veiksmus, jų intensyvumą, pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. Šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės kaltei įrodyti, ekspertizės aktas, specialisto išvada ir pan.). Šioje byloje nuteistojo parodymus apklausiama patvirtino išteisintoji L. B. ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. L., kuris nurodė girdėjęs, jog M. J. rūko narkotines medžiagas. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją L. B. kategoriškai paneigė savo pirminius ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus prieš M. J., paaiškino, kad tie parodymai buvo duoti spaudžiant pareigūnams (reikalavo apkalbėti nuteistąjį), apklausos protokole iškraipant jos parodymų turinį, grasino, kad kitaip ji pati neišvengs gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės.

5.4. Gynėjas skunde pabrėžia, kad reikšminga aplinkybė yra ta, jog byloje nėra duomenų, kurie galėtų kategoriškai pagrįsti M. J. siekį parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas. Nenustatyta, kad nuteistasis būtų kam nors būtų pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Nors M. J. pareigūnams nurodė svarstęs tokią galimybę, tačiau pabrėžė, jog tai buvo tik mintys ir jokių konkrečių veiksmų neatliko, be to, svarbu, kad tokie parodymai buvo duoti atsakant į, kaip teigiama, tendencingą tyrėjos klausimą. M. J. atžvilgiu buvo taikomos neviešos procesinės prievartos priemonės, tačiau jų metu nefiksuoti jokie duomenys, įrodantys, kad M. J. siekė platinti ar atliko platinimo veiksmus. Nors nuosprendyje akcentuojamos kratos metu rastos svetimos mokėjimo kortelės, tačiau nenustatytas jų ryšys su M. J. disponuotomis narkotinėmis medžiagomis. Taip pat nebuvo rasta piniginių sumų, kurios būtų priskirtos platinimo būdu gautoms lėšoms, tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pats teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė grąžinti konfiskuotus pinigus nuteistajam, konstatuodamas, kad jos nesusietos su lėšomis, gautomis iš nusikalstamos veikos. Tikslą platinti paneigia ir tai, kad M. J. lėšų pragyvenimui gaudavo iš vykdomos individualios maisto kurjerio veiklos, taip pat automobilio remonto ir perpardavimo, o jo sugyventinė L. B. ėjo kavinės direktorės pareigas. Pažymima, kad nuteistojo organizme rastos draudžiamos medžiagos, sulaikymo metu atlikto šlapimo tyrimo rezultatas parodė, kad M. J. vartojo narkotines medžiagas, be to, jis praeityje jau buvo teistas už neteisėtą kanapių įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti (ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos jo sprendimui pačiam auginti kanapes). Surastas kanapių kiekis yra realus asmeniniam suvartojimui, ypač įvertinus ilgesnį nei 6 metų vartojimo stažą bei tai, kad M. J. per dieną suvartodavo ne mažiau nei 5 g kanapių.

5.5. Paskutinėje skundo dalyje dėstomi grumentai dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismui išteisinus M. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, prašoma, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais arba BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atkreipiamas dėmesys, jog nusikaltimų padarymui didelę įtaką turėjo jaunas nuteistojo amžius, stipri priklausomybė narkotikams, visgi M. J. deda dideles pastangas, siekdamas atsikratyti šios priklausomybės. Teismui pateikti dokumentai pagrindžia, kad po veikos padarymo M. J. šlapime narkotikų pėdsakų nerasta, be to, jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo, likusiu laiku savanoriauja. Taip pat svarbu, kad M. J. ir L. B. artimu metu planuoja sudaryti santuoką ir susilaukti vaikų. Gynyba papildomai pastebi, kad nors M. J. praeityje buvo teistas, tačiau teistumai yra išnykę, nusikalstamais veiksmais reali žala niekam nepadaryta. Nuteistasis pripažįsta esmines jam inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

5.6. Gynėjas pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas M. J. būtų žalingas – sugriautų jo pozityvius socialinius ryšius, neigiamai atsilieptų tolimesniam jo gyvenimui. Apelianto įsitikinimu, pakankamą nuteistojo nubaudimą užtikrintų ir švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, tačiau ją griežtai ribojančios bausmės skyrimas (paskiriant įpareigojimus, draudimus, baudžiamojo poveikio priemones, taip pat nustatant intensyvią priežiūrą). Teismų praktika leidžia už sunkius nusikaltimus skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatytą, bausmę.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir nuteistojo gynėjas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Atsiliepime nesutinkama prokuroro argumentais, kuriais įrodinėjama, kad L. B. byla nepagrįstai nutraukta BK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Taip pat ginčijamas prokuroro prašomas M. J. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje vėlgi atkartojant gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Kaip nepagrįstą prašoma atmesti prokuroro reikalavimą netaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų. Čia pažymima, kad vienu trečdaliu buvo sumažinta tik bausmė, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Tokios nuostatos taikytos pagrįstai, kadangi šioje dalyje įrodymai netirti, M. J. pilnai pripažino kaltę dėl šios veikos. Taip pat prašoma netenkinti prokuroro prašymo konfiskuoti pinigines lėšas. Akcentuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog kratos metu rastas pinigines lėšas M. J. įgijo iš narkotinių medžiagų platinimo ar vykdydamas kitas nusikalstamas veikas. Tokių duomenų nepateikė ir prokuroras, kuris dėsto tik prielaidas, o jomis negalima grįsti teismo išvadų.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nagrinėjamoje byloje prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą L. B. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Taip pat ginčijamos išvados dėl nuteistojo M. J. veiksmų perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tvirtinant, kad nuteistasis savo veiksmais padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino šią bausmę vienu trečdaliu, taip pat neteisingai išsprendė bausmių skyrimo ir bendrinimo klausimus bei nepagrįstai nekonfiskavo kratos metu paimtų pinigų. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad M. J. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant už šį nusikaltimą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Dėl bylos nutraukimo L. B. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu

9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. B. buvo kaltinama padariusi tuos pačius veiksmus, dėl kurių Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jai jau buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl konstatuota, kad buvo pažeistas draudimo asmenį du kartus bausti už tą pačią veiką (non bis in idem) principas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

10. Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, įrodinėja, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas ir vertintas narkotinių medžiagų laikymas, šis požymis L. B. nebuvo inkriminuotas, tačiau vėliau, kai tokios aplinkybės paaiškėjo, pastarajai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių medžiagų laikymo. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu L. B. 2022 m. birželio 10 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, veikdama bendrai su M. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, šias narkotines medžiagas parsigabeno adresu (duomenys neskelbtini), po ko šias medžiagas 2022 m. birželio 10 d. atliktos kratos metu paėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį narkotinių medžiagų laikė kavinės „A.“ patalpose, šias medžiagas 2022 m. birželio 10 d. kratos metu taip pat paėmė policijos pareigūnai (4 t., b. l. 7). Pastebėtina, kad įtarimas L. B. įteiktas tą pačią dieną, kai narkotinės medžiagos ir buvo paimtos. Dėl šios priežasties įtarime nebuvo detalizuota narkotinių medžiagų rūšis, kiekis, kadangi dar nebuvo atliktas jų tyrimas, tačiau akivaizdu, kad L. B. buvo įtariama disponavusi visomis kratos metu paimtomis narkotinėmis medžiagomis, kurias, kaip įtarta, ji įgijo, pargabeno bei laikė bute ir kavinės patalpose, iki šias medžiagas kratų metu paėmė policijos pareigūnai. Nors pranešime apie įtarimą alternatyvi veika – laikymas nėra konkrečiai nurodyta, tačiau minėto įtarimo turinys atskleidžia, kad L. B. be įgijimo, pargabenimo buvo įtariama bute ir kavinėje esančias narkotines medžiagas turėjusi savo žinioje iki kol kratų metu jos buvo paimtos policijos pareigūnų.

12. 2022 m. spalio 7 d. ikiteisminis tyrimas L. B. buvo nutrauktas, konstatavus, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (4 t., b. l. 26-29). Prokuroro nutarime nurodyta, kad L. B. nedalyvavo narkotinių medžiagų įgijimo, gaminimo procese, o šią veiką M. J. įgyvendino savarankiškai. Prokuroro nutarime taip pat nėra jokių užuominų, kad ikiteisminis tyrimas L. B. turėtų būti tęsiamas dėl galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad po priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras kreipėsi su prašymu L. B. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytoją (4 t., b. l. 39). Taigi ir prokuroras sprendė, kad L. B. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, dėl ko 2022 m. spalio 20 d. jis pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta kaip liudytoja (4 t., b. l. 46-49).

13. Iš tolesnės bylos medžiagos matyti, kad po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. lapkričio 11 d. L. B. vėl buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą jau pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (4 t., b. l. 54-55). Šį kartą ji buvo įtariama (duomenys neskelbtini) esančiame bute laikiusi narkotines medžiagas (61,953 g kanapių), neturėdama tikslo jas platinti, kol šią narkotinę medžiagą 2022 m. birželio 10 d. kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Analogiškos aplinkybės vėliau buvo nurodytos ir kaltinamajame akte, dėl tokio kaltinimo byla nagrinėta ir pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų nei apie sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą L. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nei apie sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, panaikinant anksčiau nurodytą 2022 m. spalio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Priešingai nei tvirtina prokuroras, po sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos anksčiau ir kurios leistų manyti apie L. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Net ir iš prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio yra aišku, kad dar iki minimo sprendimo priėmimo buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad L. B. žinojo apie bute laikomas narkotines medžiagas, taip pat žinoma, kad L. B. jų pavartodavo. Antai, apklausta L. B. nurodė, kas yra išdėstyta ir prokuroro nutarime, kad jos sugyventinis buto palėpėje įsirengė patalpą, kurioje augino kanapes, ji matė vazonus su kanapėmis, žinojo, kad narkotinės medžiagos yra laikomos namuose, apklaustoji neneigė kartais pati pavartodavusi kanapių (4 t., b. l. 10-11). Tad nors prokuroras kaip esminį pagrindą įteikti naują pranešimą apie įtarimą L. B. nurodo jos apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau šios apklausos metu užfiksuotos aplinkybės ir taip buvo žinomos dar iki nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Dargi tokia situacija, kai asmuo apklausiamas liudytoju, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, duoda parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, nors tokios aplinkybės buvo žinomos ir anksčiau, ir tokių parodymų pagrindu vėliau yra pareiškiamas naujas įtarimas, nėra suderinama nei su teise neduoti parodymu prieš save, nei su proceso teisingumo principu.

14. Taigi palyginus L. B. pareikštą įtarimą padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, dėl kurio prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir suformuluotą kaltinimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. B. pareikštas kaltinimas yra iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas jai jau buvo nutrauktas. Šiuo atveju sutampa tiek ankstesnio įtarimo, tiek kaltinimo esmė – tų pačių narkotinių medžiagų laikymas, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, iki kol narkotines medžiagas 2022 m. birželio 10 d. kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Nors pirminiame įtarime ir vėliau suformuotame kaltinime skiriasi narkotinių medžiagų kiekis, laikymo tikslas, tačiau non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Be to, vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijų Nr. 6602/09 ir 71879/12). Šiuo atveju esminis požymis yra narkotinių medžiagų laikymas, o teisinė veikos kvalifikacija pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ar 260 straipsnio 1 dalį dėl laikymo tikslo nepaneigia non bis in idem principo pažeidimo.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. B. buvo persekiojama iš esmės dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas jai buvo nutrauktas, todėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, nustatyta pagrįstai.

16. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis nėra nuosekli, joje yra prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad L. B. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stikliniuose indeliuose laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių bendra masė 61,953 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 30.1 %, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 2 lapas). Tolesnėje nuosprendžio dalyje, pasisakydamas dėl L. B. pareikšto kaltinimo pagrįstumo, teismas, kaip jau nurodyta, padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas L. B. buvo tęsiamas iš esmės už tuos pačius veiksmus, dėl kurių prokuroro 2022 m. spalio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jai buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla L. B. buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, atitinkamai teismas nepasisakė dėl surinktų duomenų vertinimo (nuosprendžio 21-24, 36 lapai). Taigi matyti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pirmiausia nustatė, jog L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 259 straipsnio 1 dalyje, nors iš nuosprendyje išdėstytų motyvų aiškiai matyti, kad nustačius aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, surinkti duomenys nebuvo vertinami. Taigi laikytina, kad L. B. buvo kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl aplinkybių, kurios išdėstytos šio nuosprendžio 1 pastraipoje, tačiau baudžiamoji byla jai nutraukta konstatavus BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą pagrindą.

Dėl nuteistojo M. J. veikos kvalifikavimo

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad nuteistasis M. J. narkotines medžiagas laikė, turėdamas du tikslus – dalį medžiagų išplatinti, o dalį suvartoti pats. Esant šiems dviem tikslams ir neginčijamai nenustačius, kad platinimo tikslais nuteistasis laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

18. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad byloje yra aiškiai nustatyta, jog M. J. laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, tikslas platinti taip pat yra įrodytas, todėl, apelianto įsitikinimu, nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nuteistojo gynėjas tvirtina, kad kratos metu rastas ir paimtas narkotines medžiagas nuteistasis M. J. laikė tik savo vartojimui, pabrėžiant, kad pastarasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartoja dideliais kiekiais, o tikslas platinti šioje byloje nėra įrodytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti nei su prokuroro, nei su gynėjo apeliacinio skundo argumentais.

19. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra aiškiai nustatyta, jog nuteistasis M. J. sistemingai ir pakankamai dideliais kiekiais vartodavo narkotines medžiagas. Apklausiamas nuteistasis teigė esantis priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kanapes vartodavo dideliais kiekiais (bent po 5 g per dieną), šiuo metu gydosi. Kadangi nebenorėjo pirkti kanapių iš gatvės, todėl pradėjo jas pats auginti namuose (3 t., b. l. 28-30; 42-44; 5 t., b. l. 71-80). Tokią nuteistojo parodymų dalį dėl turimos priklausomybės ir sistemingo draudžiamų medžiagų vartojimo patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Antai, nuteistojo sugyventinė L. B. taip pat nurodė, kad M. J. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas nuolat vartodavo, žinojo apie jo ketinimus nuomotame bute auginti kanapes (4 t., b. l. 10-11; 46-49; 5 t., b. l. 71-80). Nuteistojo priklausomybę narkotinėms medžiagoms patvirtina ir pateikti dokumentai iš gydymo įstaigų, kuriuose užfiksuoti nusiskundimai dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (5 t., b. l. 90; 92). Be to, M. J. lankėsi Baltijos ir Amerikos klinikoje dėl priklausomybės nuo kanapių, jam teikta psichologinė pagalba ir lazerinė terapija (5 t., b. l. 94). Kratos atlikimo dieną atliktas šlapimo tyrimas taip pat patvirtino kanapių vartojimo faktą (3 t., b. l. 16). Be kita ko, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu M. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 89). Tokių duomenų visuma patvirtina ilgalaikį ir pakankamai intensyvų narkotinių medžiagų vartojimo faktą, todėl, priešingai nei tikina prokuroras, negalima daryti aiškios ir neginčijamos išvados, kad nuteistasis, disponuodamas dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, turėjo tikslą tokį kiekį, t. y. būtent didelį, išplatinti.

20. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tik tokią išvadą, kad ne visos narkotinės medžiagos buvo laikomos savo vartojimui, o dalis jų laikyta ir turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nuteistojo parodymai apie tai, kad jis užsiaugino didelį kiekį kanapių išskirtinai tik tuo tikslu, kad jas suvartotų pats ir tokių medžiagų užtektų ilgesniam laikotarpiui, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su gynėjo argumentais, jog šioje byloje nėra įrodytas tikslas platinti narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad M. J. bute laikė 2 008,733 g kanapių (antžeminių dalių), kavinės „A.“ patalpose – dar 90,83 g kanapių (antžeminių dalių). Taigi nuteistasis M. J. disponavo tokiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuris daugiau nei 4 kartus viršija minimalią didelio kiekio ribą (500 g). Toks bendras narkotinės medžiagos kiekis, nuteistajam vartojant net ir po jo nurodomus 5-7 g kanapių per dieną, neduoda objektyvaus pagrindo išvadai apie jų laikymą vien tik vartojimo tikslais. Atkreiptinas dėmesys į narkotinės medžiagos laikymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalis jų buvo supakuotos į maišus, stiklainius, dėžes, tačiau dalis kanapių buvo supakuotos ir į plastikinius maišelius (iš viso 28 vnt.), kuriuose kanapių kiekis svyruodavo apie 5 g. Skirtingais kiekiais sufasuotos ir atskirose vietose laikytos, skirtingo stiprumo kanapės (pagal tetrahidrokanabinolio kiekį) taip pat leidžia spręsti apie jų laikymą ne tik savo vartojimui. Be kita ko, kratos metu buvo rastos ir dvi elektroninės svarstyklės, ant kurių aptikti kanapių ir kanapių dervos pėdsakai, kas leidžia spręsti apie siekį tiksliai dozuoti kanapes, turint tikslą jas platinti kitiems asmenims; be to, ventiliatoriai, šildytuvai, kiti daiktai, taip pat nuteistojo užrašai, kuriuose fiksuotas detalus auginimo procesas, atkleidžia išvystytą narkotinių medžiagų auginimo infrastruktūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kratos metu rastas 22 banko korteles, išduotas tiek nuteistajam, tiek ir kitiems asmenims, 5 SIM korteles, 13 SIM kortelių rėmelių, kas taip pat leidžia daryti išvadą apie nuteistojo turėtą tikslą platinti narkotines medžiagas (bendraujant su kitais asmenimis vis keičiant telefono numerius, banko sąskaitas). Nors gynėjas akcentavo, kad mokėjimo kortelės, išduotos D. L. vardu, yra nesusijusios su inkriminuota nusikalstama veika ir buvo naudotos kitiems tikslams (tą apklaustas akcentavo ir pats liudytojas D. L.), tačiau be šių kortelių, priklausiusių nurodytam nuteistojo draugui D. L., buvo rasta daug kitų kortelių. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pirmą kartą L. B. nurodė supratusi, jog M. J. pardavinėdavo kanapes, taip sprendė iš to, kad jis nuolat bendraudavo SMS žinutėmis ir skambučiais, padaugėjo pinigų, o turimų kanapių kiekis buvo didelis (4 t., b. l. 10-11). Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad nuteistasis M. J. ilgą laiką niekur nedirbo (3 t., b. l. 155), neturėjo turto (1 t., b. l. 63), vykdyti individualią veiklą pradėjo gerokai vėliau – tik 2023 m. lapkričio 27 d. (5 t., b. l. 85). Nors apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. B. paneigė savo pirminius parodymus bei tvirtino apie pareigūnų jai darytą spaudimą, visgi jos duotų parodymų dalį apie M. J. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina ir anksčiau minėtų įrodymų visuma. Tuo tarpu apklausų metu nurodytos aplinkybės apie M. J. vertimąsi automobilių prekyba yra deklaratyvios ir nepatvirtintos jokia objektyvia bylos medžiaga. Be kita ko, teisiamajame posėdyje buvo apklausta ir L. B. apklausą ikiteisminio tyrimo metu vykdžiusi vyresnioji tyrėja J. R., kuri kategoriškai nurodė apklausą vykdžiusi pagal nustatytus reikalavimus, protokole fiksavo tik tai, ką sakė įtariamoji, apklausos metu nebuvo jokių kitų pareigūnų, negavo jokių nurodymų, kokias aplinkybes fiksuoti apklausos metu (5 t., b. l. 68-70). Apklausos protokolą pasirašė ir jokių pastabų neturėjo ir pati L. B. (4 t., b. l. 10-11). Tokiu būdu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu L. B. nurodytomis aplinkybėmis dėl tikslo platinti narkotines medžiagas, juo labiau, kad tokias aplinkybes patvirtina ir kiti ištirti įrodymai.

21. Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. J., laikydamas narkotines medžiagas, turėjo du tikslus – asmeniškai jas vartoti ir parduoti ar kitaip išplatinti. Sutiktina su gynėju, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas konkretus narkotinių medžiagų pardavimo sandoris ar kitoks platinimo faktas, nebuvo užfiksuota pokalbių apie platinimo aplinkybes, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. J. turėjo tikslą dalį narkotinės medžiagos išplatinti. Visgi aplinkybė, kiek iš kratos metu paimtų narkotinių medžiagų buvo skirta M. J. asmeniniam vartojimui, o kiek jų buvo skirta platinimui, liko nenustatyta. Įvertinus tai, kad pats nuteistasis sistemingai, intensyviai ir pakankamai nemažais kiekiais vartodavo narkotines medžiagas bei nenustačius platinimui skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima nuteistajam inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio, kaip to prašė prokuroras. Dėl to nuteistojo M. J. veiką kvalifikuodamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, susijusi su M. J. padarytomis nusikalstamomis veikomis, yra nenuosekli ir prieštaringa. Pirmiausia apylinkės teismas aprašomojoje dalyje išdėstė, kad M. J. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų (iš viso 2 099,563 g kanapių, 10,152 g kanapių dervos ir 5,243 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis), turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (nuosprendžio 2 lapas). Vėlesnėje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, kad M. J. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas du tikslus – dali medžiagų platinti, o dali savo vartojimui, todėl nurodė, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 24-30 lapai). Galiausiai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įgijimo ir gabenimo požymiai nėra nustatyti, juos pašalino ir konstatavo, kad M. J. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas vieną tikslą – jas parduoti ar kitaip platinti (nuosprendžio 30 lapas). Visgi rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad M. J. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (nuosprendžio 36 lapas). Taigi, skundžiamame nuosprendyje yra prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių nustatymo, narkotinių medžiagų laikymo tikslo, veikų kvalifikavimo, tačiau, įvertinus bendrą procesinio sprendimo turinį, yra aišku, jog teismas nustatė faktines aplinkybes tik dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo turint du tikslus – dalį medžiagų parduoti ar kitaip išplatinti, o dalį jų vartoti pats, bei liko nenustatyta, kokia dalis skirta platinimui, todėl veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą patvirtina ir apeliacinių skundų turinys, kuriuose ginčijamas įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas būtent pagal 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Taigi nors pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nuosprendžio atskiros dalys ir yra prieštaringos, tačiau bendras procesinio sprendimo turinys leidžia daryti aiškią išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių nustatymo ir veikos kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, nurodytus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Nustatyti nuosprendžio prieštaravimai ištaisytini faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą išdėstant taip, kaip jos nurodyta šio nuosprendžio 2 pastraipoje.

Dėl bausmės

23. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį arešto bausmės (atitinkamai 45 paroms ir 30 parų). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tiek į padarytų nusikaltimų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertino atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuota tik BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju) ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytas bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį už galimą skirti vidurkį.

24. Apeliaciniu skundu gynėjas prašo skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, tuo tarpu prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, M. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir dėl šios veikos skirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Be to, prokuroro teigimu, teismas bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai subendrino taikydamas apėmimo būdą, kadangi šios veikos negali būti padarytos idealiąja sutaptimi.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam M. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bausmė paskirta teisingai, parinktas jos dydis atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, o gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistojo M. J. bendras disponuotų kanapių kiekis daugiau nei 4 kartus viršija didelio kiekio minimalią ribą. Nors šioje byloje ir nebuvo nustatyta, koks konkrečiai kiekis buvo skirtas pardavimui ar kitokiam išplatinimui, tačiau išvystyta narkotinių medžiagų auginimo infrastruktūra, paruoštų vartoti dozių kiekis, jų išfasavimas, laikymas skirtingose vietose ir talpose, neduoda pagrindo išvadai apie padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinumą ar mažesnį jos pavojingumą. Sprendžiant bausmės klausimą atsižvelgtina ir į nuteistojo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. praeityje 3 kartus teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo ir kartą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Gynėjas teisingai nurodo, kad ankstesni nuteistojo teistumai yra išnykę, tačiau į duomenis apie praeityje padarytas nusikalstamas veikas visgi yra atsižvelgtina bendrai vertinant asmenybę ir tokie duomenys vis tik neigiamai apibūdiną nuteistąjį. Sprendžiant apie nuteistojo asmenybę svarbu atkreipti dėmesį ir į jo daromus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad M. J. sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas tokios teisės, be to, jo vairuojamos transporto priemonės yra neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta jų techninė apžiūra, viršija leistiną greitį (3 t., b. l. 115-153). Tendencingai pasikartojantys šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos skiriamos gana ženklios baudos, taip pat parodo M. J. atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi. Be to, nuteistasis ignoruoja jam paskirtas administracines baudas ir jų apskritai nemoka. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. J. ilgą laiką niekur nedirbo (3 t., b. l. 155), Užimtumo tarnyboje registravosi tik nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d., darbo paieškas nutraukė paties iniciatyva (3 t., b. l. 154). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nebuvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nenustatyta ir kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių). Sutiktina su gynėju, kad M. J. artimas ryšys su L. B., individualios veiklos vykdymas, gydymasis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, savanorystė yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tačiau jie nesudaro pagrindo dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra labiau artimesnė minimaliam dydžiui, kaip ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Gynėjas itin akcentavo, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę turi būti atsižvelgiama į nuteistojo interesų svarbą, tokios bausmės rūšies įtaką tolimesniam nuteistojo gyvenimui, tačiau skiriant bausmę privalo būti vertinamos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, neignoruojant ir visuomenės bei valstybės interesų.

26. Taigi, įvertinusi nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisinio pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę nebuvimo yra teisinga ir pagrįsta. Taip pat nėra jokio pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

27. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti prokurorui, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės nepagrįstai subendrintos apėmimo būdu. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje situacijos, kai neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis asmuo turi du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), veikos kvalifikuojamos kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-263/2012, 2K-315-139/2015, 2K-309-495/2019, 2K-163-788/2021, 2K-102-788/2021). Taigi nustačius, kad veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei, paskirtai už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, apimant bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

28. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu sumažino bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Bausmė nuteistajam mažinama vienu trečdaliu, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ar bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos eiga aiškiai rodo, kad esamu atveju nebuvo nustatyta nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų paskirtos bausmės mažinimui vienu trečdaliu. Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir trečdaliu sumažino nuteistajam paskirtą skirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu prašo M. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia iš esmės jokių, tokį griežtesnės bausmės skyrimą pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aptartus nuteistąjį ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius duomenis, dėl šios nusikalstamos veikos nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, disponuotų šaunamųjų ginklų skaičių (disponuota dviem šaunamaisiais ginklais – 9 mm kalibro dujiniu pistoletu „VOLTRAN Firat Compact“ Mod 92 ir pramoninės gamybos 4 mm kalibro graižtviniu revolveriu „KORA BRNO“4 mm Randz 2,5), nenustatė pagrindo skirti griežtesnę bausmę, t. y. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę.

29. Tuo pačiu pažymėtina, kad bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas prie subendrintos bausmės, paskirtos už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, pridėjo visą bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau detalesnių motyvų, kodėl buvo pasirinktas toks bausmių bendrinimo būdas, visgi nenurodė. Į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – kaip visumą atsižvelgtina tiek skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą. Atsižvelgus į tai, kad M. J. buvo paskirtos atitinkamų straipsnių sankcijų vidurkio nesiekiančios bausmės (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį netgi artimesnė minimaliam dydžiui), nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, nepasižymi didesniu pavojingumu, nuteistasis visiškai prisipažino dėl šios veikos padarymo, dėl ko nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tikslinga pridėti tik dalį bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir galutinės subendrintos bausmės dydį palikti tokį patį, koks buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo priimtu skundžiamu nuosprendžiu.

Dėl turto konfiskavimo

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai (420 kronų, 5 svarai ir 1 895 eurų) nėra gauti iš nusikalstamos veikos, priėmė sprendimą juos grąžinti M. J. arba jo įgaliotam asmeniui. Nesutikdamas su tuo, apeliaciniame skunde prokuroras pabrėžia, kad kratos metu nuteistasis negalėjo paaiškinti, iš kur gauti pinigai, pažymi, kad jie rasti skirtingomis valiutomis, todėl įrodžius nuteistojo kaltę dėl narkotinių medžiagų gamybos vystymo ir platinimo, nėra pagrindo tikėti iškelta versija apie tai, kad pinigai buvo uždirbti iš kavinės veiklos. Tokie prokuroro argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nors prokuroras ir teigia, kad kratos metu paimti pinigai yra gauti iš nusikalstamų veikų, tačiau tokių argumentų nepatvirtina bylos medžiaga ir nustatytos aplinkybės. Vien iš įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad M. J. yra pripažintas kaltu tik dėl narkotinių medžiagų laikymo, turint du tikslus – parduoti ar kitaip išplatinti bei suvartoti pačiam. Akivaizdu, kad vien tik narkotinių medžiagų laikymo faktas, net ir turint tikslą dalį jų parduoti ar kitaip išplatinti, dar nereiškia, kad pats laikymas savaime sukuria pajamas. Be kita ko, tiek M. J., tiek ir L. B. nurodė, kad kratos metu paimti pinigai yra iš kavinės teikiamų paslaugų uždirbtos lėšos. Tokių aplinkybių pagrindimui buvo pateiktos kasos aparato kasos operacijų žurnalo ir kasos čekių ir kasos ataskaitų už grynuosius pinigus kopijos (3 t., b. l. 70-73). Galima pastebėti, kad prokuroras, nurodydamas, kad negalima tikėti tokia nuteistojo ir jos sugyventinės versija, kadangi ji buvo iškelta tik praėjus kuriam laikui, bando įrodinėjimo naštą perkelti pačiam nuteistajam, kad jis pagrįstų kratos metu paimtų lėšų teisėtumą, tačiau toks turto pripažinimo konfiskuotinu įrodinėjimas nėra galimas, o bylos aplinkybės neduoda pagrindo daryti aiškią išvadą, kad kratos metu paimti pinigai buvo gauti iš byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Taigi byloje nenustatyta, kad kratos metu paimti pinigai būtų gauti iš nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos nusprendė grąžinti nuteistajam M. J. ar jo įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo M. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, trečdaliu sumažinta M. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 1 mėnesiui.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio aprašomąją dalį nurodant, kad L. B. buvo kaltinama tuo, kad ji neteisėtai laikė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji, žinodama, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. jos su sužadėtiniu M. J. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), stikliniuose indeliuose yra laikoma jai ir M. J. bendrai priklausanti narkotinė medžiaga – kanapės, tą narkotinę medžiagą laikė ir vartojo iki 2022 m. birželio 10 d., 09.55 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato pareigūnai, įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė stiklainį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 53,170 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 8,7 % ir stiklainį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 8,783 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 21,4 %, taigi tyčia aiškiai suprasdama be tikslo parduoti ar platinti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių bendra masė 61,953 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 30.1 %, t. y. tokiais savo veiksmais ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio aprašomąją dalį nurodant, kad M. J. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą dalį jų parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tokio tikslo (savo reikmėms), o, būtent: jis, 2021 m. gruodžio mėn., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip realizuoti, taip pat neturėdamas tokio tikslo, vazonuose užauginęs narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) – 2 008,733 g, neteisėtai jas laikė gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kartu su 10,152 g narkotine medžiaga – kanapių derva, 5,243 g psichotropine medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis ir 90,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė kavinės „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2022 m. birželio 10 d. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. šiais veiksmais M. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis