Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-19 · Civilinė byla Nr. A2-1885-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
A2-1885-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-03437-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
VšĮ „V.b.“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2-1885-560/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03437-2009-3Procesinio sprendimo kategorija:124.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui VšĮ „V.b.“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. G. 2007 metų gruodžio 28 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2007 metų gruodžio 5 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ,,Dėl V. G. atleidimo iš darbo ir pavedimo Č. R. laikinai eiti viešosios įstaigos ,,V.b.“ direktoriaus pareigas“ neteisėtu, grąžinti ieškovą V. G. į pirmesnį darbą VšĮ ,,V.b.“ direktoriaus pareigose bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant iš atsakovo VšĮ ,,V.b.“ 14 230,088 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, o sprendimo dalį, sudarančią vieno mėnesio atlyginimo sumą (4 203 Lt), nukreipė skubiam vykdymui.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi, sprendimas panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė.

2009 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino 2008 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašant į bylos nagrinėjimą įtraukti SĮ ,,V.m.b.“ atsakovu ir grąžinti ieškovą į darbą minėtoje įmonėje. Tačiau atsižvelgus į CPK 312 straipsnį prašymai nebuvo patenkinti.

2009 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-852-115/2008 Vilniaus apygardos teismas panaikino 2008 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis su VšĮ ,,V.b.“ nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. spalio 1 d., priteisė ieškovui 93 105,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

Šalies argumentai

Ieškovas V. G. prašo atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios buvo nežinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir sąlygojusios neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2011 m. gegužės 18 d. išnagrinėjus A. M. ieškinį atsakovui SĮ ,,V.m.b.“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų susijusių su tuo priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo buvo pripažinta, kad ieškovės darbo teisiniai santykiai perdavus verslą ir išsaugojus jo funkcijas - Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimą ir priežiūrą, turėjo tęstis ir naujoje bendrovėje, nes perduodant verslą turėjo būti perkelti ir įstaigos darbuotojai, todėl to nepadarius, ieškovė buvo atleista neteisėtai.

Teigia, jog aplinkybė, kad SĮ ,,V.m.b.“ buvo perduotas iki tol VšĮ ,,V.b.“ vykdytas verslas, buvo nežinoma teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-852-115/2009, todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl jo grąžinimo į darbą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-852-115/2009, nes jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas sprendimas, prieštaraujantis 2011 m. kovo 12 d. Europos sąjungos Tarybos direktyvai Nr. 2001/23/EB ,, Dėl valstybių narių įstatymų skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo“, kurioje, kaip ir LR DK 138 straipsnyje numatoma, kad verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius. Bankrutavusi VšĮ ,,V.b.“ tiek po reorganizavimo atsiradusi ,,SĮ ,,V.m.b.“ vykdo tą pačią ūkinę veiklą, susijusią su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio socialinio būsto administravimu. Be to, nuo 2008 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu SĮ ,,V.m.b.“ buvo perduotas valdyti patikėjimo teise likviduojamos BSĮ ,,V.b.“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas bei įsipareigojimai. Vykdant atsakovo VšĮ ,,V.b.“ likvidavimo procedūrą, taip pat buvo atleista ir į SĮ ,,V.m.b.“ priimta dalis buvusių VšĮ ,,V.b.“ darbuotojų. Mano, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra tiesioginis pagrindas vadovautis virš nurodytos direktyvos normomis bei DK 138 straipsniu ir grąžinti ieškovą į direktoriaus pareigas.

Nurodo, kad sužinojęs apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d., sprendime konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, jis dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str. 1 d.) kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atsisakė priimti jo pareiškimą motyvuodamas tuo, kad bankrutuojančiai bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai turi būti pareiškiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 166 str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismas minėtą pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, o kasacinės instancijos teismas jo skundą atsisakė priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teigia, kad ieškovas nuo pat naujų aplinkybių paaiškėjimo buvo apdairus ir rūpestingas, rūpinosi savo pažeistų teisių gynyba, todėl mano, kad minėtos aplinkybės vertintinos kaip svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą prašymui pateikti (CPK 368 str. 1,2 d., 75 str. 1 d. 78 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į prašymą, kurio prašo jo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, o atnaujinus procesą – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. spendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-852-115/2009 palikti nepakeistą.

Nurodo, kad priimant sprendimą dėl proceso atnaujinimo negali būti vadovaujamasi formaliais jo atnaujinimo pagrindais, o turi būti sprendžiama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas pripažino praleidęs 3 mėnesių pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą (CPK 368 str. 1 d.), be to, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi atmetė jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl neliko jokių abejonių, kad byla turėjo būti nagrinėjama bankroto bylą iškėlusiame teisme. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. balandžio 24 d., t.y. praleidęs trijų mėnesių terminą, dėl to jo elgesio negalima laikyti apdairiu ir rūpestingu, įvertinant tai, kad proceso metu ieškovas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų.

Teigia, jog ieškovo nurodoma nauja, esminė aplinkybė dėl verslo perkėlimo, neturi esminės reikšmės išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog ieškovo darbdavys yra likviduotas, o jo darbo sutartis nutraukta nuo 2009 m. spalio 1 d. teismo sprendimu. Ieškovo reikalavimas dėl grąžinimo į darbą vertinamas atsižvelgiant į atleidimo iš darbo aplinkybes, priežastis, darbdavio ir darbuotojo interesus. Šiuo atveju teismas, nustatęs, jog ieškovas negali būti grąžintas į darbą, taikė alternatyvų jo teisių gynybos būdą, todėl iš esmės patenkinus ieškovo reikalavimus, grąžinti jo į darbą nėra jokio pagrindo. Teigia, kad faktinį ieškovo atleidimą iš darbo sąlygojo 2007 m. liepos 29 d. savivaldybės kontrolieriaus sprendimas, kuriame nustatyti ieškovo veiklos pažeidimai vadovaujant įmonei ir pasiūlyta spręsti dėl jo drausminės atsakomybės. Nors teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nėra absoliutus pagrindas atleisti ieškovą iš darbo, tačiau ieškovo reikalavimą tenkino, nors iš esmės ieškovo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nurodo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu žinojo apie menamai proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, nes įsiteisėjusiu 2009 m. spalio 1 d. sprendimu užbaigtoje byloje Nr. 2A-852-115/2009, ieškovas savo reikalavimus grindė ir argumentais dėl verslo perkėlimo, siekė į bylos nagrinėjimą įtraukti ir SĮ ,,V.m.b.“. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo reikalavimu grąžinti jį į SĮ ,,V.m.b.“ direktoriaus pareigas, nes pagal esantį teisinį reglamentavimą SĮ ir VšĮ teisinis veiklos reglamentavimas skiriasi, skirias ir kvalifikaciniai reikalavimai skiriant į pareigas. Todėl mano, jog negalima situacija, jog į naujai įsteigtos SĮ ,,V.m.b.“ direktoriaus pareigas pažeidžiant paskyrimo procedūrą, neįvertinus kvalifikacijos atitikimo keliamiems reikalavimams, teismo sprendimu būtų paskirtas ieškovas. Taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje dalies dėl ieškovo grąžinimo į SĮ ,,V.m.b.“ direktoriaus pareigas įvykdymo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu – už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui jau buvo priteista 93 105,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, kat. 124; Teismų praktika 26).

Šioje byloje ieškovas V. G. prašo atnaujinti procesą byloje remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardijama tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4052-821/2011 buvo konstatuota nauja, esminės reikšmės civilinės bylos Nr. 2A-852-115/2009 teisingam išnagrinėjimui turinti aplinkybė, kad SĮ ,,V.m.b.“ buvo perduotas iki tol VšĮ ,,V.b.“ vykdytas verslas, o tuo pačiu turėjo būti perduodami ir darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas (DK 138 str.). Pažymėtina, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, kat. 124; Teismų praktika 26).

Bylos nagrinėjimo metu (2009-10-01) metu galiojusi DK 138 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Ieškovas proceso metu buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, jam ši aplinkybė turėjo būti žinoma, ir teismo vertinimu, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant bylą minėtu laikotarpiu, juo labiau, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu kėlė materialinį teisinį reikalavimą prašydamas <...> grąžinti jį į pirmesnį darbą SĮ ,,V.m.b.” direktoriaus pareigose“ ir motyvuodamas tuo, kad vykstant teisminiams ginčams, turtas ir verslas iš VšĮ ,,V.b.“ buvo perduotas SĮ ,,V.m.b.“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, keliamų šios normos taikymui.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-852-115/2009, teismas, spręsdamas dėl ieškovo grąžinimo į buvusį darbą konstatavo, jog VšĮ ,,V.b.“ yra likviduojama ir direktoriaus pareigybės faktiškai neliko, nes viešosios įstaigos likvidavimą vykdo paskirtas likvidatorius, o ir pačios viešosios įstaigos likvidavimas iš esmės yra baigtas. Likusi įstaigos išregistravimo procedūra yra sustabdyta apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Dėl to teismas taikė DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytą ieškovo alternatyvų teisių gynimo būdą, priteisdamas DK 140 straipsnio 1dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įsigaliojimo dienos, laikant, kad darbo sutartis su V. G. yra nutraukta teismo sprendimu (CPK 418 str.). Taigi, minėtu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad VšĮ ,,V.b.“ yra likviduota, o darbo sutartis nutraukta nuo 2009 m. spalio 1 d. teismo sprendimu, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-852-115/2009 buvo įvertintos visos svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės ir padaryta pagrįsta išvada, jog nėra jokios galimybės grąžinti ieškovo į darbą ir tuo pačiu į eitas pareigas.

Ieškovo prašymas negalėtų būti tenkinamas ir dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimui paduoti. Prašyme pats ieškovas nurodo, kad 2012 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė jo atskirąjį skundą, dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5247-653/2011, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl akivaizdu, kad ieškovui jau 2012 m. sausio 3 d. tapo aišku, kad jis su prašymu dėl proceso atnaujinimo turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą t.y. teismą, nagrinėjantį VšĮ ,,V.b.“ bankroto bylą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškimas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2012 m. gegužės 10 d., t.y. praleidus 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl teismo nuomone ieškovas negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu asmeniu siekiančiu ginti savo teises, o jokios svarbios aplinkybės dėl pareiškimo padavimo termino praleidimo nenurodomos, todėl įvertinus virš nurodytas aplinkybes spręstina, kad teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra (CPK 78 str. 1 d.), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas laiko, jog negali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą (CPK 368 str. 2 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 290-291 str., 370 straipsniu, teismas

nutarė:

Ieškovo V. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-852-115/2009 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius