- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- eI-2615-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01219-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Ryčio Krasausko,
atsakovės Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovui Tomui Mozūrai,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Sergejui Montvilai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:
1) Panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VS-67;
2) Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 12-01-466;
3) Įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą D. K. dėl esamos grėsmės padaryti neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams interesams.
Nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. pateikė prašymą Tarnybai atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tarnyba 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VS-67 netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tarnybos sprendimas buvo patvirtintas Ministerijos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 12-01-466.
Pareiškėjas prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo motyvavo tuo, kad jam atliekant privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo veiklą UAB „GT Baltija“. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės pajamas pakėlė iki 68 613,50 Eur. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 7 d. paskirtas įmonės direktoriumi ir yra vienintelis asmuo, kuris organizuoja įmonės veiklą bei teikia audito paslaugas įmonės klientams. Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, atsakingas už sklandžią ir pelningą įmonės veiklą, be pareiškėjo įmonė nefunkcionuotų, o tai reikštų pajamų ir klientų praradimą. Be vadovo įmonė per 9 mėnesius praras dideles pajamas, o tai įmonę privestų prie bankroto ir taip bus padaryta neproporcinga žala. Pareiškėjas nenori prarasti darbo vietos, kurią sukūrė ir iš veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atliekant privalomąją karo tarnybą pareiškėjas, tikėtina, prarastų savo vystomą veiklą, taip pat ir valstybei būtų padaryta žala, nes nebūtų mokami mokesčiai. Nurodė, kad šiuo metu įmonėje dirba 5 darbuotojai, kuriems uždavinius duoda pareiškėjas. Pareiškėjo duodamos užduotys padėjo įmonei pelningai vystyti veiklą. Išėjus pareiškėjui į privalomąją karo tarnybą nukentės ne tik pareiškėjas bet ir kiti darbuotojai, kurie patikėjo pareiškėju. Minėtais pagrindais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir Karo prievolės įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, prašė skundą patenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas su 2018 m. sausio 23 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą atidėti privalomąją karo tarnybą. Su prašymu pateikė UAB „GT Baltija“ prašymą ir dokumentus iš VĮ Registrų centro, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra įmonės UAB „GT Baltija“ akcininkas. Prašyme nors ir nurodė, kad yra įmonės vyriausiasis finansininkas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas taip pat jokiais įrodymais nepagrindė prašymo teiginių, kad jis įmonės klientams teikia buhalterines, audito paslaugas, taip pat nepateikė savo išsilavinimą pagrindžiančių įrodymų. Išnagrinėjus dokumentus pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta patenkinti.
Dėl skundo argumentų pažymėjo, kad neproporcingai didelės žalos padarymo atvejai ir jų nagrinėjimo tvarka yra nustatyti Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepatenka į Apraše nurodytas išimtis, kurioms esant gali būti atidėta tarnyba. Pažymėjo, kad pareiškėjui prieš tampant įmonės akcininku ir vadovu jam jau buvo žinomos aplinkybės, kad jis bus pašauktas atlikti tarnybą, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, aplinkybių, kad jam nevadovaujant įmonei, įmonė patirtų didelę žalą, ar kiltų kiti sunkumai. Pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas, jog yra šaukiamas atlikti karo tarnybos, pats prisiėmė riziką dėl įmonės įkūrimo. Atkreipė dėmesį, kad prieš tampant įmonės vadovu, įmonei vadovavo pareiškėjo tėvas, todėl nepagrįstai teigiama, kad įmonė gali nutraukti vykdomą veiklą, priešingai, įmonė liktų šeimos rankose.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą pagrįsdamas žalos kilimu, tikrosios žalos masto nenurodo, be to, pats teigia, kad žala tik galima. Įmonės gaunamos pajamos savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos. Pažymėjo, kad tarnyba individualia tvarka gali būti atidedama, tačiau pareiškėjas nenurodo laiko, kada jis galėtų atlikti tarnybą, be to, jo nurodytos priežastys nesietinos su laikinumu.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VS-67 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 12-01-466 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dėl esamos grėsmės padaryti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams interesams.
2. Pareiškėjas su 2018 m. sausio 23 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą dėl privalomosios karo prievolės tarnybos atidėjimo. Prašymo teisinis pagrindas – Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo 1 punktas. Pareiškėjas nurodė, kad yra UAB „GT Baltija“, kurioje savo veiklą pradėjo 2017 m. rugsėjo mėn., akcininkas bei vyriausiasis finansininkas. Pareiškėjas įmonėje teikia aukštos kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas, todėl pareiškėjui devynis mėnesius įmonėje nevykdant veiklos, įmonei bus padaryta neproporcingai didelė žala (nutrūks kontaktai su klientais, įmonė neteks pajamų ir kt.) (b. l. 52).
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. VT-74 nusprendė neatidėti pareiškėjui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos dėl neproporcingai didelės žalos (b. l. 78).
Pareiškėjas apie Tarnybos 2018 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. VT-74 buvo informuotas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VS-67, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. prašyme nurodytos aplinkybės, remiantis Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 dalimi ir Aprašo 4 punktu, nevertintinos kaip padarančios neproporcingai didelę žalą pareiškėjo ar visuomeniniams interesams (b. l. 40).
Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, su 2018 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 12-01-466 (b. l. 9) pareiškėjo skundo nepatenkino ir sutiko su Tarnybos sprendimo argumentais.
Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais bei prašydamas įpareigoti Tarnybą atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dėl esamos grėsmės padaryti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams interesams, su skundu kreipėsi į teismą.
3. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba atsakydama į pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. prašymą priėmė 2018 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. VT-74, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu Tarnybos 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VS-67, todėl, nors pareiškėjas reikalavimo dėl šio įsakymo teisėtumo nėra suformulavęs, tačiau, įvertinus šio įsakymo aktualumą keliamo ginčo kontekste, teismas taip pat vertins bei išnagrinės ir Tarnybos 2018 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. VT-74 teisėtumą ir tai, nagrinėjamo ginčo apimtyje, nelaikytina skundo ribų peržengimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnis).
4. Pareiškėjas į Tarnybą dėl privalomosios karo prievolės tarnybos atidėjimo kreipėsi vadovaujantis Aprašo 1 punkto, kuriame nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkui gali būti atidėta, kai jam atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas Tarnybą atliktų kitu metu, nuostata. Pareiškėjas prašymą argumentavo tuo, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. yra UAB „GT Baltija“ akcininkas bei vyriausiasis finansininkas, teikiantis buhalterinės apskaitos ir audito paslaugas įmonės klientams. Įmonės sklandžiam veiklos vykdymui reikalingas pareiškėjo, kaip Ekonomikos fakultetą baigusio ir vienintelio teikiančio aukštos kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas, darbas. Pareiškėjui devynis mėnesius nevykdant tiesioginių darbo funkcijų, įmonei bus padaryta neproporcingai didelė žala, t. y. nutrūks kontaktai su klientais, įmonė neteks pajamų, padaryta žala gali sustabdyti įmonės funkcionavimą. Iš esmės tais pačiais argumentais pareiškėjas savo reikalavimus grindė ir skunde teismui, prašydamas teismo panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Tarnybą atidėti privalomąją karo prievolės tarnybą.
5. Nagrinėjamo ginčo esmė, ar pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. prašymą nagrinėjančios institucijos pagrįstai jame nurodytas priežastis, dėl kurių privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta, nevertino kaip galimai galėsiančias sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ir visuomeniniams interesams, kurios (žalos) būtų galima išvengti, jeigu pareiškėjas tarnybą atliktų kitu metu.
6. Karo prievolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba krašto apsaugos ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis. Privalomoji pradinė karo tarnyba pagal šio straipsnio 1 dalį atidedama atitinkamiems kalendoriniams metams (14 straipsnio 2 dalis.). Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
7. Įvertinus pareiškėjo nurodytas priežastis, kurių pagrindu pareiškėjas prašė/prašo atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą, sutiktina su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nesudaro pagrindo išvadai, kad privalomosios pradinės tarnybos atlikimas pareiškėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalą. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo argumentus iš esmės grindžia tik menama žala, galinčia ateityje pasireikšti klientų praradimu, pelno sumažėjimu ir pan., nepateikdamas jokių įrodymų, kurie iš esmės leistų šias priežastis vertinti kaip galinčias atsirasti realiai. Iki pareiškėjui tampant įmonės vadovu, įmonei vadovavo pareiškėjo tėvas S. K. (b. l. 25) ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, priežasčių dėl kurių minėtas asmuo negalėtų vadovauti įmonei pareiškėjui terminuotai atliekant privalomąją karo tarnybą, tuo labiau, kad šis asmuo įmonei jau vadovavo iki vadovu buvo paskirtas pareiškėjas. Kaip 2018 m. sausio 22 d. prašyme ir patikslintame skunde nurodė pats pareiškėjas, įmonėje šiuo metu dirba 5 darbuotojai, įmonė turi laimėtų konkursų ir pasirašytų ilgalaikių sutarčių dėl prekių tiekimo, todėl šios aplinkybės tik sustiprina ir užtikrina įmonės veiklos tęstinumą, o ne priešingai, galimą įmonės veiklos sustabdymą.
Teismas palankiai vertina pareiškėjo teiginius apie tai, kad būtent pareiškėjo, teikiančio aukštos kvalifikacijos paslaugas, dėka, įmonė veiklą vykdo sėkmingai, tačiau vien šių bendro pobūdžio aplinkybių (pareiškėjo akcentuojamos kaip pagrindinės) nepakanka išvadai, kad pareiškėjui įmonėje tiesiogiai veiklos nevykdant devynis mėnesius, įmonei gali būti/bus padaryta tokio masto žala, kuri gali net sustabdyti įmonės funkcionavimą, ar privesti prie bankroto.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad iš įmonės veiklos gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis, o nedirbant įmonėje devynis mėnesius, nebūtų pajamų ir tikėtina, kad pareiškėjas savo vystomą veiklą prarastų. Karo prievolininkas tarnybos atlikimo metu yra išlaikomas valstybės, todėl pragyvenimo išlaidos karo tarnybos metu jiems yra visiškai užtikrinamos. Atsižvelgiant į tai, pajamų negavimas tarnybos metu būtent iš įmonės veiklos pareiškėjui neturėtų būti kliūtis nevykdyti privalomosios karo tarnybos. Pareiškėjas taip pat jokiais įrodymais ar svariais argumentais neįrodė, dėl kokių konkrečiai priežasčių, jo manymu, jis turėtų (galėtų) prarasti savo vystomą veiklą. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių, net menamą žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl tiek prašyme, tiek skunde teismui nurodytos priežastys institucijų pagrįstai nebuvo įvertintos kaip išskirtinės, realios ir galinčios būti pagrindu atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos 2018 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. VT-74 ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VS-67 bei Ministerijos 2018 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 12-01-466 priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių administracinių aktų, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Tarnybą atidėti pareiškėjui nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dėl esamos grėsmės padaryti neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams interesams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.