Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-552-426/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00359-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2; 55.1.3 (S)

2022 m. balandžio 12 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R-21(AG-925/06-2020); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, ir NMA) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. BRK-4182 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) arba pakeisti NMA sprendimą ir paskirtą 100 proc. dydžio sankciją maksimaliai sumažinti.

Skunde nurodo, kad 2020 m. kovo 23 d. Administracijos Žemės ūkio skyrius (toliau – ir Skyrius), kuris vykdo projektą Nr. 17VD-KP-19-1-08071 „Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos statinių, tilto per Lokaušos upę, griovių ir pralaidų rekonstravimas“ (toliau – ir Projektas), atliko techninio projekto parengimo mažos vertės pirkimą supaprastintu būdu – neskelbiama apklausa žodžiu, kadangi paraiškoje pirkimo vertė buvo numatyta 12 099 Eur, t. y. mažesnė kaip 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Teigia, kad buvo apklausti du tiekėjai: UAB „Panevėžio hidroplanas“, kuris atsisakė pateikti pasiūlymą, ir P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė pasiūlymą ir 2020 m. kovo 24 d. sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-76, kurios vertė 11 000 Eur su PVM.

NMA, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-19-1-08071-MP001 pagal 2020 m. kovo 23 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ paramos sutartį Nr. 17VD-KP-19-1-08071-PR001, Sprendimu taikė 100 proc. dydžio sankciją – nekompensavo 8 800 Eur paramos sumos. NMA nurodė, jog vykdant pirkimo procedūras nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) ir Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, patvirtintame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – ir Aprašas), numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų, kadangi laimėjęs tiekėjas, t. y. P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nėra PVM mokėtojas, todėl sutartyje nurodytoje paslaugų kainoje PVM negali būti išskiriamas. Tai reiškia, jog sutarties vertė – 11 000 Eur be PVM, todėl pirkimui vykdyti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas.

Pažymi, kad LAGK pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, kadangi, pasak Agentūros, Administracija neginčija padaryto pažeidimo, t. y., kad techninio projekto parengimo mažos vertės pirkimą vykdė pasirinkdama netinkamą pirkimo būdą (neskelbiamos apklausos būdu), nesilaikydama VPĮ bei Apraše numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų, todėl dėl pažeidimo plačiau nepasisakė.

Administracija teigia, kad ji tinkamai pasirinko pirkimo būdą, kadangi 2020 m. kovo 23 d. Administracijos direktorius patvirtino Skyriaus pateiktą paraišką leisti vykdyti 12 099 Eur vertės pirkimą ir ši suma yra su PVM (be PVM yra mažesnė nei 10 000 Eur). Paaiškina, kad Administracijos Mažos vertės viešojo pirkimo 2020 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. FB6/1-233 nurodyta, jog pirkimo objekto – Projekto parengimo, pirkimo būdas yra neskelbiama apklausa mažos vertės pirkimas. Vykdant Projekto parengimo pirkimą 12 099 Eur su PVM sumai buvo apklausti du tiekėjai, t. y. UAB „Panevėžio hidroplanas“ ir P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tvirtina, kad P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja buvo nuo 1997 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Administracijai vykdant viešąjį pirkimą nekilo abejonių, kad P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą teikia nebebūdama PVM mokėtoja, tačiau tik sužinojusi apie NMA nustatytą pažeidimą Administracija ėmėsi priemonių, siekdama šią klaidą ištaisyti, t. y. iš P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo į Administracijos sąskaitą grąžinti neteisėtai išmokėtą sumos dalį – PVM, kurį sudaro 1 909,09 Eur.

Pareiškėjos nuomone, šie veiksmai rodo, kad ji techninio projekto parengimo mažos vertės pirkimą vykdė pasirinkdama tinkamą pirkimo būdą (neskelbiamos apklausos būdu), laikėsi VPĮ, tik dėl žmogiškos klaidos nebuvo patikslinta informacija apie P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojo statuso pasikeitimą, o sužinojus apie šį pasikeitimą, pažeidimas nedelsiant pašalintas. Mano, kad Agentūra, nustačiusi tokį mažareikšmį pažeidimą, privalėjo Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (Žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 3D-126 redakcija) (toliau – ir Metodika), nustatyta tvarka siūlyti per protingą terminą pažeidimą pašalinti, t. y., įpareigoti Administraciją iš P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareikalauti grąžinti neteisėtai išmokėtą sumos dalį – PVM, kurį sudaro 1 909,09 Eur. Tuo atveju, jei Administracija per nurodytą terminą to nepadarytų, tik tuomet NMA turėjo taikyti sankciją, bet ne Metodikos 2 priedo 1 lentelės 1.1 eilutės papunkčio, o Metodikos 2 priedo 2 lentelės 2.3 arba 2.4 eilutės papunkčio pagrindu, kurie numato rekomenduojamą sankcijos dydį nuo 5 proc. iki 25 proc.

Šiuo atveju, pasak pareiškėjos, NMA, taikydama sankciją, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sunkumą, mastą, pobūdį ir pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai, skaidrumo, lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Taip pat neįvertino visų aplinkybių, susijusių su pažeidimo aplinkybėmis, t. y., kad finansinių nuostolių nebuvo padaryta, kad pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas. Be to, pažeidimas yra tik formalus, mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, o pagal Metodiką, jeigu nustatomas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, sankcija netaikoma.

Pažymi, kad, jei teismas darytų išvadą, jog NMA turėjo taikyti sankciją, tokiu atveju prašo sankciją mažinti ir skirti nuo 5 proc. iki 25 proc., o ne 100 proc. dydžio.

Atsakovė NMA su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 23–27) nurodo, kad Administracija 2019 m. liepos 31 d. NMA pateikė Paramos paraišką Nr. 17VD-KP-19-1-08071-PR001 Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai (toliau – ir Paraiška). 2020 m. kovo 23 d. tarp pareiškėjos ir NMA pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“ paramos sutartis Nr. 17VD-KP-19-1-08071-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Administracija 2020 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-19-1-08071-MP001, o NMA Sprendimu informavo pareiškėją, jog jai suteikiama 8 937,61 Eur paramos suma vietoje prašytos 17 737,61 Eur, t. y. nekompensuojama 8 800 Eur paramos suma.

Teigia, kad Administracija atliko techninio projekto parengimo mažos vertės pirkimą supaprastintu būdu – neskelbiama apklausa žodžiu, buvo apklausti du tiekėjai – P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Panevėžio hidroplanas“. Kadangi UAB „Panevėžio hidroplanas“ atsisakė pateikti pasiūlymą, todėl P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. 2020 m. kovo 24 d. su P. M. įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis Nr. S1-76, kurios vertė 11 000 Eur su PVM, o 2020 m. birželio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra, kurios vertė 11 000 Eur (11 000 Eur suma nurodyta be PVM, o PVM nenurodytas). NMA pažymi, kad pagal Aprašą pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM). Nagrinėjamu atveju P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja, ji PVM mokėtoja buvo nuo 1997 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. vasario 11 d., todėl sudarytoje sutartyje nurodytoje paslaugų kainoje PVM negali būti išskiriamas. Tai reiškia, kad sutarties vertė yra 11 000 Eur be PVM, todėl pirkimui vykdyti buvo pasirinktas netinkamas pirkimo būdas.

Taigi, kadangi vykdant pirkimo procedūrą nesilaikyta Apraše numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų, pareiškėjai nekompensuota 8 800 Eur dydžio paramos suma (11 000 Eur (Mokėjimo prašyme deklaruotos techninio projekto parengimo paslaugos) x 80 proc. (paramos intensyvumas) x 100 proc. (pirkimų sankcija) = 8 800 Eur). Nurodo, kad kompensuota 8 937,61 Eur (17 737,61 Eur – 8 800 Eur = 8 937,61 Eur) paramos suma.

NMA pažymi, kad jos skundas analogiškas skundui, kurį nagrinėjo LAGK. Šiuo atveju pareiškėja Skunde nenurodo, kokių konkrečiai aspektų Komisija neišnagrinėjo. Be to, skunde LAGK pati pareiškėja nurodė, kad pripažįsta kaip neatitikimą pirkime nurodytą kainą su PVM, ir teigė, kad tik dėl žmogiško faktoriaus nebuvo patikslinta informacija. Todėl manytina, kad LAGK sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neginčija paties pažeidimo, o ginčija tik jo dydį.

Atkreipia dėmesį, kad Administracija, būdama atsakinga už viešųjų pirkimų vykdymą, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei įsitikinti, ar pasiūlymus pateikę asmenys yra PVM mokėtojai tiek prieš sudarant sutartį, tiek perimant atliktus darbus.

Pažymi, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas – pirkimas atliktas nesilaikant VPĮ numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų. Pirkėjos vykdyto pirkimo suma – 11 000 Eur, nors VPĮ įtvirtinta, jog perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą. Taip pat VPĮ nurodomos išimtys, kada apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, tačiau nagrinėjamas atvejis nepatenka nė į vieną iš numatytų išimčių. VPĮ 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu numatoma pirkimo vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM). Šiuo atveju pirkimo vertė buvo didesnė, t. y. 11 000 Eur.

Atsakovė mano, kad ginčas byloje kyla dėl taikytos sankcijos dydžio. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-257 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 62 punktą sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Metodikoje, o Metodikos 2 priedo 1 lentelės 1.1 eilutės papunktyje („Skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas“) nustatytas rekomenduojamas sankcijos dydis už Administracijos padarytą pažeidimą – 100 proc. Todėl NMA mano, kad ji pagrįstai pritaikė 100 proc. dydžio sankciją.

NMA nuomone, padarytas pažeidimas, kai vykdant techninio projekto parengimo mažos vertės pirkimą buvo pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, negali būti vertinamas kaip formalus, nes tokiu pažeidimu iš esmės pažeidžiami VPĮ ir Apraše įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Tai, kad pareiškėja skelbimu apie pirkimą nekvietė tiekėjų dalyvauti mažos vertės pirkime, parodo, jog išvardintų principų nebuvo laikomasi. Skundo teiginiai, kad vykdant pirkimą buvo apklausti du tiekėjai ir buvo sudarytos visos sąlygos bei galimybės viešajame pirkime dalyvauti kitam pirkėjui, taip pat, kad pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, vertinami kritiškai, kadangi netinkamai atlikta viešojo pirkimo procedūra minėti principai būtent buvo pažeisti. Be to, neigiamas pasekmes sukelia ne tik pirkimo procedūra pažeisti principai, bet ir tai, kad pateiktu mokėjimo prašymu pareiškėja deklaravo nepagrįstas išlaidas ir tokiu būdu netinkamai vykdė Projekto įgyvendinimą.

Akcentuoja, kad pareiškėja apie NMA nustatytą pažeidimą buvo informuota dar 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. S-KP-0345226 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“, o veiksmų pažeidimui pašalinti ėmėsi ne sužinojusi apie NMA nustatytą pažeidimą, o tik gavusi Sprendimą, kuriuo neskirta dalis prašytos paramos sumos. Į bylą pateiktas pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. raštas Nr. SD1-2156 (paaiškinimas), kuriame ji nurodė, jog pripažįsta klaidą, t. y. neatitikimą mažos vertės pirkime. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų apie jai grąžintą PVM sumą ar kitos informacijos apie sumos grąžinimo faktą. Agentūra pažymi, kad paskelbimas apie pirkimą vykdomas tam, kad kuo daugiau paslaugos tiekėjų galėtų pateikti siūlymus, tokiu būdu būtų užtikrinama mažiausia kaina, todėl skelbimo apie įvykdytą pirkimą nepaskelbimas nėra atitaisomas, nes pirkimas jau atliktas, paslauga jau suteikta. Šiuo atveju neaišku, kiek paslaugos tiekėjų būtų dalyvavę pirkime, kokią kainą būtų pasiūlę kiti pirkimo dalyviai.

Teigia, kad pagal teismų praktiką NMA – vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą, ir jai teisės aktais suteikta teisė apskaičiuoti bei išmokėti paramą, todėl teismas negali to daryti ir pareiškėjos prašymas sumažinti sankciją yra nepagrįstas. NMA mano, kad LAGK pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą sumažinti taikomą sankciją.

Pažymi, kad NMA nebuvo sukėlusi pareiškėjai teisėtų lūkesčių, jog parama bus skirta pilna apimtimi, nors ir buvo nustatytas pirkimų procedūrų pažeidimas. Be to, pareiškėjai, teikdami paraiškas, visuomet prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų neatitiktis, gali būti atsisakoma skirti paramą. Pareiškėja savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka, kuri nustatyta Įgyvendinimo taisyklėse ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės), todėl turėjo žinoti, kad pažeidus teisės aktų nuostatas gali būti taikomos sankcijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 21R-21(AG-925/06-2020) ir NMA 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. BRK-4182 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, taip pat prašymo pakeisti NMA sprendimą ir paskirtą 100 proc. dydžio sankciją maksimaliai sumažinti teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Administracija 2019 m. liepos 31 d. Agentūrai pateikė Paramos paraišką Nr. 17VD-KP-19-1-08071-PR001 Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (LAGK b. l. 22–41).

Administracija ir NMA 2020 m. kovo 23 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (2019 m. kvietimas) paramos sutartį Nr. 17VD-KP-19-1-08071-PR001 (LAGK b. l. 42–49), kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama šios sutarties sąlygų ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (Sutarties 1.1 papunktis), o NMA įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, taikyti sankcijas, kai paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, įvertinti paramos gavėjo pateiktus mokėjimo prašymus, ir jei jie atitinka Sutartyje numatytas sąlygas, pervesti užsakytas lėšas paramos gavėjui (Sutarties 1.2 papunktis).

Skyrius, kuris vykdo projektą Nr. 17VD-KP-19-1-08071 „Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos statinių, tilto per Lokaušos upę, griovių ir pralaidų rekonstravimas“, 2020 m. kovo 23 d. atliko techninio projekto parengimo mažos vertės pirkimą supaprastintu būdu – neskelbiama apklausa žodžiu. Buvo apklausti 2 tiekėjai: UAB „Panevėžio hidroplanas“, kuris atsisakė dalyvauti ir pateikti pasiūlymą, bei P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė pasiūlymą, kurio vertė – 11 000 Eur. Tinkamiausiu pripažintas tiekėjas – P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (LAGK b. l. 10).

Administracija ir P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 24 d. sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-76, kurios vertė 11 000 Eur su PVM (Sutarties 3.1 papunktis) (LAGK b. l. 12–13).

Administracija 2020 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-19-1-08071-MP001 (LAGK b. l. 84) vertinti, kuriuo deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 22 172,02 Eur, prašomą išmokėti paramos sumą – 17 737,62 Eur. Deklaruojamas išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų sąraše nurodytas projektavimas pagal pirkimo sutartį, suma su ir be PVM – 11 000 Eur, deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 11 000 Eur, išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai – 2020 m. birželio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra, serija AMN, Nr. 00307, kurios vertė – 11 000 Eur, 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, bankinis pavedimas (LAGK b. l. 84–101).

Administracija 2020 m. spalio 5 d. raštu paaiškino, jog dėl COVID-19 pandemijos karantino metu dėl žmogiškos klaidos nebuvo patikslinta informacija apie P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojo statuso pasikeitimą, todėl pripažino šią klaidą kaip neatitikimą mažos vertės pirkime bei 2020 m. kovo 24 d. paslaugų pirkimo sutartyje Nr. S1-76 (LAGK b. l. 55).

NMA 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. S-KP-0345226 informavo Administraciją, kad nustatė pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams, t. y. pareiškėja atliko pirkimą neskelbiamos apklausos žodžiu būdu, nors numatoma pirkimo sutarties vertė yra didesnė kaip 10 000 Eur (be PVM) (LAGK 50–51).

NMA 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 4–8), kuriame nurodė, kad Administracijai suteikiama 8 937,61 Eur vietoje prašytos 17 737,61 Eur paramos, nekompensuojama 8 800 Eur paramos suma. Sprendime nurodoma, kad pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM). Iš turimų duomenų ir viešai prieinamų registrų informacijos matyti, kad P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja, kadangi ja buvo tik nuo 1997 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. vasario 11 d., todėl Sutartyje nurodytoje paslaugų kainoje PVM negali būti išskiriamas. Tai reiškia, kad Sutarties vertė – 11 000 Eur be PVM, todėl pirkimui vykdyti buvo pasirinktas netinkamas pirkimo būdas. NMA skyrė pareiškėjai 100 proc. dydžio sankciją.

Administracija 2020 m. lapkričio 18 d. raštu paprašė P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti neteisėtai išmokėtos sumos dalį – 1 909,09 Eur (LAGK b. l. 14).

Administracija 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydama panaikinti Sprendimą (LAGK b. l. 1–3).

LAGK 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 21R-21(AG-925/06-2020) atmetė skundą (b. l. 9–13).

Administracija nesutinka su sprendimais, todėl prašo teismo juos panaikinti.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 54 punktą mokėjimo prašymai vertinami Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Pagal Administravimo taisyklių 11.8 papunktį NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti. Taip pat Administravimo taisyklių 171.1 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Įgyvendinimo taisyklių 61 punktas numatė, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Nagrinėjamu atveju Administracija nesutinka su Agentūros padarytomis išvadomis dėl to, kad ji padarė pažeidimą, pirkdama paslaugas iš P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ neskelbiamos apklausos būdu už 11 000 Eur be PVM, kai iš tikro sudaryta paslaugų sutartis, kurioje nurodyta, kad vertė yra 11 000 Eur su PVM. Aiškina, kad dėl karantino minėta įmonė neatnaujino informacijos apie tai, jog ji yra PVM mokėtoja, o tai įvyko dėl žmogiškos klaidos.

Pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 11 punktą perkančioji organizacija privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais Viešųjų pirkimų įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame punkte numatytos pareigos įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją gali būti nesilaikoma, kai atliekant neskelbiamą apklausą numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be PVM).

Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. VPĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų: 1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos; 2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos; 3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai; 4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Kaip minėta, Administracija vykdė pirkimą, apie jį neskelbdama, pagal P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, tačiau, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėja būtų nepažeidusi teisės aktų nuostatų, jeigu būtų nusipirkusi paslaugas už 10 000 Eur be PVM. Nagrinėjamu atveju pareiškėja paslaugų sutartį sudarė už 11 000 Eur be PVM, o tai jau viršija VPĮ nustatytą 10 000 Eur sumą, iki kurios galima pirkti neskelbiant apie mažos vertės pirkimą.

Teismas kritiškai vertina Administracijos teiginius, kad P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dėl karantino laiku neatnaujino duomenų apie tai, jog yra PVM mokėtoja. Byloje esantys duomenys (LAGK b. l. 74) patvirtina, kad ši įmonė PVM mokėtoja buvo nuo 1997 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. vasario 11 d., o kitų duomenų apie tai, jog ši įmonė atnaujino savo duomenis, Administracija į bylą nepateikė. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog Administracija, būdama atsakinga už viešųjų pirkimų vykdymą, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei įsitikinti, ar pasiūlymus pateikę asmenys yra PVM mokėtojai tiek prieš sudarant sutartį, tiek perimant atliktus darbus. Šiuo atveju Administracija to nepadarė, todėl laikytina, kad P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų sutarties sudarymo metu nebuvo PVM mokėtoja.

Pareiškėja, matydama, jog jai atliekant pirkimą pateikti pasiūlymai viršija teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatytą 10 000 Eur sumą, turėjo atmesti visus pasiūlymus ir atlikti naują pirkimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja kitu atveju turėjo viešai paskelbti apie viešąjį pirkimą.

Taip pat pareiškėja nurodė, jog tik sužinojusi apie NMA nustatytą pažeidimą, ėmėsi priemonių ir iš P. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo grąžinti neteisėtai išmokėtą sumos dalį – PVM, kurį sudaro 1 909,09 Eur. Tačiau pastebėtina, kad duomenų, jog toks mokėjimas buvo atliktas, byloje taip pat nėra, todėl tai vertinama kaip gynybinė pareiškėjos pozicija.

Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėja padarė pažeidimą, neskelbdama apie pirkimą ir nesilaikydama VPĮ nustatytų reikalavimų, neįrodė, jog jos pasirinkta įmonė yra PVM mokėtoja ir sutarta suma (11 000 Eur) yra priskaičiuota kartu su PVM, todėl Agentūra pagrįstai pritaikė jai sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad Administracija, teikdama paraišką, susipažino su taisyklėmis, kurių 22 punkte patvirtino žinanti, jog, jei netinkamai vykdys projektą pagal paraišką ar kitaip pažeis teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą ir administravimą, reikalavimus, jai gali būti taikomos teisės aktų numatytos sankcijos (LAGK b. l. 38).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad pirkimo taisyklių pažeidimas, kuomet pirkimo sutartis sudaryta pasirinkus netinkamą pirkimo būdą, negali būti vertinamas kaip formalus, nes tokiu pažeidimu iš esmės pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai (žr. 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-147-502/2020).

Šiuo atveju pareiškėja vertina, kad jai neteisingai pritaikytos sankcijos, t. y. NMA turėjo taikyti sankciją, atsižvelgdama ne į Metodikos 2 priedo 1 lentelės 1.1 eilutės papunktį, o Metodikos 2 priedo 2 lentelės 2.3 arba 2.4 eilutės papunktį, kurie numato rekomenduojamą sankcijos dydį nuo 5 proc. iki 25 proc. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjos interpretavimu nesutinka.

Kaip matyti, NMA, pritaikydama sankciją, pritaikė Metodikos 2 priedo 1 lentelės 1.1 eilutės papunktį, kuris numato 100 proc. sankciją už skelbimo apie pirkimą nepaskelbimą – pirkimas pradėtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše ar perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų, įskaitant skaidrumo principo pažeidimus (pvz., sudaromos sąlygos laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, susijusiam asmeniui), išskyrus 1.2 papunktyje nurodytus atvejus.

Sprendime sankcijos dydis apskaičiuotas, nurodant, jog nekompensuotina 8 800 Eur dydžio paramos suma (11 000 Eur (Mokėjimo prašyme deklaruotos techninio projekto parengimo paslaugos) x 80 proc. (paramos intensyvumas) x 100 proc. (pirkimų sankcija) = 8 800 Eur); kompensuota 8 937,61 Eur (17 737,61 Eur – 8 800 Eur = 8 937,61 Eur) dydžio paramos suma. Todėl Sprendimu pritaikyta sankcija atitinka Metodikoje nustatytą tvarką.

Vertinant pareiškėjos prašymą pakeisti sankciją ar ją sumažinti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad Agentūra yra vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą. Administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018). Taigi, teisės aktais tik NMA yra pavesta vertinti paraiškas ir priimti sprendimus dėl mokėtinos paramos sumos bei išmokėti paramą tik tada, kai paramos gavėjas atitinka visus paramos teikimo reikalavimus, todėl toks pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas ir teismas negali pakeisti sankcijos dydžio.

Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, teismas daro išvadą, kad LAGK, išnagrinėjusi Administracijos skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų, tad panaikinti Komisijos sprendimo taip pat nėra teisinio pagrindo. Argumentai, kad LAGK netinkamai išnagrinėjo skundą, laikomi nereikšmingais, nes tai, jog detaliai nebuvo atsakyta į visus skundo Komisijai argumentus, nelaikoma, jog priimtas sprendimas iš esmės yra neteisėtas.

Teismui atmetus skundo reikalavimus dėl NMA Sprendimo ir LAGK sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo pakeisti Sprendimą ir sumažinti sankciją.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.