Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-19 · Civilinė byla Nr. A2-268-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-19
Bylos Nr.
A2-268-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
N. P.
Trečiasis asmuo
U. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. A2-268-527/2012;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Agnė Petkevičienė;

procesinių sprendimų kategorijos: 124.2.2; 124.4; 121.14; 122.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-14852-887/2011 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal V. B. priešieškinį ieškovei N. P. dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo (tretieji asmenys: U. B. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

atsakovas pareiškimu (t. 2, b. l. 4-7), vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p., prašė atnaujinti procesinio klausimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai nagrinėjimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti nepilnametės dukters U. B. (gim. 1993-09-28) išlaikymui iš jos tėvo (pareiškėjo) po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-29 (nuo to momento, kuomet išlaikymą prašė priteisti ieškovė) iki jos pilnametystės; atitinkamai sumažinti išlaikymo įsiskolinimo nuo 2008-12-31 iki 2009-12-29 sumą iki 1.560 Lt (t. y. po 130 Lt per mėnesį) bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su bylinėjimusi. Atsakovas (pareiškėjas) pareiškime nurodė, kad ieškovė teismui buvo pateikusi tik vieną pažymą apie savaitės laiko gautas pajamas, kuri realiai neatspindėjo ieškovės turtinės padėties, todėl nagrinėjant bylą nebuvo žinoma jos turtinė padėtis, t. y. realios gaunamos pajamos Norvegijoje. Atsakovas neturėjo galimybių patikrinti šios informacijos. Pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, ir pateikė VSDF pažymą, kad pajamų negauna; nurodė, jog Norvegijoje nedirba, gauna tik minimalią pašalpą už vaiką, pragyvena iš sutuoktinio gaunamų pajamų, kurios taip pat nebuvo nurodytos, kas teismą suklaidino ir sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą, t. y. teismas priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje internetiniame puslapyje pasirodė ieškovės ir jos sutuoktinio pajamų deklaracija už 2009 metus, iš kurios matyti, kad ieškovė 2009 metais gavo 143.002 Norvegijos kronų, o jos sutuoktinis A. P. – 141.912 Norvegijos kronų. Atsakovas mano, kad termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes informaciją apie ieškovės turtinę padėtį sužinojo 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje, o į teismą kreipėsi 2011-07-15.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-19 nutartimi (t. 2, b. l. 83-89) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2727-192/2010. Teismo nuomone, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neva naujai gautos informacijos apie ieškovės ir jos sutuoktinio turtinę padėtį (gaunamas pajamas) neatitinka esminės naujos aplinkybės pobūdžio ir negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė patikslintame ieškinyje teigė darbo neturinti, auginanti dukrą K. K. (gim. 2008-08-09), todėl dirbti negalinti. Atsakovas atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog jam žinoma, kad Norvegijoje yra mokamos išmokos vaikui. Ieškovė pateikė teismui mėnesinį banko pervedimą už vaiką. 2010-09-15 parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė Norvegijoje gauna pašalpą. Atsakovo atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog atsakovui žinoma, kad gyvenantiems Norvegijoje yra mokamos išmokos vaikui iki 18 metų. Šį faktą atsakovas dar kartą patvirtino savo apeliaciniame skunde. Kauno miesto apylinkės 2010-09-29 sprendimas priimtas išanalizavus ir įvertinus šalių turtinę padėtį pagal pateiktus įrodymus. Sprendime pažymėta, jog ieškovė nurodė, kad augina dukrą K. K. ir gauna pašalpą, išmokų iš VSDF negauna. Taip pat Kauno apygardos teisme 2011-02-01 apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė Norvegijoje gauna pašalpą už Norvegijoje gimusią dukrą K. K. bei kad ieškovės sutuoktinio pajamos per mėnesį yra apie 4.000 – 5.000 Lt. Todėl, teismo nuomone, aplinkybės apie ieškovės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas negalima laikyti naujai paaiškėjusia užbaigtoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog po Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 str. 1 d. 2 p., nenustatė. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės bylai. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino U. B. amžių, jos poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį pagal pateiktus įrodymus, dėl ko ieškinį tenkino iš dalies ir reikalaujamą priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą sumažino, kad nebūtų pažeisti nei vienos šalies interesai. Teisingą įrodymų vertinimą patvirtino ir apeliacinė instancija. Teismas atmetė kaip nepagrįstą argumentą, kad išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas ieškovei turėtų būti mažinamas, nes ji iš valstybės gauna pašalpą. Įstatyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam išlaikymą iš valstybės, gali būti nepriteisiamas išlaikymas iš tėvo ar motinos, turinčio pareigą išlaikyti savo vaiką. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Atsakovo nurodyta, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nekeičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos. Atsakovas nurodė, kad termino pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepraleido, o tuo tarpu ieškovės ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad trijų mėnesių terminas praleistas, tačiau nustačius, kad atsakovas neįrodė, jog yra CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, netikslinga detaliai svarstyti ieškovės ir trečiojo asmens atstovės nurodytus argumentus dėl trijų mėnesių termino praleidimo.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 94-96) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nutartį ir atnaujinti procesą. Atsakovas nurodo, kad esminė aplinkybė, dėl kurios atnaujintinas procesas šioje byloje, yra faktas, kad ieškovės gaunamos nuo 2006 m. pajamos, skirtos vaikų išlaikymui, sudaro ženklią dalį reikalingų vaikui išlaikyti lėšų. Anksčiau byloje ieškovė teigė, kad jos materialinė padėtis labai sunki. Tačiau atsakovas išsiaiškino tam tikrus faktus, t. y. pirma, kad ieškovės sutuoktinis uždirba maždaug 6.000 Lt, pagal LR įstatymus ieškovei tenkanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 3.000 Lt, šis faktas yra preziumuojamas. Antras dalykas, buvo paviešintos ieškovės deklaracijos elektroninėje erdvėje, išsiaiškinta, kad nuo 2006 m. ieškovė iš Norvegijos valstybės gauna tikslines išmokas vaikų išlaikymui. U. B. išlaikymo mėnesinės išmokos yra 1.696 Lt, šį skaičių nurodo pati ieškovė. Ji iš valstybės gauna dvigubai daugiau pinigų, reikalingų vaiko išlaikymui. Tai reiškia, kad paaiškėjo faktas, jog teismo priteistas vaiko išlaikymas yra nepagrįstas praturtėjimas, kurio nereikia ieškovei. Ieškovė turėjo nurodyti, kad vaikų išlaikymui iš Norvegijos gauna tokias didžiules sumas, kurias pavertus į litus gaunasi 3.497,47 Lt per mėnesį. Neturėtų būti sutuoktinio pareigos išlaikyti buvusią darbingą sutuoktinę. Šiuo atveju be papildomai pateiktų įrodymų teismas priteisė nereikalingas vaiko išlaikymui lėšas, viršijančias vaiko poreikius. Ieškovė gauna pakankamai vaiko išlaikymui, todėl reikia priteisti minimalų išlaikymą, nes išlaikymą vaikas gauna iš Norvegijos valstybės. Atsakovas gavo duomenis apie vaiko išlaikymui tenkančius pinigus nuo 2006 m., šių duomenų ieškovė anksčiau neteikė, vaiko išlaikymui reikalingi pinigai buvo dar kartą priteisti iš tėvo, kaip įsiskolinimas už paskutinius metus metus. Proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo pirmą kartą teisme metu, tačiau nebuvo žinoma atsakovui. Šią aplinkybę piktybiškai nuslėpė ieškovė, nes šias pajamas ji nurodė kaip savo gaunamas pašalpas, bet nenurodė, kad jos gaunamos vaiko išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė savaitines gaunamas 3.303 Lt pajamas, remdamasi anksčiau pateikta pažyma. Anksčiau nebuvo žinoma, kad šie pinigai skirti vaiko išlaikymui, ieškovė šias pajamas nurodė, kaip sau gaunamas, nors realiai šie pinigai skirti vaiko išlaikymui. Norvegijoje pašalpa mokama dėl to, kad Norvegija yra turtinga valstybė, o motina nedirba, todėl valstybė išlaiko vaikus. Jeigu valstybė moka išlaikymą, tai pagal Lietuvos įstatymus tėvo pareiga išlaikyti vaiką išlieka, tačiau kiek vaiko išlaikymui reikia pinigų. Išlaikymą savo vaikams tėvai privalo teikti pagal galimybes, o kiek reikia U. B. – nurodė pati ieškovė. Padalinus ieškovės nustatytą dukros išlaikymui reikalingą sumą, t. y. 1.696 Lt, išeina, kad dviejų vaikų išlaikymui iš Norvegijos gaunamų pinigų pilnai užtenka, atsižvelgiant į gaunamus 3.497 Lt, tai netgi šimtu litų daugiau negu reikia vaikams išlaikyti. Atsakovas nevengia išlaikyti savo dukros, tačiau ją vienas išlaikė iki 15 metų Anksčiau jis turėjo du vaikus be U. B., dabar turi tris, nes atsakovui gimė dar vienas vaikas. Dukrai teikiami išlaikymui pinigai neturėtų būtų pretekstas ieškovei praturtėti. Atsakovo teigimu, negalima tokios situacijos palikti, tuo labiau, kad aplinkybės paaiškėjo, kai Norvegijos mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas. Akivaizdu, kad pinigai, kuriuos gauna motina, yra skirti vaikų išlaikymui, o ne motinai, nors pagal procesinius dokumentus, kurie buvo pateikti, ieškovė nurodo, kad jai pačiai iš gaunamų pinigų pragyventi sunku, o dar reikia išlaikyti bendrą vaiką (t. 2, b. l. 78-82). Atsakovas naują aplinkybę sužinojo 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje internetiniame puslapyje pasirodžius ieškovės ir jos sutuoktinio pajamų deklaracijai už 2009 metus, iš kurios matėsi, kad ieškovė 2009 metais gavo 143.002 Norvegijos kronų, o jos sutuoktinis A. P. – 141.912 Norvegijos kronų. Tuo tarpu teismas nagrinėdamas bylą buvo pasyvus, nevykdė pareigos būti aktyviam ir rinkti įrodymus (CPK 379 str. 1 d.), taip pat nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas neturi jokio turto nei Lietuvoje, nei JAV. Šioje byloje advokato galimybės gauti įrodymus yra gerokai ribotos. Norvegija nėra ES narė ir jos institucijos nėra įsipareigojusios teikti atsakymus į Lietuvos advokatų paklausimus, o teismas prašymo, įpareigoti ieškovę pateikti duomenis, įrodančius jos turtinę padėtį bei gaunamas pajamas Norvegijoje, netenkino. Todėl negalima teigti, kad atsakovas ar jo advokatas neatliko savo pareigų pateikti įrodymus į bylą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo atsakovo teiktus rašytinius įrodymus apie tai, jog ieškovė nagrinėjant bylą iš esmės melavo, teikė ne išsamius įrodymus apie savo turtinę padėtį, teigė, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepaisė ir fakto, kad ieškovė visą laiką teigė, kad ji gauna pinigus vaikui išlaikyti, kad pati neturi jokių pajamų, nors iš atsakovo birželio mėnesį pateiktų naujai gautų dokumentų akivaizdu, jog ieškovė pajamas gavo jau 2006 metais, kuomet dar nebuvo net suplanuotas jos antras vaikas. N. P. pajamas gavo ir 2007 metais, ir 2008 metais, ir 2009 metais (kai buvo nagrinėjama byla dėl išlaikymo U. B. priteisimo). Taigi atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai teismui melavo, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo ir atsisakė atnaujinti procesą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 102-105; 108-111) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad teismo priteistas išlaikymas vaikui iš tėvo negali būti traktuojamas kaip motinos nepagrįstas praturtėjimas, nes įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, aulėti jį ir išlaikyti kylą iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikus iki jų pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninės prievolė, kuri šiuo atveju negali būti perkelta kitam asmeniui. Todėl ginčo atveju ieškovės gaunamos pajamos ar išmokos už vaikus nesudaro atsakovui pagrindo būti atleistam nuo prievolės teikti savo dukrai išlaikymą, ir atskirojo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir nesuprantami. Negana to, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neva naujai gautos informacijos apie ieškovės ir jos dabartinio sutuoktinio turtinę padėtį negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje, nes atsakovas dar atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nurodęs, jog jam yra žinoma, kad Norvegijoje yra mokamos išmokos vaikui. Šį faktą atsakovas dar ne kartą patvirtino savo apeliaciniame skunde. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimas priimtas išanalizavus ir įvertinus šalių turtinę padėtį pagal pateiktus įrodymus. Sprendime pažymėta, jog ieškovė nurodė, kad augina dukrą K. K. ir gauna pašalpą, išmokų iš VSDF negauna. Taip pat Kauno apygardos teisme 2011-02-01 apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ji Norvegijoje gauna pašalpą už dukrą K. K. , gimusią Norvegijoje, bei kad jos sutuoktinio pajamos per mėnesį yra 4000 Lt - 5000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė gauna pašalpą Norvegijoje, nes nedirba, o pašalpa ieškovei yra mokama tik dėl to, kad Norvegijoje jai su nauju sutuoktiniu gimė dukra. Taigi pašalpa Norvegijoje mokama ne U. B., tačiau dukrai Kamilei, ir priešingų įrodymų byloje nėra. U. B. 2006 metais su tėvu gyveno Amerikoje, todėl jai pašalpa ir negalėjo būti mokama. Todėl apibendrinant akivaizdu, jog ieškovės ir jos sutuoktinio pajamų Norvegijoje negalima laikyti nauja paaiškėjusia aplinkybe užbaigtoje civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, nes atsakovas neįrodė, kad po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo naujų, esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl proceso atnaujinimo pagrinde numatyto CPK 366 str. 1 d. 2 p. nėra. Negana to, LAT ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Šiuo atveju atsakovas turi visas galimybes apginti savo neva pažeistas teises kitu būdu, t. y. kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. Šiuo atveju ieškovui manant, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, jis turi visas galimybes kreiptis į teismą su ieškiniu neatnaujinant proceso šioje civilinėje byloje, dėl ko atnaujinti proceso nėra jokių objektyvių priežasčių. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad ieškovė visų pinigų vaiko išlaikymui neišleis, nes jų tiek nereikia. LAT formuoja praktiką, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Nors atsakovas savo skunde ir neginčija prievolės išlaikyti nepilnametę dukra, tačiau jokio išlaikymo neteikia, ir išlaikymo įsiskolinimas auga, nors jis gyvena Amerikoje, yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą ir važinėja prabangiomis mašinomis. Taip pat būtina vertinti aplinkybę, kad mergaitė gyvena ne Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis mažesnis, bet Norvegijoje, kur viskas ženkliai daugiau kainuoja ir pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Šioms aplinkybėms pagrįsti išnagrinėtoje byloje yra pateikti duomenys, kad mergaitei išlaikyti reikia nuo 1.200 Lt iki 1.700 Lt per mėnesį. Mergaitę išlaiko netgi ne jos motina, o jos sutuoktinis. Atsakovas mano, kad jis iš viso neprivalo išlaikyti mergaitės ir pageidauja mokėti dukros naudai po 130 Lt, nors Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, kad skyrius nesutinka su atsakovo prašomu priteisti išlaikymu po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes neatitiktų vaiko poreikių ir interesų patenkinimo bei neatitiktų išlaikymo instituto paskirties (t. 2, b. l. 58-59). Nepagrįsti argumentai, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo pasyvus, kad ignoravo atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepaisė fakto kad ieškovė byloje melavo. Teismai tinkamai įvertino visas būtinas vaikui vystytis sąlygas, o atsakovas su Kauno apygardos teismo sprendimu sutiko, jo kasacine tvarka neskundė. Taigi byla dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra išnagrinėta tinkamai, buvo įvertintos visos bylos aplinkybės, apie kurias skunde kalba atsakovas, kad atsakovas dar turi gimusį vaiką, jo turtinę padėtį, teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, priteisė mažesnį išlaikymą - tik po 350 Lt kas mėnesį. Dėl šių priežasčių skundo argumentai nepagrįsti, o atsakovo nurodytos neva naujai sužinotos aplinkybės (dėl ieškovės ir jos sutuoktinio gaunamų pajamų) jau buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo metu, nors šiuo atveju jos jokios esminės reikšmės bylai neturi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 str., dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu c. b. Nr. 2-2727-192/2010, iš dalies patenkinęs ieškinį (ieškovė prašė priteisti po 600 Lt per mėnesį) priteisė iš atsakovo šalių dukrai U. B. (gim. 1993-09-28) išlaikymui periodines išmokas po 350 Lt kas mėnesį bei atitinkamai po 350 Lt per mėnesį paskaičiuotą įsiskolinimą (t. 1, b. l. 141-145). Atsakovui vis tik siekiant sumažinti priteistą išlaikymą dukrai iki 130 Lt ir apskundus minėtą sprendimą (t. 1, b. l. 146-149), Kauno apygardos teismas 2011-02-09 nutartimi (t. 1, b. l. 184-188) sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju atsakovas proceso atnaujinimo instituto pagalba siekia sumažinti priteistų išmokų dydį nuo 350 L iki 130 Lt, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo neteisingai įvertintos ieškovės (ir jos sutuoktinio) gaunamos pajamos, nes nebuvo žinomi visi duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas, dėl ko šalių dukrai buvo priteistas per didelis išlaikymas, kurio jai iš tiesų nereikia, tokiu būdu ieškovė nepagrįstai praturtėja atsakovo sąskaita. Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe atsakovas laiko ieškovės ir jos sutuoktinio pajamų deklaracijas už 2009 m. (laikotarpis, kuomet vyko byla dėl išlaikymo priteisimo), iš kurių matyti žymiai geresnė ieškovės materialinė padėtis, nei ji ją deklaravo bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti teisines ir/ar faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose (CPK 366 str. 1-2 d.). Apelianto nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas (,,naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“) vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jos leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino (kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti kaip neatskleidžiantis esminių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 str. 2 d. 1 p.)), kad, priteisiant iš atsakovo dar mažesnį išlaikymą už minimalų (350 Lt) paauglei dukrai (kuriai sprendimo priėmimo metu buvo 17 m.), reikėtų nustatyti itin blogą paties atsakovo turtinę padėtį, kuri, beje, nebuvo nustatyta (apeliantas yra jaunas (dabar 40 m.), sveikas, darbingas, gyvenantis JAV), nors apeliantas, pabrėžtina, kaip konstatavo teismai, pats vengė atskleisti savo tikrąją materialinę padėtį, kas suponuoja išvadą apie jo paties galimą nesąžiningumą.

Apelianto teigimu, U. B. išlaikymo mėnesinės išmokos, pačios ieškovės teigimu, yra 1.696 Lt, o ieškovė iš valstybės gauna dvigubai daugiau pinigų, reikalingų vaiko išlaikymui. Kadangi ieškovė 2009 m. iš valstybės gavo 97.604 kronas (kas atitiko 41.967,71 Lt), apelianto teigimu, dviejų vaikų išlaikymui iš Norvegijos gaunamų pinigų pilnai užtenka, atsižvelgiant į gaunamus 3.497 Lt (41.967,71 / 12 mėn.), tai netgi šimtu litų daugiau negu reikia vaikams išlaikyti. Pažymėtina, jog atsakovas, darydamas tokią išvadą, be jokio pagrindo visas ieškovės gaunamas pajamas dalina tik dviem asmenims (t. y. pagal vaikų skaičių), nes, daugiau nei akivaizdu, kad ieškovės pajamos reikalingos ir jai pačiai save išlaikyti. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų išlaidų dukrai išlaikyti paskaičiavimo (1 t., b. l. 116), į jį nėra įtrauktos jokios išlaidos gyvenamajam būstui Norvegijoje išlaikyti bei komunalinių patarnavimų išlaidos. Visos šios aplinkybės tik patvirtina apelianto išvadų dėl šalių dukrai priteisto per didelio išlaikymo nepagrįstumą. Tai, kad ieškovės sutuoktinio 2009 m. gautos pajamos atskaičius mokesčius sudarė 92.145 kronų (kas atitiko 39.620 Lt į metus arba 3.301 Lt į mėnesį, šiuo atveju nėra reikšminga ir taip pat negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri atsakovui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovo atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi jam atskleista aplinkybe, kad ieškovės sutuoktinio pajamos per mėnesį yra 4.000 Lt – 5.000 Lt (1 t., b. l. 182). Taip pat pažymėtina, jog ieškovės sutuoktinis, nebūdamas U. B. tėvu, neturi įstatyminės pareigos jos išlaikyti. O tai, kad jo pajamos yra bendra jungtinė jo ir ieškovės nuosavybė, šiuo atveju ieškovės turtinės padėties nedaro geresne, nes tokia pati bendroji jungtinė nuosavybė yra ir ieškovės gaunamos pajamos, kurios, kaip matyti iš bylos duomenų, 2009 m. buvo netgi didesnės, kas reiškia dukrai U. B. tenkančios dalies sumažėjimą. Be to, pažymėtina, jog atsakovas jokiais duomenimis nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nurodyto dydžio pašalpa nedirbančiai ieškovei Norvegijoje yra mokama tik dėl to, kad Norvegijoje jai su nauju sutuoktiniu 2008-08-09 gimė dukra K. K., t. y., kad pašalpa mokama ne šalių dukrai U. B..

Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog pajamų deklaracijos, iš kurių matyti ieškovės ir jo sutuoktinio gautos konkrečios pajamos (pašalpos), galėtų turėti esminę (lemiamą) reikšmę byloje, jeigu procesas joje būtų atnaujintas, tuo labiau, kad atsakovas tiek atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek savo apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog jam yra žinoma apie Norvegijoje mokamas išmokas vaikui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl jo naujai gautos informacijos apie ieškovės ir jos dabartinio sutuoktinio konkrečias gautas pajamas negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje ir dėl tos priežasties, kad su prašymu nėra pateikta duomenų apie tai, kad šios aplinkybės atsakovo negalėjo būti sužinotos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Pareiškėjas nurodė, kad tik 2011 m. birželio mėn. pabaigoje internetiniame puslapyje nurodytu adresu pasirodė ieškovės ir jos sutuoktinio pajamų deklaracijos už 2009 metus. Visų pirma, pažymėtina, jog duomenų apie tai, kad šios deklaracijos buvo paskelbtos tik pareiškėjo nurodytu metu, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, nepateikė. Be to, pažymėtina ir tai, jog netgi jei 2009 m. deklaracijos viešai buvo paskelbtos tik po bylos išnagrinėjimo, atsakovas turėjo galimybę bylos nagrinėjimo metu remtis ankstesnių metų deklaracijomis. Tai, kad atsakovas tik po bylos išnagrinėjimo sužinojo apie tai, kokiu adresu viešai paskelbtos ieškovės deklaracijos, negali būti priežastimi procesui byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Apibendrinant akivaizdu, jog ieškovės ir jos sutuoktinio pajamų Norvegijoje negalima laikyti nauja paaiškėjusia aplinkybe užbaigtoje civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, nes atsakovas neįrodė, kad po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo naujų, esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl proceso atnaujinimo pagrinde numatyto CPK 366 str. 1 d. 2 p. nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 335-339 str.,

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė