Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Š. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. spalio 10 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Š. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su T. S., 2012 m. gegužės 2 d., apie 12 val., Radviliškio rajone, Šaukoto mstl., (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į R. B. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiojo R. B. turtą – 160 pakelių cigarečių „Fest“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, bendros 800 Lt vertės.

Apeliantas skundu atkreipia dėmesį, kad jis yra nuteistas už 160 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis užvaldymą, kurias R. B. laikė nelegaliai ir, jei šių cigarečių nebūtų buvę, nebūtų ir vagystės. Taip pat apeliantas teigia, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir žada daugiau nebenusikalsti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Š. D. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą ir sumažinti ginamajam paskirtą bausmę iki 3 mėnesių, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino Š. D. kaltu bendrininkų grupėje įvykdžius kvalifikuotą vagystę pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau teigia, jog kaltas dėl jo įvykdytos vagystės yra pats nukentėjusysis R. B., ir mano, kad yra nubaustas per griežta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Baudžiamojo proceso metu apeliantas pateikė nevienareikšmes pozicijas dėl savo elgesio ir jo vertinimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis deklaruoja nuoširdų apgailestavimą dėl įvykdyto nusikaltimo ir prašo sušvelninti bausmę, nors teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Kita vertus, apeliantas dėl įvykdytos vagystės mėgina kaltę versti pačiam nukentėjusiajam, teigdamas – jei nukentėjusysis R. B. nebūtų namuose neteisėtai laikęs cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, nebūtų ir vagystės. Dėl pastarųjų skundo argumentų pažymėtina, kad vagystės (BK 178 str.) dalykas yra svetimas turtas, t. y. turtas, kuris pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Taigi 160 pakelių cigarečių „Fest“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, dėl kurių pagrobimo iš gyvenamojo namo nuteistas Š. D., pastarajam nepriklausė, vadinasi, tos cigaretės, nepaisant jų ženklinimo, laikymo teisėtumo/neteisėtumo, grobimo metu buvo svetimas turtas apeliantui, ir daryti priešingą išvadą nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto R. B. veiksmai dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (160 pakelių cigarečių ,,Fest“ su rusiškomis banderolėmis) laikymo savo namuose buvo atitinkamai įvertinti ir R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda (1 t., 80 b. l.), tačiau tai nepaneigia to, kad iš R. B. namų pagrobtas turtas buvo svetimas apeliantui ir pastarojo kaltės nusikaltimo padaryme nemenkina.

Skirdamas nuteistajam Š. D. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (nusikalto būdamas nepilnametis, teistas, neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nei 4 mėnesiams po paskutinio Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kuriuo taip pat buvo nuteistas už kvalifikuotą vagystę pagal BK 178 str. 2 d.), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas apeliantui pagrįstai paskyrė griežčiausią iš BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, nes ankstesniais nuosprendžiais taip pat skirtos laisvės atėmimo bausmės, net du kartus jų vykdymą atidedant (1 t., 121–125 b. l.), jam pozityvaus poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Maža to, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Š. D. intensyviai pažeidinėjo įstatymus – padarė net devynis administracinius teisės pažeidimus, iš jų net septynis kartus pažeidimus, susijusius su viešąja tvarka (viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, pasirodė girtas, sutrikdė visuomenės rimtį), už kuruos Š. D. buvo skiriamos atitinkamos nuobaudos, nesilaikė kitų teismo paskirtų įpareigojimų, be to, tuo pat metu vykdė ir naujas nusikalstamas veikas, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi bausmės vykdymas buvo panaikintas ir Š. D. pasiųstas į nepilnamečių pataisos namus atlikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį Š. D. asmens ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad dar sykį taikant bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Pirmosios instancijos teismas už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams, kuri yra žymiai mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 22 dienos), todėl teigti, kad ši bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

Priešingai nei teigiama nuteistojo atstovės pagal įstatymą atsiliepime, bylos duomenys rodo, kad Š. D. geba aiškiai reikšti savo mintis, gerai suvokia savo veiksmų esmę ir padarinius, turi lyderio savybių, kurios dažnai reiškiasi negatyviai, vartoja alkoholinius gėrimus (2 t., 8–9 b. l.). Tai rodo, kad Š. D., nors ir būdamas nepilnametis, tikslingai renkasi nusikalstamą savo elgesio variantą, už ką privalo būti traukiamas atsakomybėn. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Š. D. paskirta ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Be kita ko, apeliantas skundu prašo į paskirtą bausmę įskaityti pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendį jau atliktos bausmės dalį. Atsakydama į tokį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Š. D. galutinę subendrintą bausmę skyrė pagal BK 64 str. 3 d. reglamentuotas taisykles, pagal kurias prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Tai reiškia, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta ta bausmės dalimi, kurios 2013 m. spalio 10 d. Š. D. dar nebuvo atlikęs, todėl nėra pagrindo įskaityti atliktos bausmės dalį į paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo Š. D. apeliacinį skunde jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo Š. D. apeliacinį skundą atmesti.