Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-259-752/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2-259-752/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03714-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
D. J.
Advokatai
Vladislovas Mikša, Vytautas Merkšaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-259-752/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03714-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovams: advokatui Vladislovui Mikšai bei atstovei pagal įgaliojimą V. R. J., kuri taip pat yra ir trečiasis asmuo,

atsakovui R. J.,atsakovo atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, kurioje trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje) V. R. J..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2015-02-26 ieškovas D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymą – po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-08-29 iki jam sukaks 24 metai, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. J. yra jo tėvas. 2001 m. spalio mėn. 31 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Ieškovui sulaukus pilnametystės, nuo (duomenys neskelbtini), atsakovas išlaikymo neteikia, nors ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4F klasėje ir yra pažangus. Be to, nuo 2007 m. jam nustatyti specialūs ugdymo poreikiai, o tapus pilnamečiu, 2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d., nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Ieškovas yra nedarbingas, todėl pats pragyvenimo lėšų užsidirbti neturi galimybės. Jokio nekilnojamojo turto neturi bei neturi jokių kitų pragyvenimo lėšų. Ieškinio padavimo metu jis gyvena su savo motina V. R. J. ir yra jos vienos išlaikomas. V.R. J. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos sudaro apie 292 Eur, todėl dviem asmenims pragyventi labai sunku. Atsakovas R. J. dirba aukštalipiu ir gauna gerą atlyginimą. Be to, jis papildomai dar dirba skulptoriaus darbą ir gauna atlygį už atliktus individualius užsakymus. Todėl pagal savo materialinę padėtį atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis į mėnesį.

Kadangi atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d., tai sutinkamai su LR CK 3.200 str., išlaikymas turi būti priteistas nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d. (b.l. 3-4).

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo. Jo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Advokatas Vladislovas Mikša nurodė, kad ieškovui reikalinga tėvų parama, nes jis yra neįgalus, mokosi (duomenys neskelbtini). Studijos reikalingos tikslu integruotis į visuomenę. Ieškovas gauna neįgalumo pašalpą, tačiau tų pajamų nepakanka. Ieškovas neturi galimybės dėl neįgalumo ir užimtumo moksle. Dėl paskolos nesikreipė, kadangi neaišku ar baigus studijas galės dirbti ir ją atiduoti. Prie ieškovo mėnesio išlaidų turėtų būti pridėtas ir mokestis už mokslą. Be to, ieškovas turi specialių poreikių, todėl išlaikymas turėtų būti priteistas didesnis. Atsakovas prie ieškovo išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, kadangi trečiojo asmens pajamos beveik minimalios. Atsakovas turi profesiją, įvairių gebėjimų, kuriuos galėtų panaudoti. Jis nedirba ne todėl, kad nesusiranda darbo. Neoficialiai jis užsiima individualia veikla.

Atsiliepimas

Ieškovo atstovė pagal įgaliojimą V. R. J. (kuri taip pat yra ir trečiasis asmuo) atsiliepime nurodė, kad ieškovas nuo pat vaikystės yra neįgalus ir jam reikalinga tėvų parama ir priežiūra. Specialūs ugdymo poreikiai sūnui nustatyti 2007 m. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d. jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. l d. sūnus įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini) bakalauro studijų pirmą kursą. Už mokslą į metus reikia sumokėti 1500 Eurų. Todėl ieškovas turi teisę į tėvo išlaikymą ne tik kaip studentas, bet ir kaip nuo vaikystės neįgalus asmuo. Sūnui reikalinga atsakovo parama (b.l. 81).

Teismo posėdyje V. R. J. paaiškino, kad ieškovas dėl sveikatos būklės ir mokymosi aukštojoje mokykloje dirbti negali. Sūnus paskolos imti nenori, nes nežino, ar galės ją grąžinti. Ji taip pat yra prieš paskolas.

Dėl poreikių lentelės V. R. J. paaiškino, kad joje nurodytos 2016 m. vasario būklės ir dėl to, kad mokosi. Jo poreikiai nurodyti poreikių lentelėje. 750 Eur suma už mokslą yra sumokėta už pusmetį. Planšetinis kompiuteris imtas lizingu dviem metams, moka kiekvieną mėnesį, visa suma 216 Eur. Sulčiaspaudė yra vienkartinis pirkinys ir nebus kiekvieną mėnesį perkama. Nuolatinis bilietas viešajam transportui perkamas trims mėnesiams. Poreikių lentelėje nurodytą sumą drabužiams išleidžia ne kiekvieną mėnesį. Ieškovas nėra išlaidus, jam nesvarbu kaip apsirengti. Tačiau valgo ne viską. Maistas įtrauktas tik namuose, nors valgo ir universitete. Išlaidos higienos prekėms vasario mėnesį sudarė 70 eurų, tačiau ne kiekvieną mėnesį išleidžiama tokia suma. Vitaminai perkami kiekvieną mėnesį, taip pat perkami papildai akims, žuvies taukai. Sūnus serga nedažnai, tačiau jam yra sinusitinė sloga, todėl dažnai perkami lašai, kurie yra brangūs. Kanceliarinės priemonės taip pat perkamos kas mėnesį. Be to, reikia samdytis korepetitorius, kurių viena akademinė valanda kainuoja 15 eurų. Šių išlaidų neįtraukė į poreikių lentelę, nes neturi tai patvirtinančių įrodymų. Sūnus šiuo metu gyvena vienas jai priklausančiame vieno kambario bute, todėl visus buto mokesčius priskyrė sūnaus išlaidoms. Ji gyvena pas savo motiną. Į butą pas sūnų tik ateina, paruošia jam maisto, sutvarko, sumoka komunalinius mokesčius. Vasarą komunaliniai mokesčiai mažesni, apie 50 eurų.

Viską, ką uždirba, ji skiria sūnui, o pati gyvena iš savo mamos paramos. Seniau dirbo keliose darbovietėse, tačiau dabar negali dėl sveikatos - turi problemų su nugara, jai daryta operacija, turi neįgalumą. Atsakovas nėra neįgalus, jo specialybė gera, jis daro statulėles „Bravo“ apdovanojimams, taip pat odines rankines, portfelius. Mano, kad jis dirba, tačiau slepia mokesčius. Jis gali dirbti oficialiai ir gauti oficialias pajamas, arba imti paskolą ir paremti vaiką.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas, arba priteista mažesnė nei prašoma suma. Pagal savo turimas finansines galimybes, Atsakovas, vykdydamas 2001-10-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą, tuo pačiu vykdydamas savo, kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, teikė lėšas jo išlaikymui, kas mėnesį mokėdamas po 400 Lt per mėnesį iki sūnaus D. J. pilnametystės. Atsakovo, kaip tėvo pareiga išlaikyti sūnų pasibaigė, jam sulaukus pilnametystės. Pilnametystės sulaukusiam sūnui atsakovas neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą (paramą). Visiškas ieškinio patenkinimas apsunkintų jo materialinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis neužtikrintų priteisto išlaikymo mokėjimo, be to, priteisus išlaikymą pilnamečiui sūnui, būtų pažeisti jo nepilnamečių vaikų interesai. Nurodė, kad jis yra sudaręs kitą santuoką, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus: I. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, kadangi gauna tik pusę minimalios algos, kuri, atskaičius mokesčius, sudaro 136,50 Eur per mėnesį. Iš savo gaunamų nedidelių pajamų atsakovas vienas išlaiko šeimą (sutuoktinę su dviem nepilnamečiais vaikais), kadangi sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, prižiūri jaunesnį sūnų, kuris nelanko darželio, o vyresnis sūnus lanko mokyklą. Tokiu būdu, iš gaunamų nedidelių pajamų, tenka pragyventi, mokėti mokesčius, aprūpinti savo ir šeimos kasdieninius buities poreikius, nepilnamečių vaikų poreikius. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Su sutuoktine šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), sutuoktinei priklausančiame gyvenamajame name, todėl kas mėnesį tenka mokėti komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, pirkti malkų namo šildymui.

Atsakovas taip pat nurodė, kad vien tai, kad pilnametis vaikas yra vidurinės mokyklos moksleivis, nesuponuoja paramos būtinumo. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi, siejama su sąžiningu ir pažangiu mokymu. Ieškovas nurodo, jog mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4F klasėje, teigdamas, jog yra pažangus mokinys. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis sąžiningai ir pažangiai mokosi. Be to, ieškovas nenurodo konkrečių savo poreikių ir visiškai nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais savo išlaidų mėnesiui, kurie pagrįstų prašomą priteisti 200 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą. Reikalaujama suma yra grindžiama tik tuo, jog ieškovui yra nustatytas specialus ugdymo poreikis, specialūs nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai bei nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Tačiau vien tai, kad sūnui yra nustatyti specialieji poreikiai, nedarbingumo lygis, nesuponuoja didesnio jo išlaikymo dydžio. Kaip matyti iš ieškovo pateikiamos pažymos dėl specialiojo ugdymo skyrimo specialiųjų poreikių vaikams, D. J. yra nustatytas Aspergerio sindromas, dėl kurio jam ir yra nustatytas nedarbingumas bei specialieji poreikiai. Tačiau Aspergerio sindromas - tai autistinis vystimosi sutrikimas, kuris iš esmės pasireiškia sunkumais bendravime. Nors šis sutrikimas neišgydomas, tačiau turintis sindromą asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę. Šis sindromas neužkerta kelio asmeniui sėkmingai integruotis į visuomenę, mokytis, dirbti ir gauti pajamų. Be to, kaip matyti iš paties ieškovo pateiktos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ieškovas gali dirbti ir gauti pajamų, o nustatytas nedarbingumo lygis tik nustato tam tikrus apribojimus darbo sąlygoms, tačiau neužkerta galimybės dirbti.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, jį išlaiko tik jo motina iš savo gaunamo 292 Eur atlyginimo. Tačiau jos gaunamos pajamos yra mažesnės, nei ieškovui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma. Atsakovo žiniomis, ieškovo motinos gaunamos pajamos nėra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, kadangi dėl sūnui nustatyto nedarbingumo lygio jis turi gauti neįgalumo (nedarbingumo) pašalpą, mokamą kas mėnesį. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie jo motinos, V. R. J., gaunamas pajamas. Todėl mano, kad tiek ieškovas, tiek jo motina, nepateikdamas rašytinių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, siekia nuslėpti tikrąsias savos pajamas, gaunamas per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jis nevengė ir nevengia išlaikyti savo sūnaus, tačiau pagal esamą padėtį, nėra pajėgus mokėti prašomos 200 eurų sumos per mėnesį. Taip pat nurodė, kad sūnui esant nepilnamečiui, jis mokėjo teismo priteistą 400 Lt sumą per mėnesį, kas šiuo metu sudarytų apie 115 eurų. Nors sūnui specialieji poreikiai nustatyti jau nuo 5 klasės, pretenzijų dėl per mažo mokamo išlaikymo nei iš sūnaus, nei iš jo motinos nebuvo, taip pat nebuvo kreiptasi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Todėl visiškai prasilenkia su logika bei protingumo principu ta aplinkybė, jog šiuo metu, jau vaikui esant pilnamečiui, prašoma beveik du kartus didesnio išlaikymo, nei vaikui būnant nepilnamečiui.

Vertinant tuo aspektu, kad išlaikymo dydis turi būti nemažesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas, t. y. 300 Eur (ieškinio padavimo metu), atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovas iš jo reikalauja būtent 200 Eur sumos per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog tėvų išlaikymo pareiga lygi, tai atsakovui ir ieškovo motinai išlaikymo (paramos) suma kiekvienam tektų po 150 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovo vertinimu, ieškovo motina turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes ji turi tik vieną išlaikytinį, o atsakovas, be jau pilnametystės sulaukusio sūnaus, privalo išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus (b.l. 21-25).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovas R. J. ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovas taip pat paaiškino, jog jam yra žinoma, kad ieškovas turi Aspergerio sindromą, jam yra sunkiau bendrauti nei kitiems. Tačiau tai ne toks sutrikimas, kuris trukdytų susirasti darbą ir dirbti. Aspergerio sindromas ir autizmas nėra tas pats.

Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nėra teisingos. Jis neturi skulptoriaus diplomo ir savarankiškai kaip skulptorius nedirba. Retkarčiais kažką pasiuva pažįstamiems asmenims. Jo išsilavinimas vidurinis. Yra dirbęs aukštalipiu. Jam jau 52 metai, tokiems darbams yra jaunesnių asmenų. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna 180 eurų nedarbo draudimo išmoką. Kartais dirba atsitiktinius darbus. Ieško montuotojo, su metalo apdirbimu susijusio darbo. Už 300 eurų nedirbtų, nes prisidėtų transporto išlaidos, nieko neliktų. Turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė nedirba, išmokų negauna. Jam reikia šeimą išlaikyti. Tačiau neatsisako padėti ieškovui, jam padės kiek galės. Nuo sūnaus pilnametystės, prie jo išlaikymo yra prisidėjęs - kelis kartus yra pervedęs po 300 Lt, po 50 eurų kelis kartus davė. Gruodį, sausį sūnaus nerėmė. Daugiau kaip pusmetį nebendrauja su sūnum, nes jis nebeatsiliepia į skambučius, neatrašo į el. laiškus. Sutiktų prisidėti prie sūnaus išlaikymo 50 eurų suma.

Atsakovo atstovas adv. V. M. nurodė, kad ieškovas jau yra pilnametis. Parama pilnamečiui turi būti skiriama pagal tėvų galimybes. Atsakovas registruotas darbo biržoje, ieško darbo, gyvena Šakių rajone, susirasti darbą sunku, turi du nepilnamečius vaikus. Reikia atsižvelgti į tai, kad priteisus ieškovo prašomą išlaikymą, pablogėtų atsakovo nepilnamečių vaikų padėtis. Ieškovas nesikonsultavo su atsakovu dėl studijų, nesvarstė galimybės gauti paskolą. Tačiau iš kitų dokumentų matyti, kad ima daiktus lizingu, perka planšetinius kompiuterius. Pateikta poreikių lentelė neatsipindi tikrųjų mėnesio išlaidų, nes įskaičiuotas studijų mokestis, sulčiaspaudė. Duomenų apie patiriamas išlaidas nepateikė. Taip pat nepateikta duomenų apie ieškovo specialiuosius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo.

Nustatyta, kad ieškovo D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo V. R. J. (b.l. 8). Ieškovas sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje (b.l. 7). Vidurinės mokyklos brandos atestatą ieškovas gavo 2015-07-13 (b.l. 87). Nuo 2015-09-01 ieškovas nuolatine (dienine) forma studijuoja (duomenys neskelbtini), studijuoja savo lėšomis. Metinė studijų kaina -1500 Eur, numatoma studijų baigimo data -2019-06-30 (b.l. 91).

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui nuo vaikystės, t.y. nuo 2007-11-14 iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki 18 metų, buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, taip pat specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 11, 12). Ieškovui sulaukus pilnametystės, darbingumo lygio vertinimo akto pagrindu nustatyta, kad jis iš dalies darbingas – darbingumas 40 procentų, netektas darbingumas – 60 procentų. Toks darbingumo lygis nustatytas nuo 2014-08-29 iki 2016-12-17, darbingumo lygio priežastis - 27.2 (liga arba būklė, atsiradusi iki 24 metų). Ieškovui diagnozuota liga pagal TLK -10 F 84.5) t.y. Aspergerio sindromas ( b.l. 10). 2014-12-29 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nėra nurodyta, kad ieškovas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, tačiau nurodyta, kad jis negali dirbti naktinį darbą, viršvalandinių darbų (b.l. 13).

Ieškovas prašė priteisti paramą iš atsakovo dviem pagrindais: LR CK 3.194 str. 3 d., kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas ir LR CK 3.192¹ str. 1 d., kai tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų.

Dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 str. 3 d. pagrindu.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155 str. 1 d.). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Tačiau CK 3.194 str. 3 d. išplečiama tėvų pareiga ir nustatyta išimtis - išlaikymas taip pat gali būti priteisiamas ir pilnamečiam vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Toks teisinis reguliavimas nustato, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jei pilnametis vaikas yra nedarbingas ir reikalingas paramos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.194 str. 3 d. aiškinimo taisyklę, nurodė, kad priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).

Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui dar vaikystėje diagnozuotas Aspergerio sindromas, dėl kurio jam buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir specialieji ugdymo poreikiai. Tapus pilnamečiu, nustatyta, jog jis yra iš dalies darbingas - jo darbingumo lygis 40 procentų.

Pažymėtina, kad nedarbingumą nustato atitinkamas funkcijas vykdančios valstybės institucijos, bet ne teismas. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad, jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Ieškovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatytas iki 2016-12-17. Taigi, pagal teisinį reguliavimą ieškovas priskirtinas iš dalies darbingų asmenų kategorijai, todėl tėvai neturi įstatyminės pareigos teikti ieškovui išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra iš dalies yra darbingas, priteisti jam paramą iš atsakovo vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d., nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo (paramos) priteisimo CK 3.192¹ straipsnio pagrindu.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą ir kt., sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-11/2011).

Kauno (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad ieškovas pilnametystės sulaukė besimokydamas vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi ir kreipimosi į teismą metu (b.l. 7). Ieškovas įgijo vidurinį išsilavinimą 2015 m. liepos 13 d. (b.l. 87). Iš pateikto atestato priedo nustatyta, kad ieškovas buvo pažangus mokinys (b.l. 88). Nuo 2015-09-01 ieškovas studijuoja dienine forma (duomenys neskelbtini) 1 kurse, savo lėšomis, numatoma studijų baigimo data 2019-06-30 (b.l. 91).

Ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad tiek būdamas moksleiviu, tiek studijuodamas aukštojoje mokykloje, ieškovas tinkamai vykdė ir vykdo pareigą mokytis.

Sprendžiant dėl paramos reikalingumo dieniniame skyriuje besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų ar turto.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 9), duomenų apie transporto priemones nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymoje nurodyta, kad ieškovui nuo 2014-09-01 iki 2017-01-01 yra paskirta 162 Eur neįgalumo šalpos pensija (b.l. 106). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki.

Tačiau nustatant paramos reikalingumą, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos ir turimas turtas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę nei reikalinga. Pažymėtina, kad kreipimosi į teismą metu ieškovas mokėsi gimnazijoje, todėl jis gauti paskolos studijoms tuo metu galimybės neturėjo. Šiuo metu ieškovas mokosi universitete. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi dėl studijų paskolos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas paskolos neims, kadangi abejoja savo galimybėmis baigus studijas įsidarbinti ir ją grąžinti.

Ieškovo argumentai dėl galimybės įsidarbinti ir laiku grąžinti paskolą baigus studijas, laikytini iš dalies pagrįstais. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovui diagnozuotas Aspergerio sindromas, dėl kurio jo darbingumas sumažėjo 60 procentų, jis negali dirbti naktinį darbą, dirbti viršvalandinių darbų (b.l. 13).

Aspergerio sindromas – tai autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumai bendravime. Aspergerio sindromą turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampa prie kitų žmonių, turi bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų. Šis sutrikimas neišgydomas, tačiau, kaip nurodoma, turintis minėtą sindromą asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę (Vikipedija).

Teismo vertinimu, nors ieškovas iš dalies darbingas ir šiuo metu specialieji poreikiai jam nenustatyti, dėl paminėto sveikatos sutrikimo (Aspergerio sindromo) specifikos bei darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimų jo galimybės susirasti darbą yra apsunkintos.

Dėl tų pačių priežasčių apsunkinta ir ieškovo galimybė susirasti darbą studijuojant. Tuo labiau, kad didžiąją laiko dalį užima paskaitos bei savarankiškas ruošimasis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad ieškovą paremti turėtų tėvai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas studijuodamas ne tik įgis aukštąjį išsilavinimą, tačiau tai reikšminga ir jo socialinei integracijai bei visaverčiam gyvenimui.

Įrodinėjant ieškovo poreikius, trečiasis asmuo V. R. J., atstovaujanti ieškovą pagal įgaliojimą, į bylą pateikė dvi poreikių lenteles: 2015-08-26 teiktoje lentelėje nurodyta, kad ieškovo poreikiams per vienerius metus reikalinga 9562,25 Eur suma (b.l. 54-55), o 2016-02-18 pateiktoje poreikių išklotinėje nurodyta, kad ieškovo poreikiams (vienam mėnesiui) reikia 1758,50, t.y. : 49 Eur batams, avalynei; 10 Eur indams, 80 Eur komunaliniams mokesčiams; 30 Eur mokesčiui už mobiliojo ryšio paslaugas; 5,50 Eur mokestis už internetą; 26 Eur viešojo transporto išlaidos; 60 Eur patalynei ir pagalvei; 206 Eur planšetiniam kompiuteriui; 70 Eur drabužiams, avalynei; 150 Eur maistui; 35 Eur kirpyklos ir odontologų paslaugoms; 70 Eur higienos priemonėms, skalbimo, valymo, švaros prekėms; 100 Eur sulčiaspaudei; 60 Eur vaistams ir vitaminams; 20 Eur popieriui ir kanceliarinėms prekėms; 37 Eur knygoms; 750 Eur studijų mokesčiui (b.l. 116).

Nei ieškovas, nei jį atstovaujantis trečiasis asmuo rašytinių įrodymų, kuriais pagrįstų nurodytas išlaidas nepateikė (išskyrus (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad ieškovas 2015-07-24 ir 2016-02-08 už studijas sumokėjo po 750 Eur (b.l 121-123)).

Ieškovą atstovaujanti jo mama V. R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad į bylą pateiktos poreikių lentelės sudarytos paskaičiavus realias ieškovo patirtas išlaidas. Antroje poreikių lentelėje (b.l. 116), įtrauktos visos 2016 m. vasario mėnesį patirtos išlaidos, tame tarpe 750 Eur suma, sumokėta už antrojo pusmečio studijas universitete, taip pat 26 Eur suma už trijų mėnesių viešojo transporto el. bilietą, visa 206 Eur suma už lizingu pirktą planšetinį kompiuterį, nors mėnesio įmoka 26 Eur, 100 Eur suma už sulčiaspaudę, nors tai vienkartinis pirkinys.

Teismas vertina, kad įtraukus į mėnesio poreikių lentelę keleriems mėnesiams tenkančias išlaidas (kaip mokestį už studijas, viešojo transporto bilietą, planšetinį kompiuterį), taip pat vienkartinius pirkinius (tokius, kaip sulčiaspaudė, patalynė, pagalvė, indai), vasario mėnesio išlaidų negalima laikyti vidutinėmis kas mėnesį patiriamomis išlaidomis.

Nustatyti vidutines ieškovo išlaidas (poreikius) pagal pateiktą metinių išlaidų suvestinę (poreikių lentelę, b.l. 54-55), dalijant nurodytą metinę 9562,26 Eur sumą iš 12 mėnesių, taip pat būtų netikslu, kadangi į šią suvestinę įtraukti tokie vienkartiniai pirkiniai kaip dviratis, laikrodis, akiniai, čiužinys, viryklė, ausinės, kompiuteris, mobilus telefonas, fotoaparatas, kurie tarnauja ne vienerius metus. Nurodyta 2000 Eur suma atostogoms, teismo vertinimu, yra pernelyg didelė, rinkoje yra ir pigesnių poilsio paslaugų pasiūla. Ieškovas, planuodamas atostogas, turėtų atsižvelgti į ribotas savo tėvų finansines galimybes. Be to, jokie įrodymai, pagrindžiantys tokio dydžio išlaidas atostogoms, nepateikti.

Teismo vertinimu, savaime suprantamos yra išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienai, mokymosi reikmėm, būsto išlaikymui, transportui, vaistams ir vitaminams, kitos įprastinės išlaidos.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu turėtų specialiųjų poreikių. Todėl vertintina, jog jo poreikiai atitinka įprastinius suaugusio asmens poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio (MMA) išlaikymas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas vertina, kad ieškovo minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 350 Eur suma.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovo, vertintina ir tai, kad ieškovas kas mėnesį gauna 162 Eur neįgalumo šalpos pensiją. Byloje nustačius, kad ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga 350 Eur suma ir įvertinus paties ieškovo gaunamas pajamas, laikytina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo prie pilnamečio sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti 188 Eur suma (350 Eur – 162 Eur = 188 Eur).

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.

Nustatyta, kad atsakovo vidutinės pajamos 2015 m. buvo 142,85 Eur (b.l. 31). Nuo 2015-10-22 atsakovas registruotas Darbo biržoje (b.l. 72). Atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi.

Iš atsakovo pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad jis 2005-09-08 sudarė santuoką su Ž. B. (b.l. 28). Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-30). Atsakovo sutuoktinė nedirba, registruota Darbo biržoje (b.l. 109). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad I. B. yra skirtas nemokamas maitinimas ir 45,60 Eur suma mokinio reikmėms įsigyti (b.l. 71).

Trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 89). VSDFV pažyma patvirtina, kad trečiojo asmens vidutinės pajamos 2015 m. buvo apie 481,92 Eur (b.l. 56). Rašytinių duomenų apie V. R. J. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą byloje nepateikta. Trečiojo asmens paaiškinimu, jai nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad trečiasis asmuo gauna didesnes pajamas, turi nekilnojamojo turto. Be to, ji neturi kitų išlaikytinių. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad trečiojo asmens turtinė padėtis šiuo metu geresnė nei atsakovo. Todėl prie ieškovo išlaikymo trečiasis asmuo turėtų prisidėti didesne dalimi.

Tačiau byloje nustačius, kad ieškovui reikalinga parama, atsakovas turėtų imtis priemonių tam, kad galėtų užsidirbti ir bent minimaliai prisidėti prie paramos reikalingos ieškovo išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, turintis įvairių gebėjimų bei darbo patirties asmuo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas objektyviai negalėtų susirasti darbo.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir pilnamečio vaiko poreikius, byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus, įvertinus šalių galimybes gauti pajamų, ieškinys dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo R. J. išlaikymą pilnamečiui sūnui D. J. po 88 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2015-02-26) iki jis mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini), tačiau išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į LR CK 3.200 str., kuris nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, laikytina, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-29 iki 2015-02-26.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Ieškovas nurodė, kad sulaukus pilnametystės, atsakovas jo materialiai nerėmė. Atsakovas teigė, kad yra keletą kartų davęs pinigų, pervedęs 300 Lt, 50 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovo poreikiai buvo didesni nei šiuo metu. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės taip pat nesikeitė. Todėl teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimu laikotarpiu atsakovas galėjo teikti 88 Eur paramą ieškovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-08-29 iki 2015-02-26, t.y. už 6 mėnesius po 88 Eur, viso 528 Eur (CK 3.192 str. 2 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismo vertinimu ieškovas ieškinyje reiškė du reikalavimus, kurių kiekvienas sudaro po 50 procentų. Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisdamas 88 Eur periodines išmokas ir 528 Eur išlaikymo įsiskolinimo tenkino 44 procentus ieškinio (88 Eur x 50 proc./ 200 Eur = 44 proc. ir 528 Eur x 50 proc./1200 Eur).

Ieškovas, naudodamasis advokato teisine pagalba, patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 119-120). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 44 procentai ieškinio, ieškovui iš atsakovo priteistina 132 Eur (300 Eur x 44 proc. = 132 Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Atsakovas, naudodamasis advokato teisine pagalba, patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 95). Atsižvelgiant į tai, kad yra atmesta 56 procentai ieškinio, atsakovui iš ieškovo priteistina 168 Eur (300 Eur x 56 proc. = 168 Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 47,52 Eur (88 Eur x 12 x 3 proc.= 31,68; + 528 Eur x 3 proc. = 15,84 Eur) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Teismas šioje byloje patyrė 9,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo priteistina 5,32 Eur (9,50 Eur x 56 proc. (atmesti reikalavimai) = 5,32 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo 4,18 Eur (9,50 Eur x 44 proc. (tenkinta reikalavimų) = 4,18 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovo D. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) pilnamečiui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 88 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-02-26 (ieškinio padavimo dienos) iki ieškovas mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 528 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,70 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė