Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-634-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. P. paskirta galutinė nuobauda – 1 500 Eur – bauda už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

L. P. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktore, atsakingu asmeniu, nesudarė rašytinės darbo sutarties su V. Č., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido V. Č. atlikti pagalbinės darbuotojos darbus ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2024 m. liepos 11 d. valgykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. P. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjo L. P. faktiškai dirbto laiko, kai nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. patikrinimo metu L. P. dirbo, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta „L“ (Liga), tuo pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu L. P. palaikė skundą ir nurodė, kad viską pripažįsta. Vasarą buvo stovykla ir atėjo žmogus dirbti, nelabai kas nori ateiti dirbti į mokyklos valgyklą. V. Č. atėjo po ligos ir paprašė darbo, bet pasakė, kad negali įdarbinti, tada ji paprašė pabandyti ir sutiko, bet dar nebuvo ji pasveikusi. Jeigu ir skiria tokią didelę baudą, tai prašo išdėstyti, kad galėtų nors po truputį atsiskaityti, nes jai dar reikia žmonėms algas mokėti. Prašo taikyti ANK 34 straipsnį, nes pietų kainos labai mažos valgykloje, algos mažos, neuždirba daug, kad galėtų iš karto viską sumokėti.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad prieš važiuojant inspektuoti turėjo jau iš policijos informacijos, kad V. Č. atlieka nelegaliai darbines funkcijas. Dėl baudos, tai minimali bauda paskirta, o taikyt ANK 34 straipsnį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

DK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.

L. P. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nesudarė rašytinės darbo sutarties su V. Č., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido V. Č. atlikti pagalbinės darbuotojos darbus ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2024 m. liepos 11 d. valgykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat L. P. nubausta už tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjo L. P. faktiškai dirbto laiko, kai nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. patikrinimo metu L. P. dirbo, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta „L“ (Liga). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl nusižengimų padarymo fakto ar jų teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos. L. P. prašo skirti švelnesnę nuobaudą arba jos visiškai neskirti, taigi jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Vadovaujantis ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Nagrinėjamu atveju L. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta galutinė 1 500 Eur bauda, t. y. minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Teismas daro išvada, kad paskirta bauda nėra per griežta ir neteisinga, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

L. P. skunde iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirti jai švelnesnę, nei įstatyme numatyta bauda. Aplinkybė, kad pareiškėja uždirba nedaug, nėra pagrindas mažinti ir taip nagrinėjamu atveju paskirtą įstatyme numatytą minimalią baudą. Pažymėtina, kad L. P. buvo iš anksto informuota įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, taigi ji privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Be to, teismas pažymi ir tai, kad juridinio asmens vadovui keliami ypatingi elgesio standartai, taigi pareiškėja privalo išmanyti ir vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, be kita ko, susijusiais su darbo santykiais. Skiriant baudą L. P., buvo atsižvelgiama į tai, kad byloje yra viena pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju L. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta teisinga ir proporcinga bauda, kurios mažinti pagrindo nėra.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu L. P. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Visgi, atsižvelgiant į baudos dydį, L. P. prašymą išdėstyti baudos mokėjimo terminą, teismas, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėsto paskirtos baudos sumokėjimo terminą 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. P. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu L. P. paskirtos nuobaudos – 1 500 Eur dydžio baudos – mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.