Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-888/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-16Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
1A-383-888/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32113-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-888/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32113-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 16 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000074 g., iki kol 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 10.30 val., policijos pareigūnams atliekant D. M. automobilio „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, ji buvo rasta ir paimta.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir įskaityti atliktą bausmės laiką. Skunde nekeliamas kaltės klausimas, tačiau juo nesutinkama dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Apelianto nuomone, jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažino, gydosi nuo priklausomybės ir ateityje narkotinių medžiagų nebevartos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jis yra atlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir šis laikas jam turi būti į bausmę įskaitytas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras A. J. nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, juo nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo ir bausmės individualizavimo principus, todėl prašo jį palikti, o nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. M. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. M. paskirta bausmė yra per griežta, taip pat skunde jis nurodo, kad jis jau yra atlikęs 6 mėnesių laikotarpio laisvės atėmimo bausmę ir ši atliktos bausmės dalis turi būti jam įskaityta. Skunde apeliantas dar kartą patvirtino, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis gailėjosi, prisipažino ir pažada daugiau nebevartoti narkotinių medžiagų, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. M. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė, bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad D. M. nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parinkdamas D. M. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad D. M. anksčiau teistas net keturiolika kartų, šiuo metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, daugybę kartų baustas administracine tvarka ir šiuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale, konsultuotas nuo 2019 m. spalio 21 d. dėl F11.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas), šiuo metu pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos nuteistojo D. M. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, nusikalstamos veikos, už kurią apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta neišnykus teistumui. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (laisvės atėmimas) yra tinkamai paskirta bausmė.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (6 mėn. laisvės atėmimo). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę/mažesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jam į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę turėtų būti įskaitytas jo atliktas bausmės laikas - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, taip pat laikomi nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo prašomą įskaityti atliktos bausmės laiko dalį jis yra atlikęs pagal kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, bausmių pagal skirtingus nuosprendžius bendrinimo klausimas BK 63 straipsnio nustatyta tvarka skundžiamu nuosprendžiu sprendžiamas nebuvo, nes jo atžvilgiu priimti dar du nuosprendžiai baudžiamosiose bylose (baudžiamosios bylos Nr. 1-141-408/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-19560-2021-9), baudžiamosios bylos Nr. 1-414-1049/2022 (teisminio proceso Nr.1-01-1-33830-2021-5)), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėję. Pagal teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis matyti, jog šiuo metu iš minėtose baudžiamosiose bylose jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių yra įsiteisėjęs tik vienas jų (baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-414-1049/2022 (teisminio proceso Nr.1-01-1-33830-2021-5), todėl klausimas dėl bausmių bendrinimo, tarp jų ir atlikto bausmės laiko įskaitymo į galutinę bausmę, turėtų būti sprendžiamas įsiteisėjus visiems aptartiems nuosprendžiams, nuosprendžių vykdymo procese.

16. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė