Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė : I.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. nutarimu G. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

G. T. kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į gydymo įstaigą ir iš jos parvykti.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi G. T. prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, be to, jau anksčiau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei už kitus KET pažeidimus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog asmeniui buvo paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Apeliaciniu skundu G. T. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas, kadangi priimdamas skundžiamą nutartį vertino asmens anksčiau padarytus pažeidimus. Pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, paskirtą baudą sumokėjo, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į gydymo įstaigą ir iš jos parvykti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti ir palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, jog sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais teismo argumentais.

konstatuoja : II.

ATPK 329 straipsnyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Pažymėtina, jog G. T. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis (1,59 promilės ± 5 %) daugiau nei tris su puse karto viršijo leistiną maksimalią normą. Be to, iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 11-15) matyti, kad G. T. praeityje yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos duomenų neseka išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, buvo pasiekti, todėl G. T. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju į minėtas aplinkybes, jog asmuo jau anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, atsižvelgiama tik vertinant, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.