Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R (R) K , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2010-06-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos), laisvės apribojimu 7 mėn.,

2) 2012-04-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2014-10-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d., 9 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta galutinė bausmė – 6 MGL dydžio bauda (sumokėti iki 2015-04-23) bei baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas; duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R (R) K vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017 m. liepos 22 d. apie 19.00 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. K. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme nurodė, kad įvykio dieną atvažiavo pas P. K., nes norėjo remontuoti automobilį. Tuo metu buvo blaivus. Po to abu vartojo alkoholį. Tada P. K. sėdo prie vairo ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Skambino savo draugei J. B.. Tuo metu užgesino variklį, o vėliau jau nebegalėjo jo užvesti. Iš matymo pažįstamų vaikinų paprašė pastūmėti automobilį. Tarp jų įvyko konfliktas ir jie susimušė. Buvo atbėgusi kaimynė. Jis nubėgo pakviesti policijos pareigūnų. Kai grįžo, atitraukė draugą nuo muštynių. Vėliau atvažiavo policija, įsodino į tarnybinį automobilį ir išvežė. Automobilį vairavo P. K.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vairavo automobilį draugė – negali atsakyti. Tos dienos įvykius atsimena tik miglotai. Pamena, kad buvo atvažiavę į kaimą tik vieną kartą, o ne du, kaip užfiksuota. Jo automobilis konflikto metu buvo apgadintas. Dėl to kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 161-163).

Kaltinamojo parodymai prieštaringi ir keitėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nes pirmos apklausos metu jis nurodė, kad su draugu P. K. ir drauge J. B., jam priklausančiu automobiliu ,,BMW 525“ atvažiavo į draugės kaimą, prie daugiabučio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) Automobilį visą laiką vairavo jo draugė J. B.. Jo draugė užėjo pas savo močiutę į namus, o jis su draugu liko sėdėti automobilyje, abu automobilyje gėrė alų. Kieme buvo susirinkusi kompanija, dvi moterys ir trys ar keturi vaikinai. Jiems sėdint automobilyje, prie jo automobilio pribėgo nepažįstami vaikinai ir pradėjo daužyti automobilį. Tada jis su draugu išlipo iš automobilio ir tarp jų prasidėjo muštynės (t. 1, b. l. 80).

Papildomos apklausos metu R. K. nurodė, kad įvykio dieną atvažiavo savo automobiliu ,,BMW“ į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) pas savo draugą P. K.. Atvažiavo dėl automobilio remonto. Su draugu gėrė alkoholį, buvo labai girtas ir kas vyko toliau, neprisimena. Jam draugas sakė, kad automobilį vairavo būtent jis, t. y. P. K., jie du kartus buvo nuvažiavę į Rudausių kaimą pas jo merginą, tačiau jos nerado, o paskui įsivėlė į konfliktą su to kaimo gyventojais, tačiau jis ir šių aplinkybių neatsimena dėl girtumo (t. 1, b. l. 84).

2017-07-26 pareiškime kaltinamasis R. K. nurodė, kad automobilį vairavo P. K.. Tai jis sužinojo iš liudytojų I. B. ir I. O.. Išėjęs iš areštinės parašė, kad vairavo jo draugė J. B., nes taip manė, kadangi pats įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisiminė (t. 1, b. l. 87).

Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo D. L. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 17) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55) bei teisme, kad tarnybos metu atvažiavo dėl iškvietimo, jog vyksta muštynės Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) prie bibliotekos. Atvykę į muštynių vietą aptiko du asmenis, sėdinčius ant žemės. Vietoje buvę pareigūnai patvirtino, kad muštynes sukėlė R. K. ir P. K.. Be to, vietoje buvusių liudininkų I. K., R. B. ir A. S. teigimu, R. K. vairavo automobilį ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Blaivumui patikrinti buvo iškviestas kelių policijos ekipažas. Atvykus kelių policijos ekipažui V1824, alkotesterio pagalba kaltinamajam buvo nustatytas 2,02 promilių girtumo laipsnis ir jis pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ištirti alkoholio kiekį įtariamojo kraujyje. R. K. atsisakė išsitirti alkoholio kiekį kraujyje. Medikams pildant medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktą, R. K. pradėjo elgtis agresyviai ir juos įžeidinėti, pasakė ,,gaidžiai, mentai, vežkite mane atgal namo, debilai“. Kadangi R. K. elgesys buvo agresyvus ir neprognozuojamas, buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai ir koviniai imtynių veiksmai. Atvykus NVRS pareigūnams buvo priimtas sprendimas R. K. pristatyti į Vilniaus apskrities VPK 1-ąjį PK (t. 1, b. l. 163-164);

-liudytojos T. B. parodymais teisme, kad įvykio metu, ji vakare išėjo į lauką. Namo kieme pamatė stovintį automobilį. Kaip jis atvažiavo – ji nematė. Kaimynė T. D., priėjusi prie automobilio iš vairuotojo pusės, ištraukė vieną vyriškį, po to iš keleivio pusės – kitą. Iš vairuotojo pusės buvo ištrauktas P. K.. R. K. nuėjo atokiau. Jie abu buvo girti. T. D. mušė P. K.. Tuo metu kaimynė atsisuko ir pradėjo klausti jos, ko ji atėjusi bei pradėjo muštis. Dėl tokių kaimynės veiksmų ji iškvietė policiją. Matė, kaip kaimynė daužė automobilį (t. 1 , b. l. 173-174);

-liudytojo P. K. parodymais teisme, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent jis. Kartu su R. K. važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimą. Abu vartojo alkoholį. Važiavo pas R. K. draugę. Vairavo automobilį jis, nes R. K. buvo labiau apgirtęs. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą sėdėjo abu automobilyje, nes R. K. norėjo prisiskambinti panelei. Tuo metu atėjo vyriškis su moterimi ir juos sumušė. Moteris jį ištraukė iš automobilio ir pradėjo spardyti. Jis buvo ištrauktas iš vairuotojo kėdės. Tolimesnius įvykius atsimena miglotai. R. K. sėdėjo automobilyje, po to išlipo, pamatęs, kad jis yra mušamas (t. 1, b. l. 174-175).

Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64), kuomet nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. pas jį į (duomenys neskelbtini) atvažiavo R. K.. Jis vairavo automobilį ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Namuose pas jį maždaug nuo 14-15 valandos jie gėrė alų, jis išgėrė maždaug 5-6 litrus 5,3 procentų alkoholio stiprumo alaus, kiek išgėrė R. K. - nestebėjo. Paskui nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti R. K. panelės. Tada automobilį vairavo jis, nors ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis nežino, kodėl jie nusprendė, kad vairuos jis, galbūt dėl to, kad R. K. buvo girtesnis. Atvažiavo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) namo, tačiau R. K. draugės ten nerado. R. K. skambino, tačiau neprisiskambino. Norėjo važiuoti, bet automobilis užgeso. Paskui prie jų priėjo kažkoks vyras, kuris prie jų „prisikabino“. Priėjo ir moteris. Jis neprisimena, ko norėjo tas vyras. Jis neatsimena, ar prašė to vyro juos pastumti, nes buvo neblaivus. Jie su R. K. išlipo iš automobilio. Tuomet vyras puolė jį mušti. R. K. iškvietė policiją. Jis po muštynių dėl kūno sužalojimų į gydytojus ir policiją nesikreipė, neprisimena, kodėl kilo konfliktas ir prasidėjo muštynės. Atvykus policijai jie abu buvo išvežti. Į įvyko vietą buvo atėjusi R, todėl mano, kad ji ir ta kita moteris, buvusi lauke, galėjo pasakyti, kad automobilį vairavo R. K., o ne jis. Tuo metu jis buvo susilaužęs koją, jam buvo uždėtas gipsas, bet įvykio metu gipsą buvo nusiėmęs, nes tą dieną maudėsi ežere;

-liudytojos E. K. parodymais teisme, kad įvykio dieną visi buvo susirinkę Raudondvaryje. Buvo su jais ir R. K. su P. K.. R. K. draugė J taip pat buvo. Vėliau J išvažiavo. Visi kiti liko, gėrė toliau. Prie automobilio vairo atsisėdo P. K.. V, jos sesers vyras įsėdo į galą, o R. K. - priekyje, keleivio vietoje. Ji sesers vyrą ištraukė iš automobilio, o kiti išvažiavo. Vėliau jai paskambino R. K. ir pasakė, kad jie buvo sumušti. P. K. pas juos atvažiavo su gipsu, po to kai gėrė alkoholį - jį nusiėmė. Važiavo maudytis. Kitą dieną matė P. K.. Jis buvo sumuštas, matė mėlynes (t. 1 b. l. 175-176);

-liudytojos R. B. parodymais teisme, kad prisimenanti tik tą faktą, kad 2017 m. liepos 22 d. buvo atvažiavęs kaltinamasis ir mušėsi su kaimynu. Dėl to buvo iškviesta policija. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 46), kuomet nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. dienos metu su savo draugais A. S. ir I. K. atvažiavo pas pastarojo seserį į (duomenys neskelbtini). Vakare, tiksliai laiko neprisimena, ji buvo kieme ir matė, kad į kiemą atvažiavo automobilis ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ji iš pradžių nekreipė į šį dėmesio ir nematė, kas vairavo. Po kurio laiko automobilis išvažiavo, tačiau po kokios valandos vėl grįžo į jų daugiabučio namo kiemą, bet ji ir vėl nematė, kuris iš ten buvusių dviejų vaikinų vairavo automobilį. Vėliau šie du vaikinai priėjo arčiau prie jų, tada ji vieną iš vaikinų atpažino - tai P. K., pastarojo draugas jai buvo nepažįstamas, tik vėliau sužinojo, kad tai R. K.. Vaikinai abu buvo neblaivūs - kalba buvo nerišli ir veidai paraudę. P šlubavo, tačiau buvo be gipso, ankščiau yra mačiusi pastarąjį su gipsu. Vaikinai prašė padėti pastumti automobilį, tačiau buvo tai gerai nusiteikę, tai agresyvūs, po to susikivirčijo su A. S., net susistumdė, tačiau tiksliai kaip ten viskas vyko, ji nematė. Vėliau jai A. S. pasakė, kad matė, jog vairavo automobilį R. K. (t. 2, b. l. 19-20);

-liudytojos I. K. parodymais teisme, kad 2017 metais ji atvažiavo pas draugus į gimtadienį. Tai vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Kai jie šventė, atvažiavo ,,BMW“ automobilis. Jį vairavo R. K., kuris buvo neblaivus. Šis automobilis į namo kiemą buvo atvažiavęs du kartus. Pirmą kartą jie paprašė, kad išvažiuotų, nes kieme žaidė vaikai. Antrą kartą kai jie atvažiavo, įvyko muštynės. Suprato, kad R. K. yra neblaivus iš jo svirduliavimo, šūkavimo, keiksmažodžių. Jos mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 20-22).

Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52), kuomet nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. dienos metu su savo draugais A. S. ir R. B. atvažiavo pas pastarojo seserį į (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 19.30 val., ji buvo kieme ir matė, kad į kiemą atvažiavo automobilis ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo du vaikinai. Tas kuris vairavo, kaip vėliau sužinojo, R. K., o stambesnis automobilio keleivis, kaip vėliau sužinojo, P. K.. Vėliau R. K. priėjo prie jų ir prašė šalia buvusių vyrų padėti pastumti pastarojo automobilį. Matė, jog R. K. yra neblaivus - kalba buvo nerišli, keikėsi, eidamas svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Kažkas iš vyrų nuėjo kartu su juo prie automobilio, kuris buvo 10-20 metrų atokiau, o vėliau, ten kilo muštynės ir į įvykio vietą nubėgo daug kieme buvusių vyrų. Kas su kuo mušėsi, ji nematė. Vėliau atvyko policija, A. S. policininkams nurodė, kad automobilį vairavo R. K.;

-liudytojos T. D. parodymais teisme, kad 2017 m. liepos 22 d. ji šventė savo vyro gimtadienį. Apie 3-4 val. nuėjo kepti šašlykų. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Į jų namo kiemą atvažiavo R. K. su mašina. Jo buvo paprašyta išvažiuoti, nes kieme buvo daug vaikų. Matė, kad automobilį vairavo kaltinamasis. Jam rankos judesiu buvo parodyta išvažiuoti. Po pusvalandžio automobilis vėl grįžo. Kas tuo metu vairavo – nematė. R. K. atėjęs paprašė vyrų pastumti automobilį, nes jis užgeso. Kai vyrai stūmė automobilį, prie vairo sėdėjo kaltinamasis. Automobilis neužsivedė, kaltinamasis išlipo iš automobilio ir prasidėjo muštynės. Ji sakė kaltinamajam, kad neleis jam vairuoti, nes jis buvo neblaivus. Kad jis neblaivus, sprendė iš pastarojo išvaizdos: akys išsprogusios, elgesys neadekvatus, kaišiojo liežuvį. Kažkas iš įvykio vietoje buvusių žmonių iškvietė policiją. Ji pasakė savo dukrai, kad reikia iškviesti policiją. Kartu su R. K. atvažiavęs vaikinas buvo stambesnis už jį ir šlubavo. Tuo metu, kai atvažiavo kaltinamasis, į kiemą išėjo T. B.. Ji paklausė pastarosios, kodėl šis atvažiavo. Ji paaiškino, kad pas ją. Tuomet pasakė, kad pasiimtų jį, nes jis yra T. B. anūkės draugas. Jos susimušė: viena kitai smogė (t. 1, b. l.22-23);

-liudytojo Š. V. parodymais teisme, kad įvykio metu su porininku E. V. buvo atvykę pagal pateiktą pranešimą dėl muštynių. Tikslių aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58), kuomet nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d. apie 19.20 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Su kolega E. V. nuvyko į įvykio vietą. Važiavo aplink, o šalia namo Nr. 14, pamatė sėdinčius du vaikinus, kurie prisistatė R. K. ir P. K.. Abu buvo neblaivūs - nerišliai kalbėjo, abiejų judesių koordinacija buvo sutrikusi, nuo abiejų sklido alkoholio kvapas. Abu pasakė, kad juos sumušė kažkas iš prie namo Nr. 5 susirinkusių žmonių. R. K. skundėsi nosies skausmu. Matė, jog pastarajam po nosimi yra kraujo pėdsakai. P. K. skundėsi, jog jam sulaužyta koja, tačiau nedetalizavo, ar koja lūžo anksčiau, ar įvykio metu. Gipso ant kojos nebuvo, tačiau eidamas jis šlubavo. Taip pat R. K. nurodė, jog kažkas iš susirinkusių žmonių sugadino jo automobilį ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėję automobilį pastebėjo, kad galinio valstybinio numerio ženklo vienas šonas yra užlenktas, o priekinis stiklas buvo įskilęs, tačiau nesimatė pėdsakų, jog stiklas būtų įdaužtas, kitokių automobilio sugadinimų nematė. Prie namo būriavosi apie 20 žmonių, kurie vienas per kitą šaukė, kad R. K. su P. K. girti atvažiavo ir patys sukėlė muštynes. Netrukus į įvykio vietą atvyko patrulių rinktinės pareigūnai V1720, po jų atvažiavo ir patruliai V1716 bei kelių patrulių rinktinės pareigūnai V1824, todėl, nepasitvirtinus informacijai dėl vykstančių muštynių, jis su porininku išvažiavo (t. 2, b. l. 31-32);

-liudytojo A. V. parodymais teisme, kad tarnybos metu į įvykio vietą buvo iškviestas, nes kolegos sulaikė asmenį, kuris vairavo neblaivus. Vietoje buvo įvykio liudininkai patvirtino, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį ,,BMW“ neblaivus. Jis buvo patikrintas alkotesteriu. Kadangi visų aplinkybių nepamena, prašo vadovautos jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 61), kuomet nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. apie 21.00 val. patruliavimo metu iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga jų pagalba. Su vyriausiuoju patruliu M. K. nuvyko į įvykio vietą, kurią apvažiavo aplink, ir privažiavo šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme tarp namų (duomenys neskelbtini) rado du patrulių rinktinės policijos ekipažus, o trečiasis policijos ekipažas tuo metu išvažiavo. Įvykio vietoje buvę patruliai nurodė, kad vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų, t. y. R. K., įtariamas vairavęs automobilį ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Alkoholio matuokliu jo porininkas patikrino R. K. ir nustatė 2,02 promilių girtumą. Įvykio vietoje R. K. neigė neblaivus vairavęs automobilį, tačiau nenurodė kas vairavo. Vietoje buvęs P. K. taip pat nesakė, kad vairavo automobilį, todėl P. K. girtumas tikrintas nebuvo, nors pastarojo girtumo požymiai buvo - nerišliai kalbėjo, judesių koordinacija buvo sutrikusi, sklido alkoholio kvapas. Kadangi abu elgėsi agresyviai, buvo išvežti į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 32-33);

-liudytojo S. C. parodymais teisme, kad būdamas namie matė per langą, kaip išvažiuoja iš kaltinamojo kiemo ,,BMW“ ir kad prie vairo sėdėjo P. K.. Žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Jis apie tai pasakė dukrai. Dukra nubėgo prie automobilio. Vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti automobilio. Buvo numeris nuplėštas, stiklas įskilęs. Tačiau kas įvyko – nematė. Žmonės jam pasakojo, kad automobilį vairavo P. K., kuris buvo atvažiavęs pas senelę (t. 2, b. l. 33-35);

-liudytojo A. S. parodymais teisme, kad įvykio dieną apie 16.30 val. buvo namo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kieme, kepė mėsą. Šalia yra krepšinio aikštelė. Atvažiavo automobilis ,,BMW“. Prie vairo sėdėjo kaltinamasis. Šalia jo sėdėjo kitas vyriškis. Vyrai pasileido automobilyje muziką. Pradėjo važinėti ratu. Jų buvo paklausta, ką jie išdarinėja. Pirma priėjo jo pažįstamas, vėliau – ir jis pats. Kalbėjosi su vairuotoju, t. y. kaltinamuoju. Pokalbio metu nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis atsakė, kad laukia panelės. Neužilgo išvažiavo ir vėl po valandos grįžo. Prie vairo vėl buvo kaltinamasis. Šalia sėdėjęs vyras buvo su sugipsuota koja. Jie susikivirčijo su atvažiavusiais, įvyko muštynės ir buvo iškviesta policija. Atvykusiems policijos pareigūnams jie nurodė, kas vairavo automobilį. Nežino, kas dar iš buvusių asmenų pasakė, kad vairavo kaltinamasis, tačiau jis, kai šnekėjo su pareigūnais, tą faktą jiems nurodė (t. 2, b. l. 43-45);

-pranešimo informacija, kurioje užfiksuota, kad apie konfliktą (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 22 d. 19.20 val. pranešė E. P. (t. 1, b. l. 14-16);

-tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad vyriausiasis patrulis V. B. atvykęs į įvykio vietą 2017 m. liepos 22 d. 19.50 val. kartu su kolega vyriausiuoju patruliu D. L. ir apklausęs vietoje buvusius asmenis (I. K., R. B., A. S.), nustatė, kad automobilį ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent R. K., kurio iškvėptame ore ekipažo V1824 pareigūnai nustatė 2,02 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 18);

-alkoholio matuoklio rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2017 m. liepos 22 d. 21.07 val. R. K. iškvėptame ore 2,02 promilės alkoholio, 0 22,37 val. – 1,52 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 20, 21);

-patikros sertifikatu Nr. 0510311, kuris patvirtina, kad alkoholio matuoklis ALCOTEST 6810Nr. ARBL-0757 galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 22);

-medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1267, kuriuo užfiksuota, kad R. K. priduoti kraują atsisakė (t. 1, b. l. 24);

-UAB ,,Alkotesteris“ informaciniu raštu, kuriame nurodyta, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais Drager Alcotest 6810, Drager Alcotest 7510 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis %. Papildomų skaičiavimų alkotesterį naudojančiam asmeniui dėl to atlikti nereikia, nes perskaičiavimą alkotesteris atlieka automatiškai dar prieš parodant rezultatą (t. 1, b. l. 27);

-liudytojų R. B. ir I. K. (B) 2017-07-22 rašytiniais paaiškinimais, kuriuose užfiksuota, kad liudytojos patvirtina, jog 2017 m. liepos 22 d. apie 19.20 val. į Vilniaus r(duomenys neskelbtini) automobiliu ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo du asmenys, ir P. K. sėdėjo šalia vairuotojo, o vairavo liekno kūno sudėjimo asmuo, vilkėjęs pilkas kelnes (t. 1, b. l. 42, 48);

-UAB ,,Emprekis“ duomenimis, kuriais užfiksuota, kad automobilio ,,BMW 525“ (1991-1996) vidutinė kaina su PVM yra 740 Eur (t. 1, b. l. 100);

-VĮ „Regitra“ duomenimis, kuriais užfiksuota, kad automobilio ,,BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. K. (t. 1, b. l. 101);

-Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018-01-24 nutarimu, kuriame nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo nutrauktas, nesurinkus neginčytinų duomenų, kad šis turtas 2017 m. liepos 22 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ir kad tai padarė T. D. (t. 2, b. l. 11-14).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiriamo įvykio metu R. K. buvo neblaivus ir alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė, negu 1,5 promilės. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais (alkotesterio kvitais, patikros sertifikatu (b. l. 20-22)), jos neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau R. K. neigia 2017 m. liepos 22 d. apie 19 val. vairavęs automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad jis buvo neblaivus, nieko neprisimena, tačiau su juo buvęs draugas P. K. jam pasakęs, kad vairavo būtent jis, o ne R. K.. Teismas vertina, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis automobilio nevairavo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumai.

Priešingai, nei teigia kaltinamasis, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus vairavo būtent R. K.. Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti policijos patruliai D. L., Š. V., A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas bei tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad tarnybos metu buvo iškvieti policijos pareigūnai dėl muštynių (duomenys neskelbtini), o atvykę į nurodytą vietą policijos pareigūnai aptiko du asmenis, sėdinčius ant žemės. Vietoje buvę pareigūnai (ekipažas V9032) patvirtino, kad muštynes sukėlė R. K. ir P. K., liudininkų I. K., R. B. ir A. S. teigimu, R. K. vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tai, kad automobilį vairavo R. K., o ne P. K. nurodė ir liudytojai I. K. (teismo pastaba - ikiteisminio tyrimo metu buvusi pavardė - B), T. D. bei A. S.. Liudytoja R. B. nors ir nurodė nemačiusi, kas vairavo automobilį, bet patvirtino, kad apie tai jai papasakojo A. S.. Šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra tapatūs, nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu ir juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai, alkotesterio kvitai, patikros sertifikatas, R. B. ir I. B. 2017-07-22 pareiškimai).

Nors kaltinamasis šiuos liudytojų parodymus, t. y. kad automobilį vairavo jis, o ne P. K. neigia, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai, o tai, kad kaltinamojo parodymai kito tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu (nes jis pirma tvirtino, kad automobilį vairavo jo draugė J. B., po to - kad vairavo P. K.) teismo vertinimu, tik patvirtina, kad jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad jokie kiti byloje surinkti įrodymai, išskyrus P. K. prisipažinimą vairavus automobilį, iškeltą kaltinamojo versiją ne patvirtina, o ją tik paneigia. Pabrėžtina ir tai, kad R. K. parodymai nesutampa su P. K. parodymais: R. K. tvirtino teisme, kad automobiliui užgesus jis nuėjo prašyti pagalbos, o P. K. – kad kai R. K. norėjo prisiskambinti panelei, atėjo vyriškis ir moteris bei juos sumušė. Moteris jį ištraukė iš automobilio ir pradėjo spardyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiti liudytojai, t. y. E. K., T. B., paliudijo tik muštynių aplinkybes, o kas vairavo automobilį, nei viena iš jų nenurodė. Liudytojas S. C. teisme patvirtino, kad matė, jog automobiliui išvažiuojant iš kiemo prie jo vairo sėdėjo P. K.. Teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai nepaneigia kaltinamojo kaltės vairavus automobilį neblaiviam, nes kas vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai jis atvažiavo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojas nematė.

P. K. parodymai vertintini kritiškai dar ir dėl to, kad įvykio metu jis turėjo kairės kojos traumą ir dėl lūžio koja buvo sugipsuota, kas, teismo manymu, buvo rimta kliūtis vairuoti automobilį.

Kaltinamasis R. K. kelia abejones dėl liudytojų (I. K., T. D., A. S.), kurie patvirtina, kad būtent jis vairavo automobilį, parodymų objektyvumo ir patikimumo, nes prieš juos neva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sumušimo ir turto sugadinimo, tačiau teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti. Jų nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šių liudytojų parodymai viso proceso metu nekito. Pabrėžtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai parodymus davė, net nežinodami, koks ikiteisminio tyrimo metu galutinis procesinis sprendimas bus priimtas. Taip pat nenustatytas ir policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pagrindu jiems kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti R. K..

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra įrodinėjamas alkoholio matuoklio rezultatu, o ne laboratoriniu kraujo tyrimu, nes kaltinamasis atsisakė medicinos centre duoti kraują tyrimui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad įstatymo formuluotė nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu ir kad įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Šioje byloje dėl to, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kaip jau paminėta anksčiau, ginčo nėra. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes, alkotesteriu kaltinamajam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, t. y. 2,02 promilės, medicininės apžiūros metu nustatyta, kad kaltinamasis agresyvus, keikiasi, šaukia ant pareigūnų, kalba garsiai, artikuliacija sutrikusi, iš burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas, kas būdinga vidutiniam girtumui, pagal liudytojų parodymus kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Esant tokioms teisme nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pagrįstai konstatuoja, kad tiriamo įvykio metu automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,02 promilės girtumas, vairavo būtent R. K., todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 21 straipsnio 7 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą (2,02 promilės alkoholio), į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį (dirba, nevedęs), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (t. 1 b. l. 90-95), teistas tris kartus ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2014-10-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina artima vidutinei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri visiškai sudedant bendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda.

Atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš įsigaliojant 2018 m. sausio 1 d. naujam MGL dydžiui ir vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis, o šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu, skiriant bausmę taikytinas MGL dydis, galiojęs iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 37,66 Eur.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, 2014-10-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) vykdytina atskirai ir su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį bei uždrausti naudotis specialia teise – trejus metus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis ir praeityje yra baustas už analogišką KET pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta net 2,02 promilių alkoholio bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau teisiamas ketvirtą kartą, praeityje buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus (važiavo viršydamas greitį bei neblaivus), kas neleidžia jo teigiamai charakterizuoti kaip vairuotojo, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas maksimalus, o būtent - treji metai.

Pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – turto konfiskavimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje R. K. vairavo automobilį, kuris yra jo nuosavybė, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas vidutiniškai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 20 d. redakcija Nr. V-1312) 10.4.2 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis praeityje yra baustas už KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu ir vairavimu esant neblaiviam (t. 1, b. l. 90-95) ir skirtos nuobaudos buvo neefektyvios, nes jis ir vėl pažeidė KET nuostatas bei vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad jam paskiriant dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams ir įvykio metu vairuoto automobilio konfiskavimas, nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, bei kad tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Nėra pagrindo teigti, kad dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R (R) K pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 90 MGL, t. y. 3389,40 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiškai sudedant subendrinti su pirmesniu 2014 m. spalio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (6 MGL dydžio bauda) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 96 MGL, t. y. 3615,36 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų 70 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d. (1 parą) ir prilyginus jį 2 MGL dydžio baudai laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta - 94 MGL, t. y. 3540,04 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimties eurų 4 euro centų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. spalio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) vykdytina atskirai ir su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimi, konfiskuoti R. K. priklausantį automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą - panaikinti, o dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.

Įvykdžius teismo nuosprendį dalyje dėl turo konfiskavimo, 2018-04-26 nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą (terminas pratęstas 2018-10-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi) R. K. turtui - automobiliui „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.