- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-183-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05403-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- A. K., S. K., J. B.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Arūnas Žlioba, Algirdas Platauna
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei M. K., ieškovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovui A. K., atsakovo atstovui advokatui Algirdui Plataunai, atsakovui S. K., trečiajam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams A. K., S. K., J. B., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą V. K. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei Raimondai Kundrotienei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. K. priešieškinį M. K., trečiasis asmuo institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės; nepilnametės dukters G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; apriboti atsakovo bendravimą su dukra, uždraudžiant su ja matytis; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki dukters pilnametystės; panaikinti pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos 1999-06-29 Klaipėdos miesto 5-ojo biuro notarės R. Kundrotienės (registro Nr. RK5-9227), dalį, kurioje atsakovas S. K. nurodytas 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, ir šio daikto pirkėjais bei savininkais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pripažinti ieškovę M. K. ir atsakovą A. K.; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 202 000 Lt vertės butą/patalpą–butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 2) 5 098 Lt vertės negyvenamąją patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 3) AB SEB banke esančius vertybinius popierius SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, vertė 41 284,69 Lt; 4) akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 92,8911, vertė 4 426,98 Lt; 5) AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias 2 311,20 EUR pinigines lėšas; 6) AB banke SNORAS 2 997,04 EUR terminuotą indėlį pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE200911-06L990072; 7) AB Ūkio banke 2009-07-01 10 154,11 EUR indėlį pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. D011-1788427; 8) AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias 2 889 EUR pinigines lėšas; 9) AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias 2 889 EUR pinigines lėšas; 10) UAB Medicinos banke esančias pinigines lėšas pagal 2009-07-01 terminuoto indėlio sutartį Nr. D01-400292, kurios likutis 6 925,04 EUR; 11) akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 445,7599, 2009-06-02, vertė 21 538,04 Lt ir akcijas, Rusijos fonde, skaičius 119,6583, 2009-06-02, vertė 6 168,48 Lt, bendra akcijų vertė fonduose 27 706,52 Lt; 12) AB SEB banke dalį vertybinių popierių - SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, už 40 363,04 Lt, kurių vertė 41 284,69 Lt. Atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 1 500 Lt vertės automobilį „Mitsubishi Colt“; 2) 9 058 Lt vertės negyvenamąją patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) 5 000 Lt vertės minkštų baldų komplektą; 4) AB SEB banke dalį vertybinių popierių - SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, už 921,65 Lt, kurių vertė 41 284,69 Lt, ir HSBC GIF Chinese Eąuity A, kiekis 679,228400, vertė 121 380,55 Lt. Priteisti iš atsakovo A. K. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei; atmesti trečiojo asmens V. K. reikalavimus priteisti solidariai iš ieškovės M. K. ir atsakovo A. K. 64 000 Lt skolą ir 5,5 proc. dydžio metines palūkanas kaip visiškai nepagrįstus; palikti santuokoje turėtas pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. K. apie septynerius metus nuolatos vartoja alkoholį, naudoja šeimoje psichologinį ir fizinį smurtą ne tik prieš ją, bet ir prieš dukrą. Nebegalėdama iškęsti psichologinio ir fizinio smurto, bijodama dėl savęs ir savo dukters sveikatos bei gyvybės, nuo 2009-02-26 kartu su vaiku buvo priversta išeiti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra jos ir atsakovo A. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji nebegali pasinaudoti savo teise ne tik gyventi šiame bute, bet ir pasiimti savo bei dukters asmeninius daiktus, nes atsakovas nebeįleidžia į šį butą – pakeitė durų užraktus piktybiškai siekdamas sutrukdyti jai naudotis butu bei jame likusiais daiktais. Bijodama fizinio smurto ir realių grasinimų susidoroti su ja, ji su dukra priversta laikinai gyventi nuomojamame bute ir pragyventi iš sukauptų lėšų. Alkoholio vartojimo metu atsakovas būdavo neprognozuojamas, agresyvus ir ypač žiaurus ne tik jai, bet ir nepilnametei dukrai. 2009-05-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, apribojant laiką, buvo pasirašytas susitarimas su atsakovu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daug kartų reikalavo, jog savo turto dalį perrašytų jo vardu bei vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją ir jų dukrą, 2009-05-19 pateikė pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas dėl įrodymų nepakankamumo buvo nutrauktas. Nepaisant to, apklausos metu dukra nurodė, kad atsakovas A. K. vartojo fizinį smurtą – pastūmė ją ir ji nukrito ant kelių, kad atsakovas būdamas neblaivus ją mušė su diržu. Dukra taip pat nurodė, kad atsakovas mušdavo ir mamą, stumdydavo ją, grasindavo. 2009-05-29 ji padavė pareiškimą prokuratūrai dėl grasinimo fiziškai susidoroti, nes 2009-05-27 nuomojamame bute buvo užpulta savo sutuoktinio ir jo tėvų. Visa tai matė jų duktė, ji pradėjo verkti, drebėti, buvo labai išsigandusi ir streso būsenos. Šis įvykis dukterį labai sukrėtė, nes mergaitė konflikto metu nevalingai prisišlapino. Jų dukterį buvo bandoma jėga išsivesti iš buto, nors duktė labai verkė ir tam priešinosi. Tik policijos pareigūnų dėka atsakovas su savo tėvais buvo jėga išvesti iš buto, o ji su dukterimi, bijodamos pasilikti bute, turėjo prašytis prieglobsčio pas artimus draugus. Klaipėdos VPK 3-iojo PK policijos nuovados patrulis 2009-06-05 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo fiziškai susidoroti. Atsižvelgdama į visa tai, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo A. K. kaltės. Nurodė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes dėl atsakovo agresyvaus elgesio dukrai būtų nesaugu su juo gyventi, prašė toliau taikyti apribojimą atsakovui bendrauti su dukra, uždraudžiant jam su ja matytis. Iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą dukrai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ji pati šiuo metu yra bedarbė, teismo priteisto 400 Lt išlaikymo išlaikyti dukrai nepakanka, nes jai reikia pirkti maistą, rūbus, avalynę, higienos priemones, mokymo priemones ir kt. Atsakovas pagal jo gaunamas pajamas gali teikti dukrai didesnį išlaikymą.
Siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, gyvenant santuokoje 1999-06-29 pirkimo–pardavimo sutartimi, ji, atsakovas A. K., ir atsakovo A. K. sumanymu, jo tėvas S. K. iš bendrų jos ir atsakovo A. K. šeimos piniginių lėšų įsigijo po 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvas S. K. į sudaromą buto pirkimo–pardavimo sandorį buvo įtrauktas formaliai, siekiant išvengti jai ir atsakovui A. K. prievolės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai brangų turtą įsigijusio gyventojo pajamų deklaraciją už įsigyjamą didelės vertės turtą, kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 124 714 Lt. Formaliai į šį sandorį įtraukus S. K., remiantis įstatymo nustatyta tvarka, Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos už įsigyjamą brangų turtą pateikti nereikėjo, nes kiekvieno įgyjamo turto dalies (1/3 dalis) vertė neviršijo įstatymo nustatyto kainų dydžio (45 500 Lt). S. K. visada žinojo ir pripažino, kad jis nėra tikrasis įgyto buto 1/3 dalies savininkas. Buto įsigijimui su atsakovu panaudojo savo santaupas, kurias sukaupė iš atlyginimų, nes tuo metu jų šeimos finansinė padėtis buvo gera – nuo 1994 m. ji nuolat dirbdavo pagal verslo liudijimą prekyvietėje, atsakovas A. K. nuo 1994 m. iki 1998 m. gegužės mėn. dirbo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, o nuo 1998 m. vidurio iki 2002 m. dirbo kompanijoje Friedrich A. D. GMBH, Vokietijoje. Todėl 1999-06-29, kai pirko butą, piniginių lėšų turėjo pakankamai ir pragyvenimui, ir santaupoms kaupti. S. K. jokių piniginių lėšų prie buto pirkimo nepridėjo. Atsižvelgiant į tai, tarp atsakovo S. K. ir S. B. buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuris turėjo pridengti kitą sandorį – kad S. B. buto pirkėjai – ieškovė ir atsakovas A. K. – įgyja jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Įsigijus butą, S. K. niekada toje gyvenamojoje patalpoje negyveno, nebuvo deklaravęs tuo adresu savo gyvenamosios vietos, neturėjo jokių turtinių interesų, nemokėjo komunalinių mokesčių, neprisidėjo prie gyvenamosios patalpos gyvenimo sąlygų gerinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ji ir atsakovas buvo faktiniai buto pirkėjai, ieškovė prašė 1999-06-29 pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kurioje S. K. nurodytas 1/3 dalies minėto buto savininku, panaikinti ir nekilnojamojo daikto savininkais pripažintini ją ir atsakovą A. K..
Nurodė, kad atsakovas A. K. elgėsi nesąžiningai, teismui pateikė netikslią informaciją apie turimas pinigines lėšas. Atsakovas be jos žinios iš UAB Medicinos banko, AB Šiaulių banko, AB DnB Nord banko, banko Snoras, Nordea Bank Finland Plc bendrai išgrynino 213 853,73 Lt. Per laikotarpį gyvenant skyrium su atsakovu, ji be atsakovo sutikimo išgrynino dalį jos vardu esančių bendrų šeimos piniginių lėšų, t. y. iš viso už 72 421,13 Lt. Atsižvelgiant į jos (72 421,13 Lt) ir atsakovo (213 853,73 Lt) savarankiškai išgrynintų bendrų šeimos pinigų santykį, atsakovas A. K. išgrynino 141 432,60 Lt daugiau jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, todėl jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 84 859,56 Lt (60% jų išgrynintų pinigų sumos skirtumo), o atsakovui 56 573,04 Lt (40% jų išgrynintų pinigų sumos skirtumo). Todėl ieškovė teigė, kad atsakovo turto dalis, dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, yra mažintina jos naudai jai priklausančia, bet atsakovo išgryninta ir jo asmeniškai panaudota pinigų sumos dalimi, t. y. iš atsakovui tenkančios turto dalies ieškovės naudai išskaičiuotina 84 859,56 Lt piniginių lėšų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą sudaro: 216 156 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini); 5 098 Lt vertės negyvenamoji patalpa–garažas, esantis (duomenys neskelbtini); 9 058 Lt vertės negyvenamoji patalpa–garažas, esantis (duomenys neskelbtini); 1 500 Lt vertės automobilis „Mitsubishi Colt“, 5 000 Lt vertės minkštų baldų komplektas. Taip pat ieškovės vardu AB Šiaulių banke, UAB Medicinos banke, AB DnB Nord banke, AB Ūkio banke, AB banke Snoras laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų buvo atidarytos terminuotų indėlių sąskaitos, kurių likutis yra 98 059 Lt. Be to, atsakovo A. K. ir jos vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra vertybinių popierių AB SEB banke, akcijų Naujosios Europos fonde bei Rusijos fonde, kurių bendra vertė yra 236 083,43 Lt. Bendra santuokos metu ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 556 798 Lt. Kadangi jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to, atsakovas savo asmeniniams poreikiams be jos sutikimo 141 432,60 Lt suma sumažino turimas pinigines lėšas, kurios priklausė bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise, siekiant tinkamai ateityje užtikrinti nepilnametės dukters interesus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – jos motina M. K., į atsakovo santuokos metu įgyto turto slėpimą, turi būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovės naudai, padalijant dalytiną turtą – 556 798 Lt, santykiu: 60 procentų šios vertės turto priteisiant ieškovei, t. y. 334 079 Lt; 40 procentų šios vertės turto – atsakovui A. K., t. y. 222 719 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kad per 15 metų gyvendama su atsakovu ieškovė patyrė daug dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinę depresiją, fizinį ir psichologinį smurtą, pažeminimą, į tai, kad atsakovas dėl nuolatinio alkoholio vartojimo tapo agresyvus ir nebesirūpino šeima, sužlugdė jos viltis ir lūkesčius, padarė jų santuokinį gyvenimą nebeįmanomu, ieškovė prašė priteisti jai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat ieškovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas A. K. kreditorių neturi, o trečiojo asmens V. K. teismui pateiktas paskolos raštelis yra tariamas sandoris, kuris yra sudarytas atgaline data, siekiant atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui V. K., pasinaudojant vykstančiu skyrybų procesu, pabloginti ieškovės turtinę padėtį, bei, klastojant dokumentą, motinos V. K. pagalba prisiteisti didesnę pinigų sumą.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas A. K. prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės; nepilnametės dukros G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. K., nekliudant motinai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime; priteisti iš ieškovės dukros išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendinio įsigaliojimo iki jos pilnametystės; priteisti iš bendro sutuoktinių turto atsakovui 82 387,78 Lt vertės kompensaciją dėl bendros nuosavybės turto vertės padidėjimo atsakovo iki vedybų asmenine nuosavybe turėtu turtu; padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 11 200 Lt vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 186 000 Lt vertės už 124 000 Lt vertę 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) AB FMĮ „FINASTA“ (Invalda NE suderintas fondas, ISIN 003, VP skaičius = 445,7599, saugotojo Nr. 30) už 21 538,04 Lt, registruota – A. K. vardu; 4) AB FMĮ „FINASTA“ (Invalda Rusijos suderintas fondas, ISIN 004, VP (vertybiniai popieriai) skaičius = 119,6583, saugotojo Nr.30) už 6 168,48 Lt (2009.06.02 rinkos verte) – registruota A. K. vardu (2009.06.02 rinkos vertė); 5) akcijas, esančias SEB Nordic Fund (SEB „Vilniaus“ bankas, VP kodas EQNOA, VP Pavadinimas „SEB Nordic Fund“) už 14386,54 USD = 35 966,35 Lt, registruotas A. K. vardu; 6) akcijas – SEB, „Vilniaus Bankas“, akcijos esančias „HSBC GIF Chinese eąuity A“ Fonde (VP kodas: HSBCHEA LX, Fondo pavadinimas HSBC GIF Chinese Eąuity A) už 44475,88 USD = 111 189,70 Lt, registruotas A. K. vardu; 7) 7 742,56 eurus iš Ūkio banko, terminuoto indėlio sutartis Nr. D011_l 705652, indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko/mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma: 10 000 EUR (pagal galiojantį kursą vienas euras lygus 3,44 litų, 10000 eurų lygu 34400 litų), indėlio terminas: 2009-05-06 – 2009-06-05, 30 dienų, palūkanų norma: 7,3 proc., (indėlio suma su palūkanomis: 34609,26 Lt). Viso turto vertė – (336696,98 (visa suma)- 82387,78 (ikivedybinis turtas)) = 254 309 Lt. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 1 500 Lt vertės automobilį MITSUBISHI COLT; 2) 11 500 Lt vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) AB FMĮ „FINASTA“ (Invalda NE suderintas fondas, ISIN 003, VP skaičius = 92,8911, saugotojo Nr.30 ) už 4 488,27 Lt, fondo savininkė M. K.; 4) akcijas, esančias „SEB NORDIC Fund“ (VP kodas: EQNOASEB, „Vilniaus“ bankas) už 14386.54 USD = 35 966,35 Lt, registruotas M. K. vardu, (litų ekvivalentas skaičiuotas pagal vertę l USD = 2,50 Lt); 5) 2311,20 EUR terminuotą indėlį su palūkanomis (8 240,20 Lt vertės), esantį Šiaulių banke, teminuotas indėlis TIJ239088 (su palūkanomis 84.36 ELJR = 290,20 Lt), terminuoto indėlio sąskaita Nr.: (duomenys neskelbtini); banko sąskaita: (duomenys neskelbtini); palūkanų sąskaita Nr.: (duomenys neskelbtini) - savininkė M. K., suma: 2 311,20 EUR 2009.03.30 -2009.09.30 - 7,3 proc. palūkanų terminas 180 d. (palūkanos už visą terminą: 84,36 EUR) -(7950,52 litų ekvivalentas pagal LR galiojantį EUR kursą l EUR = 3,44 Lt) (Sumos ekvivalentas litais su palūkanomis 8240,20 Lt); 6) 6738,29 EUR terminuotą indėlį su palūkanomis (indėlio likutis: 6925,04 EUR = 23822,14 Lt), esantį MEDICINOS banke: indėlio sutartis Nr. D01376179, indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (indėlis ir palūkanos pervedami indėliui pasibaigus į sąskaitą (duomenys neskelbtini), indėlio suma: EUR 6738,29, indėlio terminas: nuo 2009.04.30 iki 2009.06.30, trukmė 91 d., metinė palūkanų norma: 7,4 proc. - esančius M. K. vardu, (pagal LR galiojanti kursą l euras lygus 3,44 litų) (Likutis indėlio sąskaitoje: 6925,04 EUR = 23 822,14 Lt); 7) 2318,27 eurų (23,04 proc. indėlio sumos) (2318,27 x 3,44 =77 974,86 Lt), esančių Ūkio banke, terminuoto indėlio sutartis Nr. D011_1705652, indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko/ mokėjimo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma: 10 000,00 EUR (pagal galiojanti kursą vienas euras lygus 3,44 litų, 10000 eurų lygu 34 400 litų), indėlio terminas: 2009-05-06-2009-06-05, 30 dienų, palūkanų norma: 7,3 proc. indėlio suma su palūkanomis: 34 609,26 Lt, sąskaitos savininkė M. K., indėlio palūkanas, 60,83 EUR = 209,26 Lt išmokėti M. K., visa M. K. išmokama suma: 2 318,27 EUR = 7 974,86 Lt, priteisti A. K. iš šios sąskaitos 7 742,56 EUR = 26 634,41 Lt; 8) 2 889 EUR vertės terminuotą indėlį su palūkanomis 116,02 EUR= 399,11 Lt, esantį Ūkio banke, terminuoto indėlio sutartis Nr. DO 11_1658226, indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko/mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma 2 889 EUR (pagal galiojantį kursą vienas euras lygus 3,44 litų, 2889 eurų lygu 9938,16 litų), indėlio terminas: 2009-03-31-2009-09-30, 183 dienos, palūkanų norma: 7,9 proc. (indėlio suma su be palūkanų 9 938,16 Lt, su palūkanomis – 10 337,27 Lt), sąskaitos savininkė M. K.; 9) 2889 EUR vertės terminuotą indėlį su palūkanomis 116,02 EUR=399,11 Lt, esantį Ūkio banke, terminuoto indėlio sutartis Nr. D0l 1_1658215, indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko/mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma 2 889 EUR (pagal galiojantį kursą vienas euras lygus 3,44 litų, 2 889 eurų lygu 9 938,16 litų), indėlio terminas: 2009-03-31-2009-09-30, 183 dienos, palūkanų norma: 7,9 proc. (indėlio suma su palūkanomis: 10 337,27 Lt), sąskaitos savininkė M. K.; 10) 2 889 EUR vertės terminuotą indėlį su palūkanomis 110,14 EUR = 378,88 Lt, esantį AB Snoro banke, terminuoto indėlio sutartis Nr. DE20090406L990223, indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma: 2 889 EUR (pagal galiojantį LR kursą vienas euras lygus 3,44 litų, 2 889 eurų sudaro 9 938,16 litų), indėlio terminas: 2009.04.06-2009.10.06, 183 dienos, palūkanų norma - 7,5 proc. (indėlio suma su be palūkanų 9938,16, su palūkanomis 10317,04 Lt), indėlio savininkas M. K.; 11) 7 807,94 JAV dolerių vertės terminuotą indėlį su palūkanomis 581,06 USD= 1 452,65 Lt, esantį AB Snoro bankas, terminuoto indėlio sutartis Nr.DE20050114L990054 (pakeitimo protokolas Nr.3, 2009.01.16), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma: 7 807,94 USD doleriai (7 807,94 USD = 19 519,85 Lt, pagal galiojanti Lietuvos Respublikoje kursą l doleris lygus 2,50 litų), indėlio terminas 2009-01-16-2010-01-18, 367 dienos, palūkanų dydis 7,3 proc. palūkanų suma 581,06 USD, (indėlio ekvivalentas litais su palūkanomis – 20 972,50 Lt), indėlio savininkas: M. K.; 12) 7 207,33 JAV dolerių vertės terminuotą indėlį su palūkanomis 533,44 USD=1 333,60 Lt, esantį AB Snoro bankas, terminuoto indėlio sutartis Nr.DE20050114L990056 (pakeitimo protokolą Nr. 3, 2009.01.16), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma: 7 207,33 USD doleriai (7207,33 USD = 18 018,32 Lt, pagal Lietuvoje galiojantį kursą 1 Lt = 2,50 Lt už vieną dolerį), indėlio terminas 2009-01-16-2010-01-18, 367 dienos, palūkanų dydis 7,3 proc., palūkanų suma 533,44 USD, (indėlio ekvivalentas litais su palūkanomis: 19 351,92 Lt), indėlio savininkas: M. K.; 13) 15 614,30 JAV dolerių vertės terminuotą indėlį su palūkanomis 1 155,68 USD = 2 889,20 Lt, esantį AB Snoro bankas, terminuoto indėlio sutartis Nr. DE20050117L990030 (pakeitimo protokolą Nr. 3, 2009.01.26), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė indėlio suma: 15 614,30 USD doleriai (15 614,30 USD = 39 035,75 Lt, pagal Lietuvoje galiojantį kursą l Lt - 2,50 Lt už vieną dolerį), indėlio terminas 2009.01.26 - 2010.01.26, 365 dienos, palūkanų dydis 7,3 proc., palūkanų suma: 1 155,68 USD, (indėlio ekvivalentas litais su palūkanomis: 41 924,95 Lt), indėlio savininkas: M. K.; 14) 3 755,71 EUR (3 755,71 x 3,44 = 12 919,64 Lt), terminuotas indėlis Šiaulių Banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), terminas 2009.03.31 - 2009.05.26, nuimtas M. K. 2009.05.26, 2009.03.31 – išmokėtos palūkanos (128,26 Lt) pagal terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visa suma su palūkanomis 12 919,64 + 128,26= 13 047,90 Lt; 15) 10 000 EUR vertės DNB Nord Obligacijų išpirkimas emisija Nr. LT1000403196, 2009.05.04, (už obligacijas nupirktas DnB Nord Banke 2006.03.16 Nr. 20060316-2716-423-121488, 10 000 EUR nuimtas M. K. ir išmokėta 34 528 Lt suma, mokėjimo dokumentas Nr. 189747, mokėjimo paskirtis – išmokėtos obligacijos). Visa ieškovei priteistino turto vertė – 254 309,20 Lt. Prašė priteisti iš ieškovės M. K. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; reikalavimą dėl 1999-06-29 buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr.RK5-9227 pripažinimo negaliojančia dėl S. K. 1/3 dalies buto įsigijimo atmesti pritaikius ieškinio senaties terminą; priteisti iš atsakovo A. K. ir ieškovės M. K. 74 000 Lt solidariai kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui: V. K. – 64 000 Lt sumai (išsprendžiant palūkanų klausimą) ir S. K. – 10 000 Lt sumai; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su ieškove susipažino 1993 metais, ji buvo ką tik atvykusi iš Ukrainos ir tuo metu jokių lėšų pragyvenimui Lietuvoje neturėjo. Ieškovė iki 1998 metų niekur nedirbo, jis ją visiškai išlaikė. Per 1999–2000 metus, padedami jo tėvų, jie įsigijo nekilnojamąjį turtą: 2/3 dalis buto ir du garažus. Ieškovė, siekdama gauti nors kokį socialinį draudimą, pradedant nuo 1998 metų epizodiškai (laikotarpiui nuo l dienos iki 6 mėnesių) išsipirkdavo patentą, tačiau realiai jokių lėšų šeimos poreikiams neteikė. Ieškovės elgesys labai pasikeitė po LR pilietybės jai suteikimo, jų šeimyniniai santykiai pradėjo vėsti. Jau 2002 metais ieškovės, kaip sutuoktinės, elgesys pasidarė nesuvokiamas: namie nesitvarkė, grįžęs iš komandiruotės bute rasdavo netvarką, tokią kaip yra užfiksuota antstolio G. Kairio 2009-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, dauguma jo rūbų, išvykus į reisą, likdavo po 5–6 mėn. neskalbti, be jokios priežasties po kelias paras išeidavo iš namų ir nežinodavo jos buvimo vietos, tai sudarė prielaidą įtarinėti sutuoktinę neištikimybe. Ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl to prasidėjo nesutarimai, bendras gyvenimas pradėjo irti. Siekdamas išsaugoti šeimą, jis įkalbėjo ieškovę pagimdyti vaiką ir tikėjosi, kad ji pakeis požiūrį į šeimyninį gyvenimą, tačiau ir po vaiko gimimo ieškovė savo požiūrio į šeimą nepakeitė. Tai patvirtina ir jos ranka surašytas pranešimas, kad ji išsinuomojo butą ir su dukra gyvens atskirai, kurį jis rado 2009-02-26 grįžęs iš komandiruotės, ir 2009-03-12 jos pasižadėjimas įsidarbinti bei tvarkytis namuose. Be to, jis sužinojo, kad ieškovė 2009-04-25, tuo laikotarpiu kai jis dirbo Norvegijoje, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Endoskopinės ginekologijos skyriuje padarė abortą ir tai patvirtino jo abejones dėl ieškovės neištikimybės. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais apie tai, kad jis nuolatos vartoja alkoholį ir vartoja prieš ją bei prieš jų nepilnametę dukrą psichologinį bei fizinį smurtą. Be to, nurodė, kad yra nepagrįstas kaltinimas, jog jis trukdo jai naudotis nuosavybės teise turima 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kad neleidžia pasiimti jos ir dukros daiktų. Pati ieškovė 2009-02-26 išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pati nereiškia nei noro, nei pastangų patekti į butą ar pasiimti jai priklausančius daiktus. Atsakovo manymu, nepilnametė dukra turi gyventi su juo, nes ieškovė jokių lėšų dukters išlaikymui neskyrė ir neskiria, o pagal jo turimą specialybę yra didesnė tikimybė rasti gerai apmokamą darbą, juolab, kad iki šiol visas vaiko išlaikymas buvo vykdomas iš jo uždarbio. Dukra yra prisirišusi prie senelių, t. y. prie jo tėvų, tai labiau atitinka šeimos aplinkos sąlygas, o su giminaičiais iš ieškovės pusės ji nebendrauja. Iki šios bylos dukra vienodai buvo prisirišusi prie abiejų savo tėvų, tačiau šiuo metu ieškovė kryptingai ir tyčia nustatinėja dukrą prieš jį, neleidžia jiems matytis ir taip traumuoja vaiko psichiką. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, kadangi dėl ieškovės gaunamų pajamų didesnio išlaikymo priteisimas jai taptų neįvykdomas.
Nurodė, kad pagal jų turimas pajamas jie negalėjo patys nusipirkti buto, tai patvirtina ir trečiojo asmens V. K. 2000-05-29 16 000 JAV dolerių paskola butui remontuoti ir įrengti. Paskola iš V. K. buvo gauta pardavus 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), ir iš karto pervedant pinigus į jo sąskaitą, esančią „Hansabanke“. Sandoryje dalyvavo ir ieškovė, liudininkai naujieji buto savininkai A. ir A. A., todėl trečiojo asmens V. K. reikalavimas yra visiškai teisėtas. S. K. teisėtai įgijo 1/3 dalį buto nuosavybėn, visiškai apmokėdamas 1/3 dalies buto vertės savo asmeninėmis lėšomis. Visos šalys, tarp jų ir ieškovė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandoryje dalyvavo laisvai ir nieko neverčiamos jį pasirašė notaro biure. Prieš pasirašant sandorį notaras visų paklausė apie nusiskundimus ir tik visoms šalims sutikus, leido parašais sutvirtinti sandorį. Be to, atsakovas teigė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia buto dalies pirkimo–pardavimo sutartį turi būti atmestas, nes ieškovė, kaip ji pati teigia, apie jos teisės pažeidimą žinojo nuo sutarties sudarymo dienos, todėl bendras 10 metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.
Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktais jų turimo nekilnojamojo turto įvertinimais. Nurodė, kad santuokos nutraukimo bylos teisme iškėlimo dieną, t. y. 2009-06-02, dalijamo turto vertė sudaro 591 006,18 Lt. Atsakovo manymu, negalima dalyti natūra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes jis priklauso trims savininkams, todėl prašė 1/3 dalį buto, priklausančio ieškovės nuosavybei, priteisti jam išmokant tos dalies vertės – 62 000 Lt kompensaciją. Bendrą šeimos turtą už 591 006,18 Lt padalyti pagal priešieškinio priedą Nr. 3. Priteisti jam iš ieškovės kompensaciją iki vedybų turėto turto verte, t. y. 82 387,78 Lt. Atsakovas pažymėjo, jog prieštarauja dėl ieškovės reikalavimo dalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir reikalavo turtą, esantį 2009-06-02 dieną, padalyti sutuoktiniams po lygiai. Nurodo, kad negali būti dalijamas 5 000 Lt vertės minkštų baldų komplektas, nes jį pirko V. K.. Be to, nurodė, kad jis ir ieškovė turi bendrų kreditorių – 64 000 Lt jie skolingi V. K. ir 10 000 Lt S. K.. 74 000 Lt skolą jis turi sumokėti solidariai su ieškove iš bendro turto.
Be to, jei teismas nustatys, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės 30 000 Lt neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl neišsipildžiusių lūkesčių gyventi darnioje šeimoje, dėl patirto nervinio streso, dvasinių išgyvenimų, dėl negalėjimo bendrauti su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-09 sprendimu ieškinį, priešieškinį, V. K. pareiškimą patenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoką tarp M. K. ir A. K., sudarytą ir 1994-09-30 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1108, nutraukė. Nustatė nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove M. K.. Nustatė G. K. bendravimo su atsakovu (tėvu) A. K. tvarką.
Priteisė nepilnamečiam vaikui G. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 500 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2009-06-08 iki vaiko pilnametystės.
Padalijo santuokoje įgytą turtą:
ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 92,8911, vertė 4 426,98 Lt; AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 311,20 EUR pinigines lėšas; AB banke SNORAS 2 997,04 EUR terminuotą indėlį pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE200911-06L990072; AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 889,00 EUR pinigines lėšas; AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 889,00 EUR pinigines lėšas; UAB Medicinos banke esančias pinigines lėšas, pagal 2009-07-01 terminuoto indėlio sutartį Nr. D01-400292, kurios likutis 6 925,04 EUR; AB SEB banke dalį vertybinių popierių – SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, už 40 363,04 Lt, kurių vertė 41 284,69 Lt, HSBC GIF Chinese Eąuity A, kiekis 679,228400, vertė 121 380,55 Lt.
Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė – 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banke esančius vertybinius popierius SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, vertė 41 284,69 Lt; akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 445,7599, 2009-06-02, vertė 21 538,04 Lt ir akcijos Rusijos fonde, skaičius 119,6583, 2009-06-02, vertė 6 168,48 Lt, bendra akcijų vertė fonduose 27 706,52 Lt; AB Ūkio banke 2009-07-01 10154,11 EUR indėlį pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. D011-1788427.
Priteisė iš atsakovo A. K. kompensaciją – 64 667 Lt ieškovei M. K. už atsakovui natūra atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
Trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, V. K. priteisė iš atsakovo A. K. 64 000 Lt skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 64 000 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009-11-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui S. K. priteisė iš atsakovo A. K. 10 000 Lt skolą ir 39 000 Lt, skirtų anūkei G. K..
Šalims vieno kitam išlaikymo nepriteisė.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, t. y. „(duomenys neskelbtini)”.
Priešieškinio reikalavimą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą.
Dėl santuokos nutraukimo teismas nustatė, jog nepateikta neginčijamų duomenų, įrodančių tai, kad A. K. smurtavo prieš M. K. ir prieš savo dukrą G. K.. Dėl ieškovės teiginių, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovo besaikį alkoholio vartojimą, byloje yra vienintelis įrodymas, kad atsakovas A. K. išvis vartojo alkoholį – tai paties atsakovo pasirašytas pasižadėjimas niekada nevartoti alkoholio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas A. K. būtų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, A. K. nėra registruotas Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje, todėl teismas padarė išvadą, jog nenustatyta A. K. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų. Atsakovo A. K. nurodytą ieškovės neištikimybę teismas atmetė, kadangi byloje nėra jokių duomenų, įrodančių ieškovės neištikimybės faktą. Dėl atsakovo teiginių, kad ieškovė nesitvarkė, namuose būdavo netvarka ir tai patvirtina 2009-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad 2009-02-26 M. K. su dukra išsikėlė iš buto ir gyveno nuomojamame bute, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad bute netvarka atsirado dėl ieškovės kaltės. Be to, 2009-09-29 gydytojos I. A. atsakyme nurodyta, jog apsilankymo G. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu aplinka buvo sutvarkyta, vaiko auginimui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsižvelgęs į bylos duomenis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti vienos iš šalies kaltę dėl santuokos iširimo. Kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nustatė, jog abiejų tėvų sąlygos atitinka galimybes auginti vaiką. Teismas pažymėjo, jog psichologės apklausta nepilnametė G. K. parodė, jog artimesniu sau žmogumi laiko mamą, t. y. ieškovę, Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atsakovo A. K. pareiškimus, nėra gavę, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Teismas nenustatė, kad dukros gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti G. K. gyvenamąją vietą su mama, todėl G. K. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina M. K..
Dėl tėvo bendravimo su vaiku nustatymo teismas remdamasis liudytojų V. P., J. S. paaiškinimais nustatė, jog jos yra vaikų darželio, kurį lanko G. K., auklėtojos. G. K. noriai bendravo su A. K. iki skyrybų proceso pradžios, t. y. iki 2009 m. gegužės mėnesio, po to ji nebenori bendrauti su tėvu. Liudytoja (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, teismo posėdžio metu parodė, jog dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant G. K.. Mano, jog norint atstatyti normalius tėvų-vaikų santykius, būtina mamai, tėvui bei vaikui psichologinė pagalba. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2010-07-09 Psichologo išvadoje Nr. 4R-1535 nurodyta, jog vykstant tėvų skyrybų procesui nerekomenduojama G. K. pradėti bendrauti su tėvu. Staiga atnaujintas ir nereglamentuotas G. K. bendravimas su tėvu gali padaryti žalą mergaitės psichinei sveikatai. Rekomenduojama G. K. bendravimą su tėvu atnaujinti po tėvų skyrybų, reglamentuojant susitikimų trukmę, dažnumą, vietą. Teismo nuomone, G. K. nuo mažens daugiausiai prižiūrėjo mama. Šeimoje nebuvo pakankamų sąlygų dukters ir tėvo stipriam emociniam ryšiui susiformuoti. Tai, kad didžiąją laiko dalį praleisdavo su mama, lėmė didesnį vaiko suartėjimą su ja. Teismas sutiko su Psichologinės išvados atsakymu, jog šiuo metu G. K. jaučiasi nesaugi būdama su tėvu. Taip pat teismas sutiko su tuo, kad nelaiku ir netinkamai atnaujinus G. K. bendravimą su tėvu mergaitė gali patirti ilgalaikį psichoemocinį stresą, dėl kurio gali atsirasti neigiamos pasekmės. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, ne tik teisė, bet ir pareiga yra bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl atsižvelgęs į vaiko interesus nustatė tokią G. K. bendravimo su atsakovu (tėvu) A. K. tvarką: nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2011-06-09 iki 2011-11-09. Šiuo laikotarpiu atsakovas A. K. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai bei vaikui žinomam asmeniui (Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ar psichologui) neutralioje aplinkoje (gali būti Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpa) po vieną valandą kiekvieną savaitę šalių suderinta data ir laiku. Šalims nesusitarus, datą ir laiką nustato Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Bendraujant atsakovui su dukra nedalyvauja kiti pilnamečiai tretieji asmenys. Bendrauti su dukra jos gyvenamoje vietoje galima tik sutinkant vaiko motinai. Nuo 2011-11-09 – kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja nedalyvaujant vaiko motinai bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Nuo 2012-03-09 – kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus. Kas antrus metus (neporiniais metais, pradedant nuo 2013 metų) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio dieną vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko tėvui nepaėmus dukters pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukters gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
Dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais teismas nurodė, jog nepateikta duomenų, įrodančių, jog sąlygos vaiko bendravimui su seneliais nesudarytos. Be to, pažymėjo, jog CPK 383 str. nurodyta, kad šalys santuokos nutraukimo bylose negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus CPK 385 str. 1 d. numatytus, todėl reikalavimas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo turėtų būti nagrinėjamas kitoje byloje ir reikalavimą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo teismas paliko nenagrinėtą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 600 Lt iki vaiko pilnametystės, atsakovas A. K. sutinka vaiko išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad dukters išlaikymui reikia apie 1 000 Lt per mėnesį drabužiams, avalynei, maistui, vaistams pirkti bei kitoms išlaidoms. Ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, turimą turtą bei kitas aplinkybes, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki dukters pilnametystės.
Dėl atsakovo iki santuokos sudarymo įgyto turto teismas nustatė, kad atsakovas A. K. nurodė, jog iki santuokos sudarymo jam priklausė: Lietuvos jūrų laivininkystės (DFDS LISCO) akcijų, kurių dalis 2004-04-02 buvo parduota už 10 753,42 Lt; atkuriamieji indėliai už turėtus indėlius 1991-1993 m. – 5 480 Lt; 25 648 Lt deklaruota Mokesčių inspekcijoje 1994-09-16; 1992 m. darbo užmokestis 88 994 talonai=889,94 Lt; 1993 m. darbo užmokestis 145 348 talonai= 1 453,48 Lt ir 3 547,94 Lt, iš viso 5 001,42 Lt; 1994 m. 2 536 Lt dividendų ir 5 496 Lt darbo užmokestis, iš viso 8 032 Lt; 4 352 Lt pagal 1993-11-13 muitinės deklaraciją; 4 000 Lt, 832 Lt, 2 200 Lt pagal 1994-07-27 muitinės deklaraciją, automobilis „Lada Samara“, vertė 8 000 Lt; automobilis „Opel Kadet Karavan“, vertė 7 200 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti dokumentai – UAB FMĮ „Snoras – Jūsų tarpininkas“ pažyma apie parduotas Lietuvos jūrų laivininkystės (DFDS LISCO) akcijas, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas apie atkurtas santaupas, Lietuvos jūrų laivininkystės 1994-09-19 pažyma, 1994-09-19 Brangų turtą įsigijusio arba įsigysiančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija tik gali įrodyti, jog atsakovui A. K. nurodytais laikotarpiais buvo išmokėtos tam tikros lėšos ar gautas tam tikras darbo užmokestis, tačiau minėti dokumentai neįrodo, jog jo iki santuokos turėtos piniginės lėšos/turtas tapo šeimos turtu ar kitaip buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos gavimo iš bendro turto atmetė.
Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia nustatė, jog ieškovė bei atsakovai po 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 1999-06-29. Ieškovė per įstatymo nustatytą terminą (dešimt metų) nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, nors, kaip nurodė ieškovė, nuo pat sandorio pradžios žinojo, jog tai apsimestinis sandoris. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji, atsakovas A. K. ir atsakovas S. K. buvo sutarę, kad S. K. formaliai jo vardu įgytą 1/3 dalį buto padovanos G. K., apie tai, kad skyrybų procesas prasidės po dešimties metų ir kad atsakovas S. K. neteisėtai sieks neteisėtai prisiteisti jam nepriklausančią 1/3 buto dalį, niekas negalėjo numanyti, todėl prašė atnaujinti senaties terminą, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti pagrindo taip pat nėra. Nenustačius pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti ir atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ieškovės reikalavimą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atmetė.
Atsiliepimas
Dėl skolos priteisimo V. K. teismas pažymėjo, jog V. K. ir A. K. nurodomos su paskolos sandoriu susijusios aplinkybės yra tarpusavyje prieštaraujančios bei nuolat keičiamos. A. K. 2009-07-01 atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neturi kreditorinių įsiskolinimų, 2010-05-24 įtariamojo apklausos protokole V. K. parodė, jog sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) paprašė jos parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir gautus pinigus paskolinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. V. K. 2009-11-11 pareiškime, pateiktame Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nurodė, kad pinigus paskolino butui pirkti, tačiau 2010-08-03 papildomame įtariamojo apklausos protokole V. K. jau nurodė, kad susitarė su A. K. ir M. K., jog visus gautus pinigus už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atiduos sūnui, tada sūnus galės grąžinti skolas bei skirti remonto darbams. Teismas atkreipė dėmesys, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999-06-29, o butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), V. K. pardavė 2000-05-29, t. y. beveik po metų, kai sutuoktiniai įsigijo butą, todėl teismas padarė išvadą, jog V. K. negalėjo pinigų, gautų už parduotą savo butą, paskolinti sūnui bei marčiai buto pirkimui, kadangi jie butą įsigijo žymiai anksčiau, nei savo butą pardavė V. K.. Kartu pažymėjo, jog V. K. nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad ieškovė žinojo apie tariamą 64 000 Lt paskolą. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas A. K.. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas A. K. pasiskolino pinigus iš V. K. pagal 2000-05-29 paskolos raštelį be sutuoktinės M. K. žinios ir sutikimo, minėta paskola nebuvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sudarytas sandoris nebuvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį, prisiimdamas prievoles A. K. nesielgė apdairiai bei rūpestingai, todėl laikė, jog prievolė pagal 2000-05-29 paskolos raštelį yra asmeninė A. K. prievolė.
Dėl atsakovo S. K. prašymo priteisti solidariai iš ieškovės bei atsakovo A. K. 10 000 Lt skolą ir 39 000 Lt, skirtų anūkei G. K. teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, kad 10 000 Lt paskolos sutartis 2007-09-10 pasirašyta tarp atsakovų S. K. ir A. K. buvo sudarytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir atitiko abiejų sutuoktinių interesus bei kad ši prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Pateiktas paskolos raštelis tik patvirtina, kad galimai toks sandoris tarp atsakovų A. K. ir S. K. buvo sudarytas, tačiau jis neįrodo, kad buvo sudarytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl minėta prievolė laikytina asmenine A. K. prievole, teismas atsakovui S. K. iš atsakovo A. K. priteisė 10 000 Lt skolą. Atsakovas S. K. priešieškinyje nurodė, jog iš savo santaupų anūkei G. K. 2003-12-25 dovanojo 5 000 Lt, 2004-05-24 – 10 000 Lt, 2005-12-24 -12 000 Lt, 2006-12-25 – 12 000 Lt su sąlyga, kad pinigai bus padėti į LR bankus su naudingiausiomis palūkanomis, iki sukaks anūkei G. K. 18 metų ir tada perduoti laisvai disponuoti pagal jos nuožiūrą. Atsakovas S. K. pinigines lėšas dovanojo anūkei G. K., tačiau, kol jai sukaks 18 metų, pinigų saugotoju paskyrė atsakovą A. K., kuris ir priėmė gautus pinigus. Kadangi sutartį atsakovas A. K. su atsakovu S. K. sudarė vienas pats asmeniškai, be ieškovės sutikimo ir ieškovei apie tokius sudarytus sandorius nebuvo žinoma, teismas konstatavo, kad už iš sutarties kylančias pasekmes yra atsakingas atsakovas A. K., todėl atsakovui S. K. iš atsakovo A. K. priteisė 39 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokinio turto padalijimo teismas nustatė, kad sutuoktinių dalytino nekilnojamojo turto vertė – 152 033 Lt, kilnojamojo turto – 1 500 Lt, piniginių lėšų bei vertybinių popierių vertė – 334 142,43 Lt, bendra santuokos metu įgyta ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 487 675,43 Lt. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. K. prašė priteisti 1/3 dalį kitam sutuoktiniui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs tai, kad buto padalijimas natūra neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų šalių interesus, darė išvadą, jog tikslingiausia 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. K., įpareigojant ieškovei kompensuoti netenkančio turto dalį – 64 667 Lt. Tokią išvadą teismas padarė dėl tokių priežasčių. Pirma, 1/3 dalis minėto buto priklauso atsakovui S. K.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, jos ir atsakovo S. K. santykiai konfliktiški, todėl priteisiant turtą natūra ieškovei, galimas konfliktinių situacijų tarp S. K. ir M. K. kilimas. Antra, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog G. K. nenori bendrauti su S. K.. G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl priteisiant turtą natūra ieškovei, tikėtinas vaiko interesų pažeidimas. Trečia, priteistos kompensacijos dydis bei priteistino turto vertė leidžia teismui daryti išvadą, jog turimos lėšos leis ieškovei įsigyti būstą, atitinkantį jos bei vaiko interesus. Šalims nepareiškus prieštaravimų dėl garažų padalijimo, ieškovei priteisė garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobiliu „Mitsubishi Colt“, naudojasi ieškovė, transporto priemonę teismas priteisė ieškovei.
Teismas nustatė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas A. K. vienas be kito sutikimo išgrynino pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Nenustatyta, jog išgryninti pinigai būtų buvę panaudoti šeimos poreikiams. Apie 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesį, UAB Medicinos banke pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DA_132519 buvo priimtos 6 225 EUR piniginės lėšos į terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtą terminuoto indėlio sutartį 2009-05-28 nutraukė ir banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 6 738,29 EUR pinigines lėšas išgrynino. A. K. vardu AB Šiaulių banke į terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-02-20 įnešta 13 000 Lt piniginių lėšų, kurios dėl ekonominės situacijos Lietuvoje konvertuotos į 3 755,71 EUR. Atsakovas minėtas pinigines lėšas 2009-05-28 pervedė savo motinai V. K.. 2006-06-15 atsakovas A. K. taip pat įsigijo FMD vertybinių popierių – obligacijų už 10 000 EUR, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-06-16 V. K. veikiant pagal naują A. K. patvirtintą įgaliojimą bankas išmokėjo 11 906 EUR indėlį, esantį atsakovo vardu. AB banke „Snoras“ atsakovo vardu pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20050303L990030 2005-03-03 buvo priimtas 5 000 USD indėlis. 2005-03-03 AB banke „Snoras“ M. K. vardu, pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. DE20050303L990031 taip pat buvo priimtas 5 000 USD indėlis. 2009-03-12 pasibaigus terminuotam indeliui, sąskaitos likutis su palūkanomis buvo 6 022,96 USD. 2009-03-12 piniginės lėšos, esančios pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20050303L990031, perduotos atsakovui. Atsakovo vardu esančios piniginės lėšos 35833,93 USD pagal terminuotų indėlių sutartis Nr. DE20050303L990030 2009-05-28 buvo išgryninti. Taip pat AB banke „Snoras“ M. K. vardu pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20090210L990095 buvo priimtas 12 000 Lt indėlis. 2010-03-12 pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai piniginės lėšos perduotos atsakovui. Atsakovas A. K. iš viso bendrų šeimos piniginių lėšų be ieškovės sutikimo išgrynino už 213 853,73 Lt sumą.
Ieškovė Šiaulių banke 2009-02-20 į terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 13 000 Lt indėlį. Terminuoto indėlio sutartis 2009-05-36 nutraukta ir ieškovei išmokėta 12 913,47 Lt suma. AB banke „Snoras“ M. K. vardu pagal terminuoto indėlio sutartį 2005-01-14 buvo priimtas 6 500 USD indėlis. Sąskaitoje esančios piniginės lėšos buvo išgrynintos 2009-11-06 – 7 000 USD ir 2010-02-12 - 767,08 USD. AB banke „Snoras“ M. K. vardu pagal terminuoto indėlio sutartį 2005-01-14 buvo priimtas 5 000 USD indėlis. Sąskaitoje esančios piniginės lėšos buvo išgrynintos 2009-09-08 -32 07,33 USD, 2009-10-15 – 2 000 USD, 2009-12-14 – 2 000 USD. AB banke „Snoras“ M. K. vardu pagal terminuoto indėlio sutartį 2005-01-17 buvo priimtas 13 000 USD indėlis. Sąskaitoje esančios piniginės lėšos buvo išgrynintos 2009-12-17 -15 614,30 USD. Ieškovė M. K. iš viso bendrų šeimos piniginių lėšų be atsakovo sutikimo išgrynino už 85 334,60 Lt sumą.
Atsižvelgiant į ieškovės (85 334,60 Lt) ir atsakovo (213 853,73 Lt) savarankiškai išgrynintų bendrų šeimos piniginių lėšų santykį, teismas nustatė, kad atsakovas A. K. išgrynino 128 519,13 Lt daugiau jiems abiem bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų. Nenustatyta, kad išgrynintos lėšos, kurios yra bendras sutuoktinių turtas, būtų buvusios panaudotos CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymui, taip pat nenustatyta, jog turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Todėl atsižvelgęs į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas konstatavo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 64 259,57 Lt (50 proc. jų išgrynintų pinigų sumos skirtumo), todėl atsakovo turto dalis, dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, yra mažintina ieškovės naudai jai priklausančia, bet atsakovo išgryninta ir jo asmeniškai panaudota pinigų sumos dalimi, t. y. iš atsakovui tenkančios turto dalies ieškovės naudai išskaičiuotina 64 259,57 Lt piniginių lėšų/vertybinių popierių. Bendra dalytinų piniginių lėšų bei vertybinių popierių vertė yra 334 142,43 Lt (98 059 Lt + 236 083=334 142,43 Lt). Kadangi sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, laikytina, jog kiekvienam sutuoktiniui turėtų atitekti piniginių lėšų bei vertybinių popierių už 167 071,21 Lt (334 142,43 Lt x 50 proc. = 167 071,21 Lt). Ieškovei turėtų būti priteista piniginių lėšų, vertybinių popierių už 231 330,76 Lt (167 071,21 + 64 259,57 = 231 330,76), o atsakovui – už 102 811,65 Lt (167 071,21 – 64 259,57 = 102 811,64 Lt). Atsižvelgęs į bylos duomenis teismas M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 92,8911, vertė 4 426,98 Lt; AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 311,20 EUR pinigines lėšas; AB banke SNORAS 2 997,04 EUR terminuotas indėlis pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE200911-06L990072; AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 889 EUR pinigines lėšas; AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 2 889 EUR pinigines lėšas; UAB Medicinos banke esančias pinigines lėšas, pagal 2009-07-01 terminuoto indėlio sutartį Nr. D01-400292, kurios likutis 6 925,04 EUR; AB SEB banke dalis vertybinių popierių - SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, už 40 363,04 Lt, kurių vertė 41 284,69 Lt, HSBC GIF Chinese Eąuity A, kiekis 679,228400, vertė 121 380,55 Lt. Iš viso ieškovei M. K. priteisė piniginių lėšų, vertybinių popierių už 230 119,55 Lt. Atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: AB SEB banke esančius vertybinius popierius SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, vertė 41 284,69 Lt; akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 445,7599, 2009-06-02, vertė 21 538,04 Lt, ir akcijos Rusijos fonde, skaičius 119,6583, 2009-06-02, vertė 6 168,48 Lt, bendra akcijų vertė fonduose 27 706,52 Lt; AB Ūkio banke 2009-07-01 10 154,11 EUR indėlis pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. D011-1788427. Iš viso atsakovui A. K. priteisė piniginių lėšų, vertybinių popierių už 104 022,88 Lt. Dėl minkštų baldų komplekto priteisimo atsakovui A. K. teismas iš byloje esančio 2009-05-14 pinigų priėmimo kvito Nr. 2875405 nustatė, jog turtą pirko V. K., todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl minkštų baldų komplekto priteisimo atsakovui A. K..
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo nustatė, kad ieškovė prašo palikti santuokos metu turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovas nesutinka ir prašo ieškovei M. K. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, į tai, kad sutuoktiniai turi bendrų vaikų, atsakovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, G. K. bendravimo su atsakovu A. K. tvarkos nustatymo, senaties termino atnaujinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo smurtavimą šeimoje neginčijamai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – 2007-07-22 išrašas iš medicininių dokumentų, 2009-05-18 specialisto išvada Nr. G 745/09 (03), kurioje nustatyta, jog pagal pateiktą dokumentą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2009-05-19 pažyma Nr. IS-150, Klaipėdos pedagoginės psichologines tarnybos 2009-12-15 raštas Nr. V5-39, baudžiamosios bylos Nr. 30-2-00157-09, G. K. apklausos protokolas, 2009-03-12 pasižadėjimas, kuriame atsakovas nurodė, jog pasižada daugiau nevartoti alkoholio, tačiau teismas netinkamai įvertino šiuos dokumentus, ir teigia, kad santuoka turi būti pripažinta iširusia tik dėl atsakovo kaltės ir priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas neatsižvelgė, jog jų nepilnametė dukra jaučia baimę, nerimą dėl atsakovo elgesio, be to, atsakovas išsakė abejonę, kad G. K. yra ne jo dukra, todėl atsakovui turi būti visiškai apribotas bendravimas su nepilnamete dukra G. K..
Žemesnės instancijos teismas
Dėl senaties termino atnaujinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė nurodo, kad teismas nevertino jos prašyme dėl senaties termino atnaujinimo nurodytų termino praleidimo priežasčių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą ir prašo atnaujinti senaties terminą, klausimą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia išspręsti iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai neįvertino patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, ieškovė nurodo, kad ši sprendimo dalis turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo bei priteisti jai patikslintame ieškinyje nurodytą turtą.
Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovo atsiradusių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei būtinumą santuokos byloje, iš pateiktų kvitų neįmanoma nustatyti, kokios ir kurioje konkrečiai byloje buvo teiktos teisinės paslaugos atsakovui. Be to, teismas visų pirma turėjo nuspręsti, koks išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, ir tik po jas mažinti proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Taip pat teismas neišsprendė trečiojo asmens V. K. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kurio mokėjimas buvo atidėtas, klausimo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti nepilnamečiam vaikui G. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2009-06-08 iki vaiko pilnametystės, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 2 311,20 EUR pinigines lėšas, AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 889 EUR pinigines lėšas, UAB Medicinos banke esančias pinigines lėšas pagal 2009-07-01 terminuoto indėlio sutartį Nr. D01-400292, kurios likutis 6 925,04 EUR, AB SEB banke dalį vertybinių popierių – SEB „Nordic Fund“, kiekis 2257,169000, už 40 363,04 Lt, kurių vertė 41 284,69 Lt, HSBC GIF Chinese Eąuity A, kiekis 679,228400, vertė 121 380,55 Lt. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti 2/3 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), AB SEB banke esančius vertybinius popierius SEB Nordic Fund, kiekis 2257,169000, vertė 41 284,69 Lt, akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 1292,9811, vertė 4 426,98 Lt, akcijas Naujosios Europos fonde, skaičius 445,7599, 2009-06-02 vertė 21 538,04 Lt, akcijos Rusijos fonde, skaičius 119,6583, 2009-06-02 vertė 6 168,48 Lt, bendra akcijų vertė fonduose 27 706,52 Lt, AB banke SNORAS 2 997 EUR terminuotą indėlį pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. DE200911-06L990072, AB Ūkio banke 2009-07-01 10 154,11 EUR indėlį pagal terminuoto indėlio pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. D011-1788427, AB Ūkio banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias 2 889 EUR pinigines lėšas. Priteisti ieškovei 64 667 Lt kompensaciją už jam natūra atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Trečiajam asmeniui V. K. priteisti iš atsakovo A. K. ir ieškovės M. K. solidariai 64 000 Lt skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 64 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009-11-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui S. K. priteisti iš atsakovo A. K. ir ieškovės M. K. solidariai 10 000 Lt skolą ir 39 000 Lt, skirtų anūkei G. K.. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė buvo neištikima. Teismo posėdžio metu gydytoja paaiškino, kad ieškovė galėjo pastoti 2009 m. kovo 3-4 dienomis, tačiau atsakovas pažymi, jog pati ieškovė patvirtino, kad tomis dienomis su juo santykių neturėjo, todėl tai patvirtina, kad ieškovė buvo pastojusi ne nuo jo. Ieškovė iki dukros gimimo visiškai nesirūpino šeimos gerbūviu, materialine parama, vengė darbo, t. y. neatliko santuoktinių pareigų, todėl dėl santuokos iširimo yra ieškovės kaltė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su nustatytu 5 mėnesių bendravimo su dukra pereinamuoju laikotarpiu, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jis savo elgesiu gali pakenkti vaiko interesams.
Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog iki santuokos turėtos piniginės lėšos negali būti pripažintos asmeninėmis jo lėšomis, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad piniginės lėšos už iki santuokos įgytas akcijas bei turėtus rublius buvo grąžintos santuokos metu ir panaudotos šeimos gerbūviui. Teismas taip pat neteisingai vertino V. K. reikalavimą dėl 64 000 Lt skolos priteisimo. Paskolos raštelis ir pinigų įnešimo kvitas patvirtina, kad paskola buvo suteikta. Liudytoja A. A. parodė, kad V. K. parduodant butą dalyvavo A. K. žmona ir matė bei žinojo, kad gautus 16 000 JAV dolerių V. K. pervedė į sūnaus A. K. sąskaitą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad gauta paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas teigia, kad nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė nežinojo apie S. K. duotus pinigus G. K., nes dovanojimo rašteliai surašyti pačios ieškovės ranka. Pinigai buvo įnešti į sutuoktinių M. K. ir A. K. vardu atidarytą sąskaitą, sąskaitas tvarkė ieškovė, todėl kreditoriniai įsipareigojimai S. K. yra solidarūs. Dėl dalytino turto atsakovas pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, jog ieškovė išgrynino 85 334,60 Lt, nes iš sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė išgrynino 88 746,93 Lt, o jis 165 999,45 Lt, todėl ieškovei turėtų būti priteista piniginių lėšų, vertybinių popierių už 205 697,47 Lt, o jam už 128 444,95 Lt, todėl jam papildomai turi būti priteista 25 633,31 Lt.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškovės M. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas S. K., trečiasis asmuo V. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo A. K. apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo A. K. apeliacinis skundai atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl santuokos nutraukimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1994-09-30 sudarė santuoką. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.
Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, teigdama, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad atsakovas vartojo alkoholį, smurtavo, tačiau byloje nebuvo pateikta neginčijamų duomenų, įrodančių tai, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, nes, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę dėl smurtavimo prieš M. K. bei G. K.. Iš medicininių išrašų matyti, kad ieškovė turėjo sveikatos sutrikdymų, bet nėra jokių duomenų, kad tai yra dėl atsakovo smurto. Atsakovas, teigdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nurodė, jog ieškovė buvo neištikima, tačiau taip pat nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Ta aplinkybė, kad 2009-04-25 ieškovei buvo atliktas abortas, negali būti vertinama kaip neištikimybės buvimas, nes ieškovė nurodė, kad 2009 m. kovo 4 d. turėjo lytinių santykių su atsakovu, o atsakovas būtent laikotarpiu nuo 2009-02-26 iki 2009-03-15 buvo grįžęs iš komandiruotės, todėl yra tikimybė, jog santykiavo su ieškove ir ieškovė galėjo pastoti nuo atsakovo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie šalių argumentai atmestini kaip neįrodyti. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų duomenų matyti, kad sutuoktiniai konfliktuodavo, ieškovė su dukra išėjo gyventi į išnuomotą butą, todėl darytina išvada, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, todėl teisėjų kolegija sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d., CPK 185 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniams 2003-04-24 gimė duktė G. K.. Ieškovė prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsakovas priešieškiniu prašė dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo bei priteisti po 400 Lt dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-06-08 iki vaiko pilnametystės.
Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sutiko su dukters gyvenamosios vietos nustatymu su jos motina, tačiau nesutiko su priteisto išlaikymo dydžiu. CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Bylos duomenis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl darytina išvada, kad abu tėvai turi lygias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš bylos duomenų matyti, jog šalių nepilnametei dukrai yra aštuoneri, ji lanko mokyklą, ieškovė nurodė, kad vaiko būtinosioms išlaidoms skiria apie 1 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, be to, būtina įvertinti ir tai, jog paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja augant vaikams. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė turi papildomų išlaidų, susijusių su jos ir nepilnametės dukros gyvenamosios vietos išlaikymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 500 Lt išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus.
Dėl tėvo bendravimo su vaiku nustatymo.
Ieškovė prašė uždrausti atsakovui bendrauti su dukra, tuo tarpu atsakovas teigė, kad jis turi tokią teisę ir nėra jokių duomenų, kad jo bendravimas su vaiku kenkia jos interesams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į specialistų išvadas, nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje iš psichologų išvadų nustatyta, jog vaikui būtinas bendravimas su tėvu, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovui bendrauti su dukra. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką, atsižvelgė į specialistų išvadas (vaiko teisių apsaugos, psichologų), kad staiga atnaujintas bendravimas su dukra gali padaryti žalą mergaitės psichinei sveikatai, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius, jog teismas nepagrįstai nustatė 5 mėnesių bendravimo su dukra pereinamąjį laikotarpį. Byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek auklėjimo, tiek priežiūros aspektu, todėl nėra pagrindo keisti teismo nustatytos tvarkos (CK 3.165 str., 3.175 str., CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, jog bendravimo su vaiku pereinamasis laikotarpis buvo nustatytas nuo teismo sprendimo priėmimo ir šis laikotarpis kol vyko bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka pasibaigė, bendravimo su vaiku 5 mėnesių pereinamojo laikotarpio pradžia nustatytina nuo šios nutarties priėmimo, t. y. nuo 2012-03-09 iki 2012-08-09.
Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia
Ieškovė prašė panaikinti pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos 1999-06-29 Klaipėdos miesto 5-ojo biuro notarės R. Kundrotienės, dalį, kurioje atsakovas S. K. nurodytas 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, ir šio daikto pirkėjais bei savininkais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pripažinti ieškovę M. K. ir atsakovą A. K.. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovė pateikė prašymą atnaujinti senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti ir atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas visiškai nevertino jos prašyme dėl senaties termino atnaujinimo nurodytų termino praleidimo priežasčių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti, kadangi teismas vertino ir nurodė, jog ieškovės termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio terminas atnaujinamas. Taigi ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymo leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis. Įstatyme nenurodžius aplinkybių, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis arba nesvarbiomis, šiuos klausimus sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas ginčą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pati nurodė, kad nuo pat sandorio sudarymo, t. y. nuo 1999-06-29, žinojo, kad sandoris yra apsimestinis, o kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodė, kad ji negalėjo tikėtis, kad skyrybų procesas prasidės po dešimties metų ir kad atsakovas S. K. neteisėtai sieks prisiteisti jam nepriklausančią 1/3 buto dalį. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodoma termino praleidimo priežastis, įvertinus tai, kad pati ieškovė nuo pat sandorio sudarymo žinojo, kad sandoris yra apsimestinis, tuo metu sutiko su sandorio sąlygomis, nėra laikytina svarbia, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą dešimties metų terminą kreiptis į teismą ir jo atnaujinimui nenustatyta svarbių priežasčių (CPK 185 str.). Be to, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies pirkimas atsakovo S. K. vardu yra apsimestinis sandoris (CPK 177 str., 178 str.).
Dėl turto padalijimo.
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 str. reikalavimais. CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas.
Atsakovas teigė, kad iki santuokos sudarymo jam asmenine nuosavybės teise priklausė turto už 82 387,78 Lt. Tai jis grindė tuo, jog jam priklausė Lietuvos jūrų laivininkystės (DFDS LISCO) akcijų, kurių dalis 2004-04-02 buvo parduota už 10 753,42 Lt, atkuriamieji indėliai už turėtus indėlius 1991-1993 m. – 5 480 Lt, 25 648 Lt deklaruota Mokesčių inspekcijoje 1994-09-16; 1992 m. darbo užmokestis 88994 talonai = 889,94 Lt, 1993 m. darbo užmokestis 145348 talonai= 1 453,48 Lt ir 3 547,94 Lt, iš viso 5 001,42 Lt, 1994 m. 2 536 Lt dividendų ir 5 496 Lt darbo užmokestis, iš viso 8 032 Lt, 4 352 Lt pagal 1993-11-13 muitinės deklaraciją, 4 000 Lt, 832 Lt, 2 200 Lt pagal 1994-07-27 muitinės deklaraciją, 8 000 Lt vertės automobilis „Lada Samara“, 7 200 Lt vertės automobilis „Opel Kadet Karavan“. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis konstatavo, jog atsakovui nurodytais laikotarpiais buvo išmokėtos tam tikros lėšos ar gautas tam tikras darbo užmokestis, tačiau minėti dokumentai neįrodo, jog jo iki santuokos turėtos piniginės lėšos/turtas tapo šeimos turtu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šias lėšas įnešė į šeimos turtą ar kad ieškovė būtų žinojusi apie šių lėšų buvimą (CK 3.98 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 487 675,43 Lt vertės turto. CK 3.117 str. nustato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo turto lygių dalių principo. Ieškovė teigia, kad tokios teismo išvados yra nemotyvuotos, ir teigia, kad remiantis jos patikslintu ieškiniu yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš ieškovės patikslinto ieškinio nustatyta, kad reikalavimą nukrypti nuo turto lygių dalių principo ieškovė grindė tuo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog byloje konstatuota, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesant kitų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju šalių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.123 str., CPK 185 str.).
Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas A. K. prašė priteisti 1/3 dalį kitam sutuoktiniui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog buto padalijimas natūra neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų šalių interesus, ir konstatavo, jog tikslingiausia 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. K., įpareigojant ieškovei kompensuoti netenkančio turto dalį – 64 667 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad 1/3 dalis buto priklauso atsakovo A. K. tėvui S. K., su kuriuo ieškovės santykiai nėra geri ir tikėtina, kad gyvenant kartu ateityje gali kilti nereikalingi konfliktai, kurie pažeistų ne tik ieškovės, bet ir jos nepilnametės dukros interesus, o galimai būtų sudarytos ir prielaidos ateityje kelti bylas dėl turto atidalijimo. Dėl kito nekilnojamojo turto – garažų, automobilio – ginčų nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismuose neiškilo. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvertino aplinkybes, susijusias su piniginėmis lėšomis bei pinigų išgryninimu, ir teigia, kad teismas nepatikrino kontrolinio skaičiavimo pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Iš bylos duomenų nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė duomenis, susijusius su piniginių lėšų judėjimu banko sąskaitose, bei skaičiavimus, teismas rėmėsi pateiktais duomenimis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, nepažeidė jų vertinimo principo ir byloje nėra jokių aplinkybių pateiktus duomenis vertinti kitaip (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Dėl sutuoktinių prievolių.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, V. K. pagal 2000-05-29 paskolos raštelį, sudarytą su A. K., prašė priteisti jai solidariai iš ieškovės ir atsakovo A. K. 64 000 Lt skolą bei 5,5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 2007-01-01 iki visiško atsiskaitymo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros. CK 3.92 str. 2 d. susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Todėl atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Atsakovas teigė, kad liudytojai (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog ieškovė dalyvavo V. K. parduodant butą ir žinojo apie pervestą jam paskolą, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2000-05-29 paskolos rašteliu atsakovas A. K. iš V. K. buto pirkimui pasiskolino 64 000 Lt, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ir atsakovai butą pirko 1999-06-29, t. y. beveik prieš metus, kai buvo sudaryta paskolos sutartis buto pirkimui. Iš atsakovo ir trečiojo asmens V. K. paaiškinimų nustatyta, kad paskolinti pinigai buvo skirti padengti skolintas lėšas, panaudotas perkant butą (duomenys neskelbtini), bei atliekant remontą. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai būtų skolinęsi pinigų buto pirkimui ir kad iš trečiojo asmens gautų lėšų būtų padengę įsiskolinimą. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad iš trečiojo asmens gauti pinigai buvo panaudoti buto remontui ar baldų pirkimui, todėl konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad jo sudarytas sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo paskolos sutarties pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 3.109 str.).
Byloje taip pat buvo pateiktas atsakovo S. K. reikalavimas priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo A. K. 49 000 Lt, t. y. 10 000 Lt skolą bei 39 000 Lt, dovanotus anūkei G. K.. Atsakovas A. K. teigė, kad pagal 2007-09-10 skolos raštelį, sudarytą su S. K., jis gavo 10 000 Lt, juos panaudojo vertybinių popierių pirkimui, o ieškovė, pasirašydama įgaliojimą, leidžiantį jam disponuoti vertybiniais popieriais, žinojo apie S. K. duotus į fondą įnešti pinigus. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovė žinojo apie paskolą vertybiniams popieriams pirkti, nes 2007-08-20 ieškovės įgaliojimas tik patvirtina, kad ji įgaliojo savo sutuoktinį disponuoti vertybiniais popieriais (t. 6, b. l. 189), tačiau nėra jokių duomenų, kad ji būtų žinojusi ar davusi sutikimą, kad atsakovas vertybinių popierių pirkimui skolintųsi pinigus iš S. K.. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pagal atsakovų S. K. ir A. K. sudarytą paskolos sutartį prisiimta prievolė laikytina asmenine A. K. prievole (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 3.109 str.). Dėl atsakovo S. K. dovanotų 39 000 Lt anūkei G. K. pažymėtina, kad visus anūkei dovanotus iki jos pilnametystės pinigus priėmė atsakovas A. K. (t. 6, b. l. 55–58), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. tokiu būdu įsipareigojo vykdyti atsakovo S. K. pavedimą saugoti G. K. skirtas lėšas iki jos pilnametystės ir todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tai yra bendra sutuoktinių prievolė (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovaujasi šalių pateiktais mokėjimais už suteiktas paslaugas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkintas iš dalies, pagrįstai remdamasis šalių pateiktas mokėjimais už suteiktas teisines paslaugas ir neviršydamas Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, priteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės apeliacinio skundo motyvai, jog teismas visų pirma turėjo nuspręsti, koks išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, yra atmestini. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad teismas neišsprendė trečiojo asmens V. K. mokėtino žyminio mokesčio klausimo. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2009-11-02 nutartimi (2010-01-07 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nurodant, kad nutartis priimta ne 2009-11-02, 2009-11-13) V. K. buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 1 790 Lt – sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 25–26). Atsižvelgiant į tai, jog buvo tenkintas jos reikalavimas dėl skolos priteisimo ir skola priteista iš atsakovo A. K., mokėtinas 1 790 Lt žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo A. K., o V. K. priteistina iš atsakovo A. K. 130 Lt, sumokėtų paduodant pareiškimą dėl skolos priteisimo (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinių skundų motyvais jį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau teismo sprendimas keistinas – iš atsakovo A. K. trečiajam asmeniui V. K. priteistina 130 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1 790 Lt žyminio mokesčio valstybei. Taip pat papildytina teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodant, kad nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2012-03-09 iki 2012-08-09 ir atitinkamai keistinos nustatytos bendravimo datos.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės skundas tenkintas tik dalyje dėl išlaidų valstybei priteisimo ir tai nėra susiję su jos reikalavimų tenkinimu, o atsakovo A. K. apeliacinis skundas atmestas, šalims vienai kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo A. K. trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, V. K. priteisti 130 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo A. K. priteisti valstybei 1 790 Lt žyminio mokesčio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. K. bendravimo su G. K. išdėstyti taip:
Nustatyti tokią G. K. bendravimo su atsakovu (tėvu) A. K. tvarką: nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2012-03-09 iki 2012-08-09. Šiuo laikotarpiu atsakovas A. K. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai bei vaikui žinomam asmeniui (Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ar psichologui) neutralioje aplinkoje (gali būti Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpa) po vieną valandą kiekvieną savaitę šalių suderinta data ir laiku. Šalims nesusitarus, datą ir laiką nustato Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Bendraujant atsakovui su dukra nedalyvauja kiti pilnamečiai tretieji asmenys. Bendrauti su dukra jos gyvenamoje vietoje galima tik sutinkant vaiko motinai. Nuo 2012-08-09 – kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja nedalyvaujant vaiko motinai bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Nuo 2012-12-09 – kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko tėvas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus. Kas antrus metus (neporiniais metais, pradedant nuo 2013 metų) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio dieną vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko tėvui nepaėmus dukters pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukters gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.