Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. T., administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Šiauliuose (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 127 straipsnio dalį, 130 straipsnio 1 dalį .,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. gruodžio 15d. G. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad jis 2016 m. spalio 8 d., 15.50 val., Šiauliuose, prie Lyros g. 13 pastato, vairuodamas automobilį „VW LT 35“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbula nepaliko saugaus atstumo iš galo ir kliudė stovėjusį automobilį „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus.

G. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo atvažiavęs į Šiaulių mieste, Lyros gatvėje, prie Lyros g. 13 namo. Ten išsikrovė prekes. Išvažiuodamas iš aikštelės, nejuto, kad būtų kliudęs svetimą transporto priemonę. Įvykio vietoje jo niekas nebandė stabdyti. Apie tai, kad kliudė kitą transporto priemonę, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. 2016m. vasario 6 d. (po liudytojo apklausos metu papildomai paaiškino, kad įvykio vietoje liudytojas jam sakė: „Tu žiūrėk kaip važiuoji (vairuoji)“, neliepė jam sustoti ir niekur nevažiuoti. Jis pagalvojo, kad žmogus paprasčiausiai nepatenkintas, kad jis aikštelė apsisukinėja, todėl nekreipė dėmesio.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš savo sutuoktinio R. T.. Pastarasis papasakojo, kad įvykio dieną Lyros gatvės aikštelėje pasistatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę apsiprekinti. Grįžęs rado apgadintą automobilio bamperį bei liudytojus, kurie matė kaltininko automobilį, kuris apgadino jos automobilį.

Liudytojas R. T. parodė, kad įvykio dieną jis žmonos automobiliu nuvažiavo į prekybos centrą Lyros gatvėje. Kai grįžo prie automobilio ir sėdo į vidų, prie jo priėjo vyras, kuris pranešė, kad matė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio užpakalinis bamperis. Be to pateikė nupaveiksluotą kaltininko automobilio valstybinį numerį. Apžiūrėjęs automobilį, jis pamatė, kad apgadintas automobilio užpakalinis bamperis.

Liudytojas J. K. parodė, kad įvykio dieną matė, kaip kaltininko automobilis – mikroautobusas atbuline eiga bando manevruoti tarp automobilių. Manevruodamas vieną kartą kliudė nukentėjusiojo automobilio užpakalinį bamperį. Jis pradėjo ieškoti lapelį, siekdamas užrašyti kaltininko automobilio valstybinį numerį. Matė, kaip kitas liudytojas pradėjo fotografuoti kaltininko automobilį, priekaištauti pastarajam dėl vairavimo apsvaigus. Girdėjo, kaip liudytojas mikroautobuso vairuotojui sakė: „Ką tu čia darai. Tu įvažiavai į žmogaus mašiną. Stok.“ Kaltininko automobilis apsisuko ir išvažiavo. Liudytojas jam minėjo, kad nuo kaltininko sklido alkoholio kvapas. Netrukus atėjo nukentėjusio automobilio savininkas, kuriam papasakojo apie įvykį.

Savo 2016m. lapkričio 9 d. rašytame paaiškinime liudytojas J. K. girdėjo, kaip liudytojas pro pravirą langą mikroautobuso vairuotoją informavo, kad pastarasis kliudė kitą automobilį (b.l.9).

Liudytojas P. M. parodė, kad įvykio dieną apie 16:20 val. Šiauliuose, Lyros gatvėje, eidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę, matė, kaip mikroautobusas stūmėsi atbuline eiga. Atkreipė dėmesį, kad tarp mikroautobuso ir šalia stovėjusios transporto priemonės atstumas yra nedidelis. Matė, kaip mikroautobusas galine dalimi kliudė kitą transporto priemonę. Po to pavažiavo į priekį ir vėl važiuodamas atbuline eiga dar kartą kliudė minėtą transporto priemonę. Priėjo prie mikroautobuso vairuotojo praviro lango. Pastarajam papriekaištavo: Kiek tu dar stumdysi tą mašiną.“ Vairuotojas, žiūrėdamas į apačią, atsakė: „Aš jos nestumdau.“ Po to vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Jis spėjo nupaveiksluoti kaltininko automobilio valstybinį numerį. Netrukus prie jo priėjo kitas žmogus, kuris pasakė, kad ir jis matė minėtą eismo įvykį. Netrukus į įvykio vietą atėjo nukentėjusysis, kuriam jis papasakojo įvykio aplinkybes, perdavė kaltininko automobilio vaizdą.

Savo 2016m. lapkričio 9 d. rašytame paaiškinime liudytojas P. M. nurodė, kad kaltininkas tikrai girdėjo, kaip jis pastarajam pranešė apie svetimos transporto priemonės apgadinimą (b.l. 10).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui SUBARU XV, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis (b.l. 14).

Iš MB „Autorobas“ pažymos matyti, kad transporto priemonės SUBARU XV, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimų šalinimo kaina siekia 186 Eur. (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino, jo kaltė dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo bei tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais dokumentais, administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio schema (6, 7 b. l.), R. T., J. K., P. M. rašytiniais paaiškinimais (8, 9, 10, 11 b. l.), policijos pareigūnų tarnybinis pranešimais (12, 13 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (14 b. l.), fotonuotrauka (15 b. l.). Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis nežinojo ir nesuprato apgadinęs svetimą transporto priemonę, nes liudytojas P. M. informavo G. P. apie svetimos transporto priemonės apgadinimą bei reikalavo niekur nevažiuoti. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 str. 1 d., 2 d. 3 p., 8 d. nurodyta: „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais - už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...>. Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatyta: „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų“

Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų“.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 7 dalyje numatyta: „Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“ „<...> Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.“

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo“.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusiame iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 127 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 42.5 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 11 Eur. Kadangi pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą nuobauda yra švelnesnė, padaryta veika perkvalifikuotina pagal administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusiame iki 2016m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 1013 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 725 Eur. Kadangi pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą nuobauda yra švelnesnė, padaryta veika perkvalifikuotina pagal administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. G. P. kaltinamas dviejų nusižengimų padarymu, turi penkias galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. P. paskyrus sankcijose numatytas administracines nuobaudas baudas, kurios yra artimos vidurkio. Taip pat už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina papildoma nuobauda - teisių vairuoti transporto priemones atėmimas.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. skirtinos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnę nuobaudą, kadangi yra idealioji nusižengimų sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-

nutaria:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį bei skirti administracinę nuobaudą 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą;Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį bei skirti administracinę nuobaudą 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą su teisių vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu bei skirti galutinę nuobaudą - 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą su teisių vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.