Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl termino atnaujinimo, asmeninio testamento patvirtinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. V. vyrui J. Z., J. V. nepadavė pareiškimo notarei, nes neturėjo teisinio pagrindo paveldėti J. Z. turtą. Tačiau jei bus patvirtintas J. Z. asmeninis testamentas, ji taps testamentine įpėdine. J. V. paveldimą turtą po J. Z. mirties priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, mokėjo mokesčius. Turtą priėmė viena J. V., kadangi nėra jokių kitų įpėdinių. Po J. Z. mirties, J. V. deklaravo jai pačiai, Z. V., J. Z. priklausančią žemę Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, siekdama gauti išmokas. Tuo pačiu ji rūpinosi žemės įdirbimu ir priežiūra. Taip pat J. V. mokėjo už atliekų išvežimą, elektros energiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos Z. V., liudytojos L. P. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. Z. bažnyčioje ir įregistravo tik bažnytinę santuoką Šilalės rajono Girdiškės RKB. (duomenys neskelbtini) mirus J. V. vyrui J. Z., J. V. nepadavė pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo, nes neturėjo teisinio pagrindo paveldėti J. Z. turtą. Į bylą pateiktas J. Z. 2008 m. liepos 20 d. parašytas asmeninis testamentas, kuriame nurodyta, jog jis visą savo turtą po savo mirties palieka J. V.. Šilalės rajono savivaldybės Bijotų seniūnijos pažymoje nurodyta, kad J. V. su J. Z. gyveno (duomenys neskelbtini) iki J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Po jo mirties, J. V. liko ten gyventi ir valdyti turtą. Po J. Z. mirties niekas nėra priėmęs palikimo. Į bylą pateiktos deklaracijos už 2017 ir 2018 metus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas už 2016 metus, rinkliavos apmokėjimo čekis, atsiskaitymo knygelės išrašai. Z. V. po J. V. mirties, 2018 m. lapkričio 9 d., paveldėjo jos turtą. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėja J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl termino atnaujinimo asmeniniam testamentui patvirtinti ir testamento patvirtinimo

Pareiškime prašoma atnaujinti įstatymo nustatytą terminą J. Z. asmeninam testamentui patvirtinti ir patvirtinti J. Z. 2008 m. liepos 20 d. parašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis visą savo turtą po savo mirties paliko J. V..

Byloje nustatyta, kad J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) J. Z. 2008 m. liepos 20 d. ranka surašė testamentą. Minėtas testamentas nepatvirtintas notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl tam, jog jis galiotų turi būti teismo patvirtintas. Pareiškimas teismui paduotas 2018 m. birželio 6 d.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004).Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.

Lietuvos Aukščiausio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis ir jam pasibaigus negali būti teisme priimtas ir patvirtintas. Nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-29/2010). Tačiau šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog įstatyme nenurodyta galimybės šį terminą pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas sukurtų paveldėjimo teisinių santykių neapibrėžtumą, nestabilumą, pažeistų kitų paveldėtojų, kurie pagal įstatymo nuostatas turi palikimą priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, teises.

Pažymėtina, kad po J. Z. mirties nėra paveldėtojų, kurie pagal įstatymo nuostatas turėjo priimti palikimą per tris mėnesius, niekas palikimo nepriėmė, J. V. dėl senyvo amžiaus, ligų, nežinojimo, jog J. Z. parašė asmeninį testamentą, praleido vienerių metų terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisingumo ir protingumo principams, nesant kitų paveldėtojų, šiuo atveju tikslinga atnaujinti CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismui pateikti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.117 straipsnio 4 dalis).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Šiame straipsnyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teismas patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Šioje byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašė patvirtinti mirusio J. Z. surašytą asmeninį testamentą, todėl teismas turi įvertinti, ar pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus. Iš teismui pateikto testamento matyti, jog šis dokumentas yra surašytas ranka, jame nurodoma, kad testamentą pasirašė J. Z., šalia jos vardo ir pavardės yra testatoriaus parašas. Teismas siūlė atlikti ekspertizę, tačiau pareiškėja nurodė, kad nėra išlikusių jokių kitų laiškų, raštų, kuriuos būtų galima lyginti. Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. V. nurodė, kad tai yra J. Z. parašas. Taip pat teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. P. nurodė, kad ji dirba socialine darbuotoja ir lankė J. Z. ir J. V. iki jų mirties, padėdavo abiem. Z. V. yra J. V. sesers dukra, kuri po J. Z. mirties rūpinosi J. V.. Nurodė, kad J. Z. pasirašydavo jai ant jos suvestinių. Apžiūrėjusi teismo posėdžio metu testamento originalą nurodė, jog tai J. Z. parašas, kadangi jis pasirašydavo pavarde – Z.. Paneigiančių ir liudijančių priešingai įrodymų byloje nepateikta (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai). Darytina išvada, jog testamentas buvo surašytas J. Z. ranka. Taip pat testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, testamento sudarymo data. Nors testamente yra nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau ši aplinkybė nesudaro kliūčių asmeninio testamento patvirtinimui, teisme. Be to, pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalies nuostatas testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta faktinė aplinkybė, kad testamentas buvo surašytas (duomenys neskelbtini)., testatoriaus namuose.

Sprendžiant dėl testatoriaus valios išraiškos atsižvelgtina į tai, kad testamente J. Z. nurodė, jog savo visą turtą po mirties palieka žmonai J. V., kuri gyvena kartu su juo. Taigi iš testamento turinio yra aiški testatoriaus valia dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismui pateiktas tvirtinti J. Z. asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus, todėl jis tvirtintinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė J. V. pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Byloje nustatyta, kad po J. Z. mirties liko jo nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – 3,7 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Registre nėra įregistruotų J. Z. palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Remiantis šiais dokumentais, o taip pat remiantis pareiškėjos paaiškinimais matyti, kad po J. Z. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau J. V. iki J. Z. mirties ir po jo mirties visą laiką prižiūrėjo J. Z. priklausiusį turtą ir valdė juos kaip savo ir iki savo mirties. Tą patvirtina pareiškėjos Z. V., liudytojos L. P. parodymai, Šilalės rajono savivaldybės Bijotų seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad J. V. su J. Z. gyveno (duomenys neskelbtini)., iki J. Z. mirties (duomenys neskelbtini)., vedė bendrą ūkį. Po jo mirties, J. V. liko ten gyventi ir valdyti turtą. Po J. Z. mirties niekas nėra priėmęs palikimo. Palikimo priėmimą įrodo ir į bylą pateiktos deklaracijos už 2017 ir 2018 metus, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas už 2016 metus, rinkliavos apmokėjimo čekis, atsiskaitymo knygelės išrašai.

Iš visumos surinktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog J. V. po J. Z. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad J. V. po J. Z. mirties mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog J. V. po J. Z. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. Z. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninam testamentui patvirtinti;

Patvirtinti J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, sudarytą 2008 m. liepos 20 d.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. Z. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.