Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIĮ „Galantica“ ieškinį solidariems atsakovams S. G. ir J. G. dėl žalos atlyginimo , procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios IĮ „Galantica“ bankroto administratorei B. M., teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi Ieškovui iškėlė bankroto bylą. Administratoriumi paskirta B. M.. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 20 d. Ieškovo direktore pagal Juridinių asmenų registro išrašą nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d. (įgaliojimų praradimo dėl Ieškovo bankroto) buvo paskirta J. G.. Visgi tarp administratoriaus perimtų Ieškovo dokumentų rasti duomenys, jog J. G. buvo atleista iš darbo 2015 m. gegužės 11 d. Ieškovo savininku nuo jo įsteigimo momento buvo S. G.. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. liepos 1 d. buvo priimtas Ieškovo administratoriaus įsakymas, kuriame detaliai nurodyti S. G. privalomi atlikti veiksmai pagal 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus. Šis įsakymas išsiųstas Ieškovo registracijos adresu, taip pat S. G. elektroninio pašto adresu. S. G. ir J. G. neįvykdė jiems teismo nutartimi bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu nustatytų pareigų ir neperdavė nei Ieškovo turto, nei dokumentų. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Vykdomieji raštai išduoti 2017 m. balandžio 6 d., jie buvo pateikti antstolių kontorai vykdyti. Tik po šių veiksmų atlikimo buvę ieškovo vadovai perdavė administratoriui Ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau nesudarė priėmimo-perdavimo akto, nesudarė balanso nutarties iškelti Ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perduoti dokumentai netvarkingi, nesunumeruoti. Ieškovo bankroto proceso metu taip pat nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis Ieškovas turėjo turto, verto 129 294 Eur (131 426 LTL), tarp kurio – 1 269 Eur nematerialus turtas, 14 Eur materialus turtas, 17 966 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 110 000 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 45 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Patikrinus šiuos duomenis pagal pirminius apskaitos dokumentus, nustatyta, kad: nematerialus Ieškovo turtas buvo prekės ženklas; atsargas, išankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis sudarė 17 231,60 Eur vertės medžiagos, žaliavos, tara, 137,33 Eur vertės pagaminta produkcija, 592,92 Eur vertės verpalai iš Lietuvos tiekėjų.

Bankroto administratoriui nėra perduotos 17 966 Eur vertės atsargos, 697,38 Eur vertės transporto priemonės bei 145,70 Eur vertės materialusis turtas. Kadangi vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai nesudaryti, vadovaujantis 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, administratoriui turėjo būti perduotas būtent tokios vertės turtas. Bankroto administratoriui neperduotas joks turtas.

Nurodytina, kad, kaip minėta, pagal Juridinių asmenų registro duomenis J. G. buvo Ieškovo direktore nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d., o pagal darbo sutartį bei Ieškovo savininko įsakymą – iki 2015 m. gegužės 11 d. Tarp Ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo rasta jokių duomenų, jog J. G. atleidimo dieną buvo atlikta Ieškovo turto inventorizacija ir jis perduotas Ieškovo savininkui S. G.. Negalint tiksliai nustatyti, koks Ieškovo turtas buvo prarastas J. G. vadovavimo laikotarpiu bei koks turtas prarastas atsakingu asmeniu esant S. G., ieškovui padarytą žalą pastarieji turi atlyginti solidariai. Atsakovai nebuvo perdavę ir įmonės dokumentacijos, bet išsiėmus vykdomąjį raštą ir pateikus jį antstoliui vykdyti, dokumentai buvo perduoti, bet ne paties savininko, o kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant B. M., bei nustatant įmonės valdymo organams pareigą per 15 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (103, 104 b. l.). Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2016-06-20, o 2016 m. liepos 1 d. buvo priimtas bankroto administratoriaus įsakymas, kuriame detaliai nurodyti S. G. privalomi atlikti veiksmai pagal 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus. Šis įsakymas išsiųstas Ieškovo registracijos adresu, taip pat S. G. elektroninio pašto adresu. Neįvykdžius reikalavimų, bankroto administratorius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Vykdomieji raštai išduoti 2017 m. balandžio 6 d., jie buvo pateikti antstolių kontorai vykdyti. Kaip teigia ieškovo bankroto administratorius, Ieškovo direktore pagal Juridinių asmenų registro išrašą nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d. (įgaliojimų praradimo dėl Ieškovo bankroto) buvo paskirta J. G., tačiau tarp administratoriaus perimtų Ieškovo dokumentų rasti duomenys, jog J. G. buvo atleista iš darbo 2015 m. gegužės 11 d. Ieškovo savininku nuo jo įsteigimo momento buvo S. G..

Šioje byloje iškilo ginčas dėl įmonės vadovo bei savininko civilinės atsakomybės įmonei iškėlus bankroto bylą. Ieškovas įrodinėja, jog abu atsakovai būdami solidariai atsakingi už BIĮ „Galantica“ turto perdavimą bankroto administratoriui iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos neperdavė turto pagal 2015-12-31 balansą, nes iškėlus įmonei bankroto bylą balansas nebuvo sudarytas, turto neperdavė iki šiol. Ieškovo teigimu, atsakovui pažeidus šią prievolę, tai yra neperdavus nurodyto bendrovės turto, bendrovė patyrė žalą, kadangi administratorius negalėjo šio turto realizuoti ir tokiu būdu patenkinti pateiktų kreditorinių reikalavimų. Atsakovės J. G. teigimu, ji nėra atsakinga už minėto turto perdavimą, nes jau daugiau kaip metus laiko nebuvo šios įmonės vadovė, faktine įmonės vadove nebėra nuo ligos pradžios 2014 m. Atsakovas S. G. taip pat nesutinka su pareikštu ieškiniu teigdamas, kad šio turto tiesiog nėra, jis turėjo būti nurašytas, kodėl taip padaryta nebuvo, paaiškinti negali.

Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (LR CK 2.87 str. 1 d.). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.). LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta įmonės valdymo organų pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. LR CK 2.4 str. 3 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Individualių įmonių įstatymas, 7 str. 1 d.)

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1070 buvo patvirtintos Inventorizacijos taisyklės, reglamentuojančios ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją bei rekomenduojamos neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims (taisyklių 1 punktas). Remiantis taisyklių 9.2 punktu, visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Įmonės vadovas, nepriklausomai nuo to, ar su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, turto inventorizacija privalo būti atlikta ir, remiantis taisyklių 64 punktu, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas.

Nagrinėjamu atveju individualiai įmonei šios taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, nors bankroto administratoriui nėra pateikta duomenų, kad atleidus iš įmonės vadovo pareigų J. G. šie dokumentai buvo surašyti, tačiau J. G. teigia viską palikusi S. G., o įmonės savininkas neneigia to fakto. Be to pažymėtina, kad J. G. nuo vadovavimo įmonei nusišalino jau nuo 2014 metų dėl ilgalaikės ligos, o pagerėjus sveikatos būklei iš vadovo pareigų atleista 2015-05-10 pačios prašymu, taigi jau nuo to laiko faktinis įmonės vadovas buvo S. G.. Įmonės balansas, kuriuo remiantis bankroto administratorius reikalauja atlyginti įmonei padarytą žalą sudarytas 2015-12-31, J. G. jau daugiau kaip puse metų būnant atleistai iš įmonės vadovės pareigų, o faktiškai šių pareigų neinant ir anksčiau, bankroto bylos iškėlimo metu J. G. jau daugiau kaip metus laiko nebuvo įmonės vadovė. Bankroto administratorius remiasi duomenimis, esančiais Juridinių asmenų registre, tačiau kasacinis teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, kad registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, todėl, sprendžiant dėl ginčo, viešo registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi būti patikrinamas, konkrečiu atveju pats bankroto administratorius neneigia fakto, kad tarp perduotų dokumentų buvo rasti dokumentai apie J. G. atleidimą, už vadovo pasikeitimo išviešinimą Juridinių asmenų registre taip pat atsako jau ne buvęs vadovas, o paskirtasis vadovas, o nagrinėjamu atveju – įmonės savininkas. Taigi šiuo atveju atsakomybė dėl žalos atlyginimo tenka tik įmonės savininkui, kuris tuo atveju, jei nėra paskintas įmonės vadovas, pats eina vadovo pareigas ir prisiima visą atsakomybę. Esant šios aplinkybėms ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo iš J. G. atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovas į bylą pateikė 145,70 Eur vertės neperduoto materialaus turto lentelę, pagal kurią neperduotas bankroto administratoriui 125 daiktas, jų suma 145,70 Eur, dauguma šių daiktų vertė nesiekia 1 Eur, akivaizdu, kad šie daiktai nėra tinkami naudoti pagal paskirtį ir nors bankroto administratorius įtraukė juos į suvestinę, vadovaujantis atsakovo paaiškinimais, daiktų verte ir jų įsigijimo data, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), mano, kad šie daiktai turėjo būti nurašyti, o net esant juos išsaugojus, nebūtų galima jų realizuoti ir taip patenkinti kreditorių reikalavimų. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis ir paskaičiuotas automobilių, kaip metalo laužo vertes, susidarė 697,38 Eur suma, kuri, teismo nuomone yra reali, atsakovas dėl paskaičiuotos metalo laužo vertės prieštaravimų neišsakė.

Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad įmonės balansas sudarytas 2015-12-31 d., o įmonei bankroto byla iškelta tik 2018-06-08, per tą laiką įmonė vykdė veiklą, buvo mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai, tačiau finansinė atskaitomybė bankroto iškėlimo dienai nebuvo sudaryta. Nuo paskutinio balanso sudarymo iki pareigos perduoti turtą atsiradimo dienos praėjo ilgas laiko tarpas ir turto sudėtis galėjo pakisti, tačiau iš teismui bankroto administratoriaus pateiktų duomenų bei atsakovo paaiškinimų matyti, jog atsakovas niekaip neįrodė turto panaudojimo. Pripažįstama, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima perduoti turto bankroto administratoriui, priklauso atsakovui. Atsakovui neįrodžius turto pokyčio (CPK 178 straipsnis), vadovaujamasi ieškovo pozicija dėl turto sudėties ir laikoma, jog atsakovas bankroto administratoriui turėjo perduoti 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos vertės turtą 17 966 Eur.

Tokiu atveju atsakovas S. G. taip pat nėra įvykdęs įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, tai yra neperdavęs administratoriui transporto priemonių ar informacijos, jog transporto priemonės sunaikintos, bei informacijos apie bankrutuojančios įmonės atsargas ir žaliavas. Tokiu būdu iš visų byloje surinktų ir įvertintų įrodymų, darytina išvada, ieškovas visiškai įrodė, kad atsakovas pažeidė LR CK 2.87 str. 1 d., 2.4 str. 3 d., LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. ir LR BAĮ 12 str. 1 d. ir 21 str. numatytas pareigas. Atsakovui neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

Atsakovas paaiškino, kad ginčo turto jis neturi, kadangi transporto priemonių nėra, atsargos buvo panaudotos, arba turėjo būti nurašytos. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ginčo turtas yra išlikęs natūra, nežinoma taip pat jo buvimo vieta, todėl yra pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą pinigais, siekiant kompensuoti prarasto turto vertę pinigine išraiška.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo transporto priemonių, kaip metalo laužo vertę, remiantis automobilių metalo laužo supirkimo pasiūlymais, bendrą vertę 697,38 Eur, atsakovas šios nurodytos vertės neginčija, todėl yra pagrindas pripažinti, kad šio turto vertė ieškovo yra pagrįsta.

Ieškovo pareikštą atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitų prekių vertę -145,70 Eur teismas atmeta, kaip nepagrįstą, 17966 Eur reikalavimą grindžia būtent 2015-12-31 balanso eilutėje BI nurodyta atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys nurodyta suma, nors atsakovas S. G. ginčija šią sumą, bankroto iškėlimo datai kita finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta, atsargų nurašymo ar sunaikinimo aktų bankroto administratoriui nepateikta, atsakovas taip pat nepateikė jokių dokumentų apie šios sumos panaudojimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad šis turtas turėjo būti perduotas administratoriui. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo S. G. ieškovo naudai priteistina 18663,38 Eur (17966 Eur + 697,38 Eur) žalai atlyginti.

Kadangi atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra nuo 18 663,38 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017-02-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d.).

Pagal LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 420 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d., 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo BIĮ „Galantica“, atstovaujamo bankroto administratorės B. M., ieškinį, pareikštą solidariems atsakovams S. G. ir J. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BIĮ „Galantica“, juridinio asmens kodas 144848267, atstovaujamo bankroto administratorės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 18 663,38 Eur (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 38 ct) žalai atlyginti, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) žyminį mokestį (mokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.