Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu, ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo suėmime išbūtas laiką nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 2 (dviejų) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, bei E. M. skirtos pareigos :

– pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje, tęsti registraciją; kurią vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu;

neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kurią vykdyti 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu;

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte, nuteistajam paskirtas draudimas naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, kurį vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu.

E. M. paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą į Teisingumo ministerijos bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Išaiškinta, kad už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, bei gali būti skirta bauda arba areštas.

Bausmės vykdymo atidėjimo 2 (dviejų) metų terminą nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. M. išaiškinta, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdant teismo skirtų pareigų bei probacijos sąlygų, ar padarius kitą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas, nuteistasis bus pasiųstas atlikti bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 19:27 val., būdamas viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pastato automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas leidimo, neteisėtai, automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikydamas prie savęs, gabeno ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 9 mm kalibro ,,B“ kategorijos šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 3 vnt. 9 mm kalibro šovinių, tinkančių šiam šaunamajam ginklui, kuriuos su savimi nešiojosi prie minėtos aikštelės, bei neturėdamas jokių apibrėžtų motyvų ir tikslų, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, iš šio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto neteisėtai laikomo 9 mm kalibro ,,B“ kategorijos šaunamojo ginklo iššovė ne mažiau kaip tris kartus į nukentėjusįjį G. J., padarė jam šautines žaizdas kairės šlaunies ir kairės blauzdos srityse, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas E. M. pasitvirtino, nusikalstamos veikos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotos teisingai, jo kaltė įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3. Nuteistasis E. M. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. M. ir jo gynėjas advokatas V. Pacevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, nuosprendis pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymai.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog E. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl ko jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nors apeliaciniame skunde su apylinkės teismo išvadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su nuteistojo E. M. skundo argumentais sutikti negali. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis ir pateikiamas kitoks surinktų bei ištirtų įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį bei padaryti priešingas išvadas.

9. E. M. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų neigia, jo vertinimu, kaltu jis pripažintas remiantis prielaidomis, nes nėra surinkta jokių jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis G. J. nuosekliai teigė, kad jį pašovė ne (duomenys neskelbtini) kaime prie kultūros namų, o bėgiojantį dviračių taku tarp Virbalio ir Kybartų miestų, ir jis nematė, kas į jį šovė. Kad į nukentėjusįjį būtų šovęs apeliantas, nematė ir nei vienas liudytojas, todėl teismas be pagrindo nesivadovavo nukentėjusiojo parodymais. Nors nukentėjusysis G. J. teigė, kad jis buvo sužalotas kitoje vietoje nei nustatyta kaltinime ir kad jis nematė, kas į jį šovė, tačiau, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos nuosprendyje, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nukentėjusiojo parodymus paneigė ne tik nešališkų liudytojų parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys.

10. Nukentėjusiojo G. J. nurodytą aplinkybę, jog jis buvo sužalotas kelyje Kybartai -Virbalis, tada parbėgo namo ir automobiliu važiavo į ligoninę, paneigia byloje nustatyti ir detaliai skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti neginčijami faktai, kurių aukštesnysis teismas dar kartą nekartoja, tik nurodo esmines aplinkybes. Kelias Kybartai - Virbalis yra daugiau kaip 8 km. atstumu nuo įvykio vietos. Iš (duomenys neskelbtini) kelias tiesiai eina į Kybartus, iš Kybartų kelias eina per Virbalį į Vilkaviškio miestą. Nuo įvykio vietos iki VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“, pagal "Maps.lt" duomenimis yra 26,3 km. atstumas ir kelionė automobiliu trunka 27 min. Medicininių dokumentų duomenimis G. J. kreipėsi į VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ priėmimo skyrių 2019-11-17 20:14 val. (5 t., b. l. 105). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog nukentėjusysis pagal jo nurodytą sužalojimo vietą, objektyviai negalėjo per tokį trumpą laiką – apie 45-46 minutes su sužalota koja pareiti namo ir po to nuvažiuoti į ligoninę, todėl sprendė, jog jo parodymai dėl sužalojimo vietos neatitinka tikrovės.

11. Nukentėjusiojo versiją apie jo sužalojimo vietą paneigia iki kiti objektyvūs duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino. Nors, kaip minėta, G. J. teigė, kad į jį šovė jam bėgiojant kelyje Kybartai –Virbalis, byloje neginčijamais įrodymais nustatyta, jog tuo pačiu metu buvo šaudoma ir kaltinime nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtina įvykio vietoje rastos 3 šovinių su gumine kulka tūtelės, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip asmuo laiko daiktą, panašų į pistoletą ir iš jo kelis kartus šauna. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog neįtikima, kad toks įvykis, kaip susišaudymas iš esmės vienu metu galėjo vykti dviejose skirtingose vietose, todėl toks sutapimas yra neįtikėtinas. Be to, nukentėjusiojo G. J. parodymus, kad jis buvo sužalotas kitoje vietoje, iš esmės paneigia ir liudytojų A. D. ir J. D. parodymai, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) kaime jie išgirdo šūvius, matė netoliese einantį G. J., kuris ieškojo savo telefono. Liudytojas T. M. parodė, kad tą dieną buvo nuėjęs pas G. J., šis buvo šlubas, prašė iš jo telefono, sakė, kad savo pametė. T. M. davė jam savo telefoną, jis pats naudojęsis savo mamos S. K. telefonu. T. M. ir S. K. telefonų susirašinėjimo išklotinėmis nustatyta (5 t., b. l. 65-68), kad tą pačią dieną po įvykio nukentėjęs rašė liudytojui, jog niekam jokių pretenzijų neturintis, nurodo savo įvykių versiją, kurią sakys policijai. Nukentėjusiojo G. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės patvirtina, kad įvykio dieną 18:15 val., 19:24 val. prieš pat šaudymą, nukentėjusysis buvo (duomenys neskelbtini) kaime.

12. Aptartų duomenų visumos pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. J. sąmoningai neduoda parodymų prieš nuteistąjį E. M. ir taip siekia padėti jam išvengti atsakomybės. Taigi, nepaisant to, kad pats E. M. savo kaltę kategoriškai neigia, o nukentėjusysis jį sužalojusio asmens neįvardino, apelianto kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma, kuriuos teismas vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

13. Skunde apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi ji įvykio vietoje nurodė neteisingas aplinkybes, buvo įtakota pareigūnų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai išdėstė, kodėl šios liudytojos teisme duotus paaiškinimus dėl pareigūnų jai darytos įtakos vertina kritiškai. Liudytoja teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagal ją ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškiai neteisingai užrašytos. Ji tvirtino, kad įvykio vietoje jai viską rodė policijos pareigūnai, tačiau tokius jos paaiškinimus paneigė teisminio nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai. Be to, liudytojos V. V. parodytas įvykio vietoje aplinkybes patvirtino ir šio procesinio veiksmo metu darytas vaizdo įrašas. Kadangi teisme liudytojos duoti parodymai prieštarauja nustatytiems objektyviems faktams, teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, jais vadovavosi tiek, kiek jie atitiko kitus bylos duomenis. Liudytojos V. V. parodymus, kad kaltinamasis E. M. iš automobilio išlipo ne pirmas, kad atėjo pasiimti telefoną pasišviesti, kad ji negirdėjo jokių šūvių, kad ji pati buvo išlipusi iš automobilio, paneigia vaizdo įrašas, todėl jie pagrįstai buvo vertinti kaip neatitinkantys faktų ir todėl jais nesivadovauta.

14. Skunde E. M. teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad į nukentėjusįjį šaudė būtent apeliantas, vaizdo įrašo apraše nurodyta, kad šaudęs asmuo galimai yra jis, tačiau tai tik spėjimas. Kaltinamasis tvirtino, kad jis buvo ne pirmojoje mašinoje, iš kurios išlipęs vaikinas ir šaudė, tačiau antroje mašinoje. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad vaizdo įraše šaudęs vyras yra būtent E. M., padarė ne tik išsamiai išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, bet ir jas sugretinęs su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vaizdo įrašu nustatyta, kad tiek pirmas tiek ir antras atvažiavę automobiliai yra šviesios spalvos, universalo kėbulu, panašiais stipininiais ratais. Teismas sprendė, jog tam, kad nustatyti, kurį iš šių dviejų automobilių vairavo V. V. ir kuriuo kartu su ja atvyko E. M., būtina įvertinti ir kitas vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, kad per visą laikotarpį, kai pirmas automobilis atvažiavo ir išvažiavo, nebuvo atidarytos ar pravertos jo vairuotojo durelės, iš jo išlipo ir paskui įlipo trys asmenys, vyrai, automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs. Kitų, tiek antrojo, tiek trečiojo automobilių vairuotojai buvo išlipę. Tarp visų asmenų, išlipusių iš visų automobilių nematyti, kad būtų tarp jų kokia nors mergina, ar moteris. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip antro automobilio vairuotojas akivaizdžiai yra vyras, jis ateina iš bendros visų vyrų kompanijos, visi stovi prieš antrojo automobilio priekinį stiklą, kalbasi, tarp jų nėra moterų. Šie duomenys davė pagrindo išvadai, kad V. V. vairavo ne antrąjį, kaip teigia ji ir apeliantas, o pirmąjį į įvykio vietoje atvykusį automobilį. Liudytoja V. V. apklausos metu patvirtino, kad kartu su ja ir E. M. važiavęs vienas kaltinamojo draugas buvo stambesnis už kitą. Šios aplinkybės sutampa ir su vaizdo įraše užfiksuota iš pirmojo automobilio išlipusių asmenų išvaizda, t. y. vienas iš galinės dešinės keleivio pusės išlipęs asmuo yra aukšto ūgio, stamboko sudėjimo, kitas išlipęs iš kairės pusės galinių keleivio durelių pusės yra mažesnis už asmenį, išlipusį iš priekinės keleivio pusės. Aptarti duomenys pagrįstai leido daryti išvadą, kad V. V. vairuotas automobilis atvažiavo pirmas ir vaizdo įraše užfiksuotas vaikinas, išlipęs iš šio pirmojo automobilio priekinės keleivio pusės ir tris kartus šovęs į netoliese esantį jaunuolį, buvo ne kas kitas, o E. M.. Taigi, aptarti duomenys paneigia ir apelianto duotus parodymus, kuriuose jis nuosekliai tvirtino, jog jie į įvykio vietą atvažiavo antri, todėl kaip neatitinkantys tikrovės atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad E. M. parodymai nepaneigti jokiomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas turėjo jais vadovautis.

15. Apelianto vertinimu, ta aplinkybė, kad jis kavinėje pareigūnų atžvilgiu pasakė įžeidžiančius žodžius, neduoda pagrindo teigti, kad šie žodžiai buvo skirti L. J., ir nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu, kad E. M. kavinėje arba prie jos būtų planavęs sužaloti G. J. ir turėtų tam motyvą. Teisėjų kolegija sutinka, kad E. M. kavinėje pareigūnų atžvilgiu išsakyti įžeidžiantys žodžiai nėra tiesioginiai jo kaltės dėl inkriminuojamų veikų įrodymai, tokios išvados nepadarė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, išanalizavęs kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vykusių įvykių seką ir įvertinęs tai visų byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visumos kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įvykis (duomenys neskelbtini) kaime yra tiesiogiai susijęs su tą pačią dieną prieš kelias valandas (duomenys neskelbtini) kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ buvusiu įvykiu. Liudytojas L. J., nukentėjusiojo G. J. brolis, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad buvęs kavinėje su drauge A. M. ir R. L., kad buvo įžeistas, nes jis tuo metu dirbęs (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Liudytoja A. M. patvirtino, kad kaltinamasis sakė „mentas“ ir iš ,,p“ raidės žodį, L. J. priėmė tai asmeniškai, pradėjo rašyti broliui G. J. žinutes. Kad L. J. įsižeidė dėl tokių kaltinamojo veiksmų, neginčytinai nustatyta ir jo susirašinėjimu su P. D., iš kurio matyti, kad jis piktinasi tokiais veiksmais, vadina kaltinamojo kompaniją įžeidžiančiais žodžiais. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad L. J. draugai planuoja aiškintis santykius su kaltinamuoju, jo kompanija, kalba apie susirinkimą, apie norą pasigauti kaltinamąjį.(5 t., b. l. 65-68). Akivaizdu, kad L. J. buvo įžeistas E. M. žodžių, apie tai jis pranešė savo broliui G. J.. Visos šios aplinkybės ir jaunuolių susibūrimas (duomenys neskelbtini) kaime, kur jie atvažiavo su lazdomis ir šaunamaisiais ginklais, sudaro nuoseklią ir logišką įvykių grandinę, kuri patvirtina, jog abi pusės susirinko aiškintis santykių, ko pasekoje E. M. šovė į nukentėjusįjį.

16. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta, tai yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

17. E. M. vertinimu, teismo išvados, kad įvykį matė ir girdėjo pašaliniai asmenys, dėl ko buvo realiai sutrikdyta vieša tvarka ir rimtis, neatitinka realybės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes nei vienas liudytojas nėra teigęs, jog matė ir girdėjo, kad E. M. šovė į G. J.. Šie skundo argumentai atmestini kaip neteisingi. Liudytojai A. D. ir J. D. tvirtino girdėję šūvius, suprato, kad kažkas negerai vyksta, nes važiavo mašinos viena po kitos. J. D. išgirdęs, kad pykštelėjo kažkas, nuėjo pažiūrėti. Kai atvažiavo tos mašinos, jose buvę asmenys liepė jiems gultis ant žemės. Aptarti duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje ir netoli jos buvę žmonės girdėjo šaudant, jiems tai buvo neįprasta, kas patvirtina, jog buvo sutrikdyta jų rimtis. Nors skunde ir akcentuojama, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino matę, jog šaudė E. M., kaip buvo aptarta aukščiau, tai neginčijamai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. M. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pastato automobilių stovėjimo aikštelėje, esant joje žmonių, elgdamasis įžūliai, neturėdamas jokių apibrėžtų motyvų ir tikslų, iš šaunamojo ginklo iššovė ne mažiau kaip tris kartus į nukentėjusįjį G. J. ir padarė jam šautines žaizdas kairės šlaunies ir kairės blauzdos srityse, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes buvo sutrikdyta netoliese gyvenančių ir ten buvusių žmonių rimtis ir ramybė. Dėl tokių jo veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nuteistojo E. M. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

19. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų įgijęs, laikęs, panaudojęs šaunamąjį ginklą. Nors apeliantas neigia turėjęs ginklą, tačiau byloje surinktų įrodymu visuma neginčijamai patvirtina, kad E. M. į įvykio vietą atsigabeno ,,B“ kategorijos šaunamąjį ginklą su trimis šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, neteisėtai jį nešiojosi įvykio vietoje, ir jį panaudojo, todėl E. M. kaltė visiškai įrodyta ir dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje jam inkriminuojamo nusikaltimo.

20. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. M. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.