Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovės advokatės Rūtos Survilienės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu J. Ž. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir skirta galutinė subendrinta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis

Motyvuojamoji dalis

J. Ž. atstovės advokatės Rūtos Survilienės apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismas pažeidė anksčiau nurodytų normų reikalavimus, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino visų bylai teisingai ištirti reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl J. Ž. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. Ž. nuosekliai neigė, kad dėl jo veiksmų būtų buvusi apgadinta transporto priemonė „Volvo S 80“. 2014-04-02 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apžiūrėjęs stovėjusį automobilį bei savąjį automobilį, jokių apgadinimų nepastebėjo (b. l. 6), buvo įsitikinęs, kad nieko neapgadino. Tą patį nurodė ir teismo posėdžio metu apylinkės teisme (b. l. 36), be to paaiškino, kad „Volvo“ automobilio savininkas jam nurodęs, jog tas automobilis jau buvo apgadintas tris kartus. Šiems jo paaiškinimams prieštaravo byloje esantys rašytiniai duomenys – transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti duomenys, kad apgadintas priekinis bamperis (b. l. 17), A. J. rašytinis paaiškinimas, kad žalą dėl apgadinto priekinio bamperio vertina 500 Lt (b. l.27), automobilio „Volvo S 80“ savininko A. J. paaiškinimas, kad buvo neseniai nubrozdinta priekinio bamperio dalis ir žalą jis vertina 500 Lt (b. l. 31) bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės dėl apgadinto „Volvo“ priekinio bamperio (b. l. 13,14,34). Be to, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu J. Ž. pateikė A. J. pasirašytą pareiškimą, kuriame nurodyta, kad žala nebuvo padaryta (b. l. 35). Tad, esant šiems akivaizdiems prieštaravimams, teismas priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes nesiėmė, į posėdį nei „Volvo S80“ savininko A. J., nei jo sutuoktinės nekvietė ir neapklausė. Šių prieštaravimų nutarime neaptarė ir nepasisakė, byloje esančių duomenų tarpusavyje nelygino ir nepasisakė, kuriais duomenimis remiasi priimdamas nutarimą, kuriuos atmeta ir dėl kokių priežasčių juos laiko nepatikimais.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes apklausė J. Ž. bei „Volvo S 80“ savininką A. J..

J. Ž. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis kliudė kitą automobilį, įsijungė signalizacija, šį automobilį apžiūrėjo, tačiau nematė, kad kas nors būtų padaryta. Buvo susilietę bamperiais, tačiau jokio smūgio nebuvo. Jo automobilyje apgadinimai padaryti ankstesniu laiku. Kalbėjo su „Volvo S80“ automobilio savininku, kuris jam pretenzijų nereiškė, paaiškino, kad per metus trečią kartą toje aikštelėje taip nutinka. Jis automobilio „Volvo S80“ savininkui nieko neatlygino, nes žala nebuvo padaryta. Byloje esantį pareiškimą (b. l. 35) parašė jis, o A. J. tik pasirašė.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad jis buvo automobilio „Volvo S80“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris dabar jau parduotas, savininkas. Įvykio metu buvo išvykęs (pateikė teismui apžiūrėti pasą), apie tai, kad J. Ž. apgadino jo automobilį, pranešė žmona. Grįžęs apžiūrėjo automobilį, tačiau apgadinimai buvo seni, padaryti anksčiau ir kitomis aplinkybėmis. 2014-03-24 J. Ž. automobiliui susidūrus su jo automobiliu „Volvo S80“, jo automobilis apgadintas nebuvo.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus bei atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog byloje nėra neginčytinai nustatytas būtinasis ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymis – pasekmės, t. y. nenustatyta, kad dėl J. Ž. padaryto KET pažeidimo būtų apgadintas „Volvo S80“ automobilis. Pažymėtina, jog J. Ž. šią aplinkybę nuosekliai neigė. Tarnybiniuose pranešimuose aplinkybės užfiksuotos tik pagal tuo metu Lietuvoje buvusios A. J., kuri nėra automobilio savininkė ir pati įvykio nematė, paaiškinimus. Šiuos duomenis, kaip ir kitus rašytinius duomenis – fotonuotraukas, A. J. paaiškinimus reikia vertinti kartu su žodiniais A. J. paaiškinimais teisme, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad „Volvo S80“ automobilio priekinio bamperio apgadinimai nežymūs, tačiau A. J. paaiškino, jog automobilis aikštelėje buvo apgadintas ne vieną kartą, o užfiksuoti apgadinimai yra seni, dėl J. Ž. padaryto pažeidimo, susilietimo jo automobilis nebuvo apgadintas. Nors A. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl apgadinto priekinio bamperio žalą vertina 500 Lt, tačiau iš jos paaiškinimų negalima daryti kategoriškos išvados, jog ji patvirtina mačiusi naujus apgadinimus (b. l. 27). Iš rašytinių A. J. paaiškinimų taip pat negalima daryti kategoriškos išvados, jog jo matyti bamperio nubrozdinimai taip pat buvo būtent nagrinėjamo įvykio pasekmė, be to, teisme jis patvirtino, kad buvo tik seni nubrozdinimai, o dėl J. Ž. veiksmų 2014-03-24 jo automobilis nebuvo pagadintas. Esant šioms aplinkybėms, o taip pat vadovaujantis principu, jog visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad dėl J. Ž. veiksmų būtų buvęs apgadintas kito asmens automobilis, todėl jis atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. negali būti patrauktas, nes jo veikoje nėra šio pažeidimo sudėties.

Atsakomybės kilimas pagal ATPK 130 str. 1 d. tiesiogiai susijęs su ATPK 127 str. 2 d. numatytu pažeidimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Be to, KET 234 punktas eismo dalyvio pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai sieja būtent su turtinės žalos atsiradimo aplinkybe. KET 234 numato: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“.

Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad dėl to buvo apgadinta bent viena transporto priemonė, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir padaryta turtinė žala svetimam turtui. Be to, KET 234 p. įpareigoja asmenį pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti policijai apie eismo įvykį, tik jeigu apgadintas svetimas turtas, o to turto savininko eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nenustatyta, kad būtų apgadinta transporto priemonė „Volvo S80“, kaip inkriminuota administracinio teisės pažeidimo protokole, nenustatyta, kad dėl J. Ž. veiksmų būtų padaryta žala svetimam turtui, todėl J. Ž. pasišalindamas iš įvykio vietos KET reikalavimų nepažeidė ir jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl jis už šį pažeidimą atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nenustačius J. Ž. veikoje ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėčių, administracinės bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1p.). Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas dalyje dėl J. Ž. pripažinimo kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus bei nuobaudų už juos skyrimo dalyje, o taip pat ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo panaikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų J. Ž. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

J. Ž. atstovės advokatės Rūtos Survilienės apeliacinį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą dalyje dėl J. Ž. pripažinimo kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus bei nuobaudų už juos skyrimo, o taip pat ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – administracinio teisės apžeidimo bylos teiseną dėl ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų J. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.