- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e2-107-335/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00428-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Jūratė Matonienė
- Kategorijos
- 2.4.1.2Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą A. I. ieškinį atsakovei VĮ „Registrų centras“, trečiasis asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija, dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo ir žemės sklypo nuosavybės teisės valdymo pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, atstovaujamas advokatės Jūratės Matonienės, 2020 m. kovo 19 d. galutinai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre esančią registraciją, kuria yra įregistruotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau-ŽŪB) nuosavybės teisės į statinius: svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pašalinti ieškovo nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės valdymo pažeidimus, pripažįstant jo, A. I., nuosavybės teises į svarstykles ir klojimą, iš kurių statinį – svarstykles pripažinti ieškovo nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo priklausiniu bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 0,53 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu. Ant šio žemės sklypo nekilnojamojo turto registre įregistruoti du statiniai: svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Svarstyklės) ir klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Klojimas), kurie yra įregistruoti likviduotos ir išregistruotos iš juridinių asmenų registro (duomenys neskelbtini) ŽŪB vardu. Nuo 2006 metų, kuomet buvo atlikti kadastriniai Svarstyklių matavimai iki pat 2012 metų šio statinio esama konstrukcija nebuvo remontuojama ar kitaip tvarkoma. Per visą laikotarpį Svarstyklių, kaip nenaudojamo ir funkcinės paskirties neatliekančio statinio būklė toliau buvo veikiama laiko ir gamtos reiškinių poveikio. Pripažino, kad 2015-06-08 buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas, tenkindamas ieškinį dalinai, esą analogiškai 2014-03-07 sprendimui kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė panaikinti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro atliktą registraciją, kuria įregistruotos V. K., A. I. ir V. M. nuosavybės teisės į Svarstykles bei pripažino negaliojančia 2006-05-26 sutarties dalį, kuria bendrosios dalinės nuosavybės teise šiems trims asmenims jos buvo parduotos. Kadangi Svarstyklės privatizavimo proceso metu nebuvo privatizuotos, todėl jos po neteisėto nuosavybės teisių perėmimo (sudaryto sandorio pagrindu) panaikinimo grįžo likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybėn. Molėtų rajono savivaldybės administracija 2015-04-08 tuometiniams Svarstyklių savininkams V. M., A. I. ir V. K. buvo nurodžiusi iki 2015-05-01 nugriauti pastatų liekanas arba pradėti atstatymo darbus, tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti. Tuo tarpu ieškovas, siekdamas išvengti nelaimingų atsitikimų, pilnai prižiūri Svarstyklių būklę ir kaip žemės sklypo, ant kurio jos stovi savininkas, neturintis teisės jų nugriauti, rūpinosi ir rūpinasi, kad sugriuvęs statinys nepadarytų žalos aplinkai ir/ar asmenų sveikatai, todėl jį savo lėšomis suremontavo. Siekdamas įgyvendinti savo interesus jis siekia pašalinti jo nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo valdymo pažeidimus, pripažįstant jo nuosavybės teisę į Svarstykles bei įregistruojant šį statinį kaip žemės sklypo priklausinį. Todėl jo teisės įgyvendinimui esą yra būtina ne tik nustatyti valdymo pažeidimo faktą, bet ir nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą, kuriuo Svarstyklių daiktinių teisių turėtoja įrašyta jau išregistruota ir nuo 2015 metų neegzistuojanti (duomenys neskelbtini) ŽŪB.
Klojimo būklė, pasak ieškinio teiginių, taip pat prasta, šiuo metu yra išlikęs tik vienas akmens mūro stulpas ir dalies pamato fragmentas, todėl išmatavimų net negalima nustatyti. Teigiama, kad dar iki nacionalizacijos proceso pradžios jis priklausė ieškovo seneliui T. J. I., kadangi jis tuo metu buvo vienintelis šio žemės sklypo, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro, savininkas. Dėl senelio šeimos tremties šio Klojimo vaizdo nuotraukose nėra išlikę, todėl į šį statinį nuosavybės teisės ieškovo seneliui nebuvo atkurtos. Klojimas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto balansą, tačiau, kaip nustatė teismai savo sprendimuose, jis nei parduotas, nei privatizuotas nebuvo. Nors Klojimas kaip statinys yra visiškai suiręs ir sugriuvęs, tačiau ieškovas įgijęs nuosavybės teises į šį statinį turi tikslą jį atstatyti kaip senelio valdyto buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro dalį. Toks šio daikto įgijimas jokių trečiųjų asmenų teisų ir/ar teisėtų interesų nepažeistų ir negalėtų pažeisti.
Statiniai, esantys ant ieškovo žemės sklypo, jam trukdo juo naudotis visa apimtimi, tai yra įgyvendinti savininko teises ir teisėtus interesus. Yra susidariusi situacija, kai abu sugriuvę statiniai nuosavybės teisėmis de jure priklauso bendrovei, kuri de facto neegzistuoja, statiniai nėra apskaityti nei Molėtų rajono savivaldybės nei seniūnijos balanse. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnį privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teigė, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija yra vienintelis asmuo, turintis ir galintis turėti suinteresuotumą šiais statiniais, kurie yra registruoti neegzistuojančio asmens vardu. Molėtų rajono savivaldybės administracija statiniams negali daryti jokio poveikio, tai yra vykdyti savivaldybės savarankiškųjų funkcijų – atlikti statinių remonto darbų ar prisiimti kitų teisių ir/ar pareigų sugriuvusių statinių atžvilgiu. Ieškovui nėra žinomos priežastys, dėl kurių po bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro šis asmuo neperėmė statinių į savo balansą.
O atsakovė prieš įgyvendindama Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11.14. p. nustatytas teises ir pareigas privalėjo įvykdyti Registro duomenų bazėje esančių duomenų peržiūros kontrolę ir jos pagrindu nekilnojamojo daikto savininkui, daiktinės teisės turėtojui ar jų įgaliotam asmeniui, valstybės teisėsaugą ir nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms parengti bei pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) ŽŪB vardu registruotą turtą, tačiau to nepadarė ir bendrovę išregistravo iš juridinių asmenų registro.
Bendrovė yra išregistruota ir nei de fakto, nei de jure neegzistuoja, todėl esą egzistuoja pagrindas panaikinti statinių registruotų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vardu daiktinės teisės registraciją. Klojimas yra fiziškai sunykęs, o Svarstyklės patenkinamos būklės yra tik todėl, kad buvo atstatytos iš ieškovo lėšų. Ieškinio reikalavimas išregistruoti daiktinės teisės registraciją neegzistuojančios bendrovės interesų nepažeistų, o pripažįstant šių statinių nuosavybės teises ieškovui, kaip žemės sklypo ant kurio yra įregistruoti statiniai, savininkui, tokiu būdu būtų pašalinti žemės sklypo valdymo pažeidimai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir/ar teisėtų interesų. O šiuo atveju ieškovas ne tik kad negali statyti naujų statinių, gauti statybą leidžiančių dokumentų, bet be savininko, kuris yra išregistruotas iš registro sutikimo negali disponuoti savo žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, jog žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys. Žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Todėl siekiant, kad pažeidimai, trukdantys ieškovui naudotis žemės sklypu būtų pašalinti, statiniai turi būti registruoti ieškovo vardu kaip žemės sklypo, ant kurio jie stovi, priklausiniai.
Atsiliepimais į ieškinį atsakovė nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, neturi jokio suinteresuotumo statiniais, kuriuos ieškovas prašė pripažinti jo nuosavybės teise. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad dalis ieškinyje nurodytų aplinkybių neatitinka faktinių duomenų. Būtent to, kad Svarstyklės privatizavimo proceso metu esą nebuvo privatizuotos ir po neteisėto nuosavybės teisių perėmimo (sudaryto sandorio pagrindu) panaikinimo grįžo likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybėn, tačiau faktiniai duomenys, nustatyti įsiteisėjusiame Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog visi bendrovės vardu registruoti statiniai buvo nustatyta tvarka privatizuoti. Akcentavo, kad ieškovas remiasi ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaikintas ir turėtų remtis 2015-06-08 sprendimu. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnį, kuriame reglamentuotas CK 4.40 straipsnio 1 dalies taikymas, nustatyta, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Nekilnojamojo turto registro duomenimis svarstyklės pastatytos 1969 metais, o klojimas – 1951 metais, t. y. iki CK įsigaliojimo (2001-07-01), todėl pagal įstatymą jie nėra laikomi žemės sklypo priklausiniais. Pažymėjo, kad pagal įsiteisėjusį 2015-06-08 teismo sprendimą Svarstyklių kaip atskiro, savarankiško objekto teisinė registracija buvo panaikintina pripažįstant jas grūdų sandėlio priklausiniu, o jis gi nuosavybės teise priklauso T. V., V. K. ir A. I. Reikalavimas panaikinti nekilnojamojo turto registre esančią registraciją yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su pagrindiniu ieškovo reikalavimu, t. y. prašymu pripažinti ieškovo nuosavybės teises į statinius. Kadangi reikalavimo panaikinti registraciją tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo, prašė šį reikalavimą nagrinėti kaip išvestinio pobūdžio ir jį atmesti, o kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė papildomai nurodė, kad reikalavimas pašalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdymo pažeidimus yra nepagrįstas jokiais įrodymais, nes statiniai buvo pastatyti dar iki nuosavybės teisių atkūrimo ir jų buvimas ieškovo žemės sklype negali būti vertinamas kaip jo nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimas. Teigė, kad jokie įstatymai nenumato galimybės asmeniui įgyti (faktiškai perimti) kito asmens nekilnojamąjį turtą dėl to, kad tas turtas stovi (yra teisėtai pastatytas) jo žemės sklype. Taip pat pažymėjo, kad statiniai nėra nustatyta tvarka pripažinti bešeimininkiu turtu, o VĮ „Registrų centras“ nėra (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkas, jos teisių ir pareigų perėmėjas, kuris būtų perėmęs likviduotos ir išregistruotos bendrovės turtines teises ir pareigas, todėl siūlė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į 2020-02-10 ieškovo tikslintą ieškinį su juo nesutiko, jį laikė nepagrįstu ir atmestinu. Nurodė, kad savivaldybė neprižiūri ginčo statinių, kurių naudotojas išregistruotas ir nėra kam pateikti surašyto statinio techninės priežiūros patikrinimo akto. Šiuo atveju statinių naudojimo priežiūra negalima, nes kontroliuojamas subjektas – (duomenys neskelbtini) ŽŪB neegzistuoja, savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo perimti 2016-11-30 išregistruotos bendrovės vardu likusio turto, kurio likvidavimo komisija savivaldybei neperdavė ir jos balanse ginčo statiniai neatsidūrė. Administracija negali būti atsakinga už ŽŪB likvidacinės komisijos veikimą ar neveikimą. Be to, nėra duomenų ar bendrovė jos likvidavimo laikotarpiu neperleido ginčo statinių nuosavybės teisių kitiems asmenims, kurie galėjo nebaigti daiktinių teisių įregistravimo procedūrų ir ateityje galėtų pareikšti pretenzijas į statinius.
Ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-14 nutartį, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kadangi bylos dalyviams apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, o prašymų ją nagrinėti žodinio proceso tvarka pasibaigus karantinui arba nagrinėjimą atidėti iš jų negauta.
Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2015-06-08 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams, tame tarpe ir VĮ „Registrų centras“, kurioje ieškovas be kitų reikalavimų prašė panaikinti ir nekilnojamojo turto registraciją, kuria įregistruotos (duomenys neskelbtini) ŽŪB daiktinės teisės į pastatą – klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į pastatą – svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) ir ieškinį tenkino iš dalies. Panevėžio apygardos teismas 2016-01-13 nutartimi sprendimą skundžiamoje dalyje paliko nepakeistą, tad sprendimas 2016-01-13 įsiteisėjo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis; 2) ieškinio dalyką ir 3) pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).
Pažymėtina, kad naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
Tiek nagrinėjamoje, tiek minėtoje išnagrinėtoje byloje šalys sutampa: tas pats ieškovas A. I. ir tas pats atsakovas VĮ Registrų centras. Abiejose bylose ieškovas siekia to paties teisinio rezultato – Svarstyklių ir Klojimo statinių registracijos panaikinimo siekiant, kad jam būtų pripažintos nuosavybės teisės į šiuos statinius.
2015-06-08 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Svarstyklių teisinė registracija ir buvo panaikinta, teismui konstatavus, kad Svarstyklės buvo pastatytos tarnauti pagrindiniam daiktui – grūdų sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso T.V., V. K. ir A. I., nes jos susijusios su grūdų sandėliu funkciniu ryšiu, todėl Svarstyklės pripažintos grūdų sandėlio priklausiniu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas vėl prašė panaikinti Svarstyklių teisinę registraciją ir jas pripažinti jam priklausančio žemės sklypo priklausiniu. Taigi ieškovas jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nepateikė, o tik kiek lingvistiškai skirtingai formulavo savo reikalavimus nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes. Taigi ginčas dėl Svarstyklių teisinės registracijos jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Analogiškai prašydamas panaikinti Klojimo teisinę registraciją, ieškovo atstovė irgi nurodė tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino teismas minėtu sprendimu. Būtent tai, kad 1951 m. perstatyto statinio būklė prasta, yra išlikęs tik vienas akmens mūro stulpas ir dalies pamato fragmentas, kad dar iki nacionalizacijos proceso pradžios jis priklausė ieškovo seneliui T. J. I., kuris tuo metu buvo vienintelis šio žemės sklypo, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro savininkas. Ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas išsprendė ginčą dėl Klojimo, taip pat pasisakė ir dėl ieškovo akcentuoto tariamo nuosavybės teisės valdymo pažeidimo – padarė išvadą, kad nors Klojimas registruotas po to, kai ieškovo tėvo vardu jau buvo registruotas žemės sklypas, ant kurio jis stovi, bet tuo nebuvo pažeistos žemės sklypo savininko teisės, nes jis žinojo, jog sklype yra Klojimas, o jis nėra šio daikto savininkas ir ginčydamas Klojimo registraciją jis elgiasi nesąžiningai.
Panevėžio apygardos teismas 2016-01-13 nutartyje taip pat nurodė, kad jog ieškovui natūra paženklintame sklype yra buvusios (duomenys neskelbtini) ŽŪB neįregistruoti pastatai, kurie yra išdalinti gyventojams. Tuo metu statiniai nebuvo registruoti, bet buvo žinoma, kad jie priklauso tretiesiems asmenims. Tačiau šis faktas negali būti pagrindu pripažinti, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus ieškovo tėvui, juose nebuvo jokių statinių, o jei buvo – į juos niekas nebegalėjo pretenduoti. Teismas konstatavo, jog atidūs ir rūpestingi asmenys tai privalėjo išsiaiškinti prieš priimdami atitinkamus sprendimus, kad vėliau išvengti nagrinėjamo ginčo, nes formuojant žemės sklypus nebuvo pateikta jokių duomenų, kad iš esmės buvo atsisakyta kokiu tai būdu nuosavybės teisių į šiuos ginčo statinius, kad tai bešeimininkis turtas ar pan. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad nėra ginčo dėl to, kad visi ginčo statiniai (tame tarpe ir Klojimas) nors ir apgriuvę ir netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, buvo ieškovo žemės sklype dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, bet jie jam nepriklausė ir jis į juos pretenduoti negalėjo. Taigi teismai jau įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje ieškovas vėl remiasi tais pačiais motyvais, dėl kurių jau yra priimtas sprendimas minėtoje išnagrinėtoje byloje. Todėl konstatuotina, kad jo reikalavimai abiejose bylose grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tik lingvistiškai juos performulavus.
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas (jo atstovė) pateikė tapatų ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jis paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis CPK 290-291, 298 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. I. ieškinį palikti nenagrinėtą.
Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.