- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-745-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 120 984,27 Eur skolos, 181,47 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 471 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės.
2. Kreditorė teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą, neviršijant prašomos priteisti sumos. Prašyme nurodė, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai, atsisako priimti nupirktą daiktą, nepateikdama jokių argumentų, su kreditore nebendrauja, sumokėti už nupirktą daiktą atsisako, prašoma priteisti suma yra didelė ir itin reikšminga kreditorei. Mano, jog skolininkės nesąžiningas elgesys suponuoja, kad ji ir toliau gali bandyti išvengti prievolės pagal sutartį vykdymo, bandyti nuslėpti savo pinigines lėšas ar kitą turtą ir tokiu būdu padaryti būsimą teismo sprendimą nebeįmanomą įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkino.
4. Teismas padarė išvadą, jog išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat jį patvirtinančių įrodymų visuma tikėtinai pagrindžia kreditorės reikalavimus (pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti). Tačiau antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas konstatuoti negali.
5. Teismas pabrėžė, jog vien pareiškimo pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti skolininkės turtui apribojimų, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo kreditorės valios.
6. Teismas pažymėjo, kad, pagal teismų praktiką, tik pateikus įrodymų, kad antroji ginčijamų teisinių santykių šalis (atsakovas) atlieka arba turi ketinimų atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo ieškovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidintų teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. O byloje pareikštų reikalavimų dydis, nesant nustatytų skolininkės veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skolininkės vengimo atsiskaityti su kreditore priežastys šioje byloje dar nėra nustatytos, teismui nežinoma ir skolininkės turtinė padėtis, jos pozicija dėl pateiktų reikalavimų. Teismo vertinimu, kreditorės reikalavimų nevykdymas yra pagrindas kreditorei ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Be to, turto areštas yra kraštutinė priemonė, todėl taikomas tik išimtiniais atvejais.
8. Teismas sutiko su kreditore, jog prašomos priteisti skolos suma yra didelė, tačiau, teismo vertinimu, net ir didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti ir savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti skolininkės turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, taigi, nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo sąlyga.
9. Nagrinėjamu atveju kreditorės teiginiai, jog skolininkė gali toliau bandyti išvengti prievolės pagal sutartį vykdymo, vertinami kaip kreditorės į ateitį nukreipti spėjimai ir prielaidos, nes kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas konkrečiais ar tikėtinais skolininkės veiksmais ar sprendimais, kuriais skolininkė galėtų siekti išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Skolininkės vengimas priimti prekę ir atsiskaityti su kreditoriumi yra akivaizdus faktas ir tai yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Skolos suma yra didelė tiek skolininkei, tiek ir pačiai kreditorei. Didelė skolos suma turi būti vertinama kartu su kreditorės pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodančiomis skolininkės nesąžiningą elgesį. Kreditorės žiniomis, skolininkė yra sudariusi preliminariąją jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Toks skolininkės elgesys vertintinas kaip siekis sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kreditorės žiniomis, perleidžiamas nekilnojamasis turtas yra vienintelis skolininkės nekilnojamasis turtas, taigi, jį perleidus trečiajam asmeniui, skolininkės finansinė padėtis taps itin prasta ir ji finansiškai nebus pajėgi atsiskaityti su kreditore.
10.3. Kreditorė pažymi, kad ji viešojoje erdvėje aptiko duomenis, susijusius su skolininkės kreditavimo rizika, kuri įvertinta kaip aukšta, o tai rodo skolininkės ne itin gerą finansinę padėtį ir nurodo atitinkamas skolininko gebėjimo vykdyti prievoles kreditoriams rizikas.
10.4. Kreditorės teigimu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, teisėtas, aiškiai ir tinkamai suformuluotas, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus akivaizdžiai pažeistos kreditorės teisės ir interesai.
Atsiliepimas
11. Skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Kreditorė ne tik nepagrindė ir neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, bet ir nutylėjo reikšmingas faktines aplinkybes.
11.2. Spausdintuvas pirktas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2019 m. gegužės 20 d. sudarytą vietos projekto vykdymo sutartį (duomenys neskelbtini), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo santykiuose su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo saistoma ne vien savo verslo interesų, bet ir su NMA sudarytos sutarties sąlygų.
11.3. Pažymima, kad kreditorė sutartyje nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pradėjus įrenginio montavimo darbus, paaiškėjo, kad spausdintuvas neatitinka sutartyje numatytos komplektacijos, t. y. yra be spaudinių fiksavimo įrenginio, o tai reiškia ne tik formalų sutarties sąlygų pažeidimą, bet ir užkerta galimybę įrenginį naudoti pagal paskirtį. Įrenginio nekomplektišumas nulėmė tai, kad priimti įrenginį skolininkė atsisakė (nors fiziškai jis tebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose). Įrenginio perdavimo procesas buvo užfiksuotas antstolio.
11.4. Skolininkė nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į NMA dėl mokėjimo termino pratęsimo. NMA tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, apie tai skolininkė informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2022 m. birželio 1 d. raštu, kartu nustatė papildomą sutarties įvykdymo terminą iki 2022 m. birželio 30 d. ir įspėjo, kad, iki nurodyto termino spausdintuvo nesukomplektavus pagal sutarties sąlygas, sutartis bus nutraukta nuo 2022 m. liepos 1 d. Šis pranešimas buvo siųstas registruotu laišku ir elektroniniu paštu. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama visa apimtimi įvykdyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, neatliko, todėl šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirengusi sutarties sąlygų neatitinkantį įrenginį grąžinti pareiškėjai bet kuriuo jai patogiu metu. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukus sutartį dėl jos kaltės, neturi jokio pagrindo reikšti kokius nors reikalavimus skolininkei.
11.5. Skolininkės nuomone, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sąlygotas ne siekio eliminuoti teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, o yra bandymas suvaržyti įmonę laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir taip įgyti pranašumą kilusiame teisiniame ginče.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Kreditorė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – skolininkės kreditavimo rizikos duomenis. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019 17 punktas). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir tada, kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagal CPK XXIII skyrių, reglamentuojantį bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus.
18. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas bei jį patvirtinančių įrodymų visuma tikėtinai pagrindžia kreditorės reikalavimus. Ginčo dėl to nėra, todėl plačiau ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (preliminarus reikalavimų pagrįstumas) neanalizuojama.
19. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta: i) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto reikalavimo sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikštą reikalavimą; ii) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; iii) jeigu reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019 22 ir 23 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019 16 punktas).
20. Nors kreditorė ir teigia, kad skolininkė yra sudariusi preliminarią jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs, pagrįsti tik kreditorės pasvarstymais ir objektyvių duomenų, kad skolininkė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti būsimo teismo sprendimo vykdymui, nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningumą, kreditorė neįrodė, tokių nenustatė ir teismas, o vien aplinkybės, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore, nesudaro pagrindo taikyti kreditorės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio / pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimas, kreditorei nepateikus įrodymų, jog skolininkas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti skolininko teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
21. Teismas pažymi, jog kreditorės nurodytos aplinkybės, susijusios su skolininkės prievolės netinkamu vykdymu kreditorei, turės būti vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, bet šios aplinkybės neturi įtakos įrodinėjant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasisako, kad tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog ginčo suma yra pakankamai didelė, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti arba joms sukaupti, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
23. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorė nurodė, kad skolininkė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau vien „Creditinfo“ pateikiama informacija apie skolininkę, nesant byloje aplinkybių, pagrindžiančių galimą skolininkės procesinį nesąžiningumą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia kreditorė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrinant išdėstytus teiginius, nusprendžiama, jog kreditorė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o kreditorės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.