Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026 m. vasario 1 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) km), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2026 m. vasario 1 d. su drauge D. Ž. atvažiavo pas jos dukrą V. Važiavo automobiliu Peugeot 308, kuris priklauso jam. Trise išgėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. Apie 12.30 val. išvažiavo namo. (duomenys neskelbtini) mieste, prie šviesoforo sustabdė pareigūnai, nustatė girtumą. Patikslino, kad sankryžoje atsitrenkė į priekabą. Labai blogai padarė, kad vairavo neblaivus, labai gailisi. Teisę vairuoti yra įgijęs. Praeityje nėra vairavęs neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. T. visiško kaltės pripažinimo teisme, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. T. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir gailisi. Paaiškino, kad automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jį nusipirko (duomenys neskelbtini), kadangi daug metų dirbo (duomenys neskelbtini). Pareigūnams įvykio metus rodė ir (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kuris yra jo vardu. Yra automobilio savininkas ir valdytojas. Automobilį turi apie 7-8 metus. Automobilis yra techniškai tvarkingas, jam atlikta techninė apžiūra ir turi privalomąjį draudimą. Jis neturi tai įrodančių dokumentų, kadangi jų net negavo, nes turi viskas būti įtraukta į sistemas. Vairuotojo pažymėjimą turi, todėl vairuoti automobilį turi teisę. Vairuotojo pažymėjimą įvykio metu paėmė policijos pareigūnai. 2026-02-01 alkoholinius gėrimus vartojo (duomenys neskelbtini) mieste pas savo dabartinės draugės D. Ž. dukrą V. Išgėrė degtinės, pavadinimo neprisimena. Po išgertuvių nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė vykti iki namų ((duomenys neskelbtini)) ir vairuoti automobilį. Pripažįsta, kad jo toks poelgis buvo labai blogas, bet kas jam užėjo - negali pasakyti. Automobiliu namo atgal iš (duomenys neskelbtini) važiavo su D. Ž., kuri taip pat buvo neblaivi. Bet jis neatrodė neblaivus, todėl ji jam nieko nesakė ir neprieštaravo, kad vairuoja automobilį. Prisimena, kad vairuodamas automobilį neblaivus buvo adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) g., šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, kelyje Nr. ((duomenys neskelbtini)), priešais jį važiavo kitas automobilis su priekaba, kuris kiek prisimena, pradėjo stabdyti prie šviesoforo ir jis nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į jo priekabą. Kai tai įvyko, jis išsigando, suprato, kad yra neblaivus ir dar sukėlė eismo įvykį. Prisimena, kad po eismo įvykio išlipo iš automobilio ir nuėjo pabendrauti su kito automobilio vairuotoju. Vėliau prisimena, jis iš karto išvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir jam alkoholio kiekio matuokliu patikrino neblaivumą. Jis iš karto policijos pareigūnams pasakė, kad yra neblaivus. Vėliau buvo sulaikytas ir išvežtas į Šiaulių areštinę. Viskas, ką gali paaiškinti. Sutiktų ikiteisminį tyrimą baigti pagreitinto proceso tvarka. (b. l. 96-99)

??? Liudytojas G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2026-02-01 apie 12:35 val., jam priklausančiu automobiliu F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisikabinęs priekabą F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri priklauso V. D.), vyko (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės, pirmoje eismo juostoje. Vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą su kolegomis V. D., F. L. ir R. J. darbo reikalais, į laidotuves, užkasti palaikų. Važiuodamas pastebėjo, kad sankryžoje ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g.) degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl sustojo prieš šviesoforą ir laukė kol užsidegs žalios spalvos šviesa. Laukdamas žalios spalvos šviesoforo signalo, pajuto smūgį į automobilį. Išsigando kas nutiko, greitai išlipo pasižiūrėti, pamatė, kad atsitrenkė į jį. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, jog Peugeot automobilis, kurio valst. Nr. nepamena, atsitrenkė į priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o priekabos jungtis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinį bamperį, taip jį apgadindamas. Jis nieko nedelsdamas nuėjo prie Peugeot automobilio vairuotojo. Kiek prisimena, atidarė vairuotojo dureles ir pradėjo su vairuotoju kalbėti, bet jis kalbėjo nerišliai, jo veidas buvo paraudęs, todėl suvokė, kad asmuo yra galimai neblaivus, todėl daug nekalbėjo. Jo kolega V. D. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau telefoną padavė jam ir jis bendravo toliau su operatore, kuriai paaiškino kas nutiko. Kiek prisimena, Peugeot automobilyje matė, jog priekinėje keleivio vietoje sėdėjo ir moteris, bet su ja nieko nebendravo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino tą patį ką ir dabar. Policijos pareigūnai visiems alkoholio kiekio matuoklio pagalba patikrino neblaivumus. Jis buvo blaivus, o kiti asmenys, t. y. Peugeot vairuotojas ir jo keleivė - neblaivūs. Taip pat gali pasakyti, kad jam priklausančio automobilio Ford valst., Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bei priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (galiniai žibintai, žibintų tvirtinimo laikikliai). Viskas ką gali paaiškinti. (b. l. 61-64)

Iš tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad 2026-02-01vyriausiasis patrulis R. B. dirbo su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja F. P. tarnybiniu automobiliu ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu „(duomenys neskelbtini)", maršrute „(duomenys neskelbtini)“. Apie 12:44 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas: „Gatvėje į pranešėjo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus“. Apie 12:51 val. atvykus adresu (sankryža) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) pasitiko blaivus G. K., kuris nurodė, jog apie 12:35 val. jam priklausančiu automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisikabinęs priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko link (duomenys neskelbtini) miesto, tačiau minėtoje sankryžoje sustojo, kadangi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Asmuo laukdamas žalios spalvos šviesoforo signalo, pajuto didelį smūgį. G. K. išlipęs iš automobilio pastebėjo, jog į priekabą įvažiavo Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadino priekabą, o priekaba apgadino Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį. Pabendravus su Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), vairuotoju A. T., šis nurodė, jog prieš valandą laiko išgėrė apie 1 litrą degtinės pas draugus (duomenys neskelbtini) ir išvyko į namus (duomenys neskelbtini), tačiau, dėl ryškios saulės nepastebėjo priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo prie sankryžos (duomenys neskelbtini) ir minėtas transporto priemones apgadino. Pirmu ir antru tikrinimu A. T. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuoklis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 13:00 val., antro tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 13:20 val.). A. T. pripažino kaltę, jog vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. A. T. nurodė, jog automobilis priklauso jam, tačiau automobilio draudimo negalėjo pateikti, teigdamas, jog minėto dokumento neranda. Asmuo teigė, jog apsidraudęs automobilį (duomenys neskelbtini). Apie automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos informacinėse sistemose jokių duomenų nerasta. Kartu su A. T. vyko ir jo sugyventinė D. Ž., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,86 promilės neblaivumas. Moteris kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis. Faktinis A. T. sulaikymas 13:20 val., asmuo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpildžius priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, dokumentas dėl vaizdo įrašo pateikimo neįteiktas, kadangi (duomenys neskelbtini) seniūnija dirba tik darbo dienomis. Užpildytas eismo įvykio fiksavimo protokolas, užpildyti transporto priemonių apžiūros protokolai, priimtas eismo įvykio paaiškinimas iš G. K. ir jam įteikta pažyma, dėl eismo įvykio. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos 3 transporto priemonės. Automobilis Peugeot užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 35-37)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (sankryža), koordinatės (duomenys neskelbtini), kelias A9 (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km. Ties minėta sankryža pirmoje eismo juostoje matomas juodos spalvos automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Apžiūrint automobilį nustatoma, jog automobilio salonas yra baltos spalvos, sėdynės yra odinės, baltos spalvos. Automobilio bagažinėje yra tuščios plastikinės taros, lankų šepetys, raudonos spalvos domkratas, kiti smulkūs daiktai. Automobilio visa priekinė dalis t. y. bamperis, kapotas, variklio skyrius, priekiniai žibintai yra apgadinti, kadangi automobilis yra atsirėmęs į priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekabos galinis rėmas yra apgadintas, išdužę galiniai žibintai. Minėta priekaba yra prikabinta prie juodos spalvos automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis yra apgadintas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. T., gim. (duomenys neskelbtini), automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu. Įvykio vietos apžiūros metu naudotas telefonas SAMSUNG. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. (b. l. 9-11)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. T. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 13:00 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 13:20 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. (b. l. 38)

Iš Emprekis pažymos matyti, kad vidutinė transporto kaina Lietuvoje su PVM yra 4,550.00 eur. (b. l. 47)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026 m. vasario 1 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) km), vairavo transporto priemonę – automobilį Peugeot (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 1,72 prom. neblaivumas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. T. neteistas. Padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą. Administracine tvarka nebaustas ( b. l. 71). Nedirbantis.

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. T. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, atsižvelgdamas į A. T. turtinę padėtį, į tai, kad jis ne dirbantis, paskirtos baudos dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 9 (devynių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. T. į bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. vasario 1 d. 13.20 val. (b. l. 75-77) iki 2026 m. vasario 2 d. 11.25 val. (b. l. 80-81) (1 para), ir laikytina, kad A. T. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 6 MGL (300,00 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad A. T. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, pirmą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam terminui, mažesniam nei vidurkis, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl A. T. uždraustina įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2026 m. vasario 2 d. (b. l. 100-101).

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Kaltinamojo A. T. vairuotas automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir buvo tiesiogiai panaudotas tyčinės nusikalstamos veikos padarymui. Prašymas konfiskuoti ne automobilį, o atitinkamą pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nepareikštas. Todėl kaltinamajam A. T. priklausantis automobilis konfiskuojamas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. T..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. T. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, saugomi automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; 2) DVD diskas su kūno kamerų įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 1 d. 13.20 val. iki 2026 m. vasario 2 d. 11.25 val. (1 parą), ir laikyti, kad A. T. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 6 MGL (300,00 Eur).

A. T. likusią 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą įpareigoti sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. T., kad teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą privaloma sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“ AB (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas (duomenys neskelbtini), AB „Artea“ (duomenys neskelbtini), UAB „Urbo“ bankas (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 6801. Mokėjimo paskirtis: „bauda už ...“. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam įgyti ir naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2026 m. vasario 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su variklio užvedimo rakteliu, esantį automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

A. T. taikomas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, saugomus automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti; 2) DVD diską su kūno kamerų įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.