Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-2452/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2-2452/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alė Bukavinienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Spauda“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Registrų
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2452/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovo atžvilgiu panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2371-450/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Registrų centas Vilniaus filialas, Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė S. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir 2010 m. gruodžio 13 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują sprendimą, ieškovo AB „Spauda“ ieškinį tenkino visiškai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą dalyje dėl apmokėjimo už teismo ekspertizę nutartimi perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar AB „Spauda“ pervedė lėšas ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8000 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą taip pat panaikinti laikinąsias apsaugos priemones patalpoms unikalus Nr. 4400-0673-6029:6818, esančioms Laisvės per. 60, Vilniuje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovo 8000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones ieškovui priklausančioms patalpoms, unikalus Nr. 4400-0673-6029:6818, esančioms pastate Laisvės pr. 60, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 1098-4004-9012, 1P3/b, pritaikytas 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2009 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kurios pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2010 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1562 įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 4000 Lt būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti, taip pat pagal ekspertės 2010 m. birželio 3 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0002 sumokėjo ekspertei likusią 4000 Lt sumą už ekspertizės atlikimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo ieškinį pilnai patenkino bei į tai, kad ieškovas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis turėjo 8000 Lt dydžio išlaidų už ekspertizės atlikimą, todėl sprendė, jog yra pagrindas šias išlaidas priteisti. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas, nurodė, kad, apeliacinės instancijos teismui pilnai patenkinus ieškovo ieškinį ir taikius restituciją, areštuotas ginčo patalpas grąžinant ieškovui, yra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinas apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį bei klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į 2013 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki 2013 m. rugsėjo 21 d., kuriame nurodė, jog nėra pasibaigęs kasacinio skundo pateikimo terminas ir rengiamas kasacinis skundas, kuriame inter alia bus reiškimas prašymas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kadangi dėl bylos esmės dviejų teismų buvo priimti visiškai priešingi sprendimai, o likęs terminas kasaciniam skundui paduoti buvo pakankamai trumpas.

2. Vilniaus apygardos teisme priimtas AB „Spauda“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Spauda“, šios įmonės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų problematiška atgręžti skundžiamos nutarties vykdymą.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo palikti nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos. Todėl šios nutarties pagrindu priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Vilniaus apygardos teismas nepažeidė CPK normų, kadangi vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą.

2. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kasacinis skundas yra rengiamas. Be to, kasacinio skundo padavimas nesuponuoja besąlyginio jo priėmimo. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo vykdymo sustabdymas nagrinėjamas atskirai.

Motyvuojamoji dalis

3. Ieškovui įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu yra priteista 14 980 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsniu, pagrįstai operatyviai sprendė klausimą dėl likusios bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo.

4. Faktas, kad teisme priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos AB „Spauda“ iškėlimo ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiai bylai neturi jokios įtakos.

5. Terminas paduoti kasacinį skundą jau yra pasibaigęs, o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nėra priimtas atsakovo kasacinis skundas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Tarp bylos šalių buvo nagrinėjamas ginčas dėl 2003 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei dvišalės restitucijos taikymo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. birželio 21 d. ieškovo ieškinį patenkinus ir pritaikius dvišalę restituciją, patalpos (unikalus Nr. 4400-0673-6029:6818), esančios Laisvės pr. 60, Vilniuje, pastate, kurio unikalus Nr. 1098-4004-9012, 1P3/b buvo grąžintos ieškovui, o iš ieškovo priteista atsakovui 3 631 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo sprendime bylinėjimosi išlaidų už atliktą teismo ekspertizę apmokėjimo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai protokoline nutartimi netenkino jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki pasibaigs terminas kasaciniam skundui paduoti, kas, jo nuomone, sąlygojo ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atsisakymas tenkinti minėtą prašymą neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai ir todėl negali būti skundžiamas atskiruoju skundu (CPK 334 str.).

Atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas ruošiasi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nagrinėjamu atveju neturi įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos (CPK 321 str. 6 d.) ir šalims įgijo res judicata galią, t. y. tapo šalims privalomas vykdyti. Kasacinė instancija yra išimtinė įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų kontrolės forma ir galima tik tuo atveju, jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 str.). Taigi kasacija galima ne kiekvienoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, o ja pasinaudojama tik išimtiniais atvejais, kai kasacinio skundo priėmimo metu nustatomi šie pagrindai. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija priima kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 363 straipsnio 1 dalimi teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 363 str. 2 d.).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo areštuotos atsakovui nuosavybės teise priklausančios 412,38 kvadratinių metrų ploto patalpos, esančios pastate, 1P3/b, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi minėta nutartis pakeista, panaikinant nutarties dalį, kuria areštuotos atsakovui priklausančios 412,39 kvadratinių metrų ploto patalpos, esančios pastate, pažymėtame indeksu 1P3b, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje; areštuota pastate, esančiame Laisvės pr. 60, Vilniuje, pažymėtame indeksu 1P3b, atsakovui priklausančių patalpų, kurios pažymėtos indeksu 3-78, 920/1000 dalis iš bendro 227,73 kvadratinių metrų patalpų ploto; kita nutarties dalis palikta nepakeista.

Ieškovui patikslinus ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo prašymu areštavo atsakovui 2003 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybėn perėjusias 9901,32 kvadratinių metrų ploto patalpas, esančias pastate, indeksu 1P3/b, unikalus Nr. 1098-4004-9012, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, įpareigojant atsakovą leisti šiomis patalpomis naudotis ieškovui pagal 2008 m. sausio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tvarką. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir išdėstė taip: „Areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias 9901,32 kvadratinių metrų ploto patalpas, esančias pastate, pažymėtame indeksu 1P3/b, unikalus Nr. 1098-4004-9012, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, uždraudžiant areštuotas patalpas parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims“.

CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ginčo patalpos buvo sugrąžinus ieškovui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas tapo nebeaktualus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Duomenų, kurie leistų teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, teismui nepateikta.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš apelianto 8000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas ieškovo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos AB „Spauda“ iškėlimo, neturi įtakos ginčijamos teismo nutarties teisėtumui.

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (320 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alė Bukavinienė