Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui A, A. P. dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Specialioji teisėjų kolegiją 2014 m. sausio 21 d. nutartimi nusprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

2014-02-24 ieškovas Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmos instancijos teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo ieškinio trūkumai ir jų šalinimo būdai buvo suformuluoti dviprasmiškai. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo įpareigojimą sumokėti žyminį mokesti suprato kaip privalomumą apmokėti 144 Lt žyminiu mokesčiu kiekvieną reikalavimą keliamą papildomai prie reikalavimo iškelto pareiškime, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir apmokėtas žyminiu mokesčiu nustatytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnyje;Netikslino reikalavimų ir nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, nes vienintelis reikalavimas buvo suformuluotas pakankamai aiškiai, o kitų reikalavimų teismui nekėlė. Pažymi, jog tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek Vilniaus rajono apylinkės teisme nekėlė ginčo dėl privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymo, bet kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto individualaus akto pagrįstumo ir teisėtumo;Atkreipia dėmesį, jog Specialioji teisėjų kolegija nevienodai sprendžia bylas dėl rūšinio teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 5 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas siekia panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą 48SK-(14.48.111)-1307 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-2554 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, 2014 m. vasario 6 d. nutartimi įpareigojo ieškovą atitinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, pateikti teismui žemės sklypo planą, taip pat apmokėti ieškinio reikalavimus žyminiu mokesčiu, pateikti dokumentus, patvirtinančius jo atstovės teisinį išsilavinimą (t.2, b.l.4-5). 2014-02-24 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kurį pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko nenagrinėtu. Savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovas tinkamai nepašalino visų teismo nustatytų pareiškimo trūkumų: nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio, nepatikslino reikalavimų ir nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano. Nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija, apeliantas nurodo, kad nekelia reikalavimų, susijusių su privačiu asmeniu. Teigia, jog vienintelis jo reikalavimas yra panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimus dėl jų nepagrįstumo ir šališkumo, kuriais taip pat yra pažeidžiamos ieškovo saugomos įstatymu teises.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu 48SK-(14.48.111)-1307 nepagrįstai patvirtino kaimyninio žemės sklypo, priklausančio trečiajam asmeniui A. A. P., kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geostatus“ matininko E. G. 2011 m. spalio 11 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, poįstatyminiai teisės aktai, susiję su Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymu, patikrinimu (t.2, b.l.8-9). Nors apeliantas savo ieškinio reikalavimą grindžia viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus padarytais įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimais atliekant trečiojo asmens žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl ko ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau, nei tai leidžiama pagal teisės aktus, tačiau iš esmės yra keliamas ginčas, susijęs su privataus asmens sklypo ribų nustatymu. Kadangi šis civilinio teisinio pobūdžio klausimas yra reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str.), pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2011).

Dėl apelianto argumento, jog jis netinkamai suprato teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo dalį, susijusią su įpareigojimu sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį už keliamus ieškinio reikalavimus, pažymėtina, jog atsižvelgdamas į tikrąsias teisines pasekmes, kurių siekia viešojo administravimo subjektų sprendimų panaikinimu, apeliantas turėjo atitinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kurių apmokestinimą reglamentuoja civilinio proceso teisės normos. Tuo tarpu aplinkybės, kad apeliantas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą buvo sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį, paduodamas pirminį skundą dėl minėtų subjektų sprendimų panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip ieškinio trūkumo šalinimo. Apelianto argumentai dėl dviprasmiško teismo įpareigojimo, susijusio su žyminio mokesčio sumokėjimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto argumentai dėl šios bylos atžvilgiu priimtos Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 21 d. nutarties dėl bylos teismingumo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, šalindamas pirmos instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus, nepatikslino ieškinio reikalavimų, nepateikė minėtų žemės sklypo ribų plano, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą ieškovo ieškinį palikdamas nenagrinėtu.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.