- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-340-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00513-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“
- Trečiasis asmuo
- B. O. A., V. B., G. I., R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei S. P., tretiesiems asmenims B. O. A., V. B., G. I., G. I. ir R. M. dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Turto vystymo sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti atsakovės S. P. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės dalį į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Palanga, (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5 767,32 Eur dydžio kompensaciją.
2. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo žemės sklypu. Atsakovė visiškai neaktyvi ir nesirūpina savo turtu, dėl ko ieškovei ir tretiesiems asmenims nepavyksta susitarti su atsakove nei dėl atsidalinimo, nei dėl žemės sklypo užstatymo, nei kaip juo naudotis esant savininkų daugetui, todėl žemės sklypo naudojimas apsunkintas, juo visiškai nesirūpinama, jis yra apleistas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės pateiktoje turto vertinimo ekspertizėje nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka realios vertės, nes yra analizuojami pasenę sandoriai. Taip pat ekspertizėje nėra aiškūs teismo eksperto skaičiavimo metodai, susiję su taikomais koeficientais, ir kuo remiantis jie buvo nustatyti. Taupydama bylinėjimosi išlaidas į bylą teikia bendro pobūdžio informaciją apie panašaus turto vertę, o ne specialistų atliktą savo turto dalies vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) atidalijo atsakovės S. P. nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Palanga, (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5 896,19 Eur kompensaciją; 2) priteisė iš atsakovės 2 157,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; 3) priteisė iš atsakovės S. P. 157,84 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. <...>
3. Teismas sprendė, kad ginčas byloje kilo dėl atidalyto žemės sklypo piniginės kompensacijos dydžio. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pirmą kartą) buvo pateikta UAB ,,Oberhaus“ nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinė ataskaita, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atlikta dar viena teismo ekspertizė, kuria nustatyta, kad 2024 m. birželio 20 d. 1 aro vertė 7 559,22 Eur, t. y. už atsakovės 78 kv. m 5 896,19 Eur. Atsakovė dėl sklypo vertės teikė nekilnojamojo turto brokerės elektroniniu paštu siųstą atsakymą dėl galimos sklypo vertės už arą, t. y. 40 000 Eur. Atsakovė, jai pasiūlius dar kartą atlikti savo turto dalies vertinimą, atsisakė. Atsakovė teikė pirkimo-pardavimo sutartis apie parduotą 1/775 dalį (2 kv. m) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga ir 4/1833 dalį (4 kv. m) (duomenys neskelbtini), Palanga. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti paskutinio ekspertizės akto išvada, kur nustatyta į 1 aro kaina 7 559,22 Eur. Darė išvadą, kad ekspertizės aktas yra svaresnis ir tinkamas įrodymas. Atsakovės pateiktą elektroniniu paštu susirašinėjimą su nekilnojamojo turto brokere vertina kaip bendro pobūdžio informaciją. Dėl atsakovės į bylą pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių teismas pažymėjo, kad minėtose sutartyse kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, todėl tai nėra svarus įrodymas vertinant kompensacijos dydį šioje byloje. Teismas vertino, kad 7 559,22 Eur už 1 kv. m yra teisinga, sąžininga ir proporcinga kaina esamai situacijai. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė privalėjo su ja derinti jos žemės sklypo dalies kompensavimo klausimą ir nesikreipti į teismą, teismas vertino kaip nepagrįstą. Šalims ne kartą buvo suteikta galimybė bylą užbaigti taikiu būdu. Tai, kad šalims nepavyko derybos, neatima iš asmens teisės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Atsakovei buvo pasiūlyta pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą, tačiau atsakovė pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie panašaus turto vertę, kuri negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
1.1. Siūlomos kompensacijos dydis privalo atitikti realią to meto žemės sklypo dalies vertę. Tai, kad atsakovei žemės sklypo priklauso maža dalis, lyginant su kitais bendraturčiais, nėra pagrindas sumažinti jai priklausančio turto dalies vertę. Atsakovės disponavimas didesne žemės sklypo dalimi nesuteikia jai privilegijų ir išimtinių teisių vienašališkai nustatyti žemės sklypo dalies vertę, tokiu būdu pažeidžiant sąžiningumo principą.
1.2. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje aiškiai apibrėžta išankstinė neteisminė galimo atidalijimo klausimo sprendimo tvarka tarp bendraturčių. Pagal nusistovėjusią praktiką, vienas iš bendraturčių raštu siūlo kitam bendraturčiui atidalinti turtą, nurodydamas atidalijimo būdą. Tik nepavykus susitarti - kreipiamasi į teismą. Jei būtų tinkamai įgyvendinta CK 4.80 straipsnyje numatyta turto atidalijimo procedūra, ginčo nereikėtų nagrinėti teisme, o šalys kartu užsakytų turto vertinimą ir nustatytų tikrą žemės sklypo rinkos kainą.
1.3. Ieškovės pateikta konsultacinė išvada apie greta esantį sklypą neturi įrodomosios vertės. Pateiktos ekspertizės duomenys skirtingi. Atsakovė taip pat teikė papildomus įrodymus byloje, tačiau teismas nepagrįstai juos vertino formaliai ir dėl jų išsamiai nepasisakė. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypo, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ir atsakovei, vidutinę rinkos vertę.
1.4. Ieškovė suinteresuotas sumažinti bendraturčių kiekį valdomame sklype, todėl jam kyla pareiga įrodyti, kad siūlomas atidalijimo būdas tinkamiausias ir kompensacija atitinka realią vertę. Šiuo atveju jis elgėsi nesąžiningai, siekia įgyti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį mažesne nei rinkos kaina. Toks ieškovės elgesys šiurkščiai pažeidžia atsakovės interesus.
1.5. Bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Jei ieškovė būtų komunikavusi ir teikusi pasiūlymą atsakovei iki teismo, šių išlaidų nebūtų, nes nebūtų teisminių procesų. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė nėra pateikusi jokių rašytinių ar kitų įrodymų, kuriais patvirtintų ieškinyje dėstomas aplinkybes dėl komunikacijos su atsakove iki ieškinio pateikimo teisme.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
2.1. Teismas nepažeidė CK 4.80 straipsnio, nes nėra teisės normos, imperatyviai įpareigojančios ginčo šalis pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tai, kad ginčas nagrinėjamas antrą kartą rodo, jog šalims nepavyko taikiai susitarti. Ieškovė nuo pradžių siūlė atsakovei sumą, kuri atitiko gretimų žemės sklypų rinkos vertę (nustatytą eksperto R. G.), vėliau ir didesnę, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovė nesutiko užsakyti turto vertinimo ir pati nesiekė nustatyti byloje objektyvią tiesą.
2.2. Atsakovė remiasi nepatikimais įrodymais, t. y. elektroniniu laišku, kuriame susirašinėjama su nekilnojamo turto brokere dėl (duomenys neskelbtini). preliminarios 1 aro žemės sklypo kainos 40 000 Eur. Tačiau brokerė nėra turto vertinimo specialistė. Tarp brokerės nurodytos 1 aro kainos 40 000 Eur ir nekilnojamojo turto eksperto R. G. nustatytos 1 aro kainos 7 559 Eur yra daugiau nei 5 kartų skirtumas, kas paaiškinama brokerės su atsakove sąmoningu susitarimu dėl kainos dydžio arba brokerės nekompetencija.
2.3. Atsakovė atsikirtinėja pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau jos nėra leistini įrodymai šioje byloje. Jomis nurodytos parduodamos žemės sklypo dalys nėra susijusios su ginčo sklypu, o atsakovė nepateikė sutartyse nurodomų žemės sklypų bendro vertinimo, todėl sutartyse minimų sklypų vertės neįmanoma palyginti su ginčo sklypo verte.
2.4. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo buvo užsakyta nauja nekilnojamojo turto ekspertizė. Atsakovė turėjo galimybę ginčyti jos išvadas, užsakydama naują ekspertizę, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi, teismui ne vieną kartą siūlant, atsakovė atsisakė kreiptis į specialistus dėl ginčo objekto tinkamos vertės nustatymo ir išvados, paneigiančios byloje esančios išvados rezultatą, pateikimo.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovė atsakovei siūlė 100 Eur už 1 kv. m, tačiau ji nesutiko. Ieškovė prašomą priteisti atsakovei sumą kaip kompensaciją už atidalinamą dalį įrodė leistinais ir pagrįstais įrodymais. Priešingai, atsakovės elgesį būtų gali laikyti nesąžiningu, nes atsisakydama teikti įrodymus ji vilkino bylą. Prašymą mažinti bylinėjimosi išlaidas būtų galima pateisinti tik sąžiningu atsakovės procesiniu elgesiu užsakant turto vertinimą, tačiau ji to tyčią nepadarė, todėl privalo atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 0,4855 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso ieškovei MB „Turto vystymo sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) (4801379/18376175 dalys), atsakovei S. P. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) (78/4855 dalys) ir tretiesiems asmenims B. O. A. (2/4855 dalys), V. B. (323/4855 dalys), G. I. ir G. I. (347/4855 dalys), R. M. (246/4855 dalys). Šioje civilinėje byloje Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir trečiojo asmens B. O. A., B. O. A. nuosavybės dalis į žemės sklypą atidalyta, ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, ieškovei už tai įsipareigojus sumokėti kompensaciją. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta.
23. Atsakovei 78/4855 dalys žemės sklypo, kas sudaro 78 kv. m, nuosavybės teise priklauso 2022 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
24. Ieškovė prašo atidalyti atsakovės nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio adresas Palanga, (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5 767,32 Eur (neprieštarauja ir dėl 5 896,19 Eur) dydžio kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas turtą (t. y. sklypo dalį) natūra priteisė ieškovei, o atsakovei – 5 896,19 Eur kompensaciją. Atsakovė neginčija ieškovės teisės reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, sutinka su atidalijimo būdu, tačiau nesutinka su piniginės kompensacijos dydžiu.
25. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas; parinkęs atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą sumokant bendrasavininkui piniginę kompensaciją, nenustatė tikrosios atidalijamo turto vertės ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą; nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Šiuos ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir toliau pasisako dėl aplinkybių, lemiančių tokią išvadą.
26. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 pastraipa).
27. Aiškindamas asmens teisės kreiptis į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Esamų dviejų šios tvarkos įgyvendinimo būdų – kreipimosi į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimo – bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020 16–17 pastraipos). Tačiau nei CK 4.80 straipsnyje, nei kituose įstatymuose nėra imperatyviai nustatyta, jog, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo, privaloma pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jau vien tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjame du kartus ir antrą kartą ji nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, rodo, kad šalys nesutaria dėl atidalijimo (šiuo atveju – kompensacijos dydžio) ir todėl jų ginčą sprendžia teismas.
28. Teisės aktai nenustato, kaip konkrečiai atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją pinigais būdu turi būti nustatoma daikto rinkos vertė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai atidalijama teismo sprendimu, išmokant kompensaciją, šalys teikia teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, vertė teismo nustatoma taikant CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Tačiau tokiu atveju individualus turto vertinimas, nors ir labiausiai atitinkantis tikrąją turto vertę, yra vienas iš turto vertės nustatymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 pastraipa).Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).
30. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė, nedidindama bylinėjimosi išlaidų, pateikė UAB „Oberhaus“ nekilnojamojo turto vertinimo konsultaciją dėl galimos turto vertės, kurioje buvo įvertinta „(duomenys neskelbtini)“ kvartale esančių dviejų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertė. Konsultacinėje ataskaitoje nurodoma, jog šių žemės sklypų (jie yra šalia ginčo žemės sklypo) rinkos vertė yra 110 000,00 Eur, t. y. po 7 033,00 Eur už 1 arą (100 kv. m) arba po 70,33 Eur už vieną kvadratinį metrą. Po to ieškovė užsakė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, turto vertės nustatymo ekspertizę. Ją atliko nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas R. G., kuris savo ekspertizės akte Nr. 31103 nurodė, jog nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023 m. lapkričio 20 d.) yra 359 000,00 Eur arba 7 394,00 Eur už arą. Remiantis minėtame ekspertizės akte pateikta eksperto išvada, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad atsakovei turėtų būti sumokėta 5 767,32 Eur (73,94 x 78 kv. m) dydžio kompensacija. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė užsakė dar vieną nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas R. G., kuris savo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2024 m. birželio 20 d.) yra 367 000 Eur arba 7 559,22 Eur už arą. Ieškovė atsižvelgiant į pateiktą ekspertizės aktą ieškinio reikalavimų nekeitė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštaraus, jeigu teismas remiantis pateikta eksperto išvada, priteis iš ieškovės 5 896,19 Eur (7 559,22 x 78 kv. m) dydžio kompensaciją.
32. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2023 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikė rašytinius įrodymus dėl turto vertės nustatymo byloje, tarp jų – 2023 m. birželio 12 d. elektroninį laišką su nekilnojamojo turto brokerės atsakymu dėl galimos preliminarios sklypų kainos už arą, tarp jų nurodyta galima preliminari kaina už vieną arą (40 000 Eur) (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 18 d. atsakovė pateikė papildomus įrodymus dėl turto vertės, tai yra dvi pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. pardavė 1/775 dalį, lygią 2 kv. m plotui iš bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje už 240 Eur ir 4/1833 dalį, lygią 4 kv. m plotui iš bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 480 Eur.
33. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu bylos šalims buvo nustatytas įpareigojimas pateikti ginčo turto įvertinimą, išaiškinant, kad tuo atveju, jeigu bus susitarta taikos sutartimi, turto vertinimas nereikalingas. 2024 m. birželio 17 d. nutartimi skiriant bylą nagrinėti į teismo posėdį, atsakovei buvo pasiūlyta pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą. 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu ir pakartotinai 2024 m. spalio 3 d. teismas atsakovei dar kartą siūlė pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą (išklausyti minėtų teismo posėdžių garso įrašai).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, jog esant skirtingiems duomenims apie ginčo turto vertę, šalys neteikė prašymo dėl teismo ekspertizės paskyrimo nustatyti ginčo turto rinkos vertę teismo paskirto eksperto (specialisto) pagalba, tokiu būdu, teismui kilo būtinybė įvertinti šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti teisingą, bendraturčių interesus užtikrinančią, kompensaciją. Atsakovės paaiškinimai teismo posėdžiuose rodo, kad ji nori gauti didesnę, nei siūloma, kompensaciją, tačiau, jos vertinimu, jai dėl mažos dalelytės neapsimoka atlikti vertinimo.
35. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, o taip pat išklausytų teismo posėdžių garso įrašų, pirmosios instancijos teismas analizavo visus šalių rašytiniuose įrodymuose pateiktus duomenis. Detaliai argumentavo, kodėl nesivadovauja pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyta verte, nes: nekilnojamojo turto brokerės atsakymą dėl galimos preliminarios sklypų kainos už arą vertino kaip bendro pobūdžio informaciją; atsakovės pateiktose pirkimo–pardavimo sutartyse kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, kuri galėjo būti ir mažesnė, ir didesnė ir tai pat yra bendro pobūdžio informacija apie panašaus turto vertę. Pastebėtina, kad pačioje UAB „Oberhaus“ nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje ataskaitoje aiškiai konstatuota, jog ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Ekspertizės aktuose Nr. 31103 ir Nr. 40603 to paties eksperto sklypo kaina vertinta 2023 metais ir 2024 metais. Teismas išsamiai pagrindė kriterijus, kuriais remiantis ekspertizės aktą Nr. 40603 laikė patikimesniu įrodymu ir juo rėmėsi spręsdamas dėl priteisiamo kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas ekspertizės aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, nes ekspertizė buvo atlikta ne teismo paskyrimu, bet ieškovės prašymu, tačiau nesiremti ja nėra pagrindo, kadangi ji yra atlikta savo srities specialisto, profesionalo, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą. Be to, atsakovė iš esmės nepateikė nurodytas specialisto (ekspertizės) išvadas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tai, kad byloje esantys įrodymai vertinti ne taip, kaip siekė apeliantė ar išvados padarytos ne tokios, kokių tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, kad remdamasis ekspertizės išvadomis teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atidalijamo turto vertės, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nustatė teisingą piniginės kompensacijos dydį, o atsakovės argumentai, jog ginčo turtas iš tiesų yra gerokai didesnės vertės ir dėl to turėjo būti nustatyta žymiai didesnė kaina už arą laikytini nepagrįstais.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 13 pastraipa; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13 pastraipa). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 pastraipa).
39. Konvencijos požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas savaime nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10).
40. Įvertinusi aptartą teismų praktiką bei ieškovės reikalavimą dėl ginčo esmės ir jo tenkinimą, atsižvelgdama į tai, kad nėra pagrindo spręsti esant abejonių dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio ar kad ji naudojosi jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis nesąžiningai, atsakovė nors ir nesutiko su ieškovės nurodoma kompensacijos suma, tačiau patikimesnių duomenų, nei esančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, tiek ir apeliacinės instancijos teismui grąžinus ją nagrinėti iš naujo nagrinėjant antrą kartą, nepateikė, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisto ieškovei iš atsakovės, sumažinimo ar iš viso jų nepriteisti, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Kitoks bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos sumažinimo ar viso jų nepriteisti.
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
42. Teisėjų kolegija, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti arba pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
44. Ieškovei iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 700,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Turto vystymo sprendimai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.