Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas ginčija Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų reorganizavimo“ pagrindu teisių ir pareigų perėmėjas yra Kauno tardymo izoliatorius) direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. P-115 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6 ir 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ 27 punktu ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-35 sudarytos komisijos 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadų Nr. TT-10 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) veiksmų“ pripažino, kad direktoriaus pavaduotojas V. D., nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 5 d. atlikdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus funkcijas, nerūpestingai (aplaidžiai) atliko jam pareigybės aprašymo 7.1, 7.19 ir 7.25 papunkčiuose nustatytas funkcijas ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, nes priimdamas 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 m. sausio 29 d. sprendimus suteikti teisę nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos ar be palydos, neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų tinkamai laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos imperatyvios sąlygos, o taip pat sudarytos sąlygos (reali grėsmė) pakartotinam nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), padarymui, nors pagal savo asmenines ir dalykines savybes galėjo ir turėjo tai padaryti, įpareigotas teisės aktų (1 punktas) ir skyrė direktoriaus pavaduotojui V. D. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (2 punktas)(toliau- ir Įsakymas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-35 sudarytos komisijos (toliau- ir Komisija) 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-10 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) veiksmų“ (toliau- ir Išvada) nustatyta, jog Kalėjimų departamente gautas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. 2020 m. vasario 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-628, kuriame nurodyta (esmė): „Pranešu Jums, kad šių metų vasario 5 d. naujienų portale „Delfi“ publikuotas straipsnis „ (duomenys neskelbtini)“ dėl Kauno tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (toliau – ir Kauno NTI-PN) nuteistasis, pripažintas kaltu pagal LR BK 150 str. ((duomenys neskelbtini)), ir kuriam buvo suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už įstaigos teritorijos ribų, yra laikomas kartu su kitais nuteistaisiais nepilnamečiais.<.> Viešojoje erdvėje publikuotas straipsnis ir Kauno NTI-PN pateikta informacija leidžia daryti prielaidas, kad Kauno NTI-PN galimai neįvertino galimų rizikos faktorių, nuteistojo perkėlimo ir laikymo aplinkybių bei jam paskirtų gyvenamųjų patalpų tinkamo parinkimo<..>“ ir pasiūlyta inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl Kauno tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose priimto sprendimo suteikti leidimą išvykti be sargybos ar palydos vykti už įstaigos teritorijos ribų, jo perkėlimo ir laikymo aplinkybių bei pagrįstumo, sudarant tyrimo komisiją. Kalėjimų departamento direktorius, susipažinęs su 2020 m. vasario 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-628, dokumentų valdymo sistemoje „DocLogix“ surašė 2020 m. vasario 5 d. rezoliuciją „Vykdyti“ ir 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-35 sudarė Komisiją galimiems Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. NN-1393 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nuteistasis L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), perkeltas (duomenys neskelbtini) į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistajam L. Ž. 2019 m. lapkričio 14 d. atvykus į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių- pataisos namus, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. N-242 jis buvo paskirtas į lengvosios grupės, 6 skyrių, 602 kamerą, 1 lovą.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. Ū-168 „Dėl nuteistojo skyrimo turto valdymo skyriaus pagalbiniu darbininku“ nuteistasis L. Ž. nuo 2019 m. gruodžio 16 d. paskirtas Turto valdymo skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. N-2 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“, atsižvelgus į Nuteistųjų skirstymo komisijos siūlymą (2020 m. sausio 6 d. Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolas Nr. SD-38), nuteistasis L. Ž. perkeltas iš lengvosios grupės, 6 skyriaus, 602 kameros, 1 lovos į lengvąją grupę, 6 skyrių, 610 kamerą, 3 lovą.

Nuteistasis L. Ž. pateikė 2020 m. sausio 6 d. prašymą Nr. SI-55 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, V. D., prašydamas suteikti jam „besargybinio“ statusą. V. D. 2020 m. sausio 6 d. rezoliucija „RS - Pr. svarstyti DK“ (t. y. Resocializacijos skyriui - prašau svarstyti Drausmės komisijoje) pavedė šį klausimą svarstyti Drausmės komisijoje.

Be to, nuteistojo L. Ž. 2020 m. sausio 6 d. prašyme Nr. SI-55 yra Resocializacijos skyriaus specialistės K. V. padaryti du 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 14 d. įrašai (vizos): „Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios gr. sąlygomis. (duomenys neskelbtini) Oasys vertinimas 79 balai. Drausminių nuobaudų neturi. Skatintas 15 kartų.“ (2020-01-06 įrašas); „Atliktas OASys pervertinimas. Oasys rizika 23 balai, žema.“ (2020-01-14 įrašas).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Drausmės komisija, susidedanti iš komisijos primininko Resocializacijos skyriaus viršininko A. A., ir narių - Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 4-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto E. K. – 2020 m. sausio 15 d. 10.30 val. apsvarstė nuteistojo L. Ž. 2020 m. sausio 6 d. prašymą dėl teisės išvykti be sargybos ir be palydos suteikimo ir 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. SD-164 nutarė vienbalsiai siūlyti įstaigos direktoriui suteikti nuteistajam L. Ž. teisę išvykti be sargybos ir be palydos.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, V. D. 2020 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą Nr. SN-4 suteikti teisę nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų nuo 6.30 val. iki 21.00 val. nustatytu maršrutu: Socialinės reabilitacijos 5 skyrius - pataisos namai-tardymo izoliatorius.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. N-14, atsižvelgdamas į Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio 2020 m. sausio 22 d. protokolą Nr. SD-211, perkėlė nuteistąjį L. Ž. iš lengvosios grupės, 6 skyriaus, 610 kameros, 3 lovos lengvąją grupę, 5 skyrių, 215 miegamąjį.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, V. D. 2020 m. sausio 29 d. priėmė nutarimą Nr. SN-14 suteikti teisę nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų nuo 5.00 val. iki 23.45 val. nustatytu maršrutu: Socialinės reabilitacijos 5 skyrius - (duomenys neskelbtini).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. Ū-9 „Dėl nuteistojo L. Ž. atleidimo iš Turto valdymo skyriaus pagalbinio darbininko pareigų“, atsižvelgus į nuteistojo L. Ž. 2020 m. sausio 29 d. prašymą Nr. SV-28, jis 2020 m. sausio 31 d. atleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Turto valdymo skyriaus pagalbinio darbininko pareigų.

Informacinės sistemos „Sodra“ duomenimis, L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini).

Išvadoje taip pat nustatyta, kad galimybę suteikti teisę išvykti už įstaigos ribų be sargybos arba be palydos svarsto Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymu sudaryta Drausmės komisija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą (LR BVK 154 str.), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitą Nr. NKP-2019/1-1 „Dėl žmogaus teisių padėties Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose. Vilniaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, nuteistąjį charakterizuojančią informaciją (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu) bei galimybes ir norą dirbti, mokytis ar dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Gavus nuteistojo prašymą dėl teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų bei siekiant įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir padarytą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atliekamas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas pagal OASys metodiką.

OASys vertinimo metodiką (dokumentus rengia) atlieka Resocializacijos skyriaus darbuotojai, baigę Teisės pažeidėjo metodikos OASys taikymo pirminius mokymus bei kvalifikaciją keliantys dalyvaujant OASys metodikos taikymo supervizijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kurio nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu būdu, įstatymu yra suponuojamas imperatyvas nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos lygmenį, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laikymo sąlygų pakeitimo, t. y. suteikiant jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų. Teikiant nuteistąjį svarstymui dėl minėtos teisės suteikimo, turi būti atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris įrodytų, jog nuteistojo rizika yra žema, arba nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, Kauno nepilnamečiu tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose 2020 m. sausio 14 d. nuteistajam L. Ž. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas, ir nustatyta, kad nuteistojo rizikos lygis - žemas, skaitinė reikšmė - 23. Vertinimą atliko Resocializacijos skyriaus patarėja A. K. (vertino 3 sritis - Emocinę gerovę, Mąstymą ir elgesį ir Nuostatas), ir Resocializacijos skyriaus specialistė K. V. (vertino 7 sritis - Informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizę, Gyvenimo sąlygas, Išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, Lėšų tvarkymą ir pajamas, Gyvenimo stilių ir draugus, Piktnaudžiavimą narkotikais, Alkoholio vartojimą).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Drausmės komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio metu (dalyvavo trys nariai), apsvarsčius nuteistojo L. Ž. prašymą, išklausius nuteistąjį ir atsižvelgus į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, buvo vienbalsiai priimtas sprendimas, siūlyti įstaigos direktoriui suteikti nuteistajam L. Ž. teisę išvykti be sargybos arba be palydos už įstaigos ribų.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, V. D. 2020 m. sausio 21 d. pasirašė nutarimą Nr. SN-4, kuriuo suteikė nuteistajam L. Ž. teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos (kardomojo kalinimo vietos) teritorijos ribų į darbą.

Įvertinus surinktą dokumentinę medžiagą, susijusią su nuteistajam L. Ž. atliktu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimu, naudojant metodiką OASys, nustatyta, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Resocializacijos skyriaus patarėja A. K. ir Resocializacijos skyriaus specialistė K. V., atlikdamos nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, turėjo remtis 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų atlikto vertinimo rezultatais ir fiksuoti tik reikšmingus pokyčius bei juos pagrįsti. Kaip matyti 2020 m. sausio 14 d. atliktame pervertinime (reg. Nr. SD-137) nurodytas tik skirtų balų pokytis, tačiau pagrindimo, dėl ko sumažėjo rizikos balai - nenurodyta, apsiribota bendro pobūdžio informacijos pateikimu, kuri niekaip nepagrindžia tokio akivaizdaus kriminogeninio veiksnio įtakos sumažėjimo.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų 2020 m. sausio 14 d. atliktame nuteistojo L. Ž. 1 pervertinime (reg. Nr. SD-137), kaip jau buvo minėta, rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinio lygmens (79 svertinių taškų, vertinimas atliktas Vilniaus PN specialistų 2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki žemo -23 svertinių taškų. Toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmens ir skaitinės reikšmės sumažėjimas yra ne tik sunkiai paaiškinamas, tačiau, remiantis moksliniais tyrimais - neįmanomas.

OASys vadovo (Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys) 123 psl. yra nurodyta, kad OASys yra sukurtas matuoti pakartotinio nuteisimo rizikos bei rizikos veiksnių profilio matavimus. Tai galima atlikti lyginant dabartinį OASys rezultatą ir gautą teisės pažeidėjo profilį su anksčiau atliktu teisės pažeidėjo OAsys vertinimu. <...> Svarbu yra patikrinti viso profilio pokyčius, ne tik bendrą rezultatą.

OASys vadovo 23 psl. yra nurodyta, kad kai kuriais atvejais vertintojo nuomonė reikšmingai skirsis nuo kitų specialistų atliktų teisės pažeidėjų įvertinimų. Taip gali atsitikti tada, kai atsiranda tam tikrų pokyčių ar naujų faktų, arba dėl to, kad „OAsys“ leidžia atlikti išsamesnį įvertinimą. Jeigu tai yra išskirtinis atvejis, vertintoja pagrindimų lentelėse turi užfiksuoti savo įvertinimą pagrindžiančius faktus ar pastabas, kad galėtų pagrįsti priežastis, kodėl teisės pažeidėją vertina kitaip nei kiti.

Kaip matyti iš pateiktos informacijos, 2020 m. sausio 14 d. atlikdami nuteistajam L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą naudojant metodiką OASys, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų specialistai neanalizavo nuteistojo L. Ž. pirmiau nurodytų vertinamų sričių sąsąjų su jo nusikalstamu elgesiu, nevertino informacijos, esančios nuteistojo asmens byloje (nuosprendyje), interviu metu nesigilino į reikšmingus vertinamų sričių aspektus, niekuo nepagrindė teiginių, ir tuo pažeidė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui nustatytus reikalavimus, atlikdami pervertinimą nesivadovavo Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu.

Pokalbių su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistais metu buvo gauta informacija apie tai, kad nuteistojo L. Ž. asmens byloje nebuvo jam atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo protokolų, buvo rasta tik Vilniaus pataisos namų specialistu atlikto vertinimo naudojant OASys metodiką suvestinė lentelė, ir tai apsunkino 2020 m. sausio 14 d. atliktą pervertinimą ir galėjo įtakoti netinkamą įvertinimą.

Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtintame Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo aprašo (toliau - Aprašas) 28 punkte nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvados originalas teikiamas pagal pareikalavimą (teismui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos administracijai), išvados nuorašas (egzempliorius, liekantis parengusioje įstaigoje), vertinimo rezultatų dokumentai ir kiti dokumentai, kuriuose užfiksuota nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo metu gauta informacija ir elgesio pataisos programų vykdymo metu surinkti duomenys apie konkretų nuteistąjį, yra saugomi atskirai sudarytoje šių dokumentų byloje, arba elektroninėje erdvėje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Pažymėjo, kad net ir neturint atliktų rizikos vertinimo protokolų, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje buvo pakankamai reikšmingos informacijos, į kurią Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistai, atlikę pervertinimą, turėjo sureaguoti, tačiau ši informacija nebuvo aptarta ir reikiamai įvertinta, kas įtakojo neteisingus atlikto pervertinimo duomenis.

Tarnybinio patikrinimo metu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojui V. D. buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą (išdėstytos aplinkybės, susijusios su teisės nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos ir be palydos suteikimu, 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuteistajam atliktu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, Individualaus darbo su nuteistuoju L. Ž. knygelėje esančiais duomenimis).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas V. D. 2020 m. kovo 4 d. paaiškinime Nr. 9-1201 nurodė, kad atlikdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas suteikiant nuteistajam L. Ž. 2020 m. sausio 21 d. bei 2020 m. sausio 29 d. teisę vykti be sargybos bei perkelti jį į 5- o skyriaus gyvenamąsias patalpas, ne tik nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies bei 154 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, bet tinkamai vykdė ir Pareigybės aprašymo reikalavimus, numatytus 7.6 ir 7.19 ir 7.25 papunkčiuose. Atsižvelgdamas į tai V. D. pabrėžė, kad tiek kaip vidaus tarnybos pareigūnas, tiek kaip pataisos pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, tarnybines pareigas ir funkcijas atliko sąžiningai. Todėl savo veiksmais nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimo.

Tarnybinio patikrinimo metu neginčytinai nustatyta, kad visi nuteistieji, kurie bausmę atliko ir gyveno Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų 5-ajame skyriuje tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nuteistasis L. Ž., buvo pilnamečiai asmenys, kaip tai reglamentuojama įstatymuose.

Sutikta, kad nagrinėjamu laikotarpiu nuteistasis L. Ž. atitiko šiuos Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio (Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos) 1 dalyje nustatytus kriterijus: 1 punkto - atliko bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis; 3 punkto - neatliko laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4 punkto - nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5 punkto - neturėjo galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6 punkto - dirbo; 7 punkto - nesirgo pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą.

Kaip jau nustatyta, 2020 m. sausio 14 d. atliekant nuteistajam L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą naudojant metodiką OASys, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Resocializacijos skyriaus darbuotojos - skyriaus patarėja A. K. ir skyriaus specialistė K. V., kurioms Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 15 punkte nustatyti bendrieji ir specialieji reikalavimai išsilavinimo, baigtų mokymų, kvalifikacijos ir darbo patirties srityse, nevertino informacijos, esančios nuteistojo asmens byloje (nuosprendyje), interviu metu nesigilino į reikšmingus vertinamų sričių aspektus, niekuo nepagrindė teiginių, ir tuo pažeidė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui nustatytus reikalavimus, atlikdamos pervertinimą nesivadovavo Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu.

Šie veiksmai suponavo netinkamą Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus (nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką) įvertinimą ir lėmė tolesnius sprendimus: Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Drausmės komisijos 2020 m. sausio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. SD-164 ir įstaigos vadovo priimtus 2020 m. sausio 21 d. bei 2020 m. sausio 29 d. nutarimus suteikti teisę nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos ar be palydos. Pažymėjo, kad nuteistojo L. Ž. asmenybės pavojingumą ir charakteristiką patvirtina Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje padaryti įrašai ir protokoliniai sprendimai: Vilniaus pataisos namų vyr. psichologės K. K.-L. 2019 m. liepos 30 d. įrašas, kuriame nurodyta, kad apibendrinant turimus rezultatus recidyvo tikimybė didelė, resocializacijos procesą apsunkina kraštutinis atsakomybės neprisiėmimas (racionalizacija, neigimas, žalos minimizavimas, empatijos stoka, apgaudinėjimas bei perdėm didelis vertės jutimas); Vilniaus pataisos namų vyr. psichologės K. K.-L. 2019 m. rugpjūčio 6 d. įrašas, kuriame nurodyta, kad svarstant galimybę dėl režimo sąlygų pakeitimo, įsidarbinimo, rekomenduojama atsižvelgti į SVR-20 rezultatus ir neskirti užimtumo, susijusio su galimu kontaktu su vaikais. Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos posėdžio ir nuteistųjų suskirstymo į būrius 2019 m. rugpjūčio 7 d. protokole Nr. 41-109 nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. svarstytas nuteistojo L. Ž. 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymas Nr. 29(8)-607 suteikti teisę išvykti be sargybos arba palydos. Vilniaus pataisos namų Drausmės komisija nutarė nesuteikti teisės nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos arba palydos, kadangi nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal SVR metodiką. Taigi, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų administracijai suteikus nuteistajam L. Ž. teisę vykti be sargybos ar be palydos, buvo sudarytos sąlygos (reali grėsmė) pakartotinam nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), padarymui.

Vadovaujantis iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 245 punktu (Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas), Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus funkcijas atliekantis V. D., priimdamas 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 m. sausio 29 d. sprendimus, nebuvo saistomas (įpareigotas) Drausmės komisijos 2020 m. sausio 16 d. protokolinio sprendimo Nr. SD-164.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įstaigos vadovui nustatytos pareigos: 1) organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 2) užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų.

Vadovaudamasis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1R-1 redakcija) 17.3 ir 17.5 papunkčiais Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai (17.3 papunktis); spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus (17.5 papunktis).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1R-99, 7.1 papunktyje šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui (pareigūnui) nustatyta funkcija vadovauti įstaigai, užtikrinti jai pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą; 7.19 papunktyje - užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į įstaigą, laikymo joje, perkėlimo į kitas įstaigas bei paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumą; 7.25 papunktyje - atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.

Atsižvelgusi į tarnybinio patikrinimo rezultatus, Komisija pripažino, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 5 d. atlikdamas šios įstaigos direktoriaus funkcijas, V. D. padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė už padarytą tarnybinį nusižengimą V. D. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Įsakymas, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu 4, 6, ir 10 dalimis, ir remiantis Išvada, yra teisėti ir pagrįsti bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 07 01)(toliau- ir vidaus tarnybos statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 02 01 iki 2020 04 07) (toliau- ir tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai) (Vidaus tarnybos statuto 39 str., Tvarkos aprašo 24 p.).

Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 5 d. atlikdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus funkcijas, nerūpestingai (aplaidžiai) atliko jam pareigybės aprašymo 7.1, 7.19 ir 7.25 papunkčiuose nustatytas funkcijas ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, nes priimdamas 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 m. sausio 29 d. sprendimus suteikti teisę nuteistajam L. Ž. išvykti be sargybos ar be palydos, neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų tinkamai laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos imperatyvios sąlygos.

Pareiškėjas prašo panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, nes Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-35 sudarytos komisijos 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-10 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) veiksmų“ nevertino visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: tinkamai nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir netinkamai jį kvalifikavo; netyrė visų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių ir jų nevertino arba vertino netinkamai; nenurodė jokių dėl nusižengimo atsiradusių pasekmių; nesiaiškino nusižengimą padariusio pareigūno kaltės ar nekaltumo aspektų, taip pat veiklos iki nusižengimo padarymo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis (1 punktas); jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (2 punktas); neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (3 punktas); nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu (4 punktas); neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus (5 punktas); dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (6 punktas); neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą (7 punktas). Pagal BVK 154 straipsnio 2 dalį nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

Drausmės komisijos darbo reglamento, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu 1-23 (toliau- ir Reglamentas), 8.3 papunktyje numatyta, kad Komisija nagrinėja klausimą dėl galimybės nuteistajam suteikti teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų. Posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma (Reglamento 9 punktas). Komisijos nariai, siekdami tinkamai įvertinti pateiktą informaciją, gali apklausti suimtąjį ar nuteistąjį (Reglamento 15 punktas). Komisijos sekretorius Komisijai priėmus sprendimą nagrinėjamu klausimu, įstaigos direktoriui dokumentų valdymo sistemos priemonėmis pateikia komisijos posėdžio protokolą bei sprendimo priėmimui reikalingą dokumentinę medžiagą (Reglamento 18 punktas). Įstaigos direktorius, susipažinęs su pateikta dokumentine medžiaga, priima sprendimą (Reglamento 19 punktas), kuris (Drausmės komisijos sprendimas (teikimas)) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 01 21 įsakymu Nr. 1R-25 (nuo 2020 01 22)) 245 punktą pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1R-99 (toliau- ir Pareigybės aprašymas) 7.1 papunktyje numatyta, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja įstaigai, užtikrina jai pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Pagal Pareigybės aprašymo 7.19 papunktį direktorius užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į įstaigą laikymo joje, perkėlimo į kitas įstaigas bei paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumą, o pagal Pareigybės aprašymo 7.25 papunktį atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teigė, jog Komisijos pirmininko pasirašytame 2020 m. vasario 26 d. pranešime Nr. LV-8011 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ nurodyti Pareigybės aprašymo papunkčiai, kuriuos galimai pareiškėjas pažeidė, nesutampa su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. P-115 nurodytais papunkčiais, t. y. pranešime nurodoma, kad galimai netinkamai vykdė Kauno tardymo izoliatoriaus- pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 7.6, 7.19 ir 7.25 papunkčių reikalavimus, o Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda už nerūpestingai (aplaidžiai) atliktas Kauno tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1. 7.19 ir 7.25 papunkčiuose nustatytas funkcijas. Tokiu būdu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda ir už 7.1 papunktyje nustatytų funkcijų nerūpestinga (aplaidų) atlikimą, tačiau pasiaiškinti dėl minėto papunkčio pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė Tai suponavo ne tik jo teisės j gynybą pažeidimą, bet ir tarnybinio nusižengimo tyrimo ribų peržengimą.

Tvarkos aprašo 21 punktas numato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.

Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pranešinimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį (yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga) yra pažymėjęs, jog Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad kartu su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą pareigūnui turi būti įteikta kokia nors medžiaga (Tvarkos aprašo 7, 17 p.). Tvarkos aprašo 17 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei būtų pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013). Byloje nustatyta, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus (jame nurodytas įtariamo pažeidimo laikas, įtariamo pažeidimo esmė bei galbūt pažeistų teisės aktų nuostatos). Be to, pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, taip pat ir teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pareiškėjas, kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, šiomis teisėmis pasinaudojo (2020 m. kovo 4 d. pareiškėjo paaiškinimas Nr.9-1201). Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus, yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti papildomus paaiškinimus (įrodymus) dėl tarnybinio patikrinimo Išvadoje pareikštų kaltinimų (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu paaiškinti Pareigybės aprašymo 7 1 papunktyje (vadovauja įstaigai, užtikrina jai pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą) ir 7.6 papunktyje (užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą, priežiūrą, izoliavimą, maitinimą ir materialinį aprūpinimą, komunalines ir buitines sąlygas bei sveikatos priežiūrą vadovaujamoje įstaigoje) funkcijų turinį ir jį atitinkančių veiksmų apimtis), taigi galutinis teisinis kvalifikavimas buvo pateiktas tarnybinio patikrinimo Išvadoje, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, patvirtino koks tarnybinis nusižengimas buvo iš tikrųjų padarytas, ir teigti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė apsiginti, nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Komisija, priimdama galutinį sprendimą siūlyti pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą, nenurodė jokių kilusių pasekmių, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturi tarnybinių nuobaudų, pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, vadovo veiksmais nesudarė sąlygų pakartotinai nusikalstamai veikai ir dėl jų neatsirado jokių neigiamų pasekmių, t. y. nekilo jokios realios grėsmės pakartotiniam nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, todėl matyti, kad pareiškėjas nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo ir nuobauda skirta neproporcingai ir nepagrįstai.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal 39 straipsnio 3 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: 1) šio statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnams taikomų apribojimų pažeidimą; 2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą; 3) piktnaudžiavimą tarnyba; 4) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims; 5) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn; 6) nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 7) buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą; 10) kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams.