Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1A-500-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02055-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.4 (N)

2022 m. spalio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą civilinio proceso tvarka pagal civilinio atsakovo R. R. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo civilinių ieškovų J. V. ir D. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu E. S. R. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. S. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš E. S. R. nukentėjusiajai J. V. buvo priteista 1786,79 Eur turtinei žalai ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. S. R. nukentėjusiajam D. V. buvo priteista 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

J. V. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų, taip pat dėl turtinės žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis (išskyrus psichologo konsultacijoms ir laidojimui išleistomis lėšomis), perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Advokatas teigia, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog faktiškai M. V. šeimos išlaikymui 2013 metais vidutiniškai skyrė 806,11 Eur per mėnesį. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio M. V. šeimai būtų skyręs viso 39499,34 Eur, t. y. negautų pajamų suma, kuri turėtų dar būti mažinama gautos našlaičių pensijos suma. Vis tik realią šeimos išlaikymui skirtą sumą labiau atspindi paskutinių dvylikos mėnesių prieš M. V. mirtį duomenys apie lėšas, pervestas į J. V. sąskaitą, iš kurių matyti, kad į J. V. sąskaitą kas mėnesį buvo vidutiniškai pervedama 282,28 Eur. Taigi negautų pajamų suma nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio būtų 13831,87 Eur. Šią sumą visiškai padengia per tą patį laikotarpį civiliniams ieškovams išmokėta našlaičių pensija, kurios dydį atsakovas turės padengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo D. V. atstovas advokatas prašo civilinio atsakovo R. R. atstovo apeliacinį skundą atmesti, iš R. R. D. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26. Skundžiamame sprendime, remiantis jame nurodyta bei aptarta teismų praktika, CK normomis, visiškai pagrįstai buvo padaryta išvada, kad mirusiojo asmens pajamas gali sudaryti ne tik jo gautas darbo užmokestis, į gautų pajamų balansą gali būti įtrauktos ir kitos pajamos, taip pat ir dividendai. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vertinant dėl asmens gyvybės atėmimo padarytos turtinės žalos dydį reikia atsižvelgti ne tik į asmens pajamas, susijusias su darbo santykiais, bet į visas žuvusio asmens pajamas (pavyzdžiui, į gaunamus dividendus, pajamas iš individualios veiklos ir pan.). Tais atvejais, kai žuvusysis yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, bendrovės pelnas negali būti ignoruojamas apskaičiuojant žuvusiojo gautas pajamas. Nepaisant to, koks būtų sprendimas dėl bendrovės pelno naudojimo (investavimas, pelno paskirstymas dividendų forma ar kt.), bendrovės pelnas reiškia bendrovės turto augimą, kuris, nors ir netiesiogiai, tačiau proporcingai, reiškia ir jos akcininko turto didėjimą, nes, augant bendrovės turtui, paprastai auga ir jos akcijų vertė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014). Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki jo mirties buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, jo pajamos, gaunamos iš įmonės veiklos, buvo nuolatinio pobūdžio, didžiąją šių pajamų dalį sudarė gaunami dividendai. Dėl šių faktų byloje jokių ginčų nekyla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. 2013 metais išsimokėjo, persivesdamas į savo asmeninę sąskaitą, 45180,72 Eur dividendų, 2014 metų sausio-gegužės mėnesiais – 20925,05 Eur dividendų. Akivaizdu, kad M. V. pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamų dividendų didėjo. Taigi, be jokių abejonių, M. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų pavidalu gautos pajamos, laikytinos pajamomis, kurios gali ir turi būti įskaitytos į jo gautų pajamų balansą.

27. Apskaičiuojant dėl asmens gyvybės atėmimo patirtos žalos dydį pagal bendrovės, kurios akcininkas buvo žuvusysis, pelną, reikšminga yra tai, kokia buvo ankstesnė bendrovės pelno naudojimo praktika (ar pelnas būdavo investuojamas, ar naudojamas dividendams išmokėti), žuvusiojo ketinimai (jei juos galima nustatyti) dėl bendrovės pelno, gauto jo žūties metais, panaudojimo, juridinių asmenų pelno mokesčiai ir kt. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, dideles pajamas iš bendrovės gaudavo būtent dividendų pavidalu. Šias pajamas jis naudodavo šeimos poreikiams tenkinti, t. y. kasdieniams poreikiams, namo priežiūrai, transportui, vaikų pagrindiniam ir papildomam ugdymui. Šiuos faktus patvirtina banko sąskaitų išrašuose užfiksuoti duomenys. Taip pat iš banko sąskaitų išraše užfiksuotų duomenų matyti, kad pats M. V. buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už iš bendrovės paimtą paskolą mokėjo reikšmingas palūkanų sumas, kurios vertintinos skaičiuojant civilinių ieškovų negautas pajamas ir M. V. pajamų balansą.

28. Civilinio atsakovo atstovas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad dividendų pavidalu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos M. V. pajamos negali būti vertinamos kaip šeimos pajamos, nes M. V. ir J. V. 2013 m. rugpjūčio 16 d. sudarė sutartį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms nustatytas teisinis režimas – asmeninė nuosavybė, o asmuo, valdantis turtą asmeninės nuosavybės teise – M. V.. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teigtina, kad faktas, jog tarp M. V. ir J. V. buvo sudaryta sutartis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo mirusiojo M. V. asmeninė nuosavybė, nepaneigia sutuoktinių bendro turto prezumpcijos. Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos: 1) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 2) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 3) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi net ir pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, bei pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teigtina, kad net sutuoktiniams sudarius sutartį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, mirus M. V., pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, santuokoje esančių sutuoktinių dividendai pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisės aktuose jokių išlygų dėl kitokio dividendų teisinio režimo (turto pasidalinimo atveju bendrovės akcijas pripažįstant asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe ar pan.) nenumatyta, todėl civilinio atsakovo atstovo argumentai, jog J. V., sudarydama sutartį dėl turto padalijimo, atsisakė teisės gauti pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, atmetami.

29. Nepagrįstas civilinio atsakovo atstovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog dividendai kaip pajamos yra susiję su verslo sėkme, nes jie yra mokami iš įmonės pelno, o verslo sėkmė nėra pastovus dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino dividendų dydžio svyravimų ir galimybės, kad ateityje, nesant pelno, pajamų iš dividendų apskritai galėjo nebūti. Ginčijamame sprendime civilinių ieškovų negautos pajamos buvo nustatytos nepagrįstai didelės, užfiksuojant didžiausią įmonės pelną per jos gyvavimo istoriją. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždarosiose akcinėse bendrovėse verslo sėkmė siejama su kiekvieno bendrovės dalyvio indėliu ir vaidmeniu bendrovės veikloje. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų realizavimo rinkos nėra, akcijos nelikvidžios, todėl uždaro tipo bendrovės akcininkai, aktyviai dalyvaudami bendrovės veikloje, siekia apsaugoti savo investicijas, kas reiškia, jog tokiose bendrovėse pirminę naudą lemia asmeninis dalyvio indėlis į įmonės veiklą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Kaip jau buvo minėta, M. V. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, kas reiškia, jog išimtinai nuo jo kompetencijų ir priklausė bendrovės sėkmė bei būsimas pelnas. Aplinkybės, kad paskutiniais metais bendrovės pajamos iš mokamų dividendų didėjo, be to, bendrovė, vadovaujama M. V., papildomų pajamų gaudavo iš kitų bendrovių, patvirtina M. V. verslumą ir siekį išlaikyti bent jau stabilias bendrovės pajamas. Iš VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės duomenų už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus (t. 22, b. l. 65-151), matyti, kad kiekvienų metų laikotarpiu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai neviršijo turimo bendrovės turto, iš pelno (nuostolių) ataskaitų už aptariamus laikotarpius matyti, jog bendrovėje ženklių nuostolių nebuvo patiriama, taip pat pastebimas gautino turto didėjimas, kas rodo, jog buvo galima tikėtis ateityje gauti jei ne didesnį, tai bent ne mažesnį pelną. Be to, konstatuotina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog M. V. dėl sveikatos būklės, amžiaus, kokių nors ribojimų profesijai, pareigoms ar kitų priežasčių, būdamas gyvas, savo dabartinę veiklą būtų nutraukęs ar ją vykdydamas būtų susidūręs su didelėmis problemomis, kurios neigiamai veiktų vykdomą veiklą ir lemtų gaunamų pajamų mažėjimą. Visa tai, kas buvo aptarta, leidžia daryti išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu M. V. pajamos nebūtų mažesnės, o verslui toliau veikiant gaunamos pajamos iš dividendų toliau būtų gaunamos.

30. Nesutiktina su skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, nevertino atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, ginčijamo sprendimo tinkamai nemotyvavo, sudarė sąlygas civiliniams ieškovams nepagrįstai praturtėti civilinio atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios ieškinį tenkindamas iš dalies, priešingai nei tvirtinama civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde, aiškiai išdėstė motyvus ir pagrindė, kodėl civilinius ieškinius tenkina iš dalies. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, o skundžiamo sprendimo argumentai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar sudaro sąlygas civiliniams ieškovams praturtėti civilinio atsakovo sąskaita. Faktas, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka civilinio atsakovo bei jo atstovo lūkesčių, nėra pagrindas teigti, jog skundžiamas sprendimo yra neteisėtas ar nepagrįstas.

31. Taip pat niekuo nepagrįsti civilinio atsakovo atstovo argumentai, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas prielaidomis, prieštarauja teismų praktikai, jog netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Konstatuotina, kad negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokias pajamas, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Šiuo metu jokių ginčų dėl to, kad M. V. buvo atlikti neteisėti veiksmai, nekyla ir nebegali kilti. Vertindama netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusieji dėl M. V. mirties, kuri buvo sukelta R. R. nusikalstamais veiksmais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių nuostolių realumo yra pagrįstos byloje esančiais duomenimis, užfiksuotais banko sąskaitų išrašuose, civilinio atsakovo atstovo pateiktose skaičiavimų ir pavedimų detalizavimo lentelėse, bendrovės dokumentuose, VĮ „Registrų centras“ duomenimis ir kt. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino M. V. bendrovėje vykdytą veiklą, kuri atsispindi ir bendrovės rezultatuose, kurie leidžia daryti išvadą, jog mirusiojo pajamos iš bendrovės buvo stabilios, jos tokiomis turėjo išlikti ir ateityje. Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog M. V. įregistravo ūkininko ūkį, iš kurio taip pat buvo tikimasi gauti pajamų, kas rodo siekį ne tik išlaikyti gaunamas, bet ir didinti esamas pajamas. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje užfiksuotus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą.

32. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad po M. V. mirties UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nutraukė savo veiklą, aplinkybė, jog J. V. ir jos vaikai po M. V. mirties paveldėjo atitinkamomis dalimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 23, b. l. 11), nėra pagrindas teigti, kad bendrovė turėjo galimybę toliau taip pat sėkmingai veikti išsimokant akcininkams tokio dydžio dividendus, kokie buvo išmokami M. V.. Kaip buvo minėta ankščiau, verslo sėkmė siejama su kiekvieno bendrovės dalyvio indėliu ir vaidmeniu bendrovės veikloje, nuo ko priklauso ne tik bendrovės pelnas, bet ir išmokami dividendai. Po M. V. mirties bendrovė faktiškai nebevykdė jokios veiklos, todėl nėra pagrindo manyti, jog iš jos buvo gaunamas pelnas ar išsimokami dividendai, be to, byloje tokių duomenų taip pat nepateikta. Taigi nėra pagrindo teigti, kad civiliniai ieškovai nepagrįstai praturtėjo, nes jiems ginčijamu sprendimu buvo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauti dividendai už 2014 m. liepos – 2018 m. rugpjūčio mėnesius, nors jie nuosavybės teise turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, suteikiančias teisę į dividendus už paminėtą laikotarpį. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad susidariusioje situacijoje civiliniai ieškovai prarado pajamas, o ne išliko tokioje padėtyje, kokioje buvo iki M. V., nuo kurio priklausė sėkminga bendrovės veikla, mirties.

33. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo priteistiną negautų pajamų sumą dviem mirusiojo vaikams bei sutuoktinei. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino M. V. faktiškai jo išlaikytiniams skiriamų lėšų dydžio, todėl ginčijamu sprendimu priteista ieškovų negautų pajamų suma niekaip nepagrįsta išlaikytinių faktiškai gautomis sumomis. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

34. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatyme (CK 3.27 straipsnis), todėl vien apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovo nurodoma aplinkybė, kad žuvusysis prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo tik tiek, kiek lėšų buvo pervesta į nukentėjusiosios J. V. banko sąskaitą per paskutinius dvylika mėnesių iki jo mirties, nepaneigia prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo. Ši prezumpcija grindžiama tuo, kad įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę, ir pan. Tokiu būdu argumentas, kad civiliniams ieškovams priteistų negautų pajamų suma, niekaip nepagrįsta išlaikytinių faktiškai gautomis sumomis, šiuo atveju, sprendžiant negautų pajamų priteisimo pagrįstumą, yra nepagrįstas.

35. Teismų praktikoje, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas ir statistinę gyvenimo trukmę, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, likusio gyvo sutuoktinio gautų pajamų dydis nėra reikšmingas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-405/2014, 3K-3-477/2014, 3K-3-205-686/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-523-211/2018). CK 6.284 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Ši norma reiškia, kad turi būti skaičiuojamos žuvusiojo gautos pajamos ir gauta suma dalijama iš skaičiaus asmenų, kuriuos išlaikė žuvusysis arba kurie turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, įskaitant žuvusįjį. Skaičiuojant iki mirties gautas pajamas apskaičiuojamas vidutinis mėnesio pajamų dydis, paskutinių dvylikos iki sužalojimo mėnesių gautas pajamas padalijus iš dvylikos. Pažymėtina, jog į žuvusiojo gautas pajamas įskaitomas darbo užmokestis, kitos jo pajamos, gautos iš profesinės ar kitokios veiklos, taip pat pensija, renta ir kitos pajamos, todėl, kaip jau buvo prieš tai nurodyta, dividendų pavidalu gautos pajamos, laikytinos pajamomis, kurios gali ir turi būti įskaitytos į gaunamų pajamų balansą.

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ieškovų negautų pajamų sumą ir išlaikytiniams skiriamų lėšų dydį. Byloje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. V. per mėnesį vidutiniškai gaudavo 3617,67 Eur, o jo 1/4 gautų pajamų dalis sudaro 904,42 Eur, kas reiškia, jog padauginus šią sumą iš 49 mėnesių bei atskaičiavus mirusiojo vaikams šiuo laikotarpiu išmokėtą našlaičių pensiją, kiekvienam iš jų skiriama 33257,56 Eur suma, o ne mažesnė kaip teigia civilinio atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo aptarta, apelianto argumentai dėl netinkamai apskaičiuotų negautų pajamų priteisimo yra atmestini.

37. Teiginiai, kad M. V. ir J. V. bendras gyvenimas galėjo baigtis santuokos nutraukimu, nes 2013 m. rugpjūčio 16 d. jie sudarė sutartį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, yra tik civilinio atsakovo atstovo prielaida, kuri nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, sutarties dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo sudarymo faktas, nepaneigia sutuoktinių bendro turto prezumpcijos, taip pat niekaip nepatvirtina prielaidos, jog buvo ketinama artimiausiu metu nutraukti santuoką. Niekuo nepagrįsti civilinio atsakovo atstovo argumentai, kad dėl neva daug išlaidų reikalaujančio M. V. gyvenimo būdo buvo nustatyta per maža M. V. poreikiams tenkanti jo gautų pajamų dalis (1/4). Byloje esantys duomenys, užfiksuoti banko sąskaitų išrašuose, nepatvirtina prielaidos, kad M. V. pinigines lėšas naudojo išskirtinai savo poreikių tenkinimui, tokios prielaidos nepatvirtina ir tai, kad M. V. palaikė santykius su kita moterimi, naudojosi trumpalaike nuoma. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra pagrindžiamas teiginys apie daug išlaidų reikalaujantį M. V. asmeninį gyvenimą bei per mažą pirmosios instancijos teismo nustatytą žuvusiojo poreikiams tenkančią gautų pajamų dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiame sprendime buvo tinkamai nustatyta M. V. poreikiams tenkanti skirta gaunamų pajamų dalis.

38. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti šio sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atmetus civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą, civiliniai ieškovai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju iš civilinio atsakovo R. R. civiliniams ieškovams J. V. ir D. V. prašoma priteisti atitinkamai 300 Eur ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų pagrįstumą, sąsajumą ir realumą pagrindžiantys duomenys teismui pateikti. Todėl šias išlaidas teismas priteisia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš civilinio atsakovo R. R. civilinei ieškovei J. V. 300 Eur jos patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš civilinio atsakovo R. R. civiliniam ieškovui D. V. 100 Eur jo patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms sumokėti.