- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1415-762/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00928-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, N. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Vytautas Sketeris, Rasa Čibirienė
suinteresuotiems asmenims: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V. K.; N. P., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: N. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. G., pateikdamas pareiškimą prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jo tėvo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną - . (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas; atnaujinti pareiškėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną - (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Būdamas H. G. sūnus, pagal įstatymą paveldėtų kaip pirmos eilės įpėdinis, tačiau jo tėvas 2009-07-21 surašė testamentą, remiantis kuriuo visą savo turtą paliko savo dukrai (pareiškėjo seseriai) N. P.. 2016-11-04 N. P. jai pagal testamentą paliktą H. G. palikimą priėmė. Nurodo, kad jis palikėjo H. G. mirties dieną buvo ir šiuo metu yra neįgalus, jo darbingumas yra tik 35 procentai, jis negauna absoliučiai jokių pajamų ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, serga psichikos liga ir nuo 1992 metų yra priverstinai gydomas stacionaraus gydymo sąlygomis Rokiškio r. psichiatrijos ligoninėje (tik nuo 2014-09-14 iki 2015-11-04 buvo gydomas ambulatorinėmis gydymo sąlygomis). Dėl nedarbingumo, psichikos ligos ir priverstinio gydymo, neturi jokių galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, neturi jokių santaupų, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, negauna absoliučiai jokių pajamų. Iš to daro išvadą, kad jam jo tėvo mirties dieną reikėjo išlaikymo, todėl prašo teismą nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomąją palikimo dalį gauti. Po tėvo mirties pageidaudamas gauti teisinę pagalbą tėvo palikimo priėmimo klausimu, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo priimant tėvo palikimą ir jam buvo paskirtas teikti teisinę pagalbą advokatas Vytautas Sketeris. Tačiau advokatas surašė išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neva neperspektyvus ir atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties jis nesikreipė į teismą dėl išlaikymo jam reikalingumo fakto nustatymo ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokiu būdu jis praleido terminą kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Jis pageidavo priimti savo tėvo palikimą nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau jam palikimą priimti laiku sukliudė psichinė liga, įstatymų nežinojimas ir paskirto advokato atsisakymas teikti jam teisinę pagalbą. Akcentuoja, kad terminą priimti palikimą praleido nežymiai, be to kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nemokamos teisinės pagalbos, tokiu būdu nedelsdamas išreiškė valią priimti palikimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prašo teismą palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir šį praleistą terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – N. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad testatorius H. G. 2009-07-21 notariniu testamentu, kurio notarinio registro Nr. 2239, vienintele savo įpėdine, kuriai palieka palikimą, pasirinko ją. Vykdydama jo testamentinę valią palikimą priėmė. Pareiškėjo reikalavimą, kad palikėjo H. G. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas laiko nepagrįstu, nes palikėjo H. G. mirties dieną pareiškėjas buvo pilnai išlaikomas valstybės lėšomis. Šį faktą patvirtina pareiškime pats pareiškėjas, nurodydamas kad nuo 1992 metų iki šiol yra priverstinai gydomas stacionaraus gydymo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pareiškėjas gauna tam tikrą Valstybės skirtą išmoką, be to, kurį laiką jis gaudavo šalpos pensiją, todėl pareiškime nurodytas argumentas, kad jis neturi absoliučiai jokių pajamų, yra neobjektyvus. Pareiškėjo dalinis nedarbingumas yra nulemtas ne kokių nors nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o tik dėl jo paties kaltės pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo. Pareiškėjas dar iki pateikimo į psichiatrijos ligoninę gyveno su tėvais, tačiau tėvus nuolat terorizuodavo, grasindavo, vydavo iš namų. Pareiškėjo elgesys su tėvais ir nulėmė palikėjo - tėvo H. G. norą nušalinti pareiškėją nuo palikimo. Tai įrodo jau vien Ignalinos rajono apylinkės teismo 1992-12-30 nutartis, iš kurios matyti, koks buvo pareiškėjo elgesys su tėvais. Paskutiniuosius metus iki mirties tėvas gyveno jos namuose Druskininkuose, nes vienas neįstengė apsitarnauti, ji juo rūpinosi, todėl tėvas ir paskyrė ją savo testamentine įpėdine. Nesutinka ir su teiginiu, kad pareiškėjas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes jis jos neturi tik todėl, kad nesirūpino ir delsė susitvarkyti mirusios motinos V. G. turto paveldėjimą į 1/2 gyvenamojo namo dalį kuri priklausė motinai. Siekdamas palikimo pareiškėjas siekia paniekinti jau mirusio tėvo valią ir užvaldyti dalį jo užgyvento turto. Nurodo, kad jos atsiliepime išdėstytos aplinkybės, paties pareiškėjo pridėtoji teismo nutartis patvirtina Lietuvos Respublikos CK 5.6 str. 1 d. nurodytos situacijos buvimą, todėl pareiškėjas neturi jokių teisių į savo tėvo palikimą ir jo prašomam termino atkūrimui jokio teisėto intereso nėra.
Suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau - VSDFV Utenos skyrius) pateikė pareiškimą, kurį laikė ir atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą, prašydami atmesti pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo ir termino priimti palikimą atnaujinimo. Pareiškime – atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos VSDFV Utenos skyriaus teisėms ir pareigoms, išieškant palikėjo H. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš jo įpėdinių, nes dėl nepagrįstai išmokėtos našlio pensijos H. G. susidarė 8296,15 Eur našlių pensijos permoka, už kurią privalo atsakyti H. G. paveldėtojai savo turtu. H. G. paveldėtoja N. P. didesnę dalį skolos 4296,15 Eur sumai atlygino. Likusios skolos atlyginimas siejamas su teisme nagrinėjamos bylos išsprendimu nustatant ar A. G. bus pripažintas asmeniu, kuriam reikalingas išlaikymas ir dėl to pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 straipsnį jis paveldės privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio. Pareiškėjui paveldėjus tėvo turto dalį, tėvo padarytą žalą turėtų atlyginti ir jis proporcingai paveldėto turto daliai. Suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjo išdėstytų reikalavimų nurodė su jais nesutinkantis. Iš esmės nurodė, kad nagrinėjamu atveju, išlaikymo A. G. reikalingumo fakto, būtino siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį, nustatymas, ne apsaugotų, o galimai pažeistų A. G. turtinius interesus, pablogintų jo turtinę padėtį, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 5.52 straipsnį už palikėjo H. G. skolą VSDF biudžetui A. G. atsakytų visu savo turtu, proporcingai paveldėto turto daliai. Taip pat nurodo, kad reikalinga įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, ir ar nebus pažeistas asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas, kuris ir lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymai tenkintini.
Dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 str. nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Byloje pateiktoje VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis (2017-07-25 Nr. GR.4A-1294) pateikta informacija, kad H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė ištuokoje (duomenys neskelbtini). Jo turimi vaikai N. P., gim. . (duomenys neskelbtini), V. Š., gim.(duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, kad 2009-07-21 testatorius H. G. buvo surašęs oficialųjį testamentą. Po H. G. mirties (duomenys neskelbtini), 2016-11-03 N. P. priėmė H. G. palikimą. Kitų asmenų priėmusių palikimą, ar atsisakiusių nuo palikimo nėra nurodyta. Byloje pateiktame VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad H. G. priklauso ½ pastatų – gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato bei kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Iš to seka, kad nustačius privalomąją palikimo dalį, atsižvelgiant į H. G. įstatyminių įpėdinių (vaikų) skaičių pareiškėjui tektų 1/8 palikėjui H. G. priklausančio turto.
Teismas, nustatydamas aplinkybę ar pareiškėjui A. G. jo tėvo (palikėjo) H. G. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Byloje pateiktoje darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei neįgaliojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas, jo netektas darbingumas vertinamas 65 procentais, jam neįgalumas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini)neterminuotai. Ignalinos miesto seniūnijos pateiktoje pažymoje apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (20016-07-01 Nr. (2016-158-PN)-23, nurodyta, kad pareiškėjas A. G. nuo 2016-02-22 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ (2016-05-09 Nr. SPS-88) nurodyta, kad A. G. išmokų šiame skyriuje negauna. Taip pat iš pareiškėjo pateiktų teismo nutarčių žinoma, kad pareiškėjui 1992-12-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri dėl negerėjančios psichinės būklės taikoma iki šiol.
Nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas jo tėvo mirties dieną buvo tik iš dalies darbingas, jokių pajamų, santaupų ar turto neturėjo, dėl psichikos sutrikimo buvo priverstinai gydomas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai padaryti, kad pareiškėjui A. G. jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Suinteresuotas asmuo N. P. pareiškėjo prašymą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo tikslu įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį ginčija ir tuo, kad remiantis CK 5.6 str. 1 d. neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatyta, kad jie tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę. Nurodo, kad pareiškėjas pats savo veiksmais kaip tik ir sukūrė tokią situaciją.
Kaip minėta, 1992-12-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 str. 2 d., 225 str. 2 d., 227 str., įvykdymą ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – atidavimas į psichiatrijos ligoninę (stacionarinis stebėjimas ir gydymas) griežto stebėjimo sąlygomis. Šioje nutartyje teismo konstatuota, kad A. G. grasindamas nužudyti smogė kirviu savo tėvui H. G. jį sužalodamas, grasino savo tėvams kitokiais veiksmais. Taip pat nutartyje konstatuota, kad veikų padarymo metu A. G. sirgo ir serga psichikos liga dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra įvykdė veikas būdamas nepakaltinamu.
Suinteresuoto asmens cituojami CK 5.6 str. 1 d. veiksmai turi būti tyčiniai, tai pabrėžiama ir straipsnio dispozicijoje, tuo tarpu pareiškėjas A. G. atlikdamas baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus prieš palikėją (H. G.) juos atliko nesuprasdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, tai yra jo veiksmuose nebuvo tyčios kaip būtino nusikalstamos veikos požymio. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos CK 5.6 str. 1 d. nuostatos ribojančios palikėjo H. G. turto paveldėjimą.
Nors suinteresuotas asmuo N. P. nurodo, kad pareiškėjas pats savo aplaidžiais bei nusikalstamais veiksmais susikūrė blogą socialinę padėtį, patekęs į psichiatrijos ligoninę toliau išliko agresyvus tiek savo tėvo, tiek jos atžvilgiu, ką patvirtina jos pateikti pareiškėjo rašyti laiškai, tačiau, teismas, atsižvelgia į jau aptartą aplinkybę, kad pareiškėjas turi psichikos sutrikimą dėl ko jis savo veiksmų negali vertinti tinkamai, jam iki šiol taikomas priverstinis gydymas, jo psichinė būklė išlieka nestabili. Dėl to teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį dėl ko galėtų būti ribojamas išlaikymo reikalingumo bei teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas.
Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo
CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo). Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas 2016-11-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl paveldėjimo klausimų (testamento pripažinimo negaliojančiu). 2016-11-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4 (NTP-2)-16-T-2528-19399 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatą Vytautą Sketerį atstovauti pareiškėjo interesus. Advokatas V. Sketeris 2017-01-20 pareiškimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą A. G. motyvuodamas, kad byla neperspektyvi. Advokato pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas N. P. surašytą testamentą ketino ginčyti tuo, jog jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį.
Išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, kad pareiškėjas nepraleisdamas termino palikimui priimti (terminas palikimui priimti baigėsi 2017-01-30), t. y. praėjus kiek daugiau nei pusei mėnesio po savo tėvo H. G. mirties, išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo, tai yra kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos siekdamas, jog būtų nustatyta jo teisė į privalomą palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju, vien tik kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo, esant testamentiniam įpėdiniui, nenustačius išlaikymo reikalingumo fakto, nebūtų pakankamas. Akivaizdu, kad pats pareiškėjas dėl savo protinės negalios nebūtų galėjęs tinkamai parengti dokumentų šiam faktui nustatyti, be to, jam skirtas advokatas atsisakė teikti teisinę pagalbą.
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas laiku nerealizavo ir neįgyvendino savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Suinteresuotas asmuo N. P. nurodo, kad pareiškėjui priėmus palikimą tokiu būdu bus paniekinta mirusio tėvo valia ir užvaldyta dalis jo užgyvento turto, be to pareiškėjui teks labai menka paveldimo turto dalis, tai yra apie 4 kv. m. gyvenamo ploto, kurią atidalinti bus praktiškai neįmanoma.
Teismas įvertindamas suinteresuoto asmens N. P. teiginius atsižvelgia ir į tai, kad jai paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą dar nėra išduotas, tai yra ji dar nėra įgijusi nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad kaip teigia N. P., pareiškėjas taip pat turi teisę ir į kitą dalį to paties turto (gyvenamojo namo su priklausiniais) paveldėtą po savo motinos mirties, tačiau nesusitvarkęs paveldėjimo. Taigi pareiškėjui tinkamai įforminus paveldėjimą jis pretenduotų į didesnę nuosavybės dalį nei nurodo suinteresuotas asmuo. Iš to seka, pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, o priešingai pareiškėjo interesai bus apginti.
Nelaikytinas pagrįstu ir suinteresuoto asmens VSDFV Utenos skyriaus teiginys, kad išlaikymo reikalingumo fakto, būtino siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį, nustatymas bei termino palikimui atnaujinimas, ne apsaugotų, o galimai pažeistų A. G. turtinius interesus, pablogintų jo turtinę padėtį, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 5.52 straipsnį už palikėjo H. G. skolą VSDF biudžetui A. G. atsakytų visu savo turtu, proporcingai paveldėto turto daliai. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad teismui atnaujinus terminą priimti palikimą, pareiškėjas kreiptųsi pas palikimo vietos notarą, paveldėjimo teisės liudijimui gauti bei palikimą priimti pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą, tokiu būdu būtų apsaugoti pareiškėjo interesai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po H. G. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu 2017-05-16, Nr. 2.1.(NTP-2)-17-1217-9882, A. G. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tad išlaidos (3,02 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 448 straipsniu, 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. G. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jo tėvo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną - (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.
Atnaujinti pareiškėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir terminą palikimui priimti pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomąją palikimo dalį gauti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Rokiškio rajono apylinkės teismą.