Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant S. J., Sandrai Navickienei, Violetai Lazauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, transporto priemonės savininkei S. V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, bausto administracine tvarka, teisto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-08-01 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 227 str. 2 d. keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, nedirbančio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2014 m. liepos 4 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių raj., vairavo motinai S. V. S. priklausantį automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,69 promilių). Be to, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tuo jis pažeidė KET 14, 133 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Be to, R. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio ir nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio, įvykio metu apgadindamas kitam asmeniui motinai S. V. S. priklausantį automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino, t. y. buvo kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-07-04 susitiko su draugu S. G. ir abu motinos vardu registruotu automobiliu „Mazda Xedos 6“ nuvyko pas A. Č.. Ten R. S. su A. Č. gėrė 7,5 proc. stiprumo alų, o S. G. negėrė. Pritrūkus dar alkoholio, visi nutarė nuvažiuoti pas R. S. motiną dar pasiskolinti pinigų. Automobilį tuo metu vairavo S. G., R. S. sėdėjo šalia priekinėje keleivio sėdynėje, o A. Č. sėdėjo gale. S. G. bevairuojant automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, apgadino tik priekinį bamperį, jis apatinėje dalyje įplyšo. Kiti automobilio apgadinimai, kurie nurodyti techninės apžiūros akte, buvo iš anksčiau. Po įvykio S. G. nuėjo ieškoti techninės pagalbos, o R. S. nuėjo į namus. Namuose pasiėmė dviratį ir juo atvyko į įvykio vietą, kur jau buvo policijos pareigūnai, kuriems nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techn. apžiūros talono, privalomojo draudimo poliso. Nors S. G. apgadino automobilį, tačiau jam pretenzijų dėl to neturi.

Liudytojas S. G. teismo posėdyje parodė, kad jis, o ne R. S., vairavo R. S. motinai priklausantį automobilį Mazda, tikslesnės markės ir valstybinio numerio nežino. Liudytojas paaiškino, kad R. S. su A. Č. gėrė stiprų alų jo A. Č. namuose. Pritrūkus alkoholio, visi važiavo pasiskolinti pinigų iš R. S. motinos. R. S. sėdėjo priekinėje keleivio automobilio sėdynėje, o A. Č. sėdėjo gale. S. G. važiuodamas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, apgadino priekinį automobilio bamperį. Kitų apgadinimų nebuvo. Po įvykio mašina įklimpo, todėl S. G. pėsčias nuėjo ieškoti techninės pagalbos, bet nerado. Kai grįžo, automobilis jau buvo išvežtas.

Liudytojas A. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2014-07-04 jis kartu su R. S. gėrė stiprųjį alų liudytojo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių r. Namuose dar buvo liudytojo žmona J. Č. ir liudytojo brolis J. Č., kuris atvyko vėliau pasiskolinti grūdų. Nors A. Č. teigė nepamenąs, ar išgėrę alaus važiavo R. S. automobiliu, kas vairavo ir kur vyko, tačiau teisėjui pagarsinus liudytojo rašytinius paaiškinimus, A. Č. juos patvirtino ir pabrėžė, kad automobilį vairavo pats R. S. ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio.

Liudytoja J. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2014-07-04 pas juos į namus savo automobiliu atvyko R. S. ir atsivežė visą pakuotę stipraus alaus „bambaliuose“. Šį alų gėrė R. S. kartus su A. Č.. Tuo metu jokio S. G. nebuvo. Liudytoja nematė, kas vairavo R. S. automobilį, nes buvo išėjusi į parduotuvę. Ir tik eidama iš jos pamatė, jog R. S. automobilis yra griovyje. Liudytoja patvirtino, kad jos vyras A. Č. vairuotojo pažymėjimo neturi ir net nemoka vairuoti.

Transporto priemonės savininkė S. V. S., sutikusi duoti parodymus, teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, o dažniausiai jį vairuoja sūnus R. S., nuveža ją pas gydytojus, nes pati S.V. S. nemoka vairuoti. 2014-07-04 sūnus R. S. S.V. S. leidimu iš namų išvyko blaivus, bet namuose paliko automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą. Žino, kad sūnus R. S. tą dieną prisigėrė pas Č. ir kad visi po to su automobiliu važiavo. Sūnus R. S. motinai sakė, kad išgėręs automobilio nevairavo, o kas tai darė – S. V. S. nežino.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. S. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, alkotesterio parodymais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotonuotraukomis, kartu su pažeidėju alkoholį vartojusio ir kartu automobiliu važiavusio A. Č. rašytiniu paaiškinimu ir jo parodymais teisme. Tuo tarpu teismas laiko melagingais ir netiki liudytojo S. G. parodymais apie tai, kad jis, o ne R. S., vairavo automobilį ir štai dėl ko. Liudytojas negalėjo paaiškinti tikslios automobilio markės, abejojo, ar automobilis priklauso R. S., ar jo motinai, paaiškino, kad prieš įvykį jokių automobilio apgadinimų nebuvo, nors pats R. S. parodė, jog prieš įvykį buvo tie apgadinimai, kurie nustatyti transporto priemonės techninės apžiūros akte. Be to, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų apie KET pažeidimą matyti, kad įvykio vietoje, būdamas neblaivus, R. S. jiems aiškino apie tai, kad jis automobilio nevairavo, o kas jį vairavo – nežino, siūlė pareigūnams kyšį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, dėl ko yra nuteistas įsiteisėjusiu 2014-08-01 Kėdainių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, teismas pažymi ir tai, jog R. S. teigė neva automobilį vairavusiam S. G. pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturi, nors turtinė žala padaryta buvo. Teismo vertinimu, ši R. S. pozicija yra nelogiška, ir leidžia pagrįstai abejoti R. S. ir S. G. parodymais. Be to, byloje yra nustatyta, kad S. G. į Kėdainių r. PK Migracijos skyrių dėl asmens tapatybės kortelės (paso) pagaminimo nesikreipė (b.l. 43), nors pats S. G. teismą patikino, jog kreipėsi, todėl asmens dokumento teismo posėdžio metu pateikti negalėjo. Pats S. G. yra eilę kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas (b.l. 45-50). Šie faktai neigiamai apibūdina liudytojo S. G. asmenį ir tai yra dar viena priežastis, dėl ko jo parodymai yra melagingi. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamuoju įsakymu R. S. nuteistas dėl papirkimo už tai, kad jis 2014-07-04 papirko policijos pareigūnus dėl to, kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo inter alia ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., dėl to, kad R. S. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, nulėmusį svetimo turto sugadinimą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šį kaltinimą baudžiamajame procese R. S. pilnai pripažino. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės sukelia res judicata galią ir kitame ATP procese negali būti kvestionuojamos.

Dar daugiau, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Č. ir iš dalies jo žmonos J. Č. parodymais apie tai, kad automobilį vairavo būtent R. S., o įvykio metu jokio S. G. iš viso nebuvo. Taigi įrodymų visetas rodo, kad R. S., o ne S. G., vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, todėl jo veikoje yra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėtis. Jis kaltas ir baustinas. Tuo tarpu S. G. už melagingų parodymų davimą teisme, iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla, įtariant jį padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 187² str.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į teisės pažeidimo pobūdį (administracinis teisės pažeidimas transporte), pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidimas buvo tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai tyčia, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas akivaizdžiai nepaiso Kelių eismo taisyklių, yra abejingas kitų eismo dalyvių ir savo paties saugumui, turtui. Vertinant R. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis eilę kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, skirtų baudų nemoka, nedirba. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad pažeidėjas už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą baustinas straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudos – administracinio arešto – rūšimi, paskiriant artimą vidurkiui sankcijoje nurodytą šios nuobaudos dydį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatyto vidurkio laikotarpiui – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Be to, įrodymų visuma yra pakankama R. S. kaltei ir dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo konstatuoti, nes jis policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Kita vertus, teismas nesutinka su R. S. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. S. be automobilio dar apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas tik R. S. vairuotas automobilis „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pažeidėjo motinai S. V. S.. Iš nepaneigtų pažeidėjo ir automobilio savininkės paaiškinimų bei šeimos nario tarp pažeidėjo ir automobilio savininkės fakto akivaizdu, jog įvykio metu R. S. buvo teisėtas automobilio valdytojas. ATP protokolą surašiusi institucija net neįrodinėjo automobilio valdymo neteisėtumo, todėl ši prezumpcija liko nepaneigta. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik S.V. S. automobilis ir kad automobilio teisėtas valdytojas yra pats R. S., pažymėta ATP protokole, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats R. S.. Vadinasi, R. S. veikoje nėra ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Atsakomybės kilimas pagal ATPK 130 str. 1 d. tiesiogiai susijęs su ATPK 127 str. 3 d. numatytu pažeidimu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Be to, KET 234 punktas eismo dalyvio pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai sieja būtent su turtinės žalos atsiradimo aplinkybe. KET 234 numato: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“ (Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-639-579/2014).

Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad dėl to buvo apgadinta bent viena svetima transporto priemonė, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir padaryta turtinė žala svetimam turtui. Be to, KET 234 p. įpareigoja asmenį pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti policijai apie eismo įvykį, tik jeigu apgadintas svetimas turtas, o to turto savininko eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta, kad buvo apgadintas tik R. S. teisėtai valdomas automobilis, kurį jis vairavo neblaivus. Tuo tarpu liko nenustatyta, kad R. S. būtų padaręs žalos svetimam turtui, tokio aplinkybės jam net neinkriminuotos. Todėl R. S., pasišalindamas iš įvykio vietos, KET reikalavimų nepažeidė ir jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl byla šioje dalyje taip pat nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir jį nubausti 20 (dvidešimt) parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 7 d. ir už tai jam paskirti 30 Lt (trisdešimt litų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą – nubausti R. S. 20 (dvidešimt) parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vairuotojo pažymėjimą laikyti atimtu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio arešto terminą skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje R. S. surašytas administracinio tesės pažeidimo protokolas dėl LR ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, nutraukti nesant šių pažeidimų įvykių ir sudėčių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.