Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. , atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus butai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-08-01 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ieškovo V. G. naudai 14 230,08 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką; priteisė ir ieškovo V. G. 56,25 Lt teismo turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės biudžetą; sprendimo dalį, sudarančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą – 4 203 Lt nukreipė skubiam vykdymui. Teismas nustatė, kad šalys 2006-05-16 sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl ieškovo priėmimo į VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigas. Į šias pareigas ieškovas priimtas laimėjęs konkursą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-12-05 sprendimu Nr. 1-305 ieškovas nuo 2007-12-06 atleistas iš darbo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Išeitinė išmoka ieškovui sumokėta 2008-02-15. Teismas nurodė, kad pagal VšĮ „Vilniaus butai“ įstatų 1.9 papunktį šios įstaigos steigėja ir savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba; pagal įstatų 7.1 papunktį įstaigos vadovą skiria ir atleidžia įstaigos savininkas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad sprendime dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodyta, jog ieškovas iš darbo atleistas vadovaujantis VĮĮ 10 str. 1 d. 3 p. ir DK 124 str. 1 d., t. y. ne dėl ieškovo kaltės, teismas konstatavo, kad tai, jog aiškinamajame rašte buvo nurodyti ieškovo pažeidimai ir kad jie buvo aptariami balsavimo metu, nereiškia, kad ieškovas atleistas Kontrolieriaus tarnybos sprendimo pagrindu dėl kaltės. Teismas sprendė, kad tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę bet kada atšaukti viešosios įstaigos, kurios savininkė ji yra, vadovą, nepriklausomai nuo šio kaltės buvimo; svarbu tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad sprendimo priėmimo procedūra pažeista nebuvo. Teismas nurodė, kad, atleidžiant iš darbo pagal VĮĮ 10 str. 1 d. 3 p., Darbo kodeksas atleidimo tvarkai netaikytinas, todėl ieškovas neturėjo būti DK 130 str. tvarka įspėtas apie atleidimą. Trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip atsakovo steigėjai ir savininkei, įgyvendinus teisę atleisti ieškovą iš įmonės vadovo pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigė, nes pasibaigė vienintelio dalininko pavedimas. Remdamasis pateiktais įrodymais, teismas darė išvadą, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės pasitikėjimas ieškovu, kaip atsakovo vadovu, buvo prarastas. Įstatymas nereikalauja suformuluoti, dėl kokių priežasčių šis pasitikėjimas prarastas, todėl neturi reikšmės, kuo remdamiesi Tarybos nariai balsavo už ieškovo atleidimą, svarbūs tik balsavimo rezultatai. Sprendimas atleisti ieškovą iš pareigų pagrįstai įformintas kaip atleidimas VĮĮ 10 str. 1 d. 3 p. ir DK 124 str. 1 d. pagrindu, be to, įmonės steigėjo teisė atšaukti bendrovės vadovą yra absoliuti, jos negali paneigti net ir netinkamas valios įforminimas, jeigu akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų išreikšta aiškiai. Iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo turinio, teismo vertinimu, aiškiai matyti, buvo pasinaudota absoliučia teise atleisti ieškovą iš darbo, todėl darbo sutartis su juo pasibaigė. Ieškovo atleidimas, vadovaujantis teisės aktais, negali būti laikomas neteisėtu vien dėl to, kad į pareigas jis buvo priimtas konkurso būdu, ir, nepadaręs šiurkščių pažeidimų, tikėjosi šias pareigas toliau eiti. Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymu, nes atsakovas vykdo veiklą pagal Viešųjų įstaigų įstatymą ir nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, vykdanti veiklą pagal valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Teismas laikė, jog atmetant ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo grąžinti jį į darbą, juolab kad iš pareigų jis atleistas praradus steigėjo ir savininko pasitikėjimą, dėl to produktyvus tolimesnis darbas ir stabilūs darbo santykiai įmonėje būtų neįmanomi. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat nėra pagrindo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nustatęs, kad ieškovui išeitinė išmoka išmokėta tik 2008-02-15, t. y. daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos, teismas, vadovaudamasis CPK 417 str., išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, t. y. už 71 dieną.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimą toje dalyje, kuria priteisiama iš atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ieškovo V. G. naudai 14 230,08 vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, sumažinti priteistą sumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbuotojo užmokesčio už uždelstą laiką mokėjimo ieškovui, neįvertino to fakto, kad ieškovas buvo VšĮ „Vilniaus butai” direktorius. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ši aplinkybė turi esminės reikšmės taikant DK 141 str. 3d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Iš į bylą pateiktų įrodymų - sprendimo dėl ieškovo atleidimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio, kurio metu nubalsuota už šio sprendimo priėmimą, protokolo - pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad trečiojo asmens savivaldybės pasitikėjimas ieškovu, kaip VšĮ „Vilniaus butai” vadovu, buvo prarastas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į nurodytus įmonės vadovo teisinės padėties aspektus, vadovo kaltę šiuo požiūriu lemia ir akcininkų pasitikėjimo juo praradimas. Vienokio ar kitokio pobūdžio kaltė turėtų lemti subjektui ir tam tikrą atsakomybę, ir jokiu būdu dėl to neturėtų nukentėti trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specifinę ieškovo, kaip VšĮ „Vilniaus butai" direktoriaus, teisinę padėtį, kuri lemia aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, ir sudaro galimybę DK 141 str. 3 d. numatytą sankciją sumažinti. Nagrinėjamu atveju ypatingai reikšminga ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelis VšĮ „Vilniaus butai” steigėjas, jos sprendimai prilygsta viešosios įmonės visuotinio susirinkimo, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą skiria ir atleidžia viešosios įstaigos vadovą, nutarimams. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kaip vienintelės VšĮ „Vilniaus butai“ savininkės veiksmai įgyvendinant savo teises, yra steigėjo valią išreiškiantys veiksmai, kurių svarstymas neįeina į VšĮ „Vilniaus butai“ kompetenciją. Klausimas dėl išeitinės išmokos Savivaldybės tarybos sprendimu dėl atleidimo nebuvo nuspręstas. VšĮ „Vilniaus butai“, vadovaudamiesi 2008-02-12 pasitarimo Miesto ūkio departamento klausimais protokolu Nr. 28-34 (1.1.4-TAR-l), 2008-02-15, t.y. per tris dienas, dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą atleistajam VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriui V. G. . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės santykių specifiką. VšĮ „Vilniaus butai“, neturėdami teisės spręsti klausimų susijusių su ieškovo atleidimu, tik vykdė Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, ir neturėjo galimybės išmokėti anksčiau išeitinės išmokos ieškovui.

Ieškovas V. G. atsiliepimu į atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimą dalyje, kurioje šį sprendimą ginčija atsakovas ir tretysis asmuo, bei apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo V. G. atleidimo iš VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad šioje byloje aktualus viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas. Viešųjų įstaigų steigimas, valdymas ir veikla reglamentuojami specialiame įstatyme – VĮĮ, priimtame 1996 m. liepos 3 d., kurio nauja redakcija išdėstyta 2004 m. sausio 27 d. įstatymu Nr. IX-1977. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. VĮĮ nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą (9 straipsnio 3 dalis); viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams (10 straipsnio 8 dalis); viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka, taip pat viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija (6 straipsnio 2 dalies 10, 11 punktai); viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atleidžia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas (10 straipsnio 1 dalies 3 punktas); visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia (9 straipsnio 5 dalis). Atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ įstatai iš esmės pakartoja VĮĮ nuostatas, Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybės tarybos įgaliojimus. Įstatų 28 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba steigia savivaldybės viešąsias įstaigas, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Tai rodo, kad tarp viešosios įstaigos ir jos vadovo sudarytos darbo sutarties pagrindu susiklostę darbo santykiai negali būti tapatūs santykiams atsiradusiems iš pavedimo sutarties. Dėl šios priežasties įmonės vadovas negali būti atšaukiamas iš pareigų ar atleidžiamas iš darbo vien VĮĮ 10 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-05-05 nutartyje, priimtoje šioje byloje (civ.b. Nr.3K-7-161/2009), nurodė, kad viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui turi būti taikomi bendrieji DK nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Tai reiškia, kad teisės aktai viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui (savininkui) nesuteikia absoliučios teisės nutraukti darbo sutartį su šios įstaigos vadovu. Išplėstinė kolegija taip pat nurodė, kad vadovaujantis DK 9 straipsnio 3 dalimi, neleidžiama taikyti ir pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis. T.y. pagal įstatymo ar teisės analogiją negali būti taikomi kituose įstatymuose nustatyti specialūs darbo sutarties nutraukimo pagrindai, o taip pat negali būti taikoma ir šiais pagrindais suformuota kasacinio teismo praktika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovas iš darbo galėjo būti atleistas laikantis DK reikalavimų ir jame numatytų pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai su ieškovu 2006-05-16 yra sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią V. G. yra priimtas dirbti VšĮ “Vilniaus butai“ direktoriaus pareigose, o sutartis su juo nutraukta 2007-12-06 pagal DK 124str.1d., nurodant, kad darbo sutartis pasibaigė kitų įstatymų nustatytais pagrindais (b.l. 10-11, t.1). Darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą Nr.I-305 „Dėl V. G. atleidimo iš darbo ir pavedimo Č. R. laikinai eiti VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigas“ (b.l. 31, 32). Šis sprendimas yra priimtas vadovaujantis DK 124 str.1d. ir VĮĮ 10str.1d.3p. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, tai DK 124str.1d. negali būti savarankiškas sutarties nutraukimo pagrindas, nes būtina nurodyti kitu įstatymu nustatytą pagrindą. Sutarties nutraukimo pagrindu negali būti laikomas ir tarybos sprendime nurodytas VĮĮ 10str.1d.3p., kadangi ši teisės norma tik suteikia teisę steigėjui spręsti viešosios įstaigos vadovo atleidimo klausimą. Tai rodo, kad ieškovas iš darbo yra atleistas nenurodant tam reikiamo įstatyminio pagrindo. Faktiškai ieškovo atleidimą iš darbo sąlygojo savivaldybės kontrolieriaus 2007-07-29 priimtas sprendimas, kuriame patikrinus VšĮ “Vilniaus butai“ ūkinę komercinę veiklą yra konstatuota savivaldybės tarybos sprendimo ir administracijos direktoriaus įsakymo nevykdymas, asignavimų pereikvojimas ir kiti pažeidimai, siūlant savivaldybės administracijai įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl teisės pažeidimus padariusių asmenų patraukimo drausminėn atsakomybėn ( b.l. 15, t.1). Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, tai įstaigos steigėjas atleisti ieškovą iš darbo galėjo tik DK numatytu pagrindu (pav. DK 125, 127,129, 136str.1 ir 2d., 137str.) ir laikantis tam tikrų reikalavimų, kurie numatyti įstatymu (DK 130-135, 137-141str.). Jeigu priimtas į darbą darbuotojas dėl jo kaltės netinkamai vykdo savo darbines pareigas ir padaro kitus pažeidimus (DK 234, 235str.), toks darbuotojas iš darbo gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo DK 136str. 3d. numatytais pagrindais. Tačiau ir šiuo atveju yra būtina laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, numatytų DK XVI skyriuje. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas iš darbo yra atleistas nenurodant nei tinkamo įstatymu numato atleidimo pagrindo, nei laikantis įstatymu nustatytos tvarkos, nenurodant už ką jis yra atleidžiamas ir nesuteikiant galimybės pasiaiškinti bei gintis, jeigu atleidimas susijęs su netinkamu darbinių pareigų vykdymu. Pažymėtina, kad skundžiamas tarybos sprendimas savo turiniu neatitinka ir šiam aktui keliamų reikalavimų, kurie numatyti LR Viešojo administravimo įstatymo 8str.1d. Be to, svarstant ieškovo atleidimą iš darbo ir jį atleidžiant, galiojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-07-27 nutartis, kuria buvo sustabdytas Vilniaus m. savivaldybės kontrolieriaus 2007-07-09 sprendimas, kadangi VšĮ “Vilniaus butai“ padavė skundą dėl sprendimo panaikinimo (b.l.16-17, 68-71t.1). Tai rodo, kad galiojant šiai nutarčiai, apskritai negalėjo būti sprendžiamas ieškovo atleidimo iš darbo ar patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimas kontrolieriaus sprendimo pagrindu (CPK 18str.). Atsižvelgiant į tai, kad steigėjas neturėjo absoliučios teisės atleisti ieškovą iš darbo, tačiau jį atleido nesant tam įstatyminio pagrindo ir nesilaikant kitų DK reikalavimų, kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo Vilniaus m. savivaldybės 2007-12-05 sprendimu yra pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas.

Ieškovas nurodė, kad jis iš darbo yra atleistas ir dėl politinių motyvų bei aktyvios profesinės veiklos. Tačiau šie argumentai atmestini, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarybos nariai ginčijamą sprendimą priėmė būtent dėl ieškovo priklausomybės tam tikrai partijai ar aktyvios profesinės veiklos, vykdant darbines pareigas.

Ieškovas prašo grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ „Vilniaus butai“ yra likviduojama ir direktoriaus pareigybės faktiškai neliko, nes viešosios įstaigos likvidavimą vykdo paskirtas likvidatorius (b.l.18, 117-119, t.2). Be to, viešosios įstaigos likvidavimas iš esmės yra baigtas, o likusi įstaigos išregistravimo procedūra yra sustabdyta apeliacinės instancijos teismo 2009-09-21 nutartimi. Faktiškai ieškovo reikalavimas grąžinti jį į darbą yra negalimas, todėl atmestinas, taikant DK 297str.4d. numatytas nuostatas. T.y. pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteistina DK 140str.1d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įsigaliojimo dienos, laikant, kad darbo sutartis su V. G. yra nutraukta teismo sprendimu.

Kadangi ieškovas VšĮ“Vilniaus butai“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2006-05-17 iki 2007-12-06, t.y daugiau 12 mėnesių, jam priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Tačiau ieškovui tokio dydžio išeitinė išmoka jau yra išmokėta (b.l. 47, 81-86, 87, t.1), todėl iš naujo nepriteistina.

Iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius socialinio draudimo ir pajamų mokesčių sudaro 4300Lt arba 200,42Lt už 1 d.d.(b.l. 87, t.1). Todėl ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2007-12-07 iki 2009-10-01) priteistina 93105,88Lt (21mėn.x 4300Lt) + (14d.d.x200,42Lt).

Išeidamas už ieškinio ribų, pirmos instancijos teismas už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui priteisė iš atsakovo 14230,08Lt. Dėl šios aplinkybės atsakovas ir tretysis asmuo padavė apeliacinius skundus, kurias nesutinka su priteista 14230,08Lt suma ir prašo šią sprendimo dalį panaikinti (atsakovas) arba sumažinti priteistiną sumą (tretysis asmuo).

Kolegija sprendžia, kad atsakovo ir trečiojo asmens skundžiama sprendimo dalis naikintina, kadangi su ieškovu iš esmės yra atsiskaityta laiku(b.l. 88, t.1), o 2008-02-15 jam pervesta tik steigėjo nustatyto dydžio išeitinė išmoka, atskaičius mokesčius (b.l 47). Šios aplinkybės neginčija ir ieškovas. Tai rodo, kad faktiškai 2008-02-15 V. G. pervesta išeitinė išmoka nėra darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas ar kitas privalomas mokėjimas pagal darbo sutartį ar įstatymą, kuris turėjo būti išmokėtas nepriklausomai nuo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrindo. Kadangi ieškovas V. G. iš darbo yra atleistas neteisėtai, laikytina, kad ieškovui teisė į dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atsirado tik DK 297str.4d. pagrindu, t.y. negalint teismui neteisėtai atleistojo asmens grąžinti į darbą (turėtas pareigas) dėl viešosios įstaigos likvidavimo ir direktoriaus pareigybės nebuvimo. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimo dalį dėl 14230,08Lt sumos priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką. Be to, jeigu priteista suma ar jos dalis yra jau išmokėta, vykdant pirmos instancijos teismo sprendimą, tai ši suma įskaitytina į priteisiamą 93105,88Lt, vykdant apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Kolegija atskirai daugiau nepasisako dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų (dėl 14230,08Lt sumos priteisimo pagrįstumo ar sumažinimo), o taip pat ieškovo kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie iš esmės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis LR CPK 88, 93, 96 straipsniais perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš atsakovo į valstybės biudžetą 2793,18Lt žyminio mokesčio (93105,88x3proc.) ir 56,25Lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nes kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują.

Pripažinti neteisėtu ieškovo V. G. atleidimą iš VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigų 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.I-305 „Dėl V. G. atleidimo iš darbo ir pavedimo Č. R. laikinai eiti VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigas“.

Laikyti, kad V. G. darbo sutartis su VšĮ „Vilniaus butai“ yra nutraukta 2009m. spalio 1d. teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ V. G. 93105,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ 2793,18 Lt valstybei žyminio mokesčio ir 56,25Lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso- 2849,43Lt.