Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-10-19 · Civilinė byla Nr. A2-14852-887/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-19
Bylos Nr.
A2-14852-887/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
N. P.
Trečiasis asmuo
U. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-14852-887/2011Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 124.1; 124.3, 113.1, 117.2 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant atsakovo V. B. atstovui advokatui G. D., ieškovės N. P. bei trečiojo asmens U. B. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant atsakovui V. B., ieškovei N. P., trečiajam asmeniui U. B., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. pareiškimą ieškovei N. P., tretiesiems asmenims U. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2727-192/2010 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims U. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal V. B. priešieškinį ieškovei N. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. V. B. (nagrinėjamoje byloje pareiškėjas) pareiškimu prašo atnaujinti procesinio klausimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai nagrinėjimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti nepilnametės dukters U. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš jos tėvo V. B. po 130,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-29 (nuo to momento kuomet išlaikymą prašė priteisti ieškovė) iki jos pilnametystės. Atitinkamai sumažinti išlaikymo įsiskolinimo nuo 2008-12-31 iki 2009-12-29 sumą iki 1560,00 Lt (t.y. po 130,00 Lt per mėnesį) bei priteisti iš ieškovės N. P. visas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su bylinėjimusi (t. 2, b.l. 7). A. V. B. pareiškime nurodė, kad N. P. teismui buvo pateikusi tik vieną pažymą apie savaitės laiko gautas pajamas, kuri realiai neatspindėjo ieškovės turtinės padėties, todėl nagrinėjant bylą, nebuvo žinoma N. P. turtinė padėtis, t.y. realios gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturėjo galimybių patikrinti šios informacijos. Pirmos instancijos teisme N. P. teigė, kad yra vaiko priežiūros atostogose ir pateikė VSDF pažymą, kad pajamų negauna. Nurodė, jog Norvegijoje nedirba, gauna tik minimalią pašalpą už vaiką, pragyvena iš sutuoktinio gaunamų pajamų, kurios taip pat nebuvo nurodytos, kas teismą suklaidino ir sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą, t.y. teismas priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje internetiniame puslapyje pasirodė N. P. ir jos sutuoktinio pajamų deklaracija už 2009 metus, iš kurios matyti, kad N. P. 2009 metais gavo 143002,00 Norvegijos kronų, o jos sutuoktinis A. P. – 141912,00 Norvegijos kronų. Mano, kad termino, dėl proceso atnaujinimo pateikimo, nepraleido, kadangi informaciją apie ieškovės turtinę padėtį sužinojo 2011 metų birželio mėnesio pabaigoje, o į teismą kreipėsi 2011-07-15 (t. 2, b.l. 4-7).

Atsiliepimas

A. V. B. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės atsiliepime, kuriame pripažįstama, kad tą aplinkybę, kurią ieškovas laiko svarbia, pirmą kartą nagrinėjant bylą ir pirmosios instancijos, ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė nuslėpė. Esminė aplinkybė, dėl kurios atnaujintinas procesas šioje byloje, yra faktas, kad ieškovės gaunamos pajamos nuo 2006 m. skirtos vaikų išlaikymui, sudaro ženklią dalį reikalingų vaikui išlaikyti lėšų. Anksčiau byloje ieškovė teigė, kad jos materialinė padėtis labai sunki. Tačiau ieškovas išsiaiškino tam tikrus faktus, t.y. pirma, kad ieškovės sutuoktinis uždirba maždaug 6000,00 Lt, pagal LR įstatymus, ieškovei tenkanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 3000,00 Lt, šis faktas yra preziumuojamas. Antras dalykas, kaip minėjo, buvo paviešintos ieškovės deklaracijos elektroninėje erdvėje, išsiaiškinta, kad nuo 2006 m. N. P. iš Norvegijos valstybės gauna tikslines išmokas vaikų išlaikymui. U. B. išlaikymo mėnesinės išmokos yra 1696,00 Lt, šį skaičių nurodo pati ieškovė. Ji gauna dvigubai daugiau pinigų, reikalingų vaiko išlaikymui, iš valstybės. Tai reiškia, kad paaiškėjo faktas, jog teismo priteistas vaiko išlaikymas yra nepagrįstas praturtėjimas, kurio nereikia ieškovei, šios pajamos priteistos praktiškai ieškovei, nes ji nurodo, kad jos materialinė padėtis yra sunki. Ieškovė turėjo nurodyti, kad vaikų išlaikymui iš Norvegijos gauna tokias didžiules sumas, kurias pavertus į litus, gaunasi 3497,47 Lt per mėnesį. Neturėtų būti sutuoktinio pareigos išlaikyti buvusią darbingą sutuoktinę, šiuo atveju, be papildomai pateiktų įrodymų, teismas išnagrinėjęs bylą, priteisė nereikalingas vaiko išlaikymui lėšas, viršijančias vaiko poreikius. Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės reikia atnaujinti procesą. Ieškovė gauna pakankamai vaiko išlaikymui, todėl reikia priteisti minimalų išlaikymą, kadangi išlaikymą vaikas gauna iš Norvegijos valstybės. Jeigu ateityje pasikeis situacija, šį klausimą bus galima išspręsti. Atsakovas gavo duomenis apie vaiko išlaikymui tenkančius pinigus nuo 2006 m., šių duomenų, N. P. anksčiau neteikė, pinigai reikalingi vaiko išlaikymui buvo dar kartą priteisti iš tėvo kaip įsiskolinimas už tris metus. Jeigu buvusi sutuoktinė suvedinėja sąskaitas su buvusiu sutuoktiniu alimentų sąskaita, mano, kad tai nėra teisinga ir tokia situacija yra taisytina. Prašo pareiškimą tenkinti, procesą atnaujinti ir skirti bylą nagrinėti teisme. Terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleistas. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kada sužinojo naujas aplinkybes, iš elektroninės erdvės atspausdino išrašą 2011-07-05, trijų mėnesių terminas sueina tik spalio 10 d., o prašymą pateikė žymiai anksčiau. Proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo pirmą kartą teisme metu, tačiau nebuvo žinoma atsakovui. Šią aplinkybę piktybiškai nuslėpė ieškovė, nes šias pajamas ji nurodė kaip savo gaunamas pašalpas, bet nenurodė, kad jos gaunamos vaiko išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovės savaitines gaunamas pajamas, remdamiesi anksčiau pateikta pažyma, kurios sudaro 3303,00 Lt. Anksčiau nebuvo žinoma, kad šie pinigai skirti vaiko išlaikymui, ieškovė šias pajamas nurodė, kaip sau gaunamas, nors realiai šie pinigai skirti vaiko išlaikymui. Norvegijoje pašalpa mokama dėl to, kad Norvegija yra turtinga valstybė, o motina nedirba, todėl valstybė išlaiko vaikus. Jeigu valstybė moka išlaikymą, tai pagal Lietuvos įstatymus tėvo pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Tik klausimas, kiek vaiko išlaikymui reikia pinigų, nes tėvai pagal savo materialinę padėtį, vienas gali skirti daugiau, kitas mažiau, o kiek realiai reikia vaikui, yra nurodžiusi pati ieškovė. Atsakovas tėvo pareigos nesikrato, anksčiau jis turėjo du vaikus, dabar turi tris, nes atsakovui gimė dar vienas vaikas Amerikoje. Tėvas turi išlaikyti visus vaikus, tai pripažindamas, atsakovas sutinka išlaikyti, bet teikiamas išlaikymas neturi suteikti privilegijų jo buvusiai sutuoktinei praturtėti, nes ieškovė visų pinigų vaiko išlaikymui neišleis, nes jų tiek nereikia. Akivaizdu, kad byloje yra paaiškėjusi nauja aplinkybė, o atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, ieškovės pareiga buvo įrodinėti, už kokį vaiką ji gauna pašalpą, kadangi atsakovo galimybė rinkti įrodymus šioje byloje yra ribota, tai reiškia, kad nei atsakovas, nei jo atstovas negalėjo išreikalauti arba prašyti teismo leidimo gauti iš Norvegijos atitinkamų institucijų duomenis apie tai, už ką mokama pašalpa. Atnaujinus procesą, aplinkybes dėl pašalpos tikslinės paskirties turėtų įrodinėti pati ieškovė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gauna tik 143000 kronų pašalpą, todėl jai sunku išlaikyti vaiką. Padalinus ieškovės nustatytą dukros išlaikymui reikalingą sumą, t.y. 1696,00 Lt, išeina, kad dviejų vaikų išlaikymui iš Norvegijos gaunamų pinigų pilnai užtenka, atsižvelgiant į gaunamus 3497,00 Lt, tai netgi šimtu litų daugiau negu reikia vaikams išlaikyti. Todėl negalima tokios situacijos palikti, tuo labiau, kad aplinkybės paaiškėjo, kai Norvegijos mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas. Akivaizdu, kad pinigai, kuriuos gauna motina, yra skirti vaikų išlaikymui, o ne motinai, nors pagal procesinius dokumentus, kurie buvo pateikti, ieškovė nurodo, kad jai pačiai iš gaunamų pinigų pragyventi sunku, o dar reikia išlaikyti bendrą vaiką (t. 2, b.l. 78-82).

Ieškovė N. P. (nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo) nesutinka su atsakovo prašymu atnaujinti procesą, atsiliepime nurodė, kad atsakovas turi visas galimybes kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, o ne dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, buvo pateikti VSDF duomenys, kad Lietuvoje ji jokių pajamų negauna, o Norvegijoje pragyvena iš sutuoktinio pajamų bei mokamos pašalpos už vaiką. 143002,00 Norvegijos kronų yra būtent mokama pašalpa už vaiką iš kurių išskaičiuojama 45398 kronos mokesčių. Todėl už 2009 metus buvo gauta 97604,00 Norvegijos kronų, t.y. 41969,71 Lt, kas Norvegijoje atitinka minimalią pašalpą už vaiką, dėl ko pareiškimo argumentai yra absoliučiai nepagrįsti ir teismui aplinkybės apie ieškovės gaunamą minimalią išmoką už vaiką buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje byloje nėra (1 t., b.l. 65-67).

Tretysis asmuo U. B. (nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo) atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.

Ieškovės N. P. ir trečiojo asmens U. B. atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti, mano, kad jis nepagrįstas ir neįrodytas, akivaizdu, kad advokatas ir atsakovas, padavę tokį pareiškimą, piktnaudžiauja teise, trukdo teismą, kitus proceso dalyvius laiko nelabai išmanančiais ir pan. Palaiko atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo išdėstytą nuomonę, prašo vadovautis jame nurodytais argumentais, kurių, taupydama teismo laiką, necituoja, nekalba apie proceso atnaujinimo paskirtį. Tik kyla klausimas, kodėl atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo nutartimi, neteikė kasacinio skundo, galbūt Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų kitaip sureagavęs į šiuos argumentus. Mano, kad ši byla dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra išnagrinėta tinkamai, buvo įvertintos visos bylos aplinkybės, apie kurias kalba advokatas, kad atsakovas dar turi gimusį vaiką, jo turtinę padėtį, teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, priteisė mažesnį išlaikymą, tik po 350,00 Lt kas mėnesį, nors visi puikiai žino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus išlaikymas iš vienos pusės turėtų būti 400,00 Lt. Atsakovas absoliučiai nieko nemoka, nors gyvena Amerikoje, yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą, kaip nurodo jo dukra pirmosios instancijos teisme, važinėja prabangiomis mašinomis, bet vaiko išlaikymui nesugeba mokėti nei lito, išlaikymo įsiskolinimas auga. Dėl proceso atnaujinimo, nemano, kad tokio pobūdžio bylose atnaujinimas yra įmanomas, jeigu atsakovas mano, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymą, reikėtų kreiptis į teismą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, tačiau atsakovas, matyt, gerai suvokia, kad pagal apylinkės ir apygardos teismo motyvus, to negalės padaryti. Dabar sugalvojo neva naują pagrindą, kad teismas ne taip traktavo byloje pateiktus dokumentus, kad buvo nuslėpta aplinkybė, kad ieškovė gauna pašalpą. Priešingai, ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji gauna pašalpą Norvegijoje, nes nedirba, pašalpa jai mokama tik dėl to, kad Norvegijoje su nauju sutuoktiniu jai gimė vaikas, nes 2006 m. U. B. su tėvu gyveno Amerikoje, todėl jokiu būdu pašalpa negalėjo būti mokama šiai mergaitei. Jokių duomenų, kad kažkokio dydžio kompensacija mokama U. B. Norvegijoje, nėra. Reikia įrodyti šią aplinkybę, advokato galimybės labai plačios, galėjo šiuos duomenis užsiklausti per atitinkamas ministerijas, taip pat teismui reikšti tokį prašymą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Faktas, kad ieškovė pašalpą gaudavo, buvo pirmą kartą nagrinėjant bylą ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme, jokių nuslėpimo faktų ir neteisingo interpretavimo nėra, todėl tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pirmos instancijos teismo sprendime aiškiai konstatuota, kad N. P. gauna pašalpą iš valstybės. Būtina vertinti aplinkybę, kad mergaitė gyvena ne Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis mažesnis, bet Norvegijoje, kur viskas daug brangiau kainuoja. Šioms aplinkybėms pagrįsti, išnagrinėtoje byloje yra pateikti duomenys, kad mergaitei išlaikyti reikia nuo 1200,00 Lt iki 1700,00 Lt per mėnesį. Mergaitę išlaiko, netgi ne motina, o jos sutuoktinis, ir skiria jai pinigus. Atsakovas mano, kad jis iš viso neprivalo išlaikyti mergaitės ir mokėti jai po 130,00 Lt. Atsakovui priteistas suma sudaro tik ¼ mergaitei reikalingo išlaikymo, todėl pareigos išlaikyti savo vaiką nereikia užkrauti nei motinai, nei valstybei. Mano, kad nėra įrodytas CPK 366 str. nurodytas pagrindas atnaujinti civilinę bylą, jokių duomenų, kad mergaitei Norvegijos valstybė skiria kelis tūkstančius nėra, iš tikrųjų N. P. sunkiai pragyvena, nes yra didelis mokestis už namo nuomą, maistui, didžioji dalis gaunamų pinigų skiriama mažam vaikui išlaikyti. Prašo prašymą atmesti kaip visiškai neįrodytą, ir apylinkės, ir apygardos teismai tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, dėl to, nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Mano, jog terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai praleistas, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis buvo priimta 2011-02-09, atsakovas šias aplinkybes žinojo iš bylos duomenų, todėl, geriausiu atveju, galėjo per tris mėnesius kreiptis į teismą, o kreipėsi tik liepos mėnesį, praėjus trijų mėnesių terminui, todėl prašo taikyti senaties terminą. N. P. jaunesnioji dukra gimė (duomenys neskelbtini), nuo dukros gimimo iki šiol ieškovė yra vaiko auginimo atostogose. Ieškovei pašalpa mokama nuo dukros gimimo. 2007 m. ieškovė gavo pajamų, gal ji tuo metu dirbo, neteikė tokių įrodymų byloje, nes jie neturi reikšmės šiai bylai, kadangi prašė priteisti išlaikymą ne už šį laikotarpį, prašė priteisti išlaikymą nuo 2010-09-20 ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-12-01. Kiek deklaracijoje nurodytų pajamų sudaro pašalpą, atsakyti negali. 2009 m. gauti 143000,00 kronų yra vaiko, gimusio Norvegijoje, o ne U. B. išlaikymui gauti pinigai. Atsiliepimo paskutinė pastraipa nurodo, kad 143000,00 kronų yra pašalpa už vaiką, gimusį Norvegijoje, tai teigė ir pirmosios instancijos teisme, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Prašo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip visiškai neįrodytą, kadangi aplinkybė, kuria remiasi atsakovas buvo žinoma pirmosios instancijos teisme, advokatas tik bando kitaip interpretuoti, kad neva ieškinyje nebuvo nurodyta aplinkybė, kad pašalpa skirta vaikams. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė pašalpą gauna nuo vaiko, kuris gimė Norvegijoje, gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), iki tol ji dirbo ir gaudavo atitinkamas pajamas. O vaiko išlaikymo poreikiai ir atsakovo turtinė padėtis yra puikiai išanalizuoti įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose, išnaujo to daryti nereikia, todėl nėra pagrindo atnaujinti ir paties proceso. Vien už namo nuomą ieškovė kartu su sutuoktiniu moka apie 4000,00 Lt be mokesčių, todėl gaunamos pašalpos realiai neužtenka. Teismo sprendimu yra nustatyta, kad ieškovės mergaitę išlaiko jos antrasis sutuoktinis, todėl tėvo pareiga išlaikyti savo tikrą vaiką negali būti panaikinta. Priteistas išlaikymas yra ir taip labai mažas, atsižvelgiant į jo padėtį (t. 2, b.l. 78-82).

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad skyrius neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų atsakovo V. B. pareiškime dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2727-192/2010 nurodytas aplinkybes, todėl sutinka, kad sprendimą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismas priimtų savo nuožiūra. Jeigu teismas patenkintų atsakovo reikalavimą – atnaujinti procesinio klausimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai nagrinėjimą ir nuspręstų klausimą dėl išlaikymo priteisimo U. B. nagrinėti iš esmės, skyrius nesutinka su atsakovo prašomu priteisti išlaikymu po 130,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi tai neatitiktų vaiko poreikių ir interesų patenkinimo bei neatitiktų išlaikymo instituto paskirties (t.2, b.l. 58-59).

Atsisakytina atnaujinti procesą.

Iš byloje Nr. 2-2727-192/2010, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, esančių dokumentų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2009-12-29 gautas ieškovės N. P. ieškinys, 2010-01-15 gautas patikslintas ieškinys atsakovui V. B., tretiesiems asmenims U. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (civilinė byla Nr. 2-2727-192/2010, b.l. 12-14) bei 2010-05-12 gautas atsakovo V. B. priešieškinys ieškovei N. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. 2-2727-192/2010, b.l. 49-51). Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-2727-192/2010, b.l. 141-145). Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalių atstovams. 2010-10-25 atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-2727-192/2010, b.l. 146-149). 2011-02-09 Kauno apygardos teismas nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-2727-192/2010, b.l. 184-188).

CPK 370 str. 3 d. numatyta, kad teismas atnaujina procesą tik tuo atveju, jei nustato: 1) kad prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. numatyto termino ir 2) kad prašymas pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, procesas negali būti atnaujintas.

Atsakovas prašo atnaujinti procesą išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo byloje vienu pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad procesą galima atnaujinti jei naujai paaiškėja esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip, patenkintus reikalavimus atmesti, nepatenkintus reikalavimus patenkinti arba teismo sprendimą pakeisti.

Atsakovas naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis įvardija faktą, kad N. P. teismui buvo pateikusi tik vieną pažymą apie savaitės laiko gautas pajamas, kuri realiai neatspindėjo ieškovės turtinės padėties, todėl nagrinėjant bylą, nebuvo žinoma N. P. turtinė padėtis, t.y. realios gaunamos pajamos Norvegijoje. Atsakovas neturėjo galimybių patikrinti šios informacijos. Pirmos instancijos teisme N. P. teigė, kad yra vaiko priežiūros atostogose ir pateikė VSDF pažymą, kad pajamų negauna, Norvegijoje nedirba, tik gauna minimalią pašalpą už vaiką, pragyvena iš sutuoktinio gaunamų pajamų, kurios taip pat nebuvo nurodytos, kas teismą suklaidino ir sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą, t.y. teismas priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje internetiniame puslapyje pasirodė N. P. ir jos sutuoktinio pajamų deklaracija už 2009 metus, iš kurių matyti, kad N. P. 2009 metais gavo 143002,00 Norvegijos kronų, o jos sutuoktinis A. P. – 141912,00 Norvegijos kronų.

Atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neva naujai gautos informacijos apie ieškovės ir jos sutuoktinio turtinę padėtį (gaunamas pajamas), neatitinka esminės naujos aplinkybės pobūdžio ir negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad darbo neturi, augina dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl dirbti negali. A. V. B. atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog jam žinoma, kad Norvegijoje yra mokamos išmokos vaikui. Ieškovė pateikė teismui mėnesinį banko pervedimą už vaiką. 2010-09-15 parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė Norvegijoje gauna pašalpą. Atsakovo atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog atsakovui žinoma, kad gyvenantiems Norvegijoje yra mokamos išmokos vaikui iki 18 metų. Šį faktą atsakovas dar kartą patvirtino savo apeliaciniame skunde. Kauno miesto apylinkės 2010-09-29 sprendimas priimtas išanalizavus ir įvertinus šalių turtinę padėtį pagal pateiktus įrodymus. Sprendime pažymėta, jog ieškovė nurodė, kad augina dukrą K. ir gauna pašalpą, išmokų iš VSDF negauna. Taip pat Kauno apygardos teisme 2011-02-01 apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė Norvegijoje gauna pašalpą už dukrą K. gimusią Norvegijoje bei, kad ieškovės sutuoktinio pajamos per mėnesį yra apie 4000,00 - 5000,00 Lt. Todėl aplinkybės apie ieškovės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas negalima laikyti naujai paaiškėjusia užbaigtoje civilinėje byloje. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog po 2010-09-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo, paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 str. 1 d. 2 p., nėra.

Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės bylai. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Teismas priimdamas sprendimą, įvertino U. B. amžių, jos poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį pagal pateiktus įrodymus, dėl ko ieškinį tenkino iš dalies ir reikalaujamą priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą sumažino, kad nebūtų pažeisti nei vienos šalies interesai. Teisingą įrodymų vertinimą patvirtino ir apeliacinė instancija. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo ir jo atstovo argumentas, kad išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas ieškovei turėtų būti mažinamas, kadangi ji iš valstybės gauna pašalpą. Įstatyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam išlaikymą iš valstybės gali būti nepriteisiamas išlaikymas iš tėvo ar motinos, turinčio pareigą išlaikyti savo vaiką. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Todėl atsakovo nurodyta, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nekeičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos.

Dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsakovo atstovas nurodė, kad termino, pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nepraleido. Tuo tarpu ieškovės ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad trijų mėnesių terminas praleistas. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas neįrodė, jog yra CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, netikslinga detaliai svarstyti ieškovės ir trečiojo asmens atstovės nurodytus argumentus dėl trijų mėnesių termino praleidimo. Termino praleidimo priežasčių svarbumo visumos detalus vertinimas turėtų teisinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas bent vienas CPK 366 str. 1 d. numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad atsakovo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 370 str. 3 d. reikalavimų, nes nėra pagrįstas nei vienu iš CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Esant šioms aplinkybėms, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 str. 3 d.).

Atsisakius atnaujinti procesą, iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 56,52 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 3 d., 290 str. 6 d., 291 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2727-192/2010 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims U. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal V. B. priešieškinį ieškovei N. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 56,52 Lt (penkiasdešimt šešis litus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Šias išlaidas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė