Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 29 d. (dvi paros).

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo realaus L. K. sulaikymo po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos.

L. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotus policijos įstaigoje – nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikino sulaikymo laikas – 2017 m. birželio 28 d. (viena para).

Bausmės pradžią R. K. nurodyta skaičiuoti nuo realaus jo sulaikymo po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos.

R. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotus policijos įstaigoje – nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. nuteistas dėl to, kad jis neteisėtai įgijęs narkotines medžiagas be tikslo platinti, jas laikė savo gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio 27 d., polietileninį maišelį su 0,232 g narkotine medžiaga – kokaino, bei metalinėje dėžutėje smulkintuve narkotinės medžiagos – 0,727 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2017 m. birželio 27 d., apie 21.40 val., kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.1. L. K. taip pat buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2017 m. birželio 27 d., Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 40 eurų, įgijo 10 vnt. tablečių – psichotropinės medžiagos MDMA, už 50 eurų įgijo 5 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurias neteisėtai laikė savo gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir apie 20 val. turimą psichotropinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) neteisėtai neatlygintinai išplatino A. M., O. K. ir T. V., taip pat apie 21 val. už 40 eurų 8 vnt. tablečių – psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai pardavė atvykusiam jų pirkti R. K., kol policijos pareigūnai apie 21.40 val., kratos metu (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojo namo kambaryje surado ir paėmė: plastikiniame maišelyje ant spintos padėtus baltos spalvos miltelius – narkotinę medžiagą kokainą, kurio masė 0,232 g, ūkiniame pastate – metalinę dėžutę-smulkintuvą, su joje esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 0,727 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 38,4 proc., jam su T. V. priklausantį augalinės kilmės medžiagų mišinį – narkotines medžiagas kanapes (antžeminės dalys), kurių masė 0,455 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 14,0 proc., t. y. neteisėtai įgijo, laikė psichotropines ir narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas neteisėtai išplatino.

3. Prokurorė skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį, kuria L. K. išteisintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš L. K. kratos metu paimtus 155 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatą; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. išteisintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. K. pripažinti kaltu, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo.

3.3. Prokurorė skunde taip pat teigia, kad L. K. kaltė išplatinus kanapes įrodyta tiek jo paties parodymais, tiek stipresniu veikliosios medžiagos kiekiu mišinyje, nei atsinešė T. V., tiek pačiu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, artimu tam, kurį teismas pripažino atsinešus T. V. ir kurį reikėjo išplatinti keturiems asmenims (T. V., O. K., A. M. ir vartoti sau pačiam). Pažymima, kad L. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad narkotinė medžiaga – kanapės smulkintuve yra jo. Jame kanapių koncentracija buvo itin stipri (38,4 proc.). Be to, 2017 m. birželio 27 d. kratos metu L. K. gyvenamojoje vietoje rastas ir bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, ant kurio vidinių paviršių, pasak specialistų išvados, rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų, kurių priklausomybė nenustatyta, bet, juos radus L. K. gyvenamojoje vietoje, manytina, kad šios medžiagos buvo jo.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. L. K. ir R. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją L. P., tačiau, nepavykus jo iškviesti į teisiamąjį posėdį, prokurorė, palaikanti valstybinį kaltinimą, prašymo apklausti šį liudytoją atsisakė. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, papildomai apeliacinės instancijos teisme jie nebuvo tiriami ir įrodymų tyrimas baigtas.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina prokurorės skunde nurodytų argumentų, jog L. K. ir R. K. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o pirmosios instancijos teismo išvados, jog neįrodyta, kad L. K. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme ir R. K. nepadarė BK 260 straipsnio 1 dalies požymių turinčios veikos, nepagrįstos.

7.1. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, nepatvirtina L. K. ir R. K. kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, jas išplatinant, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais teismas negali pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, byloje esančių įrodymų nevertino atsietai, o analizavo jų visumą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti prokurorės skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

8. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu įgyvendinus bent vieną iš jame nurodytų alternatyvių požymių. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti šiomis medžiagomis.

9. Nagrinėjamu atveju L. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. birželio 27 d. neatlygintinai pavaišindamas parūkyti, išplatino narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) A. M., O. K. bei T. V. ir tą pačią dieną 8 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų MDMA ir 1-(3-chlorofenil) piperazino pardavė R. K.. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, įgijęs iš L. K., 2 vnt. tablečių – MDMA neatlygintinai išplatino, pavaišindamas G. K. bei J. B..

10. Iš bylos duomenų matyti, jog tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas gavus kriminalinės žvalgybos duomenų apie tai, kad L. K. ir T. V. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) prekiauja narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – MDMA. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. P. parodė, jog jam buvo žinomas L., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio jis pirko narkotines medžiagas – kanapes. Šis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), už tilto. Liudytojas L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš pusantrų metų yra kartą pirkęs iš L. K. 1 g „žolės“ už 12 eurų, o parodymo atpažinti iš pateiktų fotonuotraukų metu jis atpažino L. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, jog būtent nagrinėjamo įvykio metu L. K. išplatino neatlygintinai pavaišindamas parūkyti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) A. M., T. V. ir O. K. bei pardavė 8 vnt. psichotropinės medžiagos – MDMA R. K.. Siekiant apklausti šį asmenį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jo iškviesti į posėdžius nepavyko, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų parodymų patikrinti ir tiesiogiai ištirti apeliacinės instancijos teisme galimybės nebuvo. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo ir vėliau pirmosios instancijos teisme R. K. taip pat nurodė, jog jam buvo žinoma, kad iš L. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, buvo galima įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau teisme R. K. nurodė, kad 2017 m. birželio 27 d. paskambinęs L. K., iš jo sulaukė neigiamo atsakymo dėl galimybės įsigyti „apvalių“ (MDMA), tačiau vis tiek iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) pas L. K.. Priešingai nei teigiama prokurorės skunde, tokie jo teiginiai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nepaneigti. Pažymėtina, kad, nors R. K. teisme tvirtino psichotropines medžiagas – MDMA įsigijęs būtent tuo metu, kai atvyko į L. K. gyvenamąją vietą, tačiau parodymo atpažinti metu T. V. jis neatpažino kaip romų tautybės asmens, išvykusio iš (duomenys neskelbtini) dviračiu ir po kiek laiko jam atvežusio psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. V. dėl psichotropinių medžiagų – MDMA platinimo R. K. atsakomybėn nepatrauktas, prokurorė šios aplinkybės skunde neginčijo, nors teigė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu L. K. užsiėmė veikdamas su T. V..

11. Apklausiami L. K. ir A. M. iš karto po jų sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ikiteiminio tyrimo pareigūnams apie tai, kad atvykus R. K., L. K. su T. V. išėjo su pastaruoju į kiemą, įvyko psichotropinių medžiagų pardavimo sandoris. Tačiau teisme L. K. teigė, kad niekas iš jo kiemo 2017 m. birželio 27 d. dviračiu nebuvo išvažiavęs, jis pats niekam psichotropinių medžiagų tablečių nepardavė, jokių pinigų už tai iš R. K. negavo. Kratos metu pas L. K. buvo rasti 155 Eur, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šių piniginių lėšų buvo ir R. K. sumokėti pinigai už 8 vnt. MDMA. Liudytojas A. M. teisme taip pat paneigė matęs, kad į L. K. gyvenamosios vietos kiemą įėjęs asmuo būtų davęs pinigų. Liudytojos J. B. ir G. K. dar ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme taip pat paneigė psichotropines medžiagas – po vieną tabletę MDMA gavusios iš R. K., grįžusio į automobilį iš karto po susitikimo su L. K.. Liudytoja J. B. nurodė, jog ji maždaug prieš dvi savaites (duomenys neskelbtini) prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įgijo dvi tabletes, vieną kurių ji su savimi turėjo 2017 m. birželio 27 d., ir, sustabdžius transporto priemonę policijos pareigūnams, ji išsigandusi būtent minėtą tabletę išgėrė. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nenustačius, kad R. K. policijos pareigūnams sustabdžius automobilį patikrinimui jo dalinės asmens apžiūros metu rastas psichotropines medžiagas įgijo iš L. K., vien tai, kad liudytojų J. B. ir G. K. šlapime buvo rasta psichotropinių medžiagų – MDMA bei 1-(3-chlorofenil) piperazino, nepatvirtina, jog šią psichotropinę medžiagą joms išplatino būtent R. K.. R. K. savanoriškai pateikė 6 vnt. tablečių, kaltinimas dėl 8 vnt. įgijimo iš L. K. neįrodytas, todėl, nesant duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad R. K. išplatino dvi tabletes minėtoms liudytojoms, baudžiamoji byla R. K. pagrįstai nutraukta, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagarsinti ikiteisminio turimo pareigūnui ar prokurorui duotus parodymus ir jais remtis tik tiek, kiek reikalinga byloje esantiems įrodymams patikrinti.

12.1. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju nusprendžia teismas, priimdamas nuosprendį. Jokie duomenys teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūno gauti duomenys tiesioginės įrodomosios reikšmės teismui neturi, vien jais remiantis apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui tikrinant ar vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai tikrinant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, o nustačius neatitikimus tarp asmens parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, gali išsiaiškinti tokių prieštaravimų priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2014, 2K-276-976/2015, 2K-295-719/2018).

12.2. Nei teisme apklausiami kaltinamieji, nei liudytojai – A. M., R. K. sugyventinė G. K. ir jos draugė J. B. nepatvirtino savo pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juos pakeitė dar papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai nei teigiama prokurorės skunde, priimdamas nuosprendį teismas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi, todėl išimtinai jais remiamasi priimant nuosprendį. Minėta, kad kaltinamųjų bei liudytojų parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės tik formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinti įrodymus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu minėtų asmenų duotus parodymus.

12.3. Pažymėtina, kad prokurorė nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių priimant apkaltinamąjį nuosprendį turėtų būti remiamasi proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne tiesiogiai juos ištyrus teisme. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, šis pareigūnas gali būti apklausiamas teisme. Pirmosios instancijos teismas šia galimybe pasinaudojo, apklausdamas kaip liudytojas pareigūnes J. J. ir V. M.. Šios pareigūnės patvirtino, jog liudytojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko nepažeidžiant BPK numatytų taisyklių, tačiau, nesant kitų įrodymų, tai savaime nepatvirtina proceso dalyvių jiems pirminės apklausos iš karto po įvykio metu duotų parodymų teisingumo. Nors liudytojai G. K., J. B. ir A. M. parodymus davė savanoriškai, niekieno neverčiami, kaip nurodė liudytojomis apklaustos pareigūnės, jie perskaitė ir pasirašė apklausos protokoluose, tačiau tokiu būdu nebuvo užtikrinta nuteistųjų teisė užduoti šiems asmenims klausimus ir jų nepatikrino bylą nagrinėjantis teismas ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris užtikrintų didesnį apklausiamų asmenų parodymų patikimumą, o apklausiami teisme šie asmenys apie nagrinėjamą įvykį nurodė skirtingas aplinkybes.

13. Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, jog O. K., A. M., T. V. ir L. K. šlapimo tyrimuose nustatyta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties. Visi šie asmenys iki jų sulaikymo buvo L. K. gyvenamojoje vietoje, ūkiniame pastate, kur buvo vartojamos kanapės. Apklausiami teisme šie asmenys patvirtino minėtą aplinkybę, tačiau teigė, jog kanapes atsinešė T. V., o L. K. narkotinių medžiagų neturėjo, jų kitiems kartu buvusiems asmenims nesiūlė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais duomenimis, pagrįstai išteisino L. K., neįrodžius, jog jis neatlygintinai išplatino narkotines medžiagas A. M., O. K. ir T. V..

13.1. Nuteistasis T. V., L. K. ir A. M. teisme kategoriškai tvirtino, kad rūkyti jie ketino būtent T. V. atsineštas narkotines medžiagas – kanapes. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog T. V. atsineštoje metalinėje dėžutėje buvusios narkotinės medžiagos delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 13,6 procentų. Tuo tarpu įvykio vietoje rastame vartojimui paruoštame narkotinių medžiagų ir kitų rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų (galimai tabako) mišinyje delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 14 procentų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, jog narkotinės medžiagos vartojimui buvo ruošiamos ne tik iš T. V. atsineštos metalinės dėžutės, o būtent panaudojant ir dalį L. K. turėtos medžiagos. Įvertinus tai, jog visų ūkiniame pastate rastų asmenų šlapimo tyrime buvo rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties, taip pat prokurorės teismui pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės centro raštą, kuriame nurodyti narkotinių medžiagų pasišalinimo iš organizmo terminai, tai paneigia liudytojos O. K. (K.), A. M. ir kaltinamųjų parodymus apie tai, jog kanapių O. K. ir A. M. buvo vartoję prieš dvi savaites, tačiau šios objektyviai nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog narkotines medžiagas jiems neatlygintinai išplatino būtent L. K., o ne T. V..

14. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino L. K. neįrodžius, jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, o R. K. nepadarė BK 260 straipsnio 1 dalyje požymių turinčios veikos. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tenkinti prokurorės skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.