Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. ir nukentėjusiosios R. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo G. P. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) eurų bauda;

pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtas administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu G. P. paskirta galutinė nuobauda – 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 8 d. 15.50 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, vairuodamas automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nepaliko saugaus atstumo iš galo ir kliudė stovėjusį automobilį „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apelianto įsitikinimu, bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir po to pasišalinęs iš jo vietos. Pažymi, kad jis vairavo automobilį, kurio gabaritai neleido matyti viso už jo esančio ploto, fotonuotraukoje užfiksuotas automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas rodo, jog kontaktas buvo nestiprus, slystantis, ir tai patvirtino nukentėjusioji bei liudytojai, o ant automobilio „VW-LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojimai neužfiksuoti. Kadangi, pasak apelianto, nėra neginčijamai įrodyta jo kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ANK 426 straipsnio 1 dalyje), administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas spręstų, kad veika, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ANK 426 straipsnio 1 dalyje), yra įrodyta, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, sumažinant mokėtinos baudos dydį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atkreipia dėmesį, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Tai reiškia, kad teismui suteikta teisė spręsti, ar šios priemonės taikymas būtinas, ar ne. Apelianto tvirtinimu, administracinių nuobaudų tikslas jam būtų pasiektas ir be papildomos poveikio priemonės paskyrimo, nes vien jau pats procesas ir paskirta bauda jį įtikino, kad geriau sustoti ir iki galo išsiaiškinti su asmeniu, kuris kažką sako būdamas netoli automobilio, negu nuvažiuoti manant, kad pastarasis galbūt tik reiškia savo nepagrįstą nepasitenkinimą vairuotojo veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundas tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusiosios R. T. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis).

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad G. P. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai. Iš liudytojo P. M. parodymų matyti, kad jis matė, kaip mikroautobuso vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, galine savo automobilio dalimi kliudė kitą automobilį. Jis, priėjęs prie mikroautobuso, jo vairuotojui pro pravirą langą pasakė: „Kiek jūs stumdysit tą mašiną?“, o mikroautobuso vairuotojas, atsakęs: „Aš jos nestumdau“, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti P. M. parodymų teisingumu nėra pagrindo. Savo 2016 m. lapkričio 9 d. paaiškinime P. M. taip pat nurodė, kad pamatęs, kaip aikštelėje mikroautobusas „VW LT35“, manevruodamas atbuline eiga, keletą kartų atsitrenkė į automobilį „Subaru XV“, jis, priėjęs prie mikroautobuso vairuotojo lango šūktelėjo: „Kiek tu čia kartų tą juodos spalvos automobilį stumdysi?“, tačiau vairuotojas, kažką burbėdamas, iš aikštelės išvažiavo. Jis nufotografavo automobilį, apgadinusį automobilį „Subaru“, ir nuotrauką pateikė tyrėjai (b. l. 10). Liudytojas J. K. taip pat nurodė matęs, kaip mikroautobuso vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kito automobilio užpakalinį bamperį, taip pat matė, kaip kitas žmogus pradėjo fotografuoti kaltininko automobilį, girdėjo, kaip tas žmogus mikroautobuso vairuotojui sakė: „Tu įvažiavai į kitą mašiną, stok“, tačiau mikroautobuso vairuotojas iš aikštelės išvažiavo. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. K. 2016 m. lapkričio 9 d. paaiškinime (b. l. 9). Liudytojas R. T. teismo posėdyje patvirtino, kad jam grįžus prie aikštelėje palikto automobilio, aikštelėje prie jo priėjęs vyras pasakė matęs, kaip jo automobilį apgadino kito automobilio vairuotojas, parodė nufotografuotą to automobilio valstybinį numerį. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats G. P. neneigė galėjęs savo vairuojamu automobiliu kliudyti kitą automobilį, nes manevrui aikštelėje buvo labai mažai vietos, o jo parodymai, kad jis nejuto kliudęs kitą automobilį ir iš aikštelės išvažiavo nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį, įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, vertinami kritiškai. Kaip minėta, liudytojas P. M. parodė, kad jis mikroautobuso vairuotojui pro pravirą langą pasakė: „Kiek jūs stumdysit tą mašiną“, o pastarasis jam atsakė: „Aš jos nestumdau“. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas J. K.. Taigi, akivaizdu, kad G. P. girdėjo P. M. žodžius, o jeigu, kaip jis teigia, nesuprato, ką būtent šiais žodžiais P. M. norėjo jam pasakyti, manė, kad P. M. tik piktinasi tuo, kad jis aikštelėje apsisukinėja, būdamas pakankamai rūpestingas ir atsakingas už savo veiksmus, G. P. turėjo sustoti ir išsiaiškinti, ką tiksliai jam norėjo pasakyti P. M., juo labiau, kad jis pats nurodė, jog tąkart manevruoti aikštelėje buvo sudėtinga. G. P. kaltę padarius ginčijamą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2–3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 12, 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 14), fotonuotrauka (b. l. 15). Taigi nutraukti G. P. administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, nutarimo aprašomojoje dalyje nurodęs, kad G. P. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nes naujajame kodekse už šias veikas numatyta švelnesnė atsakomybė, negu iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK, nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nubaudžia G. P. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nors pagrįstai paskyrė pastarajam nuobaudą, numatytą būtent minėto straipsnio 8 dalies sankcijoje. Ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir ištaisytina apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Be to, kaip teisingai pažymėta nukentėjusiosios R. T. apeliaciniame skunde, nors MB „A.“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad automobilio „Subaru XV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų šalinimų kaina yra 297,66 Eur, teismas nutarimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog „Iš MB „A.“ pažymos matyti, kad transporto priemonės SUBARU XV, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimų šalinimo kaina siekia 186 Eur“. Kadangi ši klaida reikšmės G. P. veikų kvalifikavimui, o kartu ir skundžiamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi, ji taip pat ištaisytina apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Kaip minėta, apeliaciniu skundu G. P. prašė tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas jo prašymas bylą dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti sumažinant paskirtos baudos dydį ir netaikant jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymima, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. P. padarė du administracinius nusižengimus, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrįstai paskyrė pastarajam už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, baudas, lygias minėtų straipsnių dalių sankcijose numatytiems šių nuobaudų vidurkiams. Tenkinti apelianto prašymą ir mažinti jam paskirtas nuobaudas – baudas – nėra pagrindo.

Tačiau, kaip teisingai pažymėta G. P. apeliaciniame skunde, ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o tai reiškia, kad teismui suteikta teisė spręsti, ar šios priemonės taikymas konkrečiu atveju yra būtinas, ar ne. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. P. anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, savo veiksmais didelės žalos nukentėjusiajai nepadarė, jos automobilį apgadino nežymiai, kaip nurodė pati nukentėjusioji ir kaip užfiksuota transporto priemonės techninės apžiūros akte, automobiliui „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadintas (nubrozdintas) galinis bamperis (b. l. 14), be to, G. P. dirba ne vienoje darbovietėje (b. l. 26) ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėje veikloje, sprendžia, kad yra pagrindas neskirti G. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl to G. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Laikyti, kad G. P. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimu yra nubaustas ne pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą nurodant, kad transporto priemonės „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų šalinimo kaina yra ne 186 Eur, o 297,66 Eur.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti: neskirti G. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.