- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- AN2-68-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01804-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Č. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Č. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimas, kuriuo A. Č. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti ją, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 3 priedo 1.1. punktą – kirsdama siaurą ištisinę liniją žyminčią transporto priemonių stovėjimo vietų ribas, kai dėl transporto priemonių gabaritų buvo įmanoma pastatyti automobilį stovėjimo vietoje žyminčiose ribose.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. Č. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir jai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.
2.1.Apeliaciniame skunde teigiama, kad viena iš ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytų teisių yra teisė pareikšti prašymus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 2019 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui per portalą www.pristatymas.post.lt buvo pateiktas mobiliuoju parašu pasirašytas prašymas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojo apklausos, tačiau policijos pareigūnai jo net neperskaitė. Tai patvirtina paminėto internetinio tinklalapio automatiniu būdu sugeneruota informacija apie sistemai pateikto dokumento aktualią būseną. Teikiant prašymą buvo siekiama įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose tyčios ar neatsargumo nebuvimo fakto ir objektyvių aplinkybių egzistavimą, darančių inicijuotą administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą, todėl nutrauktiną. Skundžiamojoje nutartyje šiam pažeidimui iš viso nebuvo duotas joks teisinis įvertinimas nors teismui buvo gan išsamiai nurodyta, koks buvo teikto prašymo tikslas bei, ką siekiama įrodinėti šio dokumento pagrindu gautais duomenimis. Apeliantės manymu, tai yra šiurkštus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimas, paneigiantis pamatines asmens teises, teikti į bylą duomenis, galinčius turėti esminės įtakos priimamam sprendimui, nes buvo užkirsta galimybė papildyti tyrimo medžiagą reikšmingais, objektyviais duomenimis, galbūt turinčiais lemiamos įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui.
2.2.Apeliantės įsitikinimu, Kelių eismo taisyklių 3 priede nurodyta išimtis galioja visoms be išimties transporto priemonėms, o ne nuolat judančioms, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių trečio priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ (I skyrius „Horizontalusis ženklinimas) 1.1. punkte yra nurodyta, kad „1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.“ Kelių eismo taisyklių II skyriuje „Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos“ 3.7. punkte yra nurodyta, kad „Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas“, o 3.16. punkte yra detalizuota kita sąvoka – „Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.“ Kelių eismo taisyklių trečiame priede „Horizontalusis ženklinimas“ (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, darytina išvada, kad kalbama apie transporto priemonių valdytojų tinkamą elgesį vairuojant šias priemones, ir nurodytos taisyklės negali būti taikomos transporto priemonėms, esančioms transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kaip ir yra nurodyta šių taisyklių išimtyje – „liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“, todėl nesant administracinio nusižengimo sudėties objekto, administracinio nusižengimo bylos teisena iš viso negalėjo būti pradėta, o ją pradėjus privalu buvo kuo greičiau nutraukti.
2.3.Apeliantė taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontalaus ženklinimo taisyklių 160 punkte yra nurodyta, jog principinis stovėjimo vietų aikštelėse ženklinimas pateiktas šių taisyklių 30 pav. pagal nurodytą pavyzdį. Stovėjimo vietos yra ženklinamos siaura ištisine linija išlaikant bendrą 2 m 25 cm plotį. Iš surinktos medžiagos matyti, kad administracinis nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas automobiliu „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“. Šio automobilio gamintojas yra oficialiai paskelbęs, jog registruotas (gamyklinis) šio automobilio plotis siekia 1 m 84 cm. Ginčo vietoje pavojingai pasviręs medis su pernelyg žemiai pasvirusiomis šakomis užima papildomai 67 cm automobilio parkavimosi vietos, todėl atėmus iš transporto priemonės stovėjimo vietos automobilio plotį, yra nesunku įsitikinti, jog toje vietoje tinkamai sustoti ir saugiai priparkuoti transporto priemonę nėra jokių techninių galimybių. Todėl ji buvo priversta automobilį pastatyti toliau.
2.4.Apeliantės teigimu, nagrinėjimu atveju nebuvo atlikta jokių tyčinio ar neatsargaus požymių turinčių veiksmų, nes ji, žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sutartinių ženklų reikšmę bei paskirtį, kaip adekvati ir atsakinga savo nuosavybės turėtoja bei valdytoja, atsižvelgdama į esamą padėtį bei tuo metu gretimų automobilių išsidėstymą ir, siekdama išvengti savo bei gretimų transporto priemonių apgadinimo, buvo priversta parkuotis kiek toliau nei pažymėtame automobilio parkavimosi plote. Netinkamai prižiūrima automobilių stovėjimo aikštelė bei augmenija įvykio metu neleido jai saugiai ir atsakingai prisiparkuoti. Apeliantės tvirtinimu, žinodama apie Kelių eismo taisyklėse nurodytą išimtį, ji elgėsi atsakingai ir rūpestingai, ėmėsi visų atsargumo priemonių, siekdama išvengti kitiems priklausančių transporto priemonių apgadinimo, todėl skundžiamojoje teismo nutartyje aprašytas įvykis, pritaikius Kelių eismo taisyklėse nurodytą išimtį, turėjo būti vertinamas kaip legalus transporto valdytojos elgesys, nesukeliantis jai jokios administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui per portalą www.pristatymas.post.lt buvo pateiktas mobiliuoju parašu pasirašytas prašymas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojo apklausos, tačiau policijos pareigūnai jo net neperskaitė. Apeliantės manymu, tai yra šiurkštus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimas, paneigiantis pamatines asmens teises, teikti į bylą duomenis, galinčius turėti esminės įtakos priimamam sprendimui, nes buvo užkirsta galimybė papildyti tyrimo medžiagą reikšmingais, objektyviais duomenimis, galbūt turinčiais lemiamos įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui (ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
7. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016).
8. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti padarytus proceso pažeidimus, jeigu, apeliantės nuomone, tokie proceso pažeidimai buvo padaryti. Pažymėtina, kad apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Č. K. atstovo advokato padėjėjo M. I. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo A. Č. K. atstovas advokato padėjėjas M. I., todėl teismo posėdyje atstovas turėjo teisę pareikšti prašymus, susijusius su nagrinėjamu administraciniu nusižengimu. Naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis administracinėn atsakomybėn patrauktai A. Č. K. ir jos atstovui buvo užtikrintas nagrinėjant skundą apylinkės teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Č. K. atstovas advokato padėjėjas M. I. jokių prašymų, kartu ir prašymo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojo apklausos, papildymų nepareiškė. Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo perskaitytas 2019 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui per portalą www.pristatymas.post.lt pateiktas mobiliuoju parašu pasirašytas prašymas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojo apklausos. Priešingai, iš elektroninio pašto e.pristatymas duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. 3.50 val. išsiųstas prašymas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojo apklausos buvo perskaitytas 2019 m. rugsėjo 16 d. 4 val. (b. l. 11). Šiuo atveju tai, kad nagrinėjęs A. Č. K. administracinio nusižengimo bylą ir 2019 m. spalio 25 d. nutarimą priėmęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas V. L. prašymo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojo apklausos netenkino, savaime nereiškia, jog pateikto prašymo neskaitė.
9. Apeliaciniu skundu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, iš esmės motyvuojant tuo, kad Kelių eismo taisyklės nedraudžia kirsti ištisinę liniją automobilių stovėjimo vietose ne tik judančioms transporto priemonėms, bet ir stovinčioms.
10.Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
11.Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
12.Akcentuotina, kad Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte aiškiai numatyta, kad apskritai draudžiama kirsti siaurą ištisinę liniją, kai ji skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, nes, pažymėtina, tokiu atveju kiltų realus pavojus eismo saugumui, todėl tokiu atveju vien kirtus siaurą ištisinę liniją, būtų pažeistos Kelių eismo taisyklės bei padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nedraudžiama kirsti siaurą ištisinę liniją, žyminčią transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Ją kirtus statant transporto priemonę į stovėjimo vietą, nepažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, kaip tai būtų – vien kirtus siaurą ištisinę liniją, kai ji skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šiuo atveju A. Č. K. nubausta ne už tai, kad vairuodama automobilį kirto siaurą ištisinę liniją transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, bet už tai, kad pastatė transporto priemonių stovėjimo aikštelėje vairuotą automobilį ant siauros ištisinės linijos, žyminčios transporto priemonių stovėjimo vietos ribą, kai privalėjo pastatyti automobilį būtent transporto priemonių stovėjimo vietas žyminčiose ribose. Akcentuotina, jog būtent siaura ištisinė linija žymi transporto priemonių stovėjimo vietų ribas, ir jų, statant automobilį, privaloma laikytis.
13.Pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, jog A. Č. K. vairuotą automobilį pastatė ant siauros ištisinės linijos vidurio, taip iš esmės užimdama net dvi automobilių stovėjimo vietas. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad A. Č. K. transporto priemonę galėjo pastatyti tvarkingai, laikantis Kelių eismo taisyklių, arčiau kitos transporto priemones, prie kurios nebuvo ir jokių medžių ar nusvirusių šakų, kaip teigiama skunduose teismams.
14.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą ir A. Č. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.