Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo atsakovui T. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai. Prašymas bylą atidėti ar nagrinėti jam nedalyvaujant negautas

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4prietsiti mianimąlią sumą Nojaus Dovydėno išlaikymui. vu. Atsižvelgiant į jo sunkią materlinę padėtį prašo rsutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Neprieštarauja dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos. Sutinka, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu, turi vykti dalyvaujant jo motinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 5). Šalys santuokos nebuvo sudarę.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametis S. K. gyvena su motina – ieškove adresu (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių vaikas S. K. bus prižiūrėtas ir auklėjamas, atsakovo remiamas nepilnametis vaikas galės tinkamai augti ir vystytis.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio S. K. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jo motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiui S. K. bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jo interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, S. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko S. K. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėčiu tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, paskutinį kartą jį matė prieš 1,5 metų, kai S. buvo 6 mėnesiai. Iškovė neprieštarauja, kad atsakovas lankytų ir auklėtų sūnų, bet pradžioje, iki vaikui sueis 4 metai, dalyvaujant jai ir vaikui būnant saugioje aplinkoje. Todėl prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi S. K. tokiu būdu:

1) T. T. K. bendravimas su nepilnamečiu vaiku S. K. vyks dalyvaujant vaiko motinai ir iš anksto informavus S. S. apie ketinimą atvykti aplankyti vaiką. Informuoti ir suderinti susitikimo laiką ir vietą darbo dienomis privaloma prieš parą laiko iki atvykimo.

2) Apie ketinimą savaitgalį susimatyti su nepilnamečiu vaiku S. K. tėvas T. K. privalo informuoti S. S. ir suderinti susitikimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi paras. Sūnaus S. K. lankymas vyks dalyvaujant vaiko motinai.

3) T. K. turi teisę bendrauti su vaiku S. K. tik mamos akivaizdoje ir ne ilgiau kaip tris valandas iki tol kol vaikui sueis 4 metai.

4) Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka su vaiku atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą ir negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaiku santykius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi S. K. pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, atsakovas reguliariai ir tinkamai neteikia išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

Pagal ieškovės pateiktą sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, sūnui S. per mėnesį reikia skirti apie 430 Eur, t. y. 100 Eur maistui, 80 Eur rūbams, 50 Eur avalynei, 10 Eur patalynei, 40 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, 20 Eur higienos reikmėms, 30 Eur papildams, vaistams, 40 Eur pramogoms, šventėms, 30 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, 30 Eur namų ūkio apyvokos reikmenims. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio S. K. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui (b. l. 1-4). S. yra 2 metai, specialių poreikių neturi, nuo rugsėjo 1 d. pradės lankyti lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), gyvena septyniese ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini)

Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama 111,20 Eur išmoka vaikui (e. b. l. 43-44). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiui vaikui S. K. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 430 Eur, mažintinas 111 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 319 Eur sumos.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje. Ieškovė gauna 333,60 Eur išmoką už tris vaikus, 214 Eur vaiko priežiūros išmoką, kitų pajamų neturi (e. b. l. 5, 43-44, LITEKO duomenys). Neturi nekilnojamojo turto, registruojamo kilnojamojo turto (e. b. l. 5, 34, LITEKO duomenys). Turi dar du išlaikytinius.

Atsakovas niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (e. b. l. 42, LITEKO duomenys). Atsakovas gauna apie 329 Eur išmoką iš Sodros, socialinių pašalpų negauna (e. b. l. 45, LITEKO duomenys). Turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 35-38), registruojamą kilnojamąjį turtą – priekabą, automobilį AUDI A3 (LITEKO duomenys). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, ieškovė šiuo metu nedirba, privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, gyvena pas tėvus, neturi nekilnojamojo ir kilnjamojo turto. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimui byloje neprieštaravo (nepateikė atsiliepimo, teismo posėdyje nedalyvavo), duomenų apie savo pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė, teismas sprendžia, kad išlaikytinio S. K. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 320 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 200 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 16 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis - 129 Eur (54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,30 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 193,01 Eur. Kadangi visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) T. T. K. bendravimas su nepilnamečiu vaiku S. K. vyks dalyvaujant vaiko motinai ir iš anksto informavus S. S. apie ketinimą atvykti aplankyti vaiką. Informuoti ir suderinti susitikimo laiką ir vietą darbo dienomis privaloma prieš parą laiko iki atvykimo.

2) Apie ketinimą savaitgalį susimatyti su nepilnamečiu vaiku S. K. tėvas T. K. privalo informuoti S. S. ir suderinti susitikimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi paras. Sūnaus S. K. lankymas vyks dalyvaujant vaiko motinai.

3) T. K. turi teisę bendrauti su vaiku S. K. tik mamos akivaizdoje ir ne ilgiau kaip tris valandas iki tol kol vaikui sueis 4 metai.

4) Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,01 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 01 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 142,30 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 30 ct) kitas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660) - valstybei.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.