Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4312-446/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ bei atsakovas E. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius atsakovui suteikė 5 000 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir sumokėti iki 2024 m. gegužės 20 d. bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 3 092,32 Eur mokėjimo palūkanos (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 1 800 Eur administravimo mokestis. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, 2020 m. spalio 7 d. jį įspėjus, 2020 m. spalio 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

14. Nagrinėjamu atveju kredito sutartis su atsakovu nutraukta, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

15. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

21. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

22. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (MPN) – 26 procentai, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

23. Pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma – 26 procentus nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (5 000 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio kredito mokesčio (palūkanų) sumos – 3 092,32 Eur, metinė palūkanų norma – 26 procentai, kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 538,64 Eur, negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, sudarė 566,30 Eur.

25. Kaip jau minėta, įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 3 092,32 Eur kredito mokestį (palūkanas), laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 1 987,38 Eur (3 092,32 Eur – 538,64 Eur– 566,30 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei kredito sutarties šalys buvo numačiusios kredito sutartimi.

26. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, nes apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai ar metams nuo kreipimosi į teismą dienos, kitaip tariant neįmanoma nustatyti galimos kredito grąžinimo datos.

27. Atsižvelgus į tai, kad šio sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, ar atsakovas galimai yra padengęs dalį kredito, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų tokia pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka, kai jų dydis būtų skaičiuojamas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos (pagal pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą mokėjimo grafiką), ir kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. gegužės 20 d.) negalėtų viršyti 1987,38 Eur sumos.

28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 1 987,38 Eur sumos.

29. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

30. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.

31. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

34. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

35. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.

36. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (26 procentai) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).

37. Kartu apžymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė visas apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus tik vieną iš dviejų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, susijusių su ieškinyje suformuluotais materialiniais reikalavimais, iš atsakovo ieškovei priteisiama 7,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą už akių iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) negrąžinto kredito dalį, 538,64 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 64 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 191,25 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 25 ct) administravimo mokestį, 566,30 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 30 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 1 987,38 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.